Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-29 · Administracinė byla Nr. I-4658-244/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
I-4658-244/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03193-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
M. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4658-244/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03193-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau–Lukiškių TI-K) 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. kameroje Nr. 244, pirmajame korpuse, 6 poste, kuriame vykdoma sustiprinta kalinamų asmenų priežiūra. Ši priežiūra, pasak pareiškėjo, pasižymi didesne pareigūnų kontrole, tačiau pareiškėjui be jokios priežasties buvo skirtas sustiprintos priežiūros režimas. Skunde teigiama, kad pareiškėjas yra kalinamas vienutėje, nors nėra pažeidęs teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas dėl perkėlimo kreipėsi į administraciją, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Dėl sustiprintos priežiūros ir kontrolės pareiškėjas jaučia nuolatinį stresą, kuris pasireiškia sveikatos sutrikimais.

Pareiškėjo teigimu, kamera Nr. 244 yra įrengta rūsyje be jokios ventiliacijos, per langą nėra vėdinama, kameroje itin drėgna, susikaupus drėgmei vanduo laša ant rūbų ir baldų, tvyro pelėsis. Šios sąlygos pareiškėjui kliudė išsiskalbti rūbus ir patalynę bei juos išsidžiovinti. Kameroje taip pat nebuvo natūralaus apšvietimo, ant langų yra uždėtos grotos, o dirbtinis apšvietimas užtikrinamas pasenusiomis lemputėmis, kurios yra kenksmingos sveikatai. Skunde nurodoma, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad nuteistieji Lukiškių TI-K skirstomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi teisės aktų reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vielose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas įstaigoje. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Patalpose yra įrengtas ir veikia dirbtinis apšvietimas. Lukiškių TI-K atsililiepime prašo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. ir dėl to kilusios 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau–ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

Ieškinio senatis-tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018 m. rugsėjo 21 d. (b. 1. 4), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. imtinai. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. imtinai nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. imtinai, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d.

Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas–neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje M. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos–Lukiškių TI-K–neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjo teigimu, jam naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeidžiama teisė į privatumą.

Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12)) (žr. LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).

Į šią EŽTT praktiką LVAT nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina (b. l. 6–12), kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo laikomas kameroje Nr. 244 be kitų asmenų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į EŽTT ir LVAT praktiką, o būtent kad asmuo, besinaudojantis tualetu, gali būti matomas iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės, be to, kad gali būti matomas priežiūros pareigūnų per priežiūros akutę, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinama teisė naudotis sanitariniu mazgu ir tai nulėmė teisės į privatumą pažeidimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas iš viso 323 paras buvo laikomas kameroje, neužtikrinant jo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjas teigia, kad prieš jį yra vykdoma sustiprinta priežiūra, jis laikomas vienutėje, nors nėra padaręs teisės aktų pažeidimų, o jį perkelti atsisakoma.

Kaip matyti iš byloje esančio Lukiškių TI-K apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinio pranešimo Nr. 123-3145, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas kamerose, kuriose būtų įrengta tik viena miegamoji vieta (b. l. 43). Lukiškių TI-K pateikė informaciją, kad kamera Nr. 244 yra dvivietė (b. l. 42), taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo laikomas vienutėje. Be to, Lukiškių TI-K socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 123-3145 (b. l. 49) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo įtrauktas į suimtųjų ir nuteistųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl galimo savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitą. Nuteistojo elgesys ir emocinė būsena nereikalavo išskirtinio dėmesio ir jam individualūs priežiūros ypatumai nebuvo taikyti. Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų 1 punkte įtvirtinta, kad šios instrukcijos nustato laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką. Instrukcijų 81 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų apsaugą bei juose laikomų asmenų priežiūrą ištisą parą užtikrina apsaugos ir priežiūros budinčiosios pamainos. Įvertinus pateiktus objektyvius įrodymus teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas buvimo laikotarpiu buvo laikomas vienutėje ar kad jam būtų buvusi taikoma kokia nors sustiprinta apsauga, priežiūra ar nepagrįsti ribojimai, apart tų, kurie yra numatyti Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijose siekiant bendrai užtikrinti visos Lukiškių TI-K tvarką bei kontrolę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl laikymo vienutėje bei sustiprintos priežiūros atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 244 nebuvo ventiliacijos, drėgna, tvyro pelėsis, taip pat prastas dirbtinis apšvietimas, naudojamos kenksmingos lemputės, ant langų uždėtos grotos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 buvo patvirtinta Higienos norma 134:2015 (toliau–ir Higienos norma 134:2015), pagal kurią gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas). Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 punktas). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, dieninis ir naktinis elektros apšvietimas (14.3 punktas), natūralus arba mechaninis vėdinimas (14.10 punktas).

Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešime (b. l. 31–33) nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, o grotų įtaisymas lange atitinka teisės aktų reikalavimus. Pranešime taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K rūsyje kamerų nėra, tačiau dalis kamerų yra cokoliniame aukšte.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Lukiškių TI-K nepateikė Visuomenės sveikatos centro pateiktų patikrinimo aktų, paaiškindamas, kad sąlygos kameroje Nr. 244 nebuvo tikrintos. LVAT dėl įrodymų tinkamumo ir pakankamumo yra pažymėjęs, jog visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai gali būti vienas iš įrodymų (ABTĮ 57 straipsnis) apie kalinimo sąlygas, tačiau tai, kad atitinkama gyvenamoji kamera ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta, savaime nereiškia, kad joje nebuvo skundžiamų neatitikimų higienos normoms. Todėl turi būti vertinama įrodymų visuma pagal pirmiau minėtą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, taip pat atsižvelgiama į pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų laikymo sąlygų konkrečiu nusiskundimo aspektu apibūdinimo konkretumą, aiškumą, teiginių pagrįstumą (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2614-492/2017). Kaip matyti, rašytiniais bylos duomenimis nėra paneigti pareiškėjo nurodyti atitinkamų HN 134:2015 normų pažeidimai, susiję su prasta ventiliacija, drėgme, pelėsiu bei apšvietimu. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

Įvertinus byloje esančius įrodymus bei vadovaujantis suformuota administracinių teismų praktika tokio pobūdžio bylose dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, buvo pažeistos higienos normos, nustatančios drėgmės, apšvietimo, ventiliacijos reikalavimus bei reikalavimas, kad patalpose neturi būti pelėsio.

Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, jog ant langų buvo įtaisytos grotos ir dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi grotų įtaisymą ant langų numato teisės aktai, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad kameroje Nr. 244 buvo naudojamos kenksmingos jo sveikatai lemputės. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus tarnybiniame pranešime (b. l. 50) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerų apšvietimui naudojamos lemputės yra perkamos sudarius sutartį su tiekėjais, prieš tai atlikus viešųjų pirkimų procedūras. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, jog gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos normų reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos. Gamino ženklinimas „CE“ ženklu valstybinėms rinkos priežiūros institucijoms rodo, kad gaminys yra tos šalies rinkai tiekiamas legaliai. Be to Lukiškių TI-K nurodė, kad apšvietimui naudojamos lemputės nekenksmingos sveikatai (b. l. 42).

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė tik abstraktaus pobūdžio argumentus dėl lempučių kenksmingumo sveikatai, laikytina, kad tokie argumentai paneigti objektyviais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl pareiškėjo teiginiai dėl lempučių netinkamumo atmestini kaip nepagrįsti.

Darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinęs aukščiau nustatytą pažeidimą, o būtent, kad pareiškėjui 323 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei LVAT praktikoje iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteistais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui priteistina 650 Eur ir tokia suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat tokia priteistina suma atitinka naujausią LVAT praktiką. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, taip pat nenustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų piktybiškai nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašoma 12 000 Eur suma nelaikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisti pareiškėjui 650 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. L. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. L. 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Liudmila Zaborovska