Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-402-968/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-08
Bylos Nr.: I-402-968/2018
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ina Kirkutienė, Rytis Krasauskas, Iveta Pelienė
Pareiškėjas: K. J.
Atsakovas: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „15min“

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-402-968/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02958-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 27.1; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ivetos Pelienės,

sekretoriaujant A. S.,dalyvaujant pareiškėjui K. J., pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai B. U.,atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Ž. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „15min“, dėl dalies sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teismas 2017-09-01 nutartimi (b. l. 49–50) priėmė pareiškėjo K. J. skundo (b. l. 1–10) dalį, kuria prašoma 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektorės (toliau – Inspektorė) 2017-07-21 sprendimą Nr. (SK-24)SPR-79 (toliau – Sprendimas) dalyje, kurioje skundas buvo atmestas ir šioje dalyje skundą tenkinti; 2) įpareigoti UAB „15min“ pašalinti publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ (www.15min.lt, 2016-11-29) (toliau – Publikacija) iš www.15min.lt portalo ir kitų Publikacijos viešinimo vietų; 3) įpareigoti Inspektorių įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus bei įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) internetiniame puslapyje; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad internetiniame laikraštyje www.15min.lt 2016-11-29 buvo paskelbta Publikacija, kurioje pateikiant informaciją apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įstaiga, senelių namai), buvo paskleista informacija ir apie pareiškėją K. J., akivaizdžiai žeminanti jo garbę ir orumą, pažeidžianti privataus gyvenimo neliečiamumą, pažeidžianti nepilnamečių pareiškėjo vaikų interesus. Sprendimu pareiškėjo skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos pripažintas iš dalies pagrįstu. Inspektorė nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo padarytų pažeidimų, o tik pripažino, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė pareiškėjo teisę į atvaizdą. Sprendimo dalis, kurioje nebuvo nustatyti privataus gyvenimo neliečiamumo, garbės ir orumo žeminimo, nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio pažeidimai yra nepagrįsta, neteisėta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) nuostatas. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Publikacijoje paskleista informacija nepažeidė pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą. Publikacijos paviešinimo tikslas buvo supažindinti visuomenę su galimai netinkamu VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valdymu, vidinėmis problemomis. Pareiškėjas Įstaigoje neina jokių vadovaujamų pareigų, yra tik socialinio darbuotojo padėjėjas, todėl Publikacijoje jo vardo pavardės, šeimyninės padėties viešinimas nebuvo tikslingas ir būtinas pateikiant visuomenei aktualią informaciją. Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pateikė netikslią informaciją dėl pareiškėjo teistumo, tai konstatuota ir Sprendime. Nurodydamas teisės į privatumą ribojimo konstitucinius pagrindus ir teismų plėtojamą praktiką šiuo klausimu, pareiškėjas teigia, kad jis dėl savo dirbamo darbo Įstaigoje negali būti laikomas ypatingu asmeniu dėl einamų pareigų ar kitu pagrindu, kai jo teisės į privatumą ribojimas gali būti pateisinamas. Jei informacijos skleidėjas siekė supažindinti visuomenę su Įstaigos netinkama veikla, vadovavimu, nėra suprantama, kokiu tikslu buvo paviešinti pareiškėjo, šios Įstaigos socialinio darbuotojo padėjėjo, asmeniniai duomenys, jam kažkada pareikšti įtarimai, kurie nepasitvirtino. Ši informacija akivaizdžiai nėra susijusi su Įstaigos vykdoma veikla, ji pateikta siekiant Publikacijos sensacingumo, o ne viešo intereso, kas nėra pateisinama. Paskleidžiant netikslią, klaidingą informaciją apie pareiškėjui pareikštus įtarimus ir nurodant, kad pareiškėjo atžvilgiu vyksta baudžiamasis procesas dėl sunkių nusikaltimų padarymo, buvo šiurkščiai pažeista nekaltumo prezumpcija, VIĮ 19 straipsnio 3 dalies, Etikos kodekso 34 straipsnio nuostatos. Klaidingų teiginių, susijusių su pareiškėjui neva inkriminuojamais nusikaltimais, paskelbimas laikytinas žinių paskelbimu ir pagal formuojamą teismų praktiką vienareikšmiškai tokios žinios yra garbę ir orumą žeminančio pobūdžio. Publikacijoje paviešinti konkretūs faktai jog pareiškėjas neva maskuoja pažeidimus, eina direktoriaus pavaduotojo pareigas viešojoje įstaigoje ir faktiškai jai vadovauja yra žinios, išsakyti buvusios darbuotojos teiginiai, kuriuos galima patikrinti tiesos kriterijumi. Todėl nepagrįsti Sprendimo motyvai, kad tai yra minėtos darbuotojos nuomonė ir už ją nėra atsakingas viešosios informacijos skleidėjas. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo išvada, kad Publikacija nebuvo pažeisti pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesai, kadangi jie nebuvo Publikacijoje paminėti. Akivaizdu, kad paviešinus neigiamas, tikrovės neatitinkančias žinias, jo asmeninius duomenis, pareiškėją viešai apkaltinus visuotinai priimtinų elgesio normų, įstatymų nepaisymu, buvo sutrikdyta jo nepilnamečių vaikų raida, normalus socialinis bendravimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad viešosios informacijos skleidėjas pažeidė VIĮ 17 straipsnį, kuris įpareigoja jį užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu. Pateikė papildomus paaiškinimus, susijusius su Publikacijos rengimo aplinkybėmis, veikla Įstaigoje.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 61–66) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba nurodo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tarnyba nustatė, kad UAB „15min“ pažeidė pareiškėjo teisę į atvaizdą, o pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo apsaugą, garbė ir orumas, nepilnamečių interesai nebuvo pažeisti, atsižvelgiant į Publikacijos kontekstą, nustatytas faktines aplinkybes, teisės aktus ir suformuotą teismų praktiką. Dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su tapatybės ir šeimos ryšių atskleidimu Publikacijoje, nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, Tarnyba Sprendime konstatavo, kad Publikacijoje paskleista informacija dėl pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų ir inkriminuojamų nusikaltimų buvo teisinga, bet netiksli, gavęs pareiškėjo skundą viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas papildė Publikaciją, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtą baudžiamąją bylą teismas nutraukė suėjus senaties terminui. Pareiškėjas vykdydamas nusikalstamas veikas (sukčiaudamas), ar esant pareikštiems įtarimams dėl nusikalstamų veikų padarymo, atsisakė dalies savo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, t. y. nusikalstamai veikai netaikomas asmens privataus gyvenimo apsaugos principas. Pareiškėjas, kaip atlikęs teisei priešingas veikas, dėl kurių yra pripažintas kaltu teismo sprendimu, nepagrįstai plečiamai supranta savo teisę į privataus gyvenimo apsaugą. Tarnybos teigimu, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Publikacijoje turėjo pagrįstą interesą viešinti tokią informaciją, kadangi Pareiškėjas yra vadovavęs VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, joje dirba ir šiuo metu, be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklauso jo sutuoktinei, o liudijimuose trečiajam asmeniui įstaigos darbuotoja keletą kartų minėjo, jog Pareiškėjas neoficialiai vadovauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Dėl išvardintų motyvų pareiškėjo teiginiai, kad atsakovė nepaisė nekaltumo prezumpcijos, laikytini nepagrįstais, nes Publikacijoje buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, o ne pripažintas kaltu, vėliau viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Publikaciją papildė ir nurodė, kad baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Atsakovė nurodo, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, viešosios informacijos skleidėjo paviešinti informacijos netikslumai nesudaro pagrindo konstatuoti pareiškėjo garbės ir orumo pažeminimo, šias vertybes, taip pat savo privataus gyvenimo neliečiamybę pareiškėjas nepagrįstai suabsoliutina. Pareiškėjo ginčijamuose teiginiuose yra skleidžiama teisinga informacija, kad jis pats savo veiksmais yra pažeidęs visuomenėje priimtiną garbingo žmogaus vertinimą, Vilniaus apygardos teismas 2014-02-10 nutartimi pareiškėją pripažino kaltu padarius sunkų nusikaltimą, dėl kurio padarymo teistumas dar nėra išnykęs. Taigi pareiškėjas pats savo veiksmais yra nulėmęs viešąją nuomonę apie jį. Dėl Publikacijoje paskleistos informacijos priskyrimo žinioms (faktams), o ne nuomonei, Tarnyba nurodo, kad pareiškėjo ginčijama informacija išskirta citatomis, nurodant, kad šiuos teigė V. P., t. y. kitas asmuo, ne pats informacijos skleidėjas. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Tarnyba sprendė, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas paviešindamas kito asmens teiginius, elgėsi sąžiningai, nes toje pačioje publikacijoje pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovės komentarą, teiravosi pareiškėjo komentaro, paviešino valstybinių priežiūros institucijų poziciją, todėl šiais veiksmais tikrino buvusios darbuotojos skleidžiamą informaciją. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatas ir paskirtį, nes šis teisės aktas yra skirtas apsaugoti nepilnametį asmenį draudžiant viešinti jo duomenis. Publikacijoje skelbiama informacija apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir jos darbuotojus, Publikacijoje nėra minimi jokie konkretūs ar kiti duomenys apie nepilnamečius asmenis, todėl publikacija nekenkia pareiškėjo nepilnamečiams vaikams. Inspektorė priima sprendimus dėl VIĮ pažeidimų, o Visuomenės informavimo etikos komisija – dėl profesinės etikos pažeidimų, vadovaudamasi Etikos kodeksu, kuris yra savireguliacijos institucijos priimtas taisyklių rinkinys. Dėl to nei Sprendime, nei šiame atsiliepime nebuvo pasisakyta dėl galimų Etikos kodeksų pažeidimų. Tarnybos duomenimis Visuomenės informavimo etikos komisijos 2017-07-12 posėdyje buvo svarstytas pareiškėjo skundas dėl Publikacijos, Komisija nusprendė, kad Etikos kodekso nuostatos pažeistos taip pat nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje Tarnybos atstovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „15min“ paaiškinimuose (b. l. 55–57) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas Publikaciją parengė ne apie privatų asmenį K. J., t. y. pareiškėją, o apie senelių namus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurių direktorė yra pareiškėjo žmona. Publikacija nėra šmeižiančio, žeminančio, tikrovės neatitinkančio pobūdžio. Publikacijoje kalbama apie pažeidimus senelių namuose, apie tai, kad jie veikė net be licencijos, joje žurnalistai gynė visuomenės interesą, t. y. tuos visuomenės narius, kurie savo senus artimuosius atiduoda į netinkamai tvarkomus senelių namus ir už tai moka pinigus. Publikacijoje pateikiamas buvusios senelių namų darbuotojos V. P. liudijimas apie jos darbą šioje Įstaigoje, kuriai faktiškai vadovavo pareiškėjas. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei buvo sudaryta galimybė pasisakyti, tačiau jie šia galimybe nepasinaudojo. Publikaciją rengusi žurnalistė buvusios darbuotojos teiginius tikrino valstybinėse institucijose ir paaiškėjo, kad didžioji dalis nurodytų pažeidimų pasitvirtino. UAB „15min“ skelbdama Publikaciją, įskaitant ir informaciją, kad pareiškėjas buvo teistas už sukčiavimą, kad kita byla dėl veikų, turinčių sukčiavimo požymių, teismui buvo perduota 2014 m., siekė ne sumenkinti pareiškėją, o atskleisti visapusišką informaciją, kurią visuomenė turi interesą žinoti. Publikacijoje nepažeistos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, nes apie jokius nepilnamečius Publikacijoje nebuvo rašoma. Taip pat nepažeistos ir pareiškėjo teisės į atvaizdą, nes Publikacijos žurnalistai pareiškėją nufotografavo ne privačioje, gyvenamojoje vietoje slapta, o teritorijoje, kurioje veikia senelių namai. Pareiškėjui žurnalistai prisistatė ir atskleidė savo atvykimo tikslą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens UAB „15min“ atstovas nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą UAB „15min“ informuota tinkamai (b. l. 131).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspektorės Sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos buvo tenkintas tik iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Remiantis surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: portale www.15min.lt 2016-11-29 paskelbta publikacija „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini)“ (Publikacija) (b. l. 78–83); dėl Publikacijoje paskelbtos informacijos pareiškėjas 2017-02-08 Inspektorei pateikė skundą (toliau – 2017-02-08 skundas), kuriame nurodė, kad kai kuriais teiginiais ir pateikta informacija Publikacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo apsaugą, teisę į atvaizdą, taip pat pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą bei jo nepilnamečių vaikų interesus (b. l. 67–72); Inspektorė 2017-02-13 pradėjo pareiškėjo 2017-02-08 skundo tyrimą (b. l. 67); tyrimo metu Tarnyba paprašė Publikacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ pateikti paaiškinimus, kuriuos gavo 2017-03-03 (b. l. 73, 74–75); tyrimo metu Inspektorė, be kita ko, vertino Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51/2014, šio teismo 2016-06-08 nutarties Nr. 1-199-843/2016 turinį (b. l. 84–108); tyrimo metu Inspektorė gavo informaciją (ją patvirtinančius dokumentus) iš Įstaigos apie tai, kad pareiškėjas nuo 2013-02-18 atšauktas iš direktoriaus pareigų, kad joje eina socialinio darbuotojo padėjėjo pareigas ir kad pareiškėjo sutuoktinė K. J. yra vienintelė Įstaigos savininkė, kuri nuo 2015-06-25 eina Įstaigos direktorės pareigas (b. l. 109–111); Inspektorė, atlikusi pareiškėjo 2017-02-08 skundo tyrimą, 2017-07-21 priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo 2017-02-08 skundą pripažino iš dalies pagrįstu, įspėjo viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „15min“ dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, įpareigojo UAB „15min” pašalinti iš Publikacijos pareiškėjo nuotrauką, išsiuntė Sprendimą pareiškėjui ir UAB „15min“ bei paskelbė jį viešai Tarnybos interneto svetainėje (b. l. 114–121).

7. Pareiškėjas prašo panaikinti Sprendimo dalį, kuria, pasak pareiškėjo, jo 2017-02-08 skundo dalis buvo atmesta. Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad Sprendime nepagrįstai nebuvo konstatuota, kad jo 2017-02-08 skunde nurodytais teiginiais ir pateikta informacija Publikacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „15min” pažeidė pareiškėjo teisę į privataus gyvenimo apsaugą, jo garbę ir orumą bei jo nepilnamečių vaikų interesus. Šioje byloje nėra ginčo dėl Sprendimo tiek, kiek juo Inspektorė įspėjo UAB „15min“ dėl VIĮ 14 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimo, įpareigojo šį viešosios informacijos rengėją (skleidėją) pašalinti iš Publikacijos pareiškėjo nuotrauką ir nusprendė viešai paskelbti Sprendimą Tarnybos interneto svetainėje teisėtumo ir pagrįstumo; dėl to šiame sprendime teismas plačiau nepasisakys.

8. Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar Inspektorė skundžiamu Sprendimu tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017-02-08 skundo dalį, kurioje jis skundėsi dėl to, kad Publikacijoje paskelbus pareiškėjo nurodytą informaciją galimai buvo pažeistos jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, jo garbę ir orumą bei jo nepilnamečių vaikų interesus. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad, sprendžiant analogiškas bylas, teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad publikacijos teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos ir kitų su aprašoma situacija susijusių publikacijų kontekste, atsižvelgiama į sakinių konstrukciją, minčių dėstymą, logines paskelbtos informacijos sąsajas; publikacijos teiginių negalima vertinti izoliuotai, atsietai nuo viso publikacijos teksto (žr., pvz., LAT 2006-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006; LVAT 2014-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-104/2014, 2014-06-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1281/2014, 2015-04-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A207-261/2015, 2016-08-25 nutartį Nr. A-1804-662/2016).

Dėl pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, jo garbės ir orumo pažeidimo

9. Konstitucijos 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta teisė turėti įsitikinimus, taip pat įsitikinimų išraiškos ir informacijos laisvę. Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į saviraiškos laisvę, apimanti laisvę turėti savo nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, o Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsniu garantuojama saviraiškos, informacijos, žiniasklaidos laisvė ir pliuralizmas. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs pamatinį konstitucinės informacijos laisvės, be kita ko, apimančios ir masinės informacijos priemonių teisę nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, vaidmenį siekiant užtikrinti ir plėtoti atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės idealą, taip pat jos, kaip būtinos prielaidos demokratijai sukurti ir išsaugoti, vaidmenį (žr., pvz., 1995-04-20, 1997-02-13, 2002-10-23 nutarimus). EŽTT jurisprudencijoje saviraiškos laisvė laikoma vienu esminių demokratinės visuomenės pagrindų, ji taikoma netgi tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti, pagal ją bet kokios saviraiškos laisvės įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarbūs ir pakankami motyvai (žr., pvz., 1999-01-21 sprendimą byloje Janowski prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 25716/94; 1999-11-25 sprendimą byloje Nilsen ir Johnsen prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 23118/93; 2007-01-09 sprendimą byloje Kwiecień prie Lenkiją, pareiškimo Nr. 51744/99).

10. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad: teisę į saviraišką galima riboti tik įstatymo pagrindu, jei tai būtina siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę ar konstitucinę tvarką; konkuruojant dviem teisiniams gėriams (teisei į saviraiškos laisvę ir teisei į asmens garbės bei orumo apsaugą), labai svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą; svarbią reikšmę saviraiškos laisvės ir asmens garbės bei orumo gynimo kontekste turi atskira subjektų grupė – politikai ir kiti viešieji asmenys, kuriems nustatytas didesnis tolerancijos kritikai; vis dėlto žurnalistų teisė informuoti visuomenę bendrojo intereso klausimais nėra absoliuti; kitų asmenų reputacija ir teisės gali būti pagrindas fundamentaliajai žiniasklaidos teisei apriboti; žurnalistai privalo veikti sąžiningai, pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikydamiesi žurnalistinės etikos reikalavimų (žr. pvz., 2015-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-207-261/2015).

11. Iš pareiškėjo skundo teismui, taip pat iš 2017-02-08 skundo Inspektorei turinio matyti, kad pareiškėjas jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimą sieja su teiginiu „K. J. <...> direktorė – jo žmona“, kuriame pateiktas pilnas pareiškėjo vardas, pavardė, šeiminė padėtis.

12. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad, pasisakydama dėl pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, Inspektorė šį pareiškėjo teiginį įvertino ir iš esmės konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijoje paviešindamas pareiškėjo vardą, pavardę, jo užimamas pareigas, nurodydamas jo sutuoktinę Publikacijos kontekste, pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą nepažeidė. Ši išvada Sprendime grindžiama šiais argumentais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis:

(1) Inspektorė nustatė, kad Publikacijoje pateikiamas buvusios VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos V. P. liudijimas, informacija apie Įstaigą, darbo sąlygas joje. Taip pat informuojama, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo problemų su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Socialinės apsaugos ministerijos, Valstybine darbo inspekcija, be to, pažymima, kad Įstaigai buvo sustabdyta licencija ir kita. Publikacija yra iliustruota aštuoniomis nuotraukomis. Jose yra matomas didelis trijų aukštų gyvenamasis namas su terasa, keletoje nuotraukų matomi terasoje sudėti įvairūs daiktai: neįgaliųjų vežimėliai, maistinės svarstyklės, ligoninės lovos ir kita. Vienoje iš nuotraukų yra užfiksuotas tvenkinys, matomi prie pastato pastatyti keli automobiliai, taip pat šalia pastato stovintis pareiškėjas;

(2) Inspektorė pažymėjo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra taikomas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas, kurio 2 straipsnio l dalyje nustatyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.34 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.). Taigi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ yra viešasis juridinis asmuo, kuris teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, t. y. teikia stacionarias globos ir slaugos paslaugas pagyvenusiems ir neįgaliems žmonėms. Pareiškėjas yra viešosios įstaigos darbuotojas (socialinio darbuotojo padėjėjas), o pareiškėjo sutuoktinė vadovauja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“;

(3) Inspektorė konstatavo, kad Publikacijoje yra skelbiama viešąjį interesą (asmens teisę į sveikatos apsaugą) turinti informacija apie viešąjį juridinį asmenį – Įstaigą, jos konfliktus su darbuotoja ir esamas (buvusiais) administracines problemas, susijusias su leidimų ir licencijų gavimais, pareiškėjas yra Įstaigos darbuotojas, o pareiškėjo sutuoktinė – K. J. yra viešosios įstaigos direktorė (t. y. viešas asmuo). Pareiškėjo vardas ir pavardė Publikacijoje yra minimi kaip viešojo juridinio asmens – Įstaigos – darbuotojo, taip pat minima, kad jo sutuoktinė vadovauja viešajam juridiniam asmeniui, kad visuomenė turi pagrįstą interesą žinoti apie viešąjį juridinį asmenį, kurio veiklos tikslas yra susijęs su asmenų sveikata, todėl ši informacija nėra privati. Taip pat Inspektorė paminėjo, kad santuokos institutas yra viešas, apie asmenų ketinamą sudaryti santuoką yra skelbiama viešai (CK 3.19 straipsnis). Šią informaciją įvertinęs aktualios redakcijos VIĮ 2 straipsnio 45 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste Inspektorė konstatavo, kad pareiškėjo vardo ir pavardės, jo užimamų pareigų ir sutuoktinės nurodymas Publikacijos kontekste nepažeidžia pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą.

13. Įvertinusi Įstaigos teisinį statusą (viešoji įstaiga), jos teikiamų senelių priežiūros paslaugų pobūdį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įstaigos, taigi ir jai vadovaujančių asmenų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Todėl Įstaigai vadovaujantys asmenys atitinka VIĮ 2 straipsnio 75 dalyje įtvirtintą viešojo asmens sąvoką, pagal kurią viešu asmeniu laikomi asmenys, kurių nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 109–111), patvirtina, kad pareiškėjas buvo Įstaigos direktorius, aktyviai dalyvauja šios Įstaigos veikloje, jo sutuoktinė vadovauja šiai Įstaigai. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad Įstaiga iš esmės veikia, jo gyvenamosiose patalpose. Vadinasi, pareiškėjas yra glaudžiai susijęs su Įstaigos veikla.

14. Skundžiamame Sprendime išdėstytus motyvus dėl galimai pažeistos pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą įvertinus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo skunde teismui bei 2017-02-08 skunde Inspektorei pateiktų argumentų kontekste, darytina išvada, kad Inspektorė pagrįstai konstatavo, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) Publikacijoje paviešindamas pareiškėjo vardą, pavardę, jo užimamas pareigas, nurodydamas jo sutuoktinę Publikacijos kontekste, pareiškėjo teisės į privataus gyvenimo apsaugą nepažeidė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su skundžiamame Sprendime Inspektorės pateiktu teiginio „K. J. <...> direktorė – jo žmona“ vertinimu galimo teisės į pareiškėjo privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo aspektu, taip pat išdėstytais argumentais; todėl jų nekartoja.

15. Iš pareiškėjo skundo teismui, taip pat iš 2017-02-08 skundo Inspektorei turinio matyti, kad, jo nuomone, Publikacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą. Pareiškėjas nurodė, kad: teiginiai „Įstaigos patikrinimų metu K. J.“, „pažeidimus laikinai užmaskuodavo“, „Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių“, „15 min primena, jog K. J., kuris eina „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai“ yra klaidingi, nepagrįsti faktiniais duomenimis, jais siekiama sumenkinti pareiškėją; teiginys „Vadovas teistas dėl sukčiavimo“ nepagrįstas faktiniais duomenimis, juo siekiama pažeminti pareiškėją; Publikacijoje pateikiant informaciją, kad „2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, 2013 m. Širvintų rajono apylinkės teismo ir 2014 m. pradžioje Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu nuo 2003 m. sausio iki 2003 m. gegužės įvykdęs 23 nusikaltimus – sukčiavimu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs 1 267 621 LT vertės svetimą turtą“, paviešinta informacija apie pareiškėjo teistumą, nors jis nėra viešas asmuo, o teiginiuose „2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo“, „sprendimais buvo pripažintas kaltu“ pateikta tik dalis informacijos, nenurodant, kad 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas; informacija „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. įvykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje“ neatitinka tikrovės; teiginys „į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį“ yra netikslus. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad UAB „15min“ redakcija, Publikaciją parengusi žurnalistė K. S. ir fotografas E. O. dėl apie jį ketinamos skelbti informacijos, komentaro ir (arba) sutikimo tokią informaciją skelbti į pareiškėją nesikreipė ir kad nurodytais teiginiais Publikacijoje buvo pažeista pareiškėjo nekaltumo prezumpcija, VIĮ.

16. Iš skundžiamo Sprendimo turinio nustatyta, kad, vertindama galimą pareiškėjo garbės ir orumo pažeidimą, Inspektorė:

(1) nurodė, kad teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti nėra absoliuti, ji nesuderinama su asmenį žeidžiančios, žeminančios informacijos ar dezinformacijos skleidimu. Juridinio asmens dalykinė reputacija, kaip ir fizinio asmens garbė ir orumas, visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Asmens garbės ir orumo gynimas yra siejamas ne tik su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ir nuomonių, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, kad pastaruoju atveju turi būti nustatyta, jog subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, paskleisti nesąžiningai. Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu nustatyti, ar Publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar nuomonės. Pagal VIĮ 2 straipsnio 86 dalį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; pagal šio straipsnio 36 dalį, nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Žeminančia laikytina tikrovės neatitinkanti informacija, kuri įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia garbę ir orumą (gerą vardą). Tai klaidinga ir asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę – ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Be to, paskleistos informacijos žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai yra akivaizdžiai žeminantys. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. LAT 2015-01-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015);

(2) Publikacijos kontekste, įvertinusi pareiškėjo ginčijamus Publikacijos teiginius „Įstaigos patikrinimų metu K. J.“, „pažeidimus laikinai užmaskuodavo“, „Apie tai sužinojęs J. įpyko. Ėmė ieškoti priekabių“, Inspektorė konstatavo, kad juos pateikė buvusi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja V. P., tarp kurios ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyko teisminiai procesai. Teiginiuose nurodoma, jog tai informacija, kurią pateikė V. P., taip pat jie tekste išskirti kabutėmis. Todėl šią informaciją vertintino, kaip V. P. nuomonę apie Pareiškėją ir buvusią darbovietę. Šiame kontekste Inspektorė pažymėjo, kad EŽTT praktikoje yra aiškiai išskiriami atvejai, kuomet atitinkamas subjektas ne pats yra vertinamų pastebėjimų autorius, o tik padeda juos paskleisti, vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Tokiais atvejais, EŽTT manymu, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, pavyzdžiui, interviu metu, skleidimą, rimtai apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais, todėl toks baudimas negalimas, nebent tam būtų ypatingai svarios priežastys (žr. EŽTT 1998-09-23 sprendimo Jersild prieš Daniją 31, 35 punktus). Tačiau viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais (VIĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 punktas). Inspektorė nurodė, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) paaiškinimuose nurodė, jog kreipėsi į pareiškėją dėl jo komentaro, tačiau jis atsisakė komentuoti situaciją. Be to, Publikacijoje yra pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės K. J. nuomonė, taip pat pakalbinti buvę V. P. darbdaviai. Taigi, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) elgėsi sąžiningai ir suteikė atsakymo teisę abiem šalims – darbuotojai ir darbdaviui, apie kurių konfliktą ir aprašoma Publikacijoje. Atsižvelgdamas į EŽTT formuojamą praktiką, Inspektorė padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) tikslas buvo ne menkinti, žeminti pareiškėją, o informuoti visuomenę apie esamus nesutarimus viešojoje įstaigoje;

(3) Publikacijos kontekste įvertinusi pareiškėjo ginčijamus Publikacijos dalies „Vadovas teistas dėl sukčiavimo” teiginius: „15 min primena, jog K. J., kuris eina „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, bet kaip teigia V. P., iš tiesų vadovauja įstaigai <...>“, „<...> 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo, 2013 m. Širvintų rajono apylinkės teismo ir 2014 m. pradžioje Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu nuo 2003 m. sausio iki 2003 m. gegužės įvykdęs 23 nusikaltimus – sukčiavimu, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijęs 1 261 621 Lt vertės svetimą turtą“, „Jau teistas už sukčiavimus K. J. pareigūnų atlaidumo nesulaukė ir toliau buvo traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 m. įvykdytų nusikalstamų veikų virtinę. Pastarąjį kartą kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimu stambiu mastu įtariamo K. J. 2014 m. spalį. Vyras kaltintas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2004 m. neatsiskaitęs su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekė beveik 280 000 Lt. Žala padaryta 13 Lietuvos bendrovių bei 2 užsienio kompanijoms, veikiančioms Rusijoje ir Lenkijoje”, kurie, pareiškėjo nuomone, neatitinka tikrovės, kadangi (1) pareiškėjas nėra įstaigos vadovas, (2) 2011 m. Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas, (3) Publikacijos paskelbimo metu pareiškėjui nebuvo iškelta jokių bylų teisme, prieš pareiškėją nebuvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, nebuvo pateikti jokie kaltinimai, Inspektorė konstatavo, kad jie yra skleidžiamos žinios, kadangi juose yra pateikiama faktinio pobūdžio informacija apie teismų priimtus sprendimus ir tai, ar šios žinios yra teisingos, galima patikrinti;

(4) Inspektorė Sprendime nustatė šiuos Publikacijoje paskleistos informacijos apie pareiškėją netikslumus: 1) Publikacijoje pateikiama informacija apie pareiškėjo užimamas pareigas nėra teisinga, tačiau pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; 2) viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nepaminėjo, jog 2011-07-01 Molėtų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo panaikintas; 3) viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pateikiama informacija, jog 2014 m. spalį į teismą buvo perduota byla dėl pareiškėjo veikų yra teisinga, tačiau netiksli, kadangi ši byla 2016-06-08 (Publikacija pateikta 2016-11-29) buvo nutraukta suėjus senaties terminui. Įvertinęs nurodytus netikslumus, Inspektorė padarė išvadą, kad šiuo atveju, viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) padaryti informacijos netikslumai neturi įtakos pagrindiniams faktams, jog pareiškėjas dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, yra teistas dėl sukčiavimo stambiu mastu, o 2014 m. spalį teismui buvo perduota nagrinėti dar viena byla dėl pareiškėjo įtarimų sukčiavimu, todėl nelaikytini galinčiais pakenkti jo reputacijai, žeminti garbę ir orumą. Inspektorė, be kita ko, rėmėsi LAT praktika, pagal kurią faktas, ar paskleistos žinios atitinka tikrovę, nustatomas palyginus jas su tais reiškiniais, veiksmais, įvykiais, kurie įvyko, o žinių atitikimo tikrovei faktui nustatyti neturi reikšmės neesminiai paskleistos informacijos netikslumai, jeigu jie neturi įtakos faktui egzistuoti (pavyzdžiui, netiksliai nurodytas laikas, vietovė ir pan.) (LAT senato 1998-05-15 nutarimas Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 71 straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“. Teismų praktika. 1998, 9).

17. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, skundžiamame Sprendime nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Inspektorė nagrinėjamu atveju tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines aplinkybes, vadovavosi teismų suformuota praktika. Taip pat teismas sutinka su skundžiamame Sprendime išdėstytais Inspektorės nustatytais Publikacijoje nurodytos informacijos netikslumais ir jų teisiniu vertinimu.

18. Sprendime išdėstytus motyvus dėl galimai pažeistos pareiškėjo teisės į privatumą, jo garbės ir orumo, įvertinus visų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjo skunde teismui bei 2017-02-08 skunde Inspektorei pateiktų argumentų kontekste, darytina išvada, kad Inspektorė pagrįstai nekonstatavo, kad pareiškėjo 2017-02-08 skunde nurodytais Publikacijos teiginiais ir paskleista informacija buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatų gyvenimą, jo garbė ir orumas. Kartu teisėjų kolegija pareiškėjo nurodytus Publikacijos teiginius įvertinusi visos Publikacijos, kitos su aprašoma situacija susijusios publikacijos, nurodytos UAB „15min“ vyriausiojo redaktoriaus paaiškinimuose (b. l. 74–75)(http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/stambus-sukcius-kestutis-jonynas-ir-toliau-bus-teisiamas-uz-visas-senas-aferas-59-458235), Vilniaus apygardos teismo 2014-02-10 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-51/2014, šio teismo 2016-06-08 nutarties Nr. 1-199-843/2016 (b. l. 84–108) turinio kontekste, vadovaudamasi vidiniu teisingumo ir protingumo principais, pažymi, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog Publikaciją parengusi žurnalistė nagrinėjamu atveju būtų veikusi nesąžiningai.

Dėl pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų

19. Iš pareiškėjo skundo teismui, taip pat iš 2017-02-08 skundo Inspektorei turinio matyti, kad, jo nuomone, neigiamo turinio Publikacija apie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pateikiama informacija apie pareiškėją su jo asmens nuotrauka, daryta jo ir jo nepilnamečių vaikų – K. ir K. J. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), įžeidė ir pareiškėjo nepilnamečių vaikų garbę, orumą, reputaciją ir jų interesus. Pareiškėjas mano, kad vaiko interesams kenkia neigiama visuomenės reakcija, sukelianti informacija apie jų tėvus, todėl šio pobūdžio informacijos ir nuotraukos paviešinimas apie jų tėvą pakenkė pareiškėjų nepilnamečių vaikų garbei, orumui, reputacijai ir jų interesams.

20. Inspektorė skundžiamame Sprendime iš esmės konstatavo, kad Publikacijoje skleidžiama informacija pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia, kadangi jie Publikacijoje nėra minimi. Šią išvadą Inspektorė, be kita ko, grindžia citata iš 2017-06-06 sprendimo Nr. SPR-62, priimto dėl tos pačios Publikacijos, tuo pačiu klausimu išnagrinėjus pareiškėjo sutuoktinės skundą: „Publikacijos kontekste nėra minimi Pareiškėjos (K. J.) nepilnamečiai vaikai, nėra nurodyta, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorė turi du vaikus, kurie kartu su ja gyvena tame pačiame pastate, kuriame yra minėta viešoji įstaiga. Publikacijoje nėra skleidžiami konkretūs ar bet kokie duomenys apie Pareiškėjos nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog ginčo publikacijoje pateikiama informacija nepažeidžia Pareiškėjos nepilnamečių vaikų interesų.“

21. VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspektorius: nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo (1 punktas); nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse (2 punktas). Vadinasi, Inspektorė, nagrinėdama pareiškėjo 2017-02-08 skundą, pirmiausiai privalėjo tirti pareiškėjo teiginių, susijusių su galimu jo nepilnamečių vaikų K. ir K. J. garbės ir orumo pažeidimais. Įvertinus Publikacijos turinį, nenustatyta, kad joje kokiame nors kontekste būtų minimos pareiškėjo nepilnametės dukterys, todėl skundžiamame Sprendime pagrįstai konstatuota, kad Publikacijoje pateikiama informacija pareiškėjo nepilnamečių vaikų interesų nepažeidžia.

22. Iš pareiškėjo 2017-02-08 skundo turinio matyti, kad pareiškėjas Inspektorės prašė, be kita ko, atlikti tyrimą ir nustatyti, ar Publikacijoje UAB „15min“ redakcija, jų žurnalistė K. S. ir fotografas E. O., paviešindami pareiškėjo ir jo vaikų privatų gyvenimą bei pareiškėjo atvaizdą be pareiškėjo sutikimo, pažeidė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymą.

23. Inspektorė pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos (VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato viešosios informacijos, darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, kriterijus, jos skleidimo tvarką, taip pat šios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę; šis įstatymas taikomas visai viešajai informacijai. Tai, kokia viešoji informacija daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija laikoma tokia viešoji informacija, kuri gali būti žalinga nepilnamečių psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ši viešoji informacija: smurtinio pobūdžio, skatinanti agresyvumą ir nepagarbą gyvybei (1 punktas); kai skatinamas turto naikinimas ar gadinimas (2 punktas); kai stambiu planu rodomas mirusio, mirštančio arba žiauriai sužaloto žmogaus kūnas, išskyrus atvejus, kai toks rodymas reikalingas asmens tapatybei nustatyti (3 punktas); erotinio pobūdžio (4 punktas); sukelianti baimę ar siaubą (5 punktas); skatinanti lošti, raginanti, siūlanti dalyvauti azartiniuose lošimuose ir kituose žaidimuose, kuriuose sudaromas lengvo laimėjimo įspūdis (6 punktas); kuria palankiai vertinama priklausomybė nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių medžiagų, tabako ar alkoholio, taip pat nuo kitų medžiagų, kurios vartojamos arba gali būti vartojamos svaiginimosi tikslais, ir kuria skatinamas jų vartojimas, gamyba, platinimas ar įsigijimas (7 punktas); skatinanti savęs žalojimą ar savižudybę, detalizuojanti savižudybės priemones ir aplinkybes (8 punktas); kuria teigiamai vertinama nusikalstama veika ar idealizuojami nusikaltėliai (9 punktas); susijusi su nusikalstamos veikos modeliavimu (10 punktas); kuria skatinamas žmogaus orumą žeminantis elgesys (11 punktas); kuria iš žmogaus ar žmonių grupės tyčiojamasi arba žmogus ar žmonių grupė niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, kilmės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, kalbos, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais panašiais pagrindais (12 punktas); kai demonstruojami inscenizuoti paranormalūs reiškiniai, sudarant šių reiškinių tikrumo įspūdį (13 punktas); kuria skatinama nepilnamečių seksualinė prievarta ir jų išnaudojimas, nepilnamečių lytiniai santykiai (14 punktas); kuria skatinami lytiniai santykiai (15 punktas); kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CK įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata (16 punktas); kai vartojami nešvankūs posakiai, žodžiai ar nepadorūs gestai (17 punktas); kai patariama, kaip pasigaminti, įsigyti ar naudoti sprogmenis, narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kitus gyvybei ar sveikatai pavojingus dalykus (18 punktas); kuria skatinami blogi mitybos, higienos ir fizinio pasyvumo įpročiai (19 punktas); kai demonstruojami masinės hipnozės seansai, kurių poveikio objektas yra visuomenės informavimo priemonės auditorija (20 punktas); kuri apibrėžta šio įstatymo 6 straipsnyje (21 punktas). Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalį neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos skleidimas draudžiamas arba ribojamas šio įstatymo nustatyta tvarka, o pagal šio straipsnio 4 dalį draudžiama skleisti informaciją, atitinkančią šio straipsnio 2 dalies 12 punktą, ir kitais įstatymais uždraustą viešąją, ypač pornografinio turinio, informaciją, taip pat nepilnamečių seksualinę prievartą ir jų išnaudojimą skatinančią ir (ar) savitikslį smurtą pateikiančią informaciją.

24. Publikacijos turinį įvertinusi nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad joje nėra informacijos, priskirtinos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnyje nurodytai informacijai, t. y. viešajai informacijai, darančiai neigiamą poveikį nepilnamečiams. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo nurodytais argumentais konstatuoti, kad Publikacijoje pateikta informacija buvo pažeistos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Inspektorė skundžiamame Sprendime Publikacijoje pateiktos informacijos nevertino Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimo aspektu. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad, kaip matyti iš 2017-02-08 skundo turinio, pareiškėjas jame iš esmės pateikė argumentus tik dėl galimai pažeistų savo nepilnamečių vaikų teisių, susijusių su jų garbe ir orumu, o jame išdėstytas prašymas dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pažeidimo formuluojamas abstrakčiai, nesiejant jo su to įstatymo reguliavimo sritimi. Atsižvelgdamas į tai, ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinęs nustatytus motyvacijos trūkumus, teismas konstatuoja, kad jie nelaikytini esminiais ir nesudaro pagrindo vien todėl naikinti skundžiamą Sprendimą, ar jo dalį. Tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl individualaus administracinio akto atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui, kuriame įtvirtinti motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimai, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą ne kartą yra konstatavęs ir LVAT (žr., pvz., 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2017-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-415/2017).

26. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Inspektorė skundžiamu Sprendimu netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017-02-08 skundo dalį, kurioje jis skundėsi dėl to, kad Publikacijoje paskelbus pareiškėjo nurodytą informaciją galimai buvo pažeistos jo teisės į privataus gyvenimo apsaugą, jo garbę ir orumą bei jo nepilnamečių vaikų interesus. Todėl pareiškėjo reikalavimai panaikinti šią Sprendimo dalį ir įpareigoti UAB „15min“ pašalinti Publikaciją iš www.15min.lt portalo ir kitų Publikacijos viešinimo vietų, Inspektorę įpareigoti įspėti UAB „15min“ apie teisės aktų pažeidimus bei įstatymų nustatyta tvarka priimtą sprendimą paskelbti viešai Tarnybos internetiniame puslapyje, netenkintini, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Tai konstatavus, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Proceso dalyviai išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasIveta Pelienė