Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8378-362/2013 pagal pareiškėjo L. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui T. U., R. B. ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau RUAB) „Pajūrio rezidencija“ dėl antstolio patvarkymų panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis T. U. 2013-10-07 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir jį kartu su vykdomąja byla perdavė Šiaulių apylinkės teismui. Pažymėjo, kad pasirašydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, L. B. prisiėmė įsipareigojimus sumokėti likusią kainos dalį už minėtus apartamentus, todėl privalo įvykdyti prisiimtas pareigas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-24 sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepdama į apelianto atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo R. B. prašo skundą atmesti. Atsiliepime pažymi, kad apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina vykdymo procesą. Mano, kad apeliantas turi neįvykdytą prievolę išieškotojai. Pabrėžia, kad iš sutarties kylančios teisės atsiranda tik sutarties šalims.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto pareiškėjo L. B. atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas – be pateikto vykdomojo dokumento draudžiama atlikti vykdymo veiksmus. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti dar nereiškia, kad jis besąlygiškai turi būti vykdomas. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Taigi antstolis, prieš pradėdamas vykdymo veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą.

Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, antstolis patikrina: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Nesant įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių turi būti atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis neturi teisės atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolio T. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0136/13/01730 dėl 295107,08 Lt išieškojimo iš L. B. išieškotojams R. B. ir RUAB „Pajūrio rezidencija“ pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-28 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-728-650/2012 (19–21 b. l.).

2013-07-18 patvarkymu Nr. S016192 antstolis priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, o 2013-09-03 raginimu Nr. S020256 antstolis paragino apeliantą įvykdyti sprendimą ir sumokėti vykdymo išlaidas (8, 9 b. l.).

Apeliantas prieš tai minėto patvarkymo ir raginimo nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, kad jis neturi jokių neįvykdytų prievolių R. B. ir RUAB „Pajūrio rezidencija“.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-728-650/2012, be kita ko, patvirtino pareiškėjų R. B. ir L. B. 2012-07-20 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Remiantis šia sutartimi, pareiga pagal 2007-05-15 preliminarią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Pajūrio rezidencija“, įsigyjant apartamentus (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), abiejų šalių pasirašytoje pagrindinėje turto įsigijimo sutartyje sumokėti likusią sumos dalį atiteko L. B..

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad antstolis, priėmęs teismo išduotą vykdomąjį dokumentą ir atlikęs pirminius vykdomuosius veiksmus – paragindamas skolininką įvykdyti sprendimą, nepažeidė procesinių teisės normų, priešingai, ėmėsi teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir kad būtų tinkamai ginami išieškotojų interesai.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, o apelianto nurodomos aplinkybės ir teismo 2012 m. liepos 24 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių interpretavimas, teismo vertinimu, nelaikytinos akivaizdžiomis kliūtimis CPK 651 straipsnio 2 dalies prasme.

Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste, įvertinant jų esmę, neturi teisinės reikšmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.