- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- eA2-1914-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03632-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- J. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-8262-1107/2020.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. S. teismo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8262-1107/2020; panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8262-1107/2020 dalį, kuria, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas, ir priimti naują sprendimą – netvirtinti J. S. ir A. S. 2020 m. vasario 22 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.
2. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, nurodė, jog savo teisių laiku negalėjo įgyvendinti dėl savo sveikatos būklės. 2019 m. lapkričio 7 d. ji kreipėsi į psichiatrą dėl savo sveikatos būklės, jai buvo nustatyta sunki depresijos forma, paskirtas medikamentinis gydymas, nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki šiol nuolat, reguliariai lankosi pas psichiatrą, šiuo metu jos sveikatos būklė yra pagerėjusi. Pareiškėja apie tai, kad tokia santuokos nutraukimo pasekmių sutartis byloje iš esmės pažeidžia jos interesus sužinojo tik 2020 m. liepos 9 d., kuomet jai buvo suteikta teisinė konsultacija advokato G. Z. kontoroje, vėliau pradėti rengti procesiniai dokumentai. Teisinės pagalbos kreipėsi pagerėjus jos savijautai ir sveikatos būklei. Santuokos nutraukimo byloje pareiškėja nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, dėl to jai nebuvo išaiškintos tokios sutarties pasirašymo teisinės pasekmės. Terminas praleistas nežymiai, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.
3. Pareiškėja nurodė, kad ji ne tik perleido visą santuokoje įgytą turtą (išskyrus vieną automobilį) pareiškėjui, negaudama jokios piniginės kompensacijos už 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, bet ir liko su pareiškėju solidaria skolininke pagal „Swedbank“ AB pagal kredito sutartį Nr. 19-018637-FA. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pasirašė po stipraus sutuoktinio psichologinio spaudimo, tuo metu ji sirgo depresija, nesuvokė, kokias pasekmes sukels įsipareigojimas būti solidaria skolininke prievolėje, kurios pagrindu įgytas turtas atiteko išimtinai pareiškėjui, procese nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko, jai nebuvo išaiškintos tokios sutarties pasirašymo teisinės pasekmės, santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismas patvirtino rašytinio proceso tvarka, nesiaiškindamas tikrųjų šalių ketinimų ir valios.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai J. S. terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti; pareiškėjos J. S. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8262-1107/2020, priteisė iš pareiškėjos J. S. suinteresuotam asmeniui A. S. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjai J. S. ir A. S. 2020 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punkte aptarė santuokoje įgyto turto padalijimo būdą – santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. atiteko A. S. (sutarties 5.1.1, 5.1.2, 5.2 punktai), automobilis NISSAN MICRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atiteko J. S. (sutarties 5.1.3, 5.3 punktai), šalys susitarė jog kiekviena iš šalių už joms atitenkantį turtą bei turtines teises iš kitos šalies kompensacijos neprašo (sutarties 5.7 punktas). Sutarties 7.1 punkte šalys pareiškė ir patvirtino, kad pasidalino visą turtą, įskaitant kilnojamąjį turtą natūra, vienas kitam jokių pretenzijų neturi ir reikalavimų, susijusių su turtu, neturi ir nereiškia. Sutarties 6 punkte šalys aptarė prievolės įvykdymą kreditoriui AB „Swedbank“ bankui - po santuokos nutraukimo prievolė AB „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 19-018637-FA lieka nepakitusi, t. y. solidaria abiejų sutuoktinių prievole, tačiau tarpusavyje šalys susitarė, jog prievolę AB „Swedbank“ vykdys A. S. (sutarties 6.1.1, 6.2 punktai). 2020 m. balandžio 8 d. priimtas sprendimas nutraukti pareiškėjų santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, kuris apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2020 m. gegužės 9 d. 2020 m. rugpjūčio 12 d. gautas prašymas dėl proceso atnaujinimo.
6. Teismas atmetė pareiškėjos nurodytus argumentus dėl sveikatos būklės problemų, trukdžiusių suvokti sutarties pasirašymo pasekmes. Pareiškėja pateikė 2020 m. rugsėjo 17 d. medicininę pažymą, kad pareiškėja pas psichiatrą kreipėsi 2019 m. lapkričio 7 d., nustatytas sunkios depresijos epizodas, skirtas gydymas antidepresantais, raminamaisiais, iki šiol reguliariai lankosi pas psichiatrą, savijauta pagerėjusi, tęsiamas medikamentinis gydymas. Teismo vertinimu, nors pareiškėjos pateiktais duomenimis ji gydosi nuo depresijos, tačiau duomenys nepakankami patvirtinti, kad pareiškėja pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį buvo tokios būklės, kad nesuprato ką pasirašanti, duomenys nepatvirtina ir to, jog tai yra tokio pobūdžio liga, dėl kurios asmuo nesiorientuotų aplinkoje bei negalėtų suprasti pasirašomų dokumentų prasmės ar išreikšti savo tikrosios valios. Pareiškėja nėra pripažinta neveiksnia, atitinkamai nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, jog ji nesuvokė pasirašomų dokumentų turinio. Teismas sutiko ir su suinteresuoto asmens A. S. atsiliepime nurodytu argumentu, kad pareiškėjos nurodomi susirgimai jai netrukdė nuspręsti dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos nutraukimo, išlaikymo dydžio, todėl abejotina ar jos nurodyta sveikatos būklė turėjo įtakos kitoms sutarties sąlygoms. Teismo vertinimu, pareiškėja turėjo pateikti teismui tokius medicininius duomenis, kuriuose būtų konstatuota, jog pareiškėja dėl ligos negalėjo suprasti atliekamų veiksmų esmės, o tokių duomenų byloje nebuvo pateikta. Vien pareiškėjos pažymos pateikimas apie jos sveikatos būklę nėra pagrindas atnaujinti procesą ir bylos nagrinėjimo metu nustatinėti, ar pareiškėja suvokė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir sprendimo esmę. Teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sutuoktiniai yra aptarę savo sveikatos būklę, nurodydami, kad šalys, būdamos visiškai veiksnios, laisva valia ir nieko neverčiami susitarė bendru sutikimu nutraukti santuoką ir sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
7. Teismo vertinimu, būtent pati pareiškėja laisva valia pasirinko būdą kaip nutraukus santuoką pasidalinti turtą, o ne teismas nustatė sutarties sąlygas ir padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė pasidalinti ne tik nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, bet ir visas pinigines lėšas, esančias kiekvieno iš sutuoktinių vardu atidarytose banko sąskaitose ar turimos ne banko sąskaitose, taip pat, gera valia pasidalino kitą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (sutarties 5.5., 5.6 punktai). Šalys nei lėšų dydžio, nei pasidalinto kilnojamojo turto nenurodė, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjai iš bendrosios jungtinės nuosavybės atiteko tik vienas automobilis. Vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas gali būti konstatuotas, esant nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių vieno iš sutuoktinių padėtis taptų daug blogesnė nei kito. A. S. įsipareigojo dengti kreditą, kuris realiai yra didesnis, nei VĮ „Registrų centras“ nurodyta kredituojamo turto vertė, todėl šalių susitarimas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo aiškiai nepažeidė pareiškėjos interesų. Šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties, tekstas nėra sudėtingas, sąlygos dėl turto padalijimo yra aiškiai matomos bendrame tekste, laisva valia pasirašyta tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio, todėl teigti, jog pareiškėja nesuprato aiškiai išreikštų sutarties sąlygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginiai laikytini nesuderinamais su protingo ir apdairaus asmens standartu.
8. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjos argumentą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, teismui patvirtinus pareiškėjų susitarimą dėl solidarios prievolės kreditoriui, kai visas turtas, išskyrus automobilis, atiteko A. S.. Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., šalys santuokos metu įgijo pasinaudoję banko AB „Swedbank“ suteiktu kreditu pagal kredito sutartį Nr. 19-018637-FA. Nors solidarioji prievolė bankui nemodifikuota ir išliko solidari, tačiau sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte šalys tarpusavyje susitarė, kad prievolę bankui pagal kredito sutartį vykdys A. S. (sutarties 6.1.1, 6.2 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai turėjo kreditoriaus sutikimą dėl prievolės modifikavimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl nepriklausomai nuo to, kaip pareiškėjai susitarė pasidalinti turtą, nesant kreditoriaus išreikštos valios dėl prievolės modifikavimo, negalima daryti išvados apie aiškią teisės normos taikymo klaidą, teismui tokią sutartį patvirtinus. Be to, toks pareiškėjų susitarimas atitiko santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą, nepažeidė banko, kaip sutuoktinių kreditoriaus, interesų, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai.
9. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad procesas byloje turėtų būti atnaujintas todėl, kad pareiškėja nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko ir jai nebuvo išaiškintos tokios sutarties pasirašymo teisinės pasekmės, nes ši aplinkybė niekaip nesutrukdė pareiškėjai savo teises ginti skundžiant sprendimą instancine tvarka. Teismo sprendimas priimtas 2020 m. balandžio 8 d., iki 2020 m. gegužės 8 d. įskaitytinai dar galėjo būti skundžiamas Kauno apygardos teismui. Šia teise pareiškėja nepasinaudojo, tuo patvirtindama savo valią nutraukti šalių santuoką sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodytomis sąlygomis. Jei pareiškėja pageidavo turėti atstovą, teisininką, advokatą, galėjo sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu ar kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Iš prašymo atnaujinti bylos procesą matyti, kad savo teisių pažeidimu pareiškėja laiko ne minimą sutarties patvirtinimo nesuvokimą, o tai, kad po teismo sprendimo priėmimo ji liko solidariai atsakinga skolininke, kai A. S. atiteko visas turtas. Pareiškėjų prievolės bankui solidarumas nėra teisės taikymo klaida.
10. Teismas pažymėjo, kad, teikdami teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, pareiškėjai aiškiai nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjams nedalyvaujant teismo posėdyje, nes bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaiko bei sutuoktinių interesams, todėl tokius pareiškėjos argumentus taip pat atmetė kaip nepagrįstus.
11. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėja laisva valia pasirašė teisinę galią turinčią sutartį, pareiškėja buvo visiškai veiksni, gebanti suvokti savo veiksmus, suprato jos sąlygas, prisiėmė numatytas teises ir pareigas, todėl konstatavo, jog teismui, įvertinus sutartį sutuoktinių interesų apsaugos aspektu, nebuvo pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl turto padalijimo bei prievolių paskirstymo pripažinti prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžiančia pareiškėjos turtines teises. Teismas sprendė, kad jokia aiški teisės normos taikymo klaida nebuvo padaryta, pareiškėja nepagrindė sąlygų, būtinų procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti, ir prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje, todėl pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-8262-1107/2020 netenkino.
III. Atskirojo skundo atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Pareiškėja J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-20511-1026/2020 ir priimti naują sprendimą - tenkinti J. S. prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-8262-1107/2020. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas patvirtino Sutartį, kuri iš esmės pažeidžia pareiškėjos interesus - ji ne tik perleido visą santuokoje įgytą turtą (išskyrus vieną automobilį) pareiškėjui, negaudama piniginės kompensacijos už 1/2 dalį santuokoje įgyto turto, bet ir liko su pareiškėju solidaria skolininke pagal AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. 19-018637-FA, kuria pareiškėjams buvo suteiktas 70 000 Eur dydžio kreditas žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., įsigijimui. Teismas turėjo teisinį pagrindą atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) taikymo klaidos. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014). Teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-969/2017). Taigi, sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų. Priešingu atveju, teismui nustačius, kad prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių neatitinka įstatymo reikalavimų ir sutuoktiniams nepašalinus nustatytų trūkumų, prašymas nutraukti santuoką paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2014).
12.2. Teismo motyvai apie padalintą kitą turtą nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Be to, iš esmės visi namų apyvokos daiktai ir baldai palikti gyvenamajame name, todėl pareiškėja neįgijo jokios materialinės naudos. Tuo tarpu patirti pareiškėjos nuostoliai yra ženkliai didesni, kadangi dalis gyvenamojo namo statybų buvo finansuota iš pareiškėjų santaupų, kurios, nepaisant to, jog skoliniai įsipareigojimai viršija nekilnojamojo turto vertę, privalėjo būti padalinamos lygiomis dalimis, išmokant pareiškėjai piniginę kompensaciją.
Atsiliepimas
12.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo aplinkybes, nes, priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjų Sutartis pažeidė CK 3.117 straipsnio nuostatas, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (2 dalis). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (3 dalis). Pareiškėjos interesus būtų atitikusi tokia Sutartis, kuria 1) arba santuokoje įgytas turtas būtų padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis, 2) arba pareiškėjas būtų įsipareigojęs išmokėti pareiškėjai 1/2 dalies santuokoje įgyto turto vertės dydžio piniginę kompensaciją, 3) arba prievolė AB „Swedbank“ būtų modifikuota į asmeninį pareiškėjo skolinį įsipareigojimą, kreditoriui sutinkant su tokia modifikacija.
12.4. Aplinkybė, ar asmuo negalėjo suvokti savo veiksmų prasmės ir reikšmės, patvirtinama ne tik asmens įrašymu/neįrašymu į neveiksnių asmenų registrą. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pareiškėja pateikė duomenis apie savo sveikatos būklę Sutarties sudarymo metu, kurie patvirtina, jog pareiškėja tuomet sirgo depresija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir pasirašomos Sutarties pasekmių.
12.5. Pareiškėja neskundė sprendimo instancine tvarka, nes nesuvokė savo teisių pažeidimo, jo nesuprato tiek dėl sveikatos būklės, tiek dėl teisinių žinių stokos. Pasirašyta Sutartis pareiškėjai yra iš esmės nenaudinga dėl to, jog ji yra netekusi vienintelio gyvenamojo būsto, negavusi absoliučiai jokios piniginės kompensacijos už santuokos metu pastatytą gyvenamąjį namą, ir šiuo metu negali įgyti jokio kito gyvenamojo būsto dėl to, kad yra likusi solidariai atsakinga bankui. Tokios Sutarties pasirašymas pažeidė ir šalių nepilnametės dukters teises, nes ji neteko nuolatinės gyvenamosios vietos, šiuo metu su pareiškėja glaudžiasi jos senelės namuose.
12.6. Pareiškėja pasirašydama Sutartį nesuprato jos turinio, neturi teisinių žinių, pati Sutarties nerengė, todėl nesuvokė rašytinio teismo proceso prasmės. Tuo tarpu, jeigu pareiškėja būtų iškviesta į teismo posėdį, kuriame jai būtų individualiai išaiškintas pasirašytos Sutarties turinys, pasekmės, ji tikrai būtų atšaukusi sprendimą nutraukti Sutartyje numatytomis sąlygomis. CPK 540 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Nagrinėjamu atveju, vien sutuoktinių pareiškimas, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks jų interesams, nėra privalomas teismui, nes būtent jis privalo įvertinti, kokį procesą organizuoti. Ginčo atveju, susipažinus su Sutarties sąlygomis, teismui turėjo būti akivaizdu, jog jos yra nepalankios pareiškėjai, dėl ko yra būtina išsiaiškinti jos tikrąją valią ir Sutarties turinio suvokimą. Kadangi tokių veiksmų teismas neatliko, patvirtino iš esmės pareiškėjos teises pažeidžiančią Sutartį.
13. Atsiliepime į pareiškėjos J. S. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. S. prašo J. S. atskirąjį skundą atmesti, priteisti 480 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
13.1. Sutarties 6.2. punktu tarpusavyje pareiškėjai susitarė, jog po santuokos nutraukimo prievolę „Swedbank“ AB pagal kredito sutartį Nr. 19-018637-FA vykdys A. S.. Šia teismo patvirtinta sąlyga buvo įtvirtintas faktiškai A. S. asmeninis įsipareigojimas po santuokos nutraukimo dengti visą paskolą, kurios pagrindu buvo įsigytas ir nepabaigtas statyti gyvenamasis namas ir žemės sklypas. Šis įsipareigojimas (dengti kreditą) buvo esminė priežastis ir sąlyga, dėl ko sutartimi gyvenamasis namas ir žemės sklypas po santuokos nutraukimo atiteko A. S., neišmokant pareiškėjai kompensacijos. Pareiškėja, sutikusi po santuokos nutraukimo perleisti A. S. nuosavybėn visą nekilnojamąjį turtą, tuo pačiu panaikino savo pareigą vykdyti finansinį įsipareigojimą, kuris buvo lygus nekilnojamojo turto vertei, dėl ko jokia kompensacija ieškovei negalėjo būti mokama ir tai negalėjo pažeisti jokių pareiškėjos interesų.
13.2. Net ir atnaujinus procesą, A. S. nesutiktų su turto padalijimu natūra po ½ dalį. Santuoka nutrūko dėl pareiškėjos sunkaus charakterio, nusišalinimo nuo pareigų, neveikimo, todėl joks bendras nekilnojamojo turto valdymas būtų neįmanomas. Be to, gyvenamasis namas yra nedidelis, jis statytas kaip vienbutis gyvenamasis namas, jame nėra jokių techninių galimybių įrengti du atskirus nekilnojamojo turto objektus.
13.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Tai reiškia, kad sudarant turto balansą (CK 3.118 straipsnis) bendro turto vertė sumažinama esamu solidariųjų prievolių (skolų) suma, o šalims dalijant turtą turi būti perduodamas turtas (aktyvas) ir atitinkama skolos dalis (pasyvas). Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. <...>.“ Pagal išdėstytą teisinį reglamentavimą dalintinas turtas apskaičiuojamas iš dalintino turto vertės atimant kreditorinius įsipareigojimus, ir tik likusi turto vertė atitinkamai dalintina sutuoktiniams santuokos nutraukimo byloje. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad nekilnojamojo turto vertė buvo lygi likusiam mokėti finansiniam įsipareigojimui, dėl ko, atėmus mokėtiną finansinį įsipareigojimą, jokia kompensacija negalėtų būti mokama. Bendra santuokinė prievolė tokiu santuokinio turto padalinimo atveju taip pat nemodifikuojama (nebent sutinka kreditorius), tačiau šalims tarpusavyje nėra draudžiama susitarti dėl prievolės vykdymo po santuokos nutraukimo. Šiuo atveju ir buvo sutarta, kad A. S. po santuokos nutraukimo nuosavybėn pereina visas santuokinis nekilnojamasis turtas, tuo pačiu tarpusavyje sutariant, kad jis asmeniškai dengs finansinį įsipareigojimą, kuris buvo lygus turto vertei, nors finansinė prievolė banko atžvilgiu ir nebuvo modifikuota, nesant kreditoriaus leidimo, kas visiškai atitinka kasacinio teismo išaiškinimus dėl santuokinio turto padalinimo ir toks turto padalinimo būdas nelaikytinas jokiu sutuoktinio interesų pažeidimu, juo labiau esminiu.
13.4. Nesant kreditoriaus sutikimo modifikuoti prievolę, būtent sutartyje, kuri buvo patvirtinta 2020 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, numatytas turto ir prievolių padalinimo būdas, nepažeidė nei sutuoktinių, nei kreditoriaus interesų. Pareiškėjai J. S. buvo žinoma, kad bankas dėl Lietuvoje ir visame pasaulyje susidariusios neaiškios situacijos, ir A. S. sumažėjusio atlyginimo, atsisakė duoti sutikimą prievolės modifikavimui, dėl ko šis klausimas buvo išspęstas kitaip, t. y. tarpusavyje sutariant, kad bankui prievolę po santuokos nutraukimo vykdys A. S..
13.5. Pareiškėja priėmė sprendimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo niekieno neverčiama, gerai apgalvodama visus galimus turto padalinimo variantus, netgi pasikonsultuodama su turto vertinimo ekspertu, puikiai suprasdama visas iš tokio turto padalinimo kylančias pasekmes, bei aiškiai suvokdama sutarties sąlygas ir savo veiksmus. Pareiškėja manipuliuoja savo liga ir elgiasi nesąžiningai.
13.6. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2020 m. balandžio 8 d. sprendimą, nepadarė jokios teisės normos taikymo klaidos, t. y. sutartyje, kuri buvo patvirtinta teismo sprendimu, nurodytas santuokinio turto padalinimo būdas buvo galimas, atitiko kasacinio teismo išaiškinimus ir esmingai nepažeidė nei vieno sutuoktinio interesų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu dalyje dėl santuokinio turto padalijimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
16. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kuri atliekama CPK XVIII skyriaus normų nustatyta tvarka ir sąlygomis tada, kai nelieka galimybės patikrinti konkretų teismo procesinį sprendimą teismų instancine tvarka. Pažymėtina, kad kiekvienas teismo sprendimas turi būti teisingas. Pagrindinė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą.
17. Atskiruoju skundu pareiškėja laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atnaujinti procesą dėl padarytos aiškios teisės normos (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) taikymo klaidos. Pareiškėjos teigimu, teismas patvirtino Sutartį, kuri iš esmės pažeidžia pareiškėjos interesus - ji ne tik perleido visą santuokoje įgytą turtą (išskyrus vieną automobilį) pareiškėjui, negaudama piniginės kompensacijos už ½ dalį santuokoje įgyto turto, bet ir liko su pareiškėju solidaria skolininke pagal AB „Swedbank“ kredito sutartį Nr. 19-018637-FA, kuria pareiškėjams buvo suteiktas 70 000 Eur dydžio kreditas žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., įsigijimui.
18. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, būtina įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
19. CK 3.116 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, t. y. šiuo atveju netaikomos CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008); bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (LR CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006).
20. Bylos duomenys patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., šalys santuokos metu įgijo pasinaudoję banko AB „Swedbank“ suteiktu kreditu pagal kredito sutartį Nr. 19-018637-FA. Nors solidarioji prievolė bankui nemodifikuota ir išliko solidari, tačiau sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte šalys tarpusavyje susitarė, kad prievolę bankui pagal kredito sutartį vykdys A. S. (sutarties 6.1.1, 6.2 punktai). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai turėjo kreditoriaus sutikimą dėl prievolės modifikavimo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl nepriklausomai nuo to, kaip pareiškėjai susitarė pasidalinti turtą, nesant kreditoriaus išreikštos valios dėl prievolės modifikavimo, negalima daryti išvados apie aiškią teisės normos taikymo klaidą, teismui tokią sutartį patvirtinus. Be to, toks pareiškėjų susitarimas atitiko santuokos metu įgyto turto padalijimo būdą, nepažeidė banko, kaip sutuoktinių kreditoriaus, interesų, neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms ir kasacinio teismo suformuotai praktikai. Sutuoktiniams laisva valia sutartyje nurodžius, kad už kreditą įgytas turtas paskiriamas sutuoktiniui, kuris ir įsipareigoja vykdyti prievolę bankui, tai savaime nevertintina kaip esminis vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, kadangi nenustatyta kitų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos padėtis pasidarytų daug blogesnė nei kito sutuoktinio.
21. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismo motyvai apie padalintą kitą turtą nėra patvirtinti įrodymais.
22. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Teismo išvados apie pareiškėjų pasidalintą kitą turtą padarytos remiantis pareiškėjų Sutarties turiniu. CK 3.52 straipsnio nuostatos nenumato įpareigojimo pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius kaip konkrečiai buvo padalintas pareiškėjams priklausantis turtas. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai susitarė pasidalinti ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir visas pinigines lėšas, esančias kiekvieno iš sutuoktinių vardu atidarytose banko sąskaitose ar turimos ne banko sąskaitose, taip pat, gera valia pasidalino kitą santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (sutarties 5.5., 5.6 punktai). Šalys nei lėšų dydžio, nei pasidalinto kilnojamojo turto nenurodė, todėl negalima daryti išvados, jog pareiškėjai iš bendrosios jungtinės nuosavybės atiteko tik vienas automobilis. Apeliantė, nurodydama, kad ji patyrė nuostolius, nes dalis gyvenamojo namo statybų buvo finansuota iš pareiškėjų santaupų kurios, nepaisant to, jog skoliniai įsipareigojimai viršija nekilnojamojo turto vertę, privalėjo būti padalinamos lygiomis dalimis, išmokant pareiškėjai piniginę kompensaciją, nepateikė nei su prašymu atnaujinti procesą, nei su atskiruoju skundu nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.
23. Nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, kad pareiškėjų sutartis pažeidė CK 3.117 straipsnio nuostatas, kadangi šio straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, kad pareiškėjos interesus būtų atitikusi tokia Sutartis, kuria 1) arba santuokoje įgytas turtas būtų padalintas sutuoktiniams lygiomis dalimis, 2) arba pareiškėjas būtų įsipareigojęs išmokėti pareiškėjai ½ dalies santuokoje įgyto turto vertės dydžio piniginę kompensaciją, 3) arba prievolė AB „Swedbank“ būtų modifikuota į asmeninį pareiškėjo skolinį įsipareigojimą, kreditoriui sutinkant su tokia modifikacija.
24. Kaip jau buvo nurodyta šios nutarties 19 punkte, CK trečiosios knygos VIII skyriaus „Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas“ normos taikomos, jeigu nėra sutuoktinių sutarties dėl bendro turto padalijimo (CK 3.116 straipsnio 2 dalis). Tokio išaiškinimo laikomasi iš kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3110/2011).
25. Apeliantė nurodo, kad ji Sutarties sudarymo metu sirgo depresija, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir Sutarties pasekmių.
26. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja pateikė 2020 m. rugsėjo 17 d. medicininę pažymą, kad pareiškėja pas psichiatrą kreipėsi 2019 m. lapkričio 7 d., nustatytas sunkios depresijos epizodas, skirtas gydymas antidepresantais, raminamaisiais, iki šiol reguliariai lankosi pas psichiatrą, savijauta pagerėjusi, tęsiamas medikamentinis gydymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja turėjo pateikti teismui tokius medicininius duomenis, kuriuose būtų konstatuota, jog pareiškėja dėl ligos negalėjo suprasti atliekamų veiksmų esmės, o tokių duomenų byloje nebuvo pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos liga nėra tokio pobūdžio, dėl kurios asmuo negalėtų suprasti pasirašomų dokumentų prasmės ar išreikšti savo tikrosios valios.
27. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad ji neskundė sprendimo instancine tvarka, nes nesuvokė savo teisių pažeidimo, jo nesuprato tiek dėl sveikatos, tiek dėl teisinių žinių stokos. CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius - įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos.
28. Apeliantės teigimu, jei pirmosios instancijos teismas Sutartį dėl teisinių pasekmių būtų tvirtinęs žodinio proceso tvarka, teismas būtų apeliantei išaiškinęs tokios sutarties pasekmes individualiai ir ji tikrai būtų atšaukusi Sutartį numatytomis sąlygomis.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nes toks buvo šalių prašymas. Pareiškėjai aiškiai nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjams nedalyvaujant teismo posėdyje, nes bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaiko bei sutuoktinių interesams. Be to, teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesas įprastai ir vyksta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į trumpus bylos nagrinėjimo terminus ir į tai, kad šis klausimas yra nagrinėjamas ne ginčo teisena, žodinis teismo posėdis paprastai daromas tik tuomet, jei teismui kyla abejonių, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymo imperatyvams, nepažeidžia kitų asmenų teisių, ir kitais atvejais, kai teismo vertinimu, tai yra būtina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Netenkinus pareiškėjos J. S. atskirojo skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą pateikusiam pareiškėjui A. S. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas A. S. už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą advokatei sumokėjo 480 Eur, pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.16 punkte nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl iš pareiškėjos J. S. priteistinos A. S. naudai 480 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
31. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.