Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atstovės advokatės Kristinos Pugačienės skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0136/13/01730, suinteresuoti asmenys antstolis Tomas Ubartas, R. B., RUAB „Pajūrio rezidencija“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-03-26 teisme gautas antstolio Tomo Ubarto persiųstas pareiškėjo L. B. (toliau tekste – pareiškėjas arba skolininkas) 2015-03-13 skundas dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais antstolio Tomo Ubarto veiksmus dėl sprendimo įforminimo ir jo turinio bei įpareigoti antstolį Tomą Ubartą savo sprendimą dėl pareiškėjo L. B. 2015-02-10 prašymo nutraukti vykdomąją bylą įforminti motyvuotu patvarkymu, priimant sprendimą nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0136/13/01730. Nurodė, jog pareiškėjas pateikė antstoliui Tomui Ubartui 2015-02-10 prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0136/13/01730 nutraukimo. Antstolis Tomas Ubartas dėl pareiškėjo prašymo nepriėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 613 straipsnyje numatyto motyvuoto patvarkymo, o atsakė 2015-02-23 raštu Nr. S004541, nurodyto rašto turinys neatitinka CPK 613 straipsnio 2 dalyje antstolio patvarkymui keliamų reikalavimų. Dėl to, antstolio sprendimo neįforminimas motyvuotu patvarkymu yra neteisėtas. Be to, nurodytas antstolio raštas yra nepagrįstas, nes vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, antstolis turėjo nutraukti vykdomąją bylą, kadangi neteisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą. Paaiškino, kad vykdomajame dokumente prievolės pareiškėjui sumokėti nekilnojamojo turto kainą atsiradimo momentas siejamas su turto pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymu tarp UAB „Pajūrio rezidencija“ ir pareiškėjo bei suinteresuoto asmens L. B., tačiau duomenų, kad tiek pareiškėjas, tiek ir suinteresuotas asmuo R. B. pasirašė nurodytą sutartį nėra.

Antstolis Tomas Ubartas 2015-03-19 patvarkymu „Dėl skundo išnagrinėjimo“ Nr. S007452 pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui. Patvarkymą antstolis motyvavo tuo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 2 punkte antstolio priimamų dokumentų formų sąrašas nėra išsamus ir baigtinis. Antstolis, gavęs pareiškėjo 2015-02-10 prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, į jį motyvuotai atsakė priimdamas 2015-02-23 raštą Nr. S004541, kas nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų ir neužkirto jam kelio pasinaudoti savo teisėmis vykdymo procese. Nurodė, kad pareiškėjo L. B. atstovės skundas yra iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie ne kartą buvo nagrinėti antstolio Tomo Ubarto vykdomojoje byloje Nr. 0136/13/01730, dėl šių argumentų pasisakė Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-8378-362/2013, Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-174-368/2014, o būtent teismai nenustatė antstolio Tomo Ubarto veiksmų neteisėtumo priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą bei atliekant kitus išieškojimo veiksmus. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012 pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Vykdomasis raštas yra galiojantis, nėra panaikintas ir turi būti vykdomas. Be to, Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012, išduodamas suinteresuotam asmeniui R. B. vykdomojo rašto dublikatą konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, taip pat patvirtino faktą, kad 2014-06-04 R. B. ir RUAB „Pajūrio rezidencija“ pasirašė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį.

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2015-03-31 paskelbiant pranešimą (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d., 7-8 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais. Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolis, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, teisėtai priėmė raštą, o ne patvarkymą.

Kaip ir nurodė pareiškėjo atstovė skunde dėl antstolio veiksmų, vykdomojoje byloje Nr. 0136/13/01730 pareiškėjo atstovas advokatas Muradas Bakanas pateikė antstoliui Tomui Ubartui 2015-02-10 prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kurį motyvavo tuo, kad nėra atsiradusi aplinkybė, dėl kurios turi būti vykdoma skolininko L. B. prievolė sumokėti nekilnojamojo turto kainą, todėl vykdomoji byla turi būti nutraukta (2 vykd. b. t., 51-53 b. l.). Antstolis Tomas Ubartas atsakė į nurodytą pareiškėjo atstovo prašymą 2015-02-23 raštu „Dėl 2015-02-10 L. B. prašymo“ Nr. S004541 (2 vykd. b. t., 54 b. l.). Antstolis rašte išsamiai atsakė į pareiškėjo atstovo prašyme nurodytus argumentus, atsakydamas vadovavosi galiojančiomis teisės normomis, nurodė, kad antstolio veiksmų neteisėtumo neįžvelgė teismai, vertinę pareiškėjo ir jo atstovo argumentus dėl mokėjimo pareigos nebuvimo.

CPK 613 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis vykdymo proceso metu iškylančius klausimus išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (nauja redakcija nuo 2011-11-18 (Žin., 2011, Nr. 137-6495)) (toliau tekste – Sprendimų vykdymo instrukcija) 2. punkte nustatytos procesinių dokumentų formos, kurias privalo naudoti antstolis, vykdydamas sprendimus. Tarp nurodytų formų nėra patvarkymo dėl prašymo išnagrinėjimo. Be to, minėtas Sprendimų vykdymo instrukcijos 2. punktas reglamentuoja privalomas naudoti procesinių dokumentų formas, tačiau neuždraudžia antstoliui naudoti ir kitokių procesinių dokumentų formų, pvz., rašto. Paminėtina tai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas ar jo nenurodymas bei kiti formalūs netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai (CPK 115 str. 4 d.), taip pat nėra kliūtis apskųsti antstolio priimtą procesinį dokumentą (analogiškos taisyklės yra taikomos ir teismų praktikoje, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2005 ir kt.). Procesinio dokumento pavadinimas nagrinėjamoje byloje nesukliudė pareiškėjui pareikšti skundo dėl antstolio veiksmų. Todėl, įvertinus tai, kad pareiškėjo skundžiamas raštas yra išsamus, motyvuotas, nurodytos teisės normos, kuriomis antstolis vadovavosi priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo atstovo prašymą, iš nurodytų aplinkybių analizės logiškai seka priimamas sprendimas, kad teisės aktai nenumato procesinių dokumentų, kuriuos antstolis turi teisę priimti, sąrašo, teismas sprendžia, kad pareiškėjo atstovė nepagrįstai reikalauja panaikinti skundžiamą antstolio raštą motyvuodama tuo, kad priimtas dokumentas neatitinka formalių reikalavimų, keliamų patvarkymo formai ir turiniui.

Be to, pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad antstolis pradėjo vykdomąją bylą, nors dar nėra atsiradusi aplinkybė, dėl kurios jam atsiranda prievolė mokėti už nekilnojamąjį turtą, t.y., jis nepasirašė pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties.

Susipažinus su vykdomąja byla Nr. 0136/13/01730 nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-07-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012, nutraukė santuoką, sudarytą tarp L. B. ir R. B. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bei patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2. punkte nurodyta, kad teises ir pareigas pagal 2007-05-15 Preliminarią sutartį Nr. 700515-A501 su UAB „Pajūrio rezidencija“, įsigyjant apartamentus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir sumokėtą pradinę 87 501,40 Lt įmoką, pasirašydamos pagrindinę turto įsigijimo sutartį šalys pasidalins sekančiai:

2.1. Teisės ir pareigos pagal 2007-05-15 Preliminarią sutartį Nr.700515-A501 su UAB „Pajūrio rezidencija“, į apartamentus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir sumokėta pradinė 87 501,40 (aštuoniasdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų vieno lito ir keturiasdešimt centų) Lt įmoka, abiejų šalių pasirašyta pagrindine turto įsigijimo sutartimi atitenka R. B.

2.2. Pareiga pagal 2007-05-15 Preliminarią sutartį Nr. 700515-A501 su UAB „Pajūrio rezidencija“, įsigyjant apartamentus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), abiejų šalių pasirašytoje pagrindinėje turto įsigijimo sutartyje sumokėti likusią sumos dalį atitenka L. B. (1 vykd. b. t., 12-13 b. l.).

Antstolio Tomo Ubarto kontoroje pagal 2013-06-28 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-728-650/2012 pradėta vykdomoji byla Nr. 0136/13/01730 dėl 85 468,92 Eur (295 107,08 Lt) piniginių lėšų išieškojimo iš L. B. išieškotojų R. B. ir RUAB „Pajūrio rezidencija“ naudai (1 vyk. b. t., 2 b. l.). 2013-07-18 patvarkymu Nr. S016192 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2013-09-03 raginimu Nr. S020256 antstolis paragino skolininką įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas (1 vyk. b. t., 8, 9 b. l.). Nors vykdomojoje byloje neišliko vykdomasis raštas (2014-02-24 vykdomoji byla antstoliui buvo grąžinta be vykdomojo rašto), tačiau iš Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012, matyti, kad vykdomasis raštas išduotas tik dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2. punkto vykdymo (2 vykd. b. t., 10-11 b. l.). Išieškojimas be kito turto buvo vykdomas iš skolininko L. B. pajamų, gautų dirbant UAB (duomenys neskelbtini) (1 vykd. b. t., 125, 130 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismas 2014-04-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012, atmetė L. B. prašymą panaikinti 2013-06-28 išduotą vykdomąjį dokumentą bei išaiškino, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-24 sprendimo rezoliucinėje dalyje patvirtintos 2012-07-20 pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.2 papunktis: „ pareiga pagal 2007-05-15 Preliminarią sutartį Nr. 700515-A501 su UAB „Pajūrio rezidencija“, įsigyjant apartamentus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), abiejų šalių pasirašytoje pagrindinėje turto įsigijimo sutartyje sumokėti likusią sumos dalį atitenka L. B.“ iš esmės sietinas su 2 punkte pareiškėjų išdėstyta sąlyga: „teises ir pareigas pagal 2007-05-15 Preliminarią sutartį Nr. 700515-A501 su UAB „Pajūrio rezidencija“, įsigyjant apartamentus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir sumokėtą pradinę 87 501,40 Lt įmoką, pasirašydamos pagrindinę turto įsigijimo sutartį šalys pasidalins sekančiai...“, t.y., su pasirašyta su kreditoriumi RUAB „Pajūrio rezidencija“ nekilnojamojo turto įsigijimo sutartimi (1 vykd. b. 141-146 l.). Be to, teismas paaiškino, kad teismas sprendimu patvirtino sąlyginę prievolę, todėl išduodamas vykdomąjį raštą nenustatinėjo, ar yra įvykdyta tokios prievolės atsiradimo sąlyga.

Antstolis 2014-06-03 raštu Nr. S015089 UAB (duomenys neskelbtini) nurodė nebevykdyti 2014-02-25 patvarkymo Nr. S005592 dėl skolos išieškojimo iš L. B., kol neišduotas vykdomojo rašto dublikatas (1 vykd. b. t., 139 b. l.). Antstolis 2015-01-12 patvarkymu dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. 0136/13/01730 atnaujino vykdymo veiksmus (2 vykd. b. t., 29 b. l.), kadangi išieškotoja L. B. pateikė 2014-12-19 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomojo rašto dublikatą Nr. 2-728-650 (2 vykd. b. t., 1-3 b. l.). Iš vykdomojo rašto dublikato matyti, kad jis išduotas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-24 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012, rezoliucinės dalies 2 punkto su 2.1. ir 2.2. papunkčiais priverstiniam vykdymui. Vykdomojoje byloje yra kopija 2014-06-04 nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos tarp RUAB „Pajūrio rezidencija“ ir R. B., kuria RUAB „Pajūrio rezidencija“ įsipareigojo perduoti R. B., o R. B. įsipareigojo priimti ir sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą už apartamentus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 vykd. b. t., 12-28 b. l.).

Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Taigi antstolis, prieš pradėdamas vykdymo veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą.

Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 str.); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 str.); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 str. 5 d.); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 str.); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nesant įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių turi būti atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis neturi teisės atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus.

Nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar antstolis Tomas Ubartas teisėtai priėmė vykdyti vykdomąjį raštą, kai vykdomasis raštas išduotas dėl sąlyginės prievolės, nustatytos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priverstinio vykdymo. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių savo esme ir padariniais atitinka taikos sutartį, kuri yra tvirtinama proceso metu, su atitinkamomis papildomomis sąlygomis, kuriomis išsprendžiami santuokos nutraukimo klausimai.

Sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti, kad jas siejantys prievoliniai santykiai būtų priklausomi nuo tam tikrų aplinkybių (sąlygų) buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiais gali būti tiek sandoriai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste- CK) 1.66 str.), tiek prievolė (CK 6.30 str.). Pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį sąlyginiais vadinami sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Beveik analogiškai apibrėžiama ir sąlyginė prievolė. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje (CK 6.30 str. 1 d.). Sąlyginės prievolės, kaip ir sąlyginiai sandoriai, gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 6.30 str. 3 d.). Sąlyginių prievolių (sandorių) teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: atsiras ateityje (CK 1.68 str. 1 d.; 6.30 str. 1, 4 d.); šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, kad tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 str. 2, 3 d.; 1.68 str. 2–4 d.); yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 str. 4 d.; 6.31 str. 1 ir 3 d.); jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 6.31 str. 2 d.); nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 str. 4 d.). Pagal tai, ar šalių aptarta aplinkybė atitinka šias sąlygas, sprendžiama apie sudaryto sandorio galiojimą, taip pat jo teisinį kvalifikavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Praviena“ v. UAB „Hanner Development“, bylos Nr. 3K-3-529/2012). Santykinis sąlygos, kuriai esant atsiranda prievolė, negalimumas yra pagrindas prievolę pripažinti besąlygine (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2014).

Kai, taikos sutartimi šalys susitaria dėl sąlyginių prievolių nustatymo, teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nenustatinėja, ar yra įvykdytos tokių prievolių atsiradimo sąlygos, ir tai neužkerta kelio skolininkui ginti savo pažeistas teises vykdymo proceso metu. Jei vykdomasis raštas būtų išduotas dėl prievolės, kuri dėl savo sąlyginio pobūdžio nėra atsiradusi, skolininko teisės būtų pažeistos jau vykdomojo rašto priėmimo vykdyti stadijos metu, kadangi toks vykdomasis dokumentas būtų neteisėtai priimtas vykdyti, dėl ko neteisėti būtų ir visi antstolio atlikti vykdymo veiksmai. Tokiu atveju skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti sprendimą, gali kreiptis į jį dėl vykdomosios bylos nutraukimo, motyvuodamas tuo, jog prievolė, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, dėl savo sąlyginio pobūdžio nėra atsiradusi. Antstoliui nenutraukus vykdomosios bylos ir toliau atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, skolininkas turi teisę CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka paduoti teismui skundą dėl šių antstolio veiksmų, skundo teisiniu pagrindu nurodydamas neteisėtą vykdomojo rašto priėmimą vykdyti (CPK 629 str. 1 d. 9 p.), o faktiniu pagrindu – aplinkybes, patvirtinančias tai, jog teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta šalių prievolė, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nėra atsiradusi. Tokiu atveju teismas turėtų nustatinėti ir vertinti su prievolės, kuri yra sąlyginė, atsiradimu susijusias faktines aplinkybes ir spręsti dėl vykdomojo rašto priėmimo vykdyti teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1227/2010).

Šioje byloje nustatyta, kad R. B. pateikė antstoliui Tomui Ubartui vykdyti 2013-06-28 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-728-650/2012. Nurodytas vykdomasis dokumentas buvo išduotas vykdyti šią sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą: „2.2. Pareiga pagal 2007-05-15 Preliminarią sutartį Nr. 700515-A501 su UAB „Pajūrio rezidencija“, įsigyjant apartamentus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), abiejų šalių pasirašytoje pagrindinėje turto įsigijimo sutartyje sumokėti likusią sumos dalį atitenka L. B.“ (1 vykd. b. t., 12-13 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas tik 2014-04-02 nutartimi išaiškino, kad pareiga vykdyti šią sutarties sąlygą atsiranda šalims sudarius pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, t.y., su aplinkybe, kuri atsiras ateityje (CK 6.30 str.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, daroma išvada, kad antstolis Tomas Ubartas, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, pagrįstai ir teisėtai priėmė vykdyti 2013-06-28 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-728-650/2012.

Be to, nustatyta, kad nuo 2014-02-24 iki 2015-01-12 vykdomojoje byloje nebuvo atliekami vykdymo veiksmai, nes buvo prarastas vykdomasis dokumentas, o vykdomojo dokumento dublikatas išduotas 2014-12-19. Vykdomojo rašto dublikate įrašyta aplinkybė, kuriai esant turi būti vykdomas L. B. įsipareigojimas sumokėti likusią sumos dalį už nekilnojamąjį turtą, t.y., įsipareigojimas sumokėti likusią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainą kyla tik tuo atveju, jei šalys pasirašo pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. R. B. pateikė antstoliui 2014-06-04 pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau šios sutarties skolininkas L. B. nepasirašė, ji buvo sudaryta tarp R. B. ir RUAB „Pajūrio rezidencija“. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad santykiai tarp R. B. ir L. B. yra įtempti, nors nutraukta jų santuoka ir šalys pasidalino turtą bei prievoles, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. B. pateikė antstoliui Tomui Ubartui vykdyti 2013-06-28 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-728-650/2012, o vėliau ir 2014-12-19 Šiaulių apylinkės teismo išduotą vykdomojo rašto dublikatą Nr. 2-728-650, daroma išvada, kad skolininkas L. B. gera valia savo įsipareigojimų, patvirtintų Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012, nevykdo, R. B. ir L. B. interesai nekilnojamojo turto atžvilgiu yra priešingi, t.y., pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-24 sprendimą R. B. sudarius pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį pereina nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį turtą, o L. B. atsiranda prievolė sumokėti už nurodytą nekilnojamąjį turtą. Akivaizdu, kad, skolininkui L. B. nesutinkant pasirašyti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties ir tokiu būdu įtakojant aplinkybės, kuriai esant kyla prievolė mokėti už nekilnojamąjį turtą, atsiradimą, tokios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neįmanomumas yra ne absoliutus, bet santykinis, t.y., priklausantis nuo skolininko. Dėl šios priežasties skolininko L. B. prievolė sumokėti likusią nekilnojamojo turto kainą laikytina besąlygine ir privalo būti vykdoma (CK 6.31 str. 2, 3 d.). Paminėtina, kad L. B. nesutinkant pasirašyti pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, yra pažeidžiama ne tik sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią patvirtino Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012-07-24 sprendimu, bet ir R. B. teisės bei teisėti lūkesčiai, nes UAB „Pajūrio rezidencija“ yra restruktūrizuojama įmonė, o nesudarius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, R. B. netenka teisių ir pareigų, susijusių su nekilnojamuoju turtu bei pagal 2007-05-15 Preliminarią sutartį Nr.700515-A501 sumokėtos pradinės įmokos - 87 501,40 Lt. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant užtikrinti sutartinių santykių tęstinumą bei nepažeisti teisėtų lūkesčių, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-24 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punktas su 2.1. ir 2.2. papunkčiais turėtų būti vykdomi (gera valia ar priverstinai išieškant) net L. B. nepasirašius pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, o R. B. nurodytą sutartį pasirašius. Dėl šių priežasčių pareiškėjo atstovės argumentas, kad nėra atsiradusi aplinkybė sąlyginei prievolei kilti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš aptarto teismas daro išvadą, jog neteisėtų antstolio veiksmų priimant 2015-02-23 raštą Nr. S004541 bei 2013-07-18 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S016192 ir 2015-01-12 patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo Nr. 0136/13/01730 nenustatyta, teismas neturi pagrindo naikinti skundžiamų antstolio priimtų procesinių dokumentų, todėl pareiškėjo L. B. atstovės advokatės Kristinos Pugačienės skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo L. B. atstovės advokatės Kristinos Pugačienės 2015-03-13 skundo „Dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0136/13/01730“ netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstoliui Tomui Ubartui vykdomąją bylą Nr. 0136/13/01730.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.