- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- eA-764-415/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01463-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Irmantas Jarukaitis, Ramutė Ruškytė
- Atsakovas
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai
- Trečiasis asmuo
- V. M., A. R., D. R., Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovės
- Pareiškėjas
- Medžiotojų klubo „Truskava“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. M., A. R., D. R., Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „Truskava“ skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybės administracijai ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. M., A. R., D. R., Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovei dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Medžiotojų klubas „Truskava“ (toliau – ir pareiškėjas, MK „Truskava“) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. kovo 19 d. sprendimą dėl V. M. žieminių kviečių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo, dalyje kuria nuspręsta įpareigoti MK „Truskava“ atlyginti V. M. 2257,29 Eur nuostolius už medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2014 m. rugpjūčio 22 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą; 2) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą dėl A. R. vasarinių kviečių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2014 m. rugsėjo 9 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą; 3) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą dėl D. R. žieminių kviečių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2014 m. rugpjūčio 12 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą; 4) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą dėl Okainių žemės ūkio bendrovei (toliau – ir Okainių ŽŪB) kukurūzų silosui, žaliajam pašarui ir cukrinių runkelių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 1 d., 2014 m. liepos 17 d., 2014 m. gegužės 27 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus; 5) panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos 2015 m. kovo 4 d. sprendimą dėl Okainių ŽŪB vasarinių kviečių ir žieminių kviečių pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2014 m. rugpjūčio 13 d. Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos 2 apžiūros aktus.Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiami aktai turėjo trūkumų: Komisija, kuri priėmė sprendimą, apskaičiuodama žemės ūkio pasėliams padarytas žalos dydį, išimtinai rėmėsi tik skundžiamais aktais, kurie pasak jo buvo neinformatyvūs. Aktuose nebuvo nurodyta ir aptarta, ar nėra išimčių, šalinančių ar bent jau mažinančių žalos atlyginimą. Šiai aplinkybei patvirtinti reikalingi įrodymai, kurie pridedami prie Komisijos sprendimo. Sprendimuose deklaratyviai buvo įrašyta, jog išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nebuvo, nors realiai jos egzistavo. Iš skundžiamų Aktų nebuvo aišku, ar buvo apžiūrėti pasėlių plotai, jeigu taip, tai ar buvo apžiūrėti tik vizualiai, laukus pravažiuojant su žemės ūkio technika, ar sklypai buvo išmatuoti, ir kokius prietaisus naudojant. Aplinkybė, jog skundžiamuose Aktuose buvo nurodyti pažeisto pasėlio plotai ha, kurie sutampa su bendrais plotais, pasėlių sunaikinimo intensyvus procentais ir pan. nepatvirtino, jog realiai buvo išmatuoti plotai ir konstatuotas pasėlių pažeidimo mastas. Derliaus netekimas apskaičiuotas neatsižvelgiant į einamųjų metų rajono (savivaldybės) pasėlio vidutinį derlingumą; nebuvo duomenų, jog, apskaičiuojant pasėliams padarytos žalos dydį, atsakovas atsižvelgė į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius, numatytus Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 9 punkte. Taip pat pareiškėjui kilo abejonių dėl apžiūrimo žemės sklypo, pasėlio ploto, identifikavimo ir jo priklausymo ūkininkui, kadangi nei akte, nei sprendime, ir paties suinteresuoto asmens prašyme, nebuvo identifikuotas ginčo žemės ūkio sklypas, nenurodytos jo koordinatės. Komisija jokiomis techninėmis priemonėmis nei žvėrių ir jų veiklos pėdsakų, nei įvykio aplinkybių nefiksavo.Teigė, jog skundžiamus medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje vertino ir aktus surašė (Metodikos 2 punktas) viena Komisija, o sprendimus dėl žalos sumų pinigine išraiška apskaičiuodavo jau kita Komisija, kurios nariai realiai apžiūroje nedalyvavo, todėl sprendimuose nepagrįstai įvardijama, kad ta pati Komisija tiek apžiūrėjo pasėlius ir nustatė faktines aplinkybes, tiek surašė Aktus ir galiausiai priėmė sprendimus (t. y. pradėjus procedūrą jos eigoje keitėsi Komisijos nariai).Pareiškėjo atstovas atkreipė dėmesį į tai, jog skundžiami aktai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VŠĮ) 3 straipsnio 1 punkte ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintoms įstatymo nuostatoms. Pažymėjo, jog suinteresuotų asmenų prašymai/pareiškimai buvo svarstomi neobjektyviai, pažeidžiant viešojo administravimo principus bei bendruosius reikalavimus administracinėms procedūroms, skundžiami aktai ir sprendimai priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač Metodikos reikalavimus, turėjusius užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Akto pagrįstumą. Pareiškėjo nuomone nustatyti pažeidimai pripažintini esminiais pažeidimas ir tai tiesiogiai sąlygojo klaidingą bei neteisėtą žalos nustatymą ir skundžiamų aktų panaikinimą.Atsakovo Kėdainių savivaldybės administracijos atstovai su skundu nesutiko, paaiškino, kad ginčijami aktai yra pagrįsti ir teisėti, priimti vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikos reikalavimais.Kėdainių rajono savivaldybės medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui komisija apskaičiuodama padarytą žalą vadovavosi Lietuvos Respublikos Medžioklės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. D1-723/3D-669 patvirtinta Medžiojamų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika. Nurodė, jog apžiūrėjus padarytą žalą buvo surašyti padarytos žalos apžiūros aktai, kuriuos pasirašė komisijos atstovai. Skundžiama akto forma buvo patvirtinta minėtoje metodikoje kaip priedas Nr. 1, todėl komisija negalėjo pažeisti įstatymo aktui keliamų reikalavimų. Komisijos sudėtyje esantys asmenys buvo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos specialistai, kurie turi atitinkamą kompetenciją žemės ūkio ir aplinkosaugos srityje. Apžiūros aktai surašyti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, akte aiškiai matėsi apžiūros data, koks žemės plotas buvo apžiūrimas, jo vieta, komisijos nariai, jų parašai, dalyvaujantys ir nedalyvaujantys apžiūroje asmenys ir kt. Komisija, atlikdama apžiūrą buvo įsitikinusi, kad realiai jokių išimčių, šalinančių žalos atlyginimą nebuvo, todėl aktuose apie tai ir nebuvo paminėta.Tretieji suinteresuoti asmenys (V. M., A. R.) teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko, visiškai palaikė atsakovo atstovų išdėstytus argumentus.Trečiojo suinteresuoto asmens Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovės atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, palaikė atsakovo atstovų išdėstytus argumentus. Teigė, jog žala buvo padaryta didelė, realiai daug didesnė, nei buvo paskaičiuota. Teigė, jog pareiškėjo atstovai nebendradarbiauja su ūkininkais, atstovai neatvyksta apžiūrėti suniokotų laukų. Liudytojas A. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis dalyvavo komisijoje. Buvo atvykęs į vietą apžiūrėti pažeistų laukų. Matuojant buvo naudojama ruletė. Pirmoje eilėje apžiūrėdavo vizualiai apvažiuojant laukus su technika, o vėliau jau matuoja. Žvėrių rūšį nustatyti labai paprasta, pagal žvėrių paliktus pėdsakus. Liudytoja V. L. paaiškino, jog ji buvo įtraukta komisijos nare. Nuvykus į vieta komisija apžiūrėdavo pradžioje labiausiai pažeistus plotus. Po to vykdavo matavimai, naudojo ruletę. Vieni komisijos nariai matavo, kiti rašė, po to suskaičiavo. Fotonuotraukos darytos nebuvo. Liudytoja Ž. L. paaiškino, jog dalyvavo laukų apžiūrose ir surašant aktus. Apžiūrėdavo pažeistus laukus, po to vyrai naudojant ruletę apmatuodavo, kiti komisijos nariai surašydavo duomenis, vėliau suskaičiuodavo. Fotonuotraukos darytos nebuvo. Žvėrių rūsys atskirdavo pagal žvėrių paliktus pėdsakus.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas (toliau – ir teismas, pirmosios instancijos teismas) 2016 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino pilna apimtimi ir panaikino ginčijamus Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos sprendimus bei Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus.Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijų, priimtų skundžiamų aktų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutiko su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijų priimtais ginčijamais sprendimais, surašytais žalos apskaičiavimo aktais, ir prašė juos panaikinti.Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 13 d. V. M., 2014 m. rugpjūčio 18 d. A. R., 2014 m. rugpjūčio 5 d. D. R., 2014 m. gegužės 19 d. Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovė kreipėsi į atsakovą su prašymu įvertinti padarytą žalą laukinių žvėrių jiems priklausančiuose laukuose. Teismas vertindamas skundžiamus aktus bei sprendimus, pasisakė, jog Komisija, kai kuriais ginčijamais atvejais atlikdavo apžiūrą praleidusi nustatytą 7 dienų terminą. Aktuose nebuvo nurodyta ir aptarta, ar nėra išimčių, šalinančių ar bent jau mažinančių žalos atlyginimą. Sprendimuose tiesiog deklaratyviai buvo įrašyta, jog išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nėra. Nurodė, jog iš skundžiamų aktų nebuvo aišku ar buvo apžiūrėti pasėlių plotai, jeigu taip, tai ar buvo apžiūrėti tik vizualiai, laukus pravažiuojant su žemės ūkio technika, ar sklypai buvo išmatuoti, ir kokius prietaisus naudojant. Pasisakė, kad aplinkybė, jog skundžiamuose Aktuose buvo nurodyti pažeistų pasėlių plotai ha, kurie sutapo su bendru plotu, nepatvirtino, jog realiai buvo išmatuoti plotai ir konstatuotas pasėlių pažeidimo mastas. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nebuvo duomenų, jog, apskaičiuojant pasėliams padarytos žalos dydį, atsakovas atsižvelgė į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius, numatytus Metodikos 9 punkte. Taip pat teismui kilo abejonių dėl apžiūrėtų žemės sklypų plotų, jų identifikavimo ir priklausymo tretiesiems asmenims, kadangi nei aktuose, nei sprendimuose nebuvo identifikuoti ginčo sklypai, nebuvo nurodytos jų koordinatės. Taip pat, juose nebuvo duomenų, kad žalą padarė būtent medžiojami gyvūnai, t. y. šernai ir elniai. Aktuose atsakovo nurodytos aplinkybės abstrakčios. Juose nebuvo įrodymų, kad žalą padarė būtent medžiojamieji gyvūnai, o ne pvz: stumbrai. Komisija jokiomis techninėmis priemonėmis nei žvėrių ir jų veiklos pėdsakų, nei įvykio aplinkybių nefiksavo.Teismas pasisakė, kad sprendime turi būti nurodyta, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą. Šiai aplinkybei patvirtinti reikalingi įrodymai, kurie pridedami prie Komisijos sprendimo. Tokie įrodymai nei prie aktų, nei prie sprendimo nebuvo pateikti. Nurodė, jog nebuvo objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad žalą, jeigu tokia ir buvo padaryta, padarė būtent medžiojami gyvūnai, t. y. šernai ir taurieji elniai, o ne stumbrai. Aktuose atsakovas tik nurodė, jog “laukas išguldytas, ištryptas, žieminiai kviečiai nuėsti“. Komisija techninėmis priemonėmis nei žvėrių ir jų veiklos pėdsakų, nei įvykio aplinkybių nefiksavo. Taip pat Komisijos skundžiamuosiuose aktuose neišskyrė kada buvo padaryta žala. Atkreipė dėmesį, jog remiantis LR medžioklės taisyklėmis, skirtingais metų laikais bei mėnesiais galima medžioti skirtingus žvėris. Nurodė, jog jeigu būtų įrodyta, kad žalą padarė būtent tie žvėrys, kurių medžioti tuo metu nebuvo galima, tai Komisija neturėtų pagrindo įpareigoti pareiškėją atlyginti atsiradusią žalą.Teismas nustatė, kad visi skundžiami sprendimai buvo priimti tik 2015 m. kovo 4 d. ir 2015 m. kovo 19 d. nors suinteresuoti asmenys su pareiškimais kreipėsi dar 2014 m. 05-10 mėn., visi skundžiami apžiūros aktai taip pat buvo surašyti iki 2014 m. spalio 8 d. Taigi, dauguma sprendimų buvo priimti praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo apžiūros aktų surašymo.Pažymėjo, jog visi suinteresuoti asmenys tik 2015 m. sausio mėn. antroje pusėje Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriui pateikė pažymas apie pačių apskaičiuotą pasėlių derlingumą. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo duomenų, jog suinteresuoti asmenys vedė dvejybinę apskaitą ir turėjo teisę patys apskaičiuoti pasėlių vidutinį derlingumą, kuriuo rėmėsi Komisija apskaičiuodama derliaus netekimą. Taip pat teismas pažymėjo, jog Komisija skundžiamuosiuose sprendimuose nieko nepasisakė ir nevertino Metodikos 9 punkte nustatyto reikalavimo, kad „Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama dvejybinė ar supaprastintoji apskaita) arba savivaldybės teritorijoje (jei nevedama apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir (ar) kitus veiksnius“.Teismas pasisakė, kad komisija sprendime dėl žalos apskaičiavimo turėjo apibrėžti žalos atsiradimo vietą, patvirtindama tai rašytiniais įrodymais, bei pasisakyti dėl agrotechninių reikalavimų laikymosi auginant pasėlius. Taip pat pažymėjo, kad žalos apskaičiavimas yra viešojo administravimo subjekto pareiga, kuri atsižvelgiant į valdžių padalinimo principą negali būti perkelta teismui.Nurodė, jog Medžioklės įstatymo 6 dalis suteikia teisę šaliai, nesutinkančiai su apskaičiuotos žalos dydžiu, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, turi priimti administracinį teisės aktą – sprendimą. Sprendime paprastai turėtų būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia kompetentinga institucija, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamos žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių šalinančių žalos atlyginimą. Jei tokios išimtys yra, apie tai sprendime pažymima bei pridedami patvirtinantys įrodymai. Teismas vertino, kad išvardinti reikalavimai nėra pertekliniai, kadangi tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis, tiek ir teismas nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą. Toks sprendimas laikytinas administraciniu aktu ir turi atitikti ne tik Medžioklės įstatymo keliamus reikalavimus, bet ir Viešojo administravimo įstatymą.Pasisakė, kad viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški. Konstatavo, kad šiuo atveju atsakovas nesilaikė ir administraciniam aktui keliamų reikalavimų, kadangi apsiribojo vien tik žalos apskaičiavimu, tačiau nepasisakė kada ši žala buvo padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, ar nėra aplinkybių, kurios šalintų žalos atlyginimą.Sprendė, kad nustatytų aplinkybių visuma įrodo, kad prašymai buvo svarstomi neobjektyviai, pažeidžiant viešojo administravimo principus bei bendruosius reikalavimus administracinėms procedūroms, skundžiami aktai priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač Metodikos reikalavimus, turėjusius užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir aktų pagrįstumą. Pasisakė, kad nustatyti pažeidimai pripažintini esminiais pažeidimas, dėl kurių ginčijamus aktus bei sprendimus vertino kaip neteisėtus.
III.
Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija ir tretieji suinteresuoti asmenys nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus, kuriuose prašo panaikinti 2016 m. vasario 17 d. sprendimą, atmesti pareiškėjo skundą bei palikti galioti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijos skundžiamus aktus ir sprendimus.Atsakovas nurodo, jog Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisija sudaryta 2014 m. sausio 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. AD-1-104, jos sudėtyje buvo keičiami tik atskiri nariai, kurie tam tikrais laikotarpiais nėjo pareigų, atostogavo. Visi komisijos nariai turintys reikiamą kompetenciją ir išsilavinimą įvertinti padarytą žalą ir jos mastą.Sutinka, kad keletas Komisijos apžiūros aktų sudaryti praleidus vieną ar kelias dienas. Paaiškina, kad terminai tam tikrais atvejais galėjo būti praleisti dėl žalos pobūdžio, pažeistų pasėlių mąsto ir skaičiaus, komisijos narių ir pačios komisijos darbo krūvio, kadangi komisija turėjo reaguoti ne tik į šioje byloje matomus atvejus, bet ir į kitus, esančius visame rajone. Nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad vien formalumų nesilaikymas savaime nedaro priimtų sprendimų negaliojančiais, turi būti nagrinėjama kiek tai objektyviai turėjo įtakos sprendimo priėmimui iš esmės.Nurodo, kad apžiūros metu atsižvelgiant į vietovę, vietoje matomus požymius, buvo nustatyta ir aiškiai įvardinta, kokie žvėrys darė žalą. Pvz. šernai, elniai, stirnos. Aktuose buvo detaliai nurodyti pastebėti pasėlių pažeidimo požymiai: „pasėlis sutryptas, nugraužtas, išgulėtas, išknistas, burbuolės apgraužtos”. Apžiūros aktai surašyti pagal Metodikos 1 priede nurodytą formą. Atskleistas visas formoje nurodytas turinys. Komisijos sprendimuose aiškiai nurodyta, kad išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nėra. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išimtys turi būti aptartos komisijos sprendime, o jei tokių išimčių nėra, tai turi būti nurodyta sprendime. Tas ir buvo padaryta.Teigia, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos prielaidos nepagrįstos, pareiškėjas nustatytų aplinkybių nepaneigia jokiais įrodymais. Pabrėžia, kad kompetencija įvertinti išimtis suteikta komisijai. Joje dalyvauja specialistai, turintys reikalingų žinių. Teisės aktai nereikalauja remtis papildomais duomenimis, pavyzdžiui trečiųjų asmenų paaiškinimais, ekspertizės aktais ir pan. Komisija priėmė pagrįstus sprendimus pagal savo kompetenciją.Dėl sklypo identifikavimo ir koordinačių nurodymo, teisės aktai nenumato pareigos identifikuoti žemės sklypo savininką. Apžiūros aktai surašyti pagal Metodikos 1 priede nurodytą formą, ir juose nurodyta visa informacija. Sprendimuose nurodytos visos aplinkybės ir kita reikalinga informacija, vertinamų sklypų adresai, plotai, pareiškėjas (žemės savininkas, valdytojas ar naudotojas) auginantis pasėlius, byloje pateikti šių asmenų prašymai. Teisės aktai nenumato pareigos komisijai nurodyti sklypo koordinates. Savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius, kurio specialistai dalyvauja komisijoje, turi duomenis, deklaracijas apie žemės sklypų naudotojus, pasėlius, plotus ir kitą informaciją, kurią kiekvienu atveju prieš vykstant į vietą patikrinama, - kurioje vietoje prašome vertinti padarytą žalą, kas yra žemės naudotojas, kokiam medžiotojų klubui priklauso medžioklės plotas, nes kiekvienu atveju iš anksto reikalinga pakviesti asmenis dalyvavimui. Komisijai nėra būtini duomenys - sklypo koordinatės, tam, kad paskaičiuotų žalą žemės naudotojams, auginantiems pasėlius, nes atsakovas disponuoja pakankama informacija. Byloje nėra ginčo, kad skaičiuojant žalą būtų suklysta, paskaičiuota ne tam naudotojui ar pan.Nurodo, kad teismo posėdžio metu komisijos nariai buvo apklausti kaip liudytojai ir kiekvienas iš jų teismui paaiškino, kad matavo komisija nuvykus į vietą ir kiekvienu atveju apžiūrėjus pasėlių laukus. Pradžioje laukai buvo apžiūrėti vizualiai, o po to matuojami rulete. Kiti komisijos nariai užrašydavo duomenis, o vėliau suskaičiuodavo. Žemės plotus iš pradžių buvo apžiūrimi vizualiai apvažiuojant technika, pasitelkiant turimais pasėlių plotų planais. Teismo posėdžio metu buvo paaiškinta, kad ruletę atsivežė komisijos narys A. Č., kuria ir buvo matuojami pažeisti plotai. Ruletė atitinka visus nustatytus reikalavimus ir yra metrologiškai patikrinta. Komisijos sprendimai priimti vienbalsiai, bendru sutarimu. Nurodė, kad dėl dydžių, pažeidimų intensyvumo nebuvo ginčo nei tarp komisijos narių, nei trečiųjų asmenų dalyvavusių apžiūrose ar sprendimų priėmime.Tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu teigia, kad Kauno apygardos teismas neteisingai aiškina Medžioklės įstatymo 18 straipsnyje įtvirtintą žalos atlyginimo pareigą medžioklės plotų vieneto naudotojui, nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodydamas, kad medžioklės plotų naudotojui neatsiranda pareiga atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, jei ją padaro medžiojami gyvūnai tuo metu, kai pagal Medžioklės taisykles šių medžiojamųjų gyvūnų negalima medžioti. Pareiškėjas savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, įtvirtintų Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalyse, kurios šalintų medžioklės plotų naudotojo pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.Pasisakė, kad Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktuose yra aiškiai nurodžiusi, kad žalą žemės ūkio pasėliams padarė šernai ir elniai. Pagal LR Medžioklės taisykles šernų medžioklei nėra nustatyti jokie apribojimai, jie yra medžiojami ištisus metus, o elnių populiacijos dydžio sureguliavimas yra medžioklė plotų vieneto naudoto pareiga, įtvirtinta LR Medžioklės įstatymo 1 straipsnyje, 2 straipsnio 12 dalyje, 8 straipsnio 1 dalyje. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kad laukinių gyvūnų padaryta žala gali būti atlyginama tik jų medžioklė sezono metu.Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas priimdamas sprendimą nevertino aplinkybės, kad Pareiškėjas nesutikdamas su Komisijos apžiūros aktais ir sprendimais tinkamai neatliko savo pareigos ginčyti Komisijos veiksmus jų atlikimo metu ir turėjo pareigą dalyvauti Komisijos veiksmuose, turėjo teisę ir pareigą dalyvauti surašant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktus, priimant sprendimus, nors apie Komisijos veiksmus jam buvo pranešta. Tai, kad pareiškėjas nedalyvavo Komisijos darbe apžiūrint žemės sklypus, kuriuose buvo padaryta žala, turėtų būti vertinama kaip medžioklės plotų vieneto naudotojo pareigos neatlikimas. Šios pareigos neatlikimą teismas turėjo vertinti kaip nesąžiningą pareiškėjo elgesį ir atsisakyti vertinti Komisijos nustatytus faktus surašant apžiūros aktus ir įvertinant, kad žala padaryta medžiojamųjų gyvūnų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad medžioklės plotų vieneto naudotojas galimai piktnaudžiauja procesinėmis priemonėmis vengdamas atlyginti padarytą žalą žemės sklypų savininkams, nes apskųsdamas Komisijos sprendimus, nustatytus faktus, pats elgiasi nesąžiningai nedalyvaudamas Komisijos veiksmuose nustatant medžiojamųjų gyvūnų žalos padarymo faktus. Teismas taip pat nevertino to fakto, kad žemės sklypų savininkas A. R. elektroniniu paštu informavo pareiškėją apie grėsmę atsirasti žalai.Pareiškėjas atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodo, kad nagrinėjamoje byloje jis nuosekliai laikosi pozicijos, jog Trečiųjų asmenų prašymai/pareiškimai atsakovo buvo svarstomi neobjektyviai, pažeidžiant viešojo administravimo principus bei bendruosius reikalavimus keliamus administracinėms procedūroms, skundžiami aktai ir sprendimai priimti esmingai pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač Metodikos reikalavimus, turėjusius užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir aktų pagrįstumą, o nustatyti pažeidimai pripažintini esminiais ir tai tiesiogiai sąlygoja klaidingą bei neteisėtą žalos nustatymą, o tuo pačiu ir skundžiamų aktų panaikinimą (ABTĮ 89 straipsnio 3 dalis).Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo surašytus aktus bei priimtus sprendimus, konstatavo, jog atsakovas, apskaičiuodamas žemės ūkio pasėliams padarytas žalos dydį, pažeidė Metodikos reikalavimus, t.y. aktuose nėra konstatuotas ir įvertintas pasėlių pakenkimo intensyvumas; nenustatyta, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derliaus sumažėjimas, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis; nenustatyta, ar atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti vienodai intensyviai; derliaus netekimas (centneriais) apskaičiuotas neatsižvelgiant į einamųjų metų rajono (savivaldybės) pasėlio vidutinį derlingumą bei vidutinę kainą; nėra duomenų, jog, apskaičiuojant pasėliams padarytos žalos dydį, atsakovas atsižvelgė į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius, numatytus Metodikos 6 punkte.Taip pat atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog tretieji asmenys veda dvejybinę apskaitą ir turi teisę patys apskaičiuoti pasėlių vidutinį derlingumą, kuriuo rėmėsi Komisija apskaičiuodama derliaus netekimą. Tokiu būdu Komisija priimdama sprendimus pažeidė Metodikos 8 punktą. Be to, Komisija priimdama sprendimus nieko nepasisakė ir nevertino Metodikos 9 punkte nustatyto reikalavimo, kad „Derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama dvejybinė ar supaprastintoji apskaita) arba savivaldybės teritorijoje (jei nevedama jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir (ar) kitus veiksnius“.Pažymėjo, jog pareiškėjas savo skunde neginčijo Komisijos narių turimos kompetencijos įvertinti padarytą žalą ir jos mąstą, esminės aplinkybės, lėmusios pirmosios instancijos teismo sprendimą, buvo tai, jog Komisijos nariai apskaičiuodami žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydį, grubiai pažeidė Metodikos reikalavimus, t. y. netinkamai atliko pačią procedūrą ir padarė grubius procedūrinius pažeidimus, kurie neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo ir priimtų aktų pagrįstumo. Aktus surašę Komisijos nariai prie aktų nepateikė ir nepridėjo fotonuotraukų, kuriuose būtų buvę užfiksuoti žalą padariusių laukinių gyvūnų pėdsakai. Todėl teigia, kad byloje absoliučiai nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog žalą padarė būtent medžiojami gyvūnai, t. y. šernai ir elniai, o ne stumbrai. Komisija surašydama aktus, kurių pagrindu daugiau kaip po pusės metų buvo priimami sprendimai, jokiomis techninėmis priemonėmis nei žvėrių ir jų veiklos pėdsakų, nei įvykio aplinkybių nefiksavo.Pareiškėjo vertinimu apeliacinių skundų argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir nesudaro jokio pagrindo naikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris buvo priimtas visapusiškai įvertinus byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius materialines ir procesines teisės normas, taip pat vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama aktualia teismų praktika, dėl ko yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, tačiau pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai išnagrinėti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijų, priimtų skundžiamų aktų dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas nesutiko su Kėdainių rajono savivaldybės administracijos medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo komisijų priimtais ginčijamais sprendimais, surašytais žalos apskaičiavimo aktais, ir prašė juos panaikinti.Atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad vien formalumų nesilaikymas savaime nedaro priimtų sprendimų negaliojančiais. Nurodo, kad apžiūros metu atsižvelgiant į vietovę, vietoje matomus požymius, buvo nustatyta ir aiškiai įvardinta kokie žvėrys darė žalą. Aktuose buvo detaliai nurodyti pastebėti pasėlių pažeidimo požymiai. Apžiūros aktai buvo surašyti pagal Metodikos 1 priede nurodytą formą. Atskleistas visas formoje nurodytas turinys. Komisijos sprendimuose aiškiai nurodyta, kad išimčių, šalinančių žalos atlyginimą nėra.
Dėl taikytinos teisės (specialiųjų nuostatų)
Laukinės gyvūnijos įstatymo 22 straipsnis, Medžioklės įstatymo 18 straipsnis nustato laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų ir valstybės prievolę atlyginti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių savininkams, valdytojams ir naudotojams, numato atvejus, kai ši prievolė atsiranda. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2, 5 ir 6 dalys nustato tvarką, pagal kurią medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala įvertinama ir atlyginama. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą apskaičiuoja savivaldybės mero sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, žala apskaičiuojama pagal Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką (toliau – Metodika), kuri patvirtinta aplinkos ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 ir įsigaliojo nuo 2002 m. spalio 10 d. (2013 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. D1-723/3D-669 redakcija).
Dėl teismo precedentų taikymo taisyklių
Nagrinėdama šią bylą teisėjų kolegija visų pirma remiasi oficialia konstitucine doktrina, suformuota Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, atsižvelgdama į tai, kad LVAT formuojama praktika savo ratio decidendi (lot. k. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) analogiškose bylose kaip ši nuosekliai remiasi ankstesnėje pastraipoje nurodyta argumentacija (žr. LVAT 2017 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-852-502/2017).Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. k. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. k. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Dėl ginčo aktų ir sprendimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai.Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Vertinant šioje byloje ginčijamų individualių administracinių aktų atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).Teisėjų kolegija remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, kuriame išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).Nagrinėjamu atveju, iš ginčijamų aktų ir jų pagrindu priimtų sprendimų turinio matyti, kad ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose yra nurodyti pasėlių bendri plotai, pakenkti plotai, pakenkimo procentai, kultūros, derlingumas, taip pat konkrečiai įvardinti gyvūnai, padarę žalą, tai medžiojamieji žvėrys, kad pasėliai auginami laikantis agrotechninių reikalavimų, kad išimčių, šalinančių žalos atlyginimą, nėra, nurodytas žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydis pinigine išraiška, apskundimo tvarka, taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijami individualūs administraciniai aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo ir Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos II dalyje „Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiavimas“ bei Metodikos 1 priede keliamų reikalavimų (žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014).Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad neaišku, ar buvo apžiūrėti pasėlių plotai, jeigu taip, tai ar buvo apžiūrėti tik vizualiai, laukus pravažiuojant su žemės ūkio technika, ar sklypai buvo išmatuoti, ir kokius prietaisus naudojant, nebuvo duomenų, jog, apskaičiuojant pasėliams padarytos žalos dydį, atsakovas atsižvelgė į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir kitus veiksnius, numatytus Metodikos 9 punkte, juose nebuvo duomenų, kad žalą padarė būtent medžiojami gyvūnai, t. y. šernai ir elniai, yra nepagrįsti.Minėta, kad ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose yra nurodoma, kad plotai buvo apžiūrėti, nustatyti pasėlių pakenkimo plotai, kad žalą padarė būtent medžiojami gyvūnai, nurodyta kokie. Metodika (7 punktas) nenustato reikalavimų matuoti ūkininkių laukus. Matuojama pakenktos teritorijos. Vadovaujantis Metodikos 9 punktu, derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamas einamųjų metų žemės ūkio veiklos subjekto (jei vedama dvejybinė ar supaprastintoji apskaita) arba savivaldybės teritorijoje (jei nevedama jokia apskaita) pasėlio vidutinis derlingumas gali būti proporcingai mažinamas arba didinamas, atsižvelgiant į pasėlio veislę, pasėlio piktžolėtumą, užmirkimą, kenkėjų ir ligų išplitimą, žemės derlingumą ir (ar) kitus veiksnius. Tai suponuoja, kad tais atvejais, kai nėra pagrindo apžiūros metu pripažinti esant teisinę reikšmę turinių faktų nukrypti nuo derliaus netekimui apskaičiuoti naudojamo pasėlio vidutinio derlingumo, pasėlio veislės, pasėlio piktžolėtumo, užmirkimo, kenkėjų ir ligų išplitimo, žemės derlingumo ir (ar) kitų veiksnių įtakos nebuvimo konstatuoti nėra teisinių pagrindų.Pareiškėjo argumentų, kuriais buvo grindžiamas jo skundas teismui, kontekste būtina pažymėti, kad tokio pobūdžio kaip šių, byloje tiriamų, viešojo administravimo procedūrų specifika, o, be kita ko, ir teisinės pasekmės laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams suponuoja naudotojams ne tik teisę, bet ir pareigą veikti itin rūpestingai ir atidžiai, o tai reiškia, inter alia (be kita ko), ir dalyvauti plotų apžiūrose, reikšti pastabas, teikti prašymus ir t. t. Kai laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas nesiima visų būtinų priemonių įgyvendinti savo teisių viešojo administravimo procedūrų atlikimo metu, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių, nustatytų jų metu, nebuvo, jos buvo kitokios ir pan. Taigi, įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės (ABTĮ 57 straipsnio 1, 2, 3 dalys) lemia pareiškėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, ir paneigti ginčijamų individualių administracinių aktų pagrįstumą ir teisėtumą.Pažymėtina ir tai, kad formalus (nežymus) pažeidimas, pvz. reikalavimo, kad medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydis turi būti įvertintas per 7 dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje, pats savaime nepaneigia administravimo procedūros teisėtumo, kol neįrodyta, kad toks pažeidimas lėmė individualių administracinių aktų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Dėl procesinės bylos baigties
Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl be pagrindo neteisėtais pripažino pareiškėjo ginčijamus atsakovo priimtus aktus ir sprendimus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 145 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovės Kėdainių rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų V. M., A. R., D. R., Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendrovės apeliacinius skundus patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo Medžiotojų klubo „Truskava“ skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.