Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. (toliau – I. B.) pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį ir nuteista :

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (12 mėnesių viešųjų darbų), taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant I. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsniu, 69 straipsniu, I. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. R. padarytą turtinę žalą.

Nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jo naudai iš I. B. priteistas 6515,61 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš I. B. konfiskuotos banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios ir jai priklausančios piniginės lėšos - 3475 eurai, nukreipiant šiuos pinigus nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio padengimui.

Nukentėjusiojo V. R. pareikšto civilinio ieškinio užtikrinimui laikinai apribotos I. B. nuosavybės teisės jos turtui - banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms - 3475 eurams, uždraudžiant jomis disponuoti bei automobiliams „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW series 3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas skirtas iki visiško nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. B. nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 26 d. apie 16 val. piktnaudžiaudama V. R. pasitikėjimu, neatskleisdama V. R. savo asmens duomenų, paprašė V. R. jo vardu sudaryti vartojimo kredito sutartį telefonui „APPLE IPhone X 256GB Space grey“ įgyti, žodžiu nurodė jam melagingus duomenis apie tai, kad vyresniam asmeniui įgyjant telefoną jo kaina bus mažesnė, taip pat nurodydama jam melagingas aplinkybes, kad kredito įmokas sumokės ji pati, nuslėpdama nuo V. R., kad kredito įmokų mokėti neketina, nuslėpdama aplinkybes dėl sutarties pagrindu V. R. kylančių turtinių prievolių, šių melagingų duomenų suklaidintam V. R. su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo pardavimo sutartį, kuria V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo mobiliojo ryšio telefoną „APPLE IPhone X 256GB Space grey“, ir įsipareigojo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 30 mėn. suteiktą kreditą telefonui įsigyti periodinėmis įmokomis apmokėti, V. R. perduotą telefoną ten pat ji (I. B.) iš V. R. pasiėmė, jo V. R. negrąžino, vartojimo kredito įmokų už V. R. nemokėjo, taip apgaule įgijo V. R. priklausantį turtą - telefoną „APPLE IPhone X 256GB Space grey“, IMEI (duomenys neskelbtini), 1339 eurų vertės;

1.1. tęsdama nusikalstamą veiką, I. B. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, 2018 m. birželio 26 d. 19.45 val., piktnaudžiaudama V. R. pasitikėjimu, neatskleisdama V. R. savo asmens duomenų, žodžiu pateikdama jam melagingus duomenis, kad neva jo vardu iš Anglijos yra atsiųsti jai skirti pinigai, kuriuos V. R. pasirašius paskolos dokumentus reikės paimti ir perduoti jai, V. R. šių melagingų duomenų paveiktam ir suklaidintam su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir gavus 1500 Eur paskolą, ten pat ji (I. B.) 1500 Eur iš V. R. paėmė, jų negrąžino, paskolos įmokų už V. R. nemokėjo, taip apgaule įgijo V. R. priklausantį turtą -1500 Eur;

1.2. tęsdama nusikalstamą veiką, I. B. (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 26 d., piktnaudžiaudama V. R. pasitikėjimu, neatskleisdama V. R. savo asmens duomenų, paprašė V. R. jo vardu sudaryti vartojimo kredito sutartį telefonui „Samsung Galaxy S9+ Midnight Black“ įgyti, nurodydama jam melagingas aplinkybes, kad kredito įmokas sumokės ji pati, nuslėpdama nuo V. R., kad kredito įmokų mokėti neketina, nuslėpdama aplinkybes dėl sutarties pagrindu V. R. kylančių turtinių prievolių, šių melagingų duomenų suklaidinam V. R. su įmone UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarius vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pirkimo pardavimo sutartį, kuria V. R. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9+ Midnight Black“, ir įsipareigojo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ per 30 mėnesių suteiktą kreditą telefonui įsigyti periodinėmis įmokomis apmokėti, V. R. perduotą telefoną ten pat ji (I. B.) iš V. R. pasiėmė, jo V. R. negrąžino, vartojimo kredito įmokų už V. R. nemokėjo, taip apgaule įgijo V. R. priklausantį turtą - telefoną „Samsung Galaxy S9+ Midnight Black“, IMEI (duomenys neskelbtini), 749 eurų vertės;

1.3. tęsdama nusikalstamą veiką, I. B., neteisėtai disponuodama V. R. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortele „Maestro“, Nr. (duomenys neskelbtini), su prisijungimo PIN kodu, 2018 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 17.49 val. iki 18.36 val. ją neteisėtai panaudojo AB “SEB bank” priklausančiame bankomate, suvesdama V. R. priklausančios banko kortelės PIN kodą, taip banko sistemoje melagingai prisistatydama V. R., iš V. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 810 eurų bei pabandė išgryninti 1550 eurų, tęsdama nusikalstamą veiką, t. y. 2018 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 19.41 val. iki 21.06 val. V. R. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“, Nr. (duomenys neskelbtini), su prisijungimo PIN kodu, neteisėtai panaudojo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), esančiose parduotuvėse (duomenys neskelbtini), suvesdama V. R. priklausančios banko kortelės PIN kodą, taip banko sistemoje melagingai prisistatydama V. R. ir banko operacinę sistemą suklaidindama dėl sąskaitos naudotojo, už savo įgyjamas prekes 417,86 eurų sumai atsiskaitė V. R. lėšomis, t. y. parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini) ” sumokėjo 1,38 eurus, parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini)” sumokėjo 199,79 eurus, parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini)” sumokėjo 26,99 eurus, parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini)” sumokėjo 66,09 eurus, parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini)” sumokėjo 123,61 eurus, priklausančius V. R., bei parduotuvėje “ (duomenys neskelbtini)” bandė sumokėti 471,95 eurus, priklausančius V. R., tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo – V. R. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei apgaule įgijo svetimą turtą –V. R. 417, 86 Eur.

2. Be to, I. B. nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. birželio 26 d. laikotarpiu nuo 17.49 val. iki 21.06 val. (duomenys neskelbtini), apgaule, nurodydama melagingus duomenis, kad į V. R. banko kortelės sąskaitą yra pervesti jai priklausantys pinigai, neva jiems išgryninti, įtikino V. R. jai perduoti jo banko mokėjimo kortelę ir PIN kodą, suklaidintam V. R. ją perdavus, taip ji neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – V. R. vardu išduotą AB „(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“, Nr. (duomenys neskelbtini), su prisijungimo PIN kodu.

Motyvuojamoji dalis

5. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžių, todėl šie klausimai nagrinėjamu atveju išsamiau nevertinami. Prokurorės skunde keliami klausimai dėl netinkamo skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo ir to pasėkoje neteisingai nuteistajai paskirtos galutinės bausmės, suėmimo laiko bei pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės neįskaitymo į bausmę, nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dydžio ir BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiais klausimais.

Dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimo

7. Nuteistajai I. B. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

7.1. 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu I. B. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, už nusikalstamą veiką įvykdytą 2019 m. birželio 13 d., ir jai paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie šios bausmės pridėta Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės dalis (4 mėnesiai) ir paskirta galutinė bausmė - 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant ją neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 240 valandų) (b. l. 31-34, t. 5).

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas už atskiras nusikalstamas veikas I. B. paskirtą subendrintą bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, dalinio sudėjimo būdu, subendrino su 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 mėnesių viešųjų darbų bausme, ir paskyrė galutinę subendrintą 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę. Tokiam skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo būdui teisėjų kolegija nepritaria, kadangi teismas netinkamai pritaikė BK 65 straipsnio nuostatas.

8.1. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad BK 65 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsnyje numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Dvigubas bausmių keitimas yra draudžiamas. Taigi, nuteistajam subendrinus bausmes pagal kelis nuosprendžius turi būti skiriama viena subendrinta bausmė, išskyrus atvejį, kai kaip viena iš bausmių yra paskirta bauda, kuri gali būti skiriama kartu su kita bausme. BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad į laisvės atėmimo bausmę gali būti keičiamos tik arešto ir laisvės apribojimo bausmės, tuo tarpu galimybė viešųjų darbų bausmę keisti laisvės atėmimu apskritai nenumatyta.

8.2. Įvertinus tai, kad BK 65 straipsnyje nėra numatyta galimybė viešuosius darbus pakeisti laisvės atėmimu, o dvigubą bausmių keitimą (t. y. viešuosius darbus pakeisti areštu, o po to jau laisvės atėmimu) draudžia įstatymas (BK 65 straipsnio 2 dalis), nurodytos bausmės pagal minėtus nuosprendžius neturėtų būti bendrinamos ir turėtų būti vykdomos atskirai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje praktikoje (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-573/2005). Šių duomenų visumoje, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą dėl bausmių bendrinimo, o tai lėmė ir neteisingos galutinės bausmės paskyrimą, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas: nuosprendžio dalis dėl skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (vienerių metų laisvės atėmimo) subendrinimo su 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, panaikinama (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

8.3. Panaikinus nuosprendžio dalį dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo bei konstatavus, jog bausmės paskirtos subendrintais nuosprendžiais turi būti vykdomos atskirai, lieka galioti skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria I. B., taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta galutinė sumažinta bausmė - 1 metų laisvės atėmimas. Apylinkės teismas, apeliantės atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo. Panaikinus nuosprendžio dalį dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, pagrindo keisti teismo sprendimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nėra, juolab, kad ši nuosprendžio dalis ir nėra skundžiama. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, nėra pagrindo ir į skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti pagal 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą viešųjų darbų bausmės dalį.

Dėl kardomojo kalinimo įskaitymo į paskirtą bausmę

9. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas į I. B. paskirtos bausmės laiką neįskaičiavo jos suėmime išbūto laiko, t. y. laikotarpio nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.

10. Vertinant šio prokurorės argumento pagrįstumą, pažymėtina, kad remiantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtos bausmės laiką. Minėta nuostata taikoma tuo atveju, jei asmuo buvo laikinai sulaikytas ar jam taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) tiriant ir nagrinėjant tą bylą, kurioje priimamas nuosprendis. Nagrinėjamu atveju, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi I. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas) buvo pakeistos į suėmimą ir paskelbta jos paieška (4 t., b. l. 153-155). I. B. buvo laikinai sulaikyta 2019 m. spalio 22 d., 11.30 val. (5 t., b. l. 23, 27). Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi I. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti ir nustatytas jos taikymo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 22 d. (b. l. 176-179, t. 4). Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kardomoji priemonė – suėmimas, I. B. pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir asmens dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, kaltinamąją paleidžiant iš teismo salės nedelsiant (5 t., b. l. 46-48). Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas į I. B. paskirtą bausmę neįskaitė jos suėmime išbūto laiko, todėl prokurorės apeliacinio skundo teiginiai yra pagrįsti.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, be sprendimų dėl bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, turi būti nurodytas ir sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai yra tam pagrindas. Šioje baudžiamojoje byloje, I. B. nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d. buvo taikytas suėmimas, todėl į I. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką turėjo būti įskaitytas suėmimo laikas (BK 66 straipsnio 1 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė I. B. suėmimo laiko įskaitymo į paskirtą bausmę klausimą, todėl, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas ir šioje dalyje - vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu I. B. paskirtos galutinės 1 (vienerių metų) laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas jos suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d.

Dėl civilinio ieškinio

12. Apeliaciniame skunde prokurorė kelia abejones ir dėl skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo, nurodydama, kad apylinkės teismas nepagrįstai visiškai tenkino nukentėjusiojo V. R. civilinį ieškinį, kadangi priteisiama suma turėjo būti mažinama jam grąžintų telefonų verte bei 400 eurų suma, dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

13. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 14 d. pateikė civilinį ieškinį dėl jam neteisėtais I. B. veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo ir prašė iš kaltinamosios priteisti 6515,61 eurų (1 t., b. l. 113). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas civilinio ieškovo pateiktą ieškinį tenkino visiškai ir iš nuteistosios nukentėjusiajam priteisė 6515,61 eurų turtinės žalos atlyginimui.

14. Vertinant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, pažymėtina, kad remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, kurį civilinis ieškovas turi pagrįsti ir įrodyti. Remiantis teismų praktika nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes tik toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, t. y. ieškovas negali reikalauti, o teismas tenkinti tokius reikalavimus, kuriais ieškovas atsakovo sąskaita nepagrįstai praturtėtų, ar vietoje seno daikto įgytų visiškai naują. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tai yra ieškovas (CPK 178 straipsnis), o žalos dydis yra vertinamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste.

15. Šio teiginio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, pažymėtina, kad kaip matyti iš byloje esančio nukentėjusiojo civilinio ieškinio, reikalavimą priteisti 6515,61 eurų turtinę žalą, jis be kita ko grindė išsimokėtinai paimtų ir jam negrąžintų telefonų „APPLE iPhone X 256GB Space grey“ ir "Samsung Galaxy S9+ Midnight Black" vertėmis bei žala, patirta išgryninant pinigus iš banko kortelės 2018 m. liepos 23 d. (1 t., b. l. 113).

16. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019 m. liepos 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu (t. y. jau po civilinio ieškinio pateikimo), ikiteisminis tyrimas dalyje dėl 2018 m. liepos 23 d. V. R. banko mokėjimo kortelės neteisėto įgijimo ir panaudojimo bei svetimo turto - 400 eurų užvaldymo apgaule, nutrauktas nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, o V. R. prašymas pripažinti jį civiliniu ieškovu šiai sumai atmestas (1 t., b. l. 22-25). Kadangi dėl aptariamos sumos kaltinimas I. B. nebuvo pateiktas, pagrindo šią sumą nagrinėjamoje byloje priteisti iš I. B. nebuvo. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, apylinkės teismas nusprendė nukentėjusiajam V. R. grąžinti mobiliojo ryšio telefoną „APPLE iPhone X 256GB Space grey“, IMEI (duomenys neskelbtini) bei mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S9+“, IMEI (duomenys neskelbtini) su telefono priedais: ausinėmis 1 vnt., pakuote ausinių antgalių 1 vnt., saugomus Kauno AVPK daiktų saugykloje. Mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy S9+“ vertė - 749 eurai (1 t., b. l. 132-138), telefono „APPLE iPhone X 256GB Space grey“ vertė - 1339 eurų (1 t., b. l. 144-149). Įvertinusi šiuos duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusysis dėl I. B. padarytų neteisėtų veikų realiai patyrė mažesnę turtinę žalą nei prašė priteisti pateiktu civiliniu ieškiniu. Mobilaus ryšio telefonus („APPLE iPhone X 256GB Space grey“ ir „Samsung Galaxy S9+“), kurių verte nukentėjusysis grindė turtinės žalos dydį, apylinkės teismas nusprendė grąžinti nukentėjusiajam. Duomenų, kad telefonai būtų netinkami naudoti ar sugadinti byloje nėra, todėl šių telefonų vertė (atitinkamai 1339 eurai ir 749 eurai) turi būti išskaičiuota iš nukentėjusiajam priteistinos civilinio ieškinio sumos. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kad civilinis ieškovas, kuriam teismas ne tik grąžina iš jo pagrobtus daiktus, tačiau ir priteisia šių daiktų vertę iš kaltininko, nepagrįstai praturtėja. Atsižvelgusi į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusysis V. R. dėl I. B. neteisėtų veiksmų patyrė 4027,61 euro turtinę žalą (6515,61-400-1339-749), todėl iš nuteistosios I. B. nukentėjusiajam V. R. priteista turtinė žala mažintina iki 4027,61 eurų ir šioje dalyje skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

17. Apeliaciniu skundu prokurorė taip pat nesutinka su BK 72 straipsnio nuostatų taikymu, teigdama, kad iš nuteistosios turėjo būti konfiskuota tik 1400 eurų suma, gauta pardavus telefonus, kurie nuosprendžiu grąžinti nukentėjusiajam, nes apylinkės teismas tuo pačiu nuosprendžiu pilnai patenkino ir civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentu, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė I. B. atžvilgiu pritaikyta netinkamai, todėl šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis taip pat keistinas BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 328 straipsnio 1 punkto pagrindais.

18. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.).Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu įgytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos, didesnės nei patenkinta civilinio ieškinio suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-368/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018).

19. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, I. B. atžvilgiu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir iš jos nuspręsta konfiskuoti 3475 eurų sumą. Taip pat buvo tenkintas civilinio ieškovo V. R. civilinis ieškinys ir iš I. B. nukentėjusiajam priteista 6515,61 eurų turtinei žalai atlyginti. Be to, apylinkės teismas konfiskuodamas nurodytą pinigų sumą nurodė, jog konfiskuojamos piniginės lėšos nukreipiamos civilinio ieškinio padengimui ir nukentėjusiojo civiliniam ieškiniui užtikrinti taikė laikiną nuosavybės teisių apribojimą sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms - 3475 eurams ir automobiliams „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW series 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

20. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinus tai, kad nukentėjusiajam telefonai grąžinti, ikiteisminis tyrimas dėl iš kortelės išgrynintų 400 eurų nutrauktas, nukentėjusiajam priteista žalos atlyginimo suma sumažinta iki 4027,61 eurų. Kaip jau minėta, tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas/įgytas turtas grąžinamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas netaikomas, todėl dar ir 3475 eurų (lėšų esančių nuteistosios banko sąskaitoje) iš I. B. konfiskavimas valstybės naudai būtų dvigubas jos nubaudimas, o nukentėjusysis prarastų galimybę gauti žalos atlyginimą iš šio turto, kuriam tuo pačiu taikomas ir laikinas nuosavybės teisų apribojimas, civilinio ieškinio užtikrinimui. Juolab, kad įstatymas nenumato galimybės konfiskuojamą turtą/pinigines lėšas nukreipti nukentėjusiojo civilinio ieškinio padengimui, kadangi konfiskuojamas turtas perduodamas/išieškomas valstybės naudai (BK 72 straipsnio 1 dalis). Tokia situacija neatitiktų BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės esmės bei paskirties ir aiškiai prieštarautų nukentėjusiojo/civilinio ieškovo interesams. Be to, teismo sprendimas tą pačią pinigų sumą konfiskuoti ir toms pačioms lėšoms taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą iki nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio atlyginimo, yra prieštaringas. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra objektyviai pagrįstų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad banko sąskaitoje esantys 3475 eurai yra nusikalstamos veikos rezultate gautos lėšos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 3475 eurų suma, esanti nuteistosios banko sąskaitoje konfiskuota nepagrįstai, t. y. netinkamai pritaikius BK 72 straipsnio nuostatas, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina.

21. Apeliaciniame skunde prašoma iš nuteistosios konfiskuoti 1400 eurų sumą, kurią ji gavo pardavusi iš nuketėjusiojo apgaulės būdu įgytus mobilaus ryšio telefonus „APPLE iPhone X 256GB Space grey“, „Samsung Galaxy S9+“. Iš byloje esančių liudytojo J. Š. parodymų matyti, kad minėtus telefonus I. B. jam pardavė atitinkamai už 500 eurų ir 800 eurų (3 t., b. l. 177-179), kas leidžia teigti, jog šią pinigų sumą I. B. gavo iš nusikalstamos veikos. Kadangi telefonai yra grąžinami nukentėjusiajam, atitinkamai sumažinta ir jam priteistinos žalos suma, todėl iš kaltinamosios turėtų būti konfiskuota 1300 eurų. Kaip matyti iš nuteistosios parodymų visumos, už parduotus daiktus gautus pinigus ji išleido savo poreikių tenkinimui, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1300 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė (1 metų laisvės atėmimas), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2019 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (12 mėnesių viešųjų darbų), taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

- vadovaujantis BK 66 straipsniu, į I. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. gruodžio 20 d., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai;

- pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio: Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš I. B. priteistą turtinės žalos atlyginimą V. R. sumažinti iki 4027,61 eurų (keturių tūkstančių dvidešimt septynių eurų šešiasdešimt vieno cento);

- panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria iš I. B. konfiskuota banko AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini) esančios ir jai priklausančios piniginės lėšos - 3475 eurai, nukreipiant šiuos pinigus nukentėjusiojo V. R. civilinio ieškinio padengimui;

- vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistosios I. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) eurų.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų gruodžio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.