Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui D. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė V. V. ir atsakovas D. M. yra nepilnamečio vaiko D. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys kartu gyveno keturiolika metų, atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) m. kovo mėnesio atliko laisvės atėmimo bausmę, nuo gegužės mėnesio ieškovė su vaikais išsikėlė gyventi kitur.

Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo ir duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys apie atsakovo darbines pajamas (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini)

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovė nurodo, jog sūnus neturi specialių poreikių ar sveikatos problemų. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti ieškovė patiria išlaidas maistui, būstui, drabužiams, avalynei, vaistams, vaiko mokslui, laisvalaikiui ir kitas būtinąsias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Specialiųjų išlaidų vaiko sveikatos poreikiams, neskaitant eilinių apsilankymų pas odontologą, vaikų gydytoją (sergant sloga, karščiuojant ar pan.), vitaminų, vaistų nuo temperatūros ar peršalimo, įsigijimui, tenkinti ieškovė nepatiria.

Teismas, vertindamas nepilnamečių vaikų tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo, juo nesirūpina, nepateikė apie savo turtinę padėtį įrodymų, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo turimas / neturimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą, jo pateikiamos nedarbingumo pažymos yra trumpalaikio pobūdžio) vyras, turi darbą, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, užtikrinantis jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau kuris laikas formuoja praktiką, kad iš abiejų tėvų teikiamo, vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga – 924 Eur (bruto) ir 709 Eur (neto). Taigi, nuo šių metų kyla rekomenduojamas minimalaus išlaikymo dydis ir per abu tėvus dabar jis sudaro 709 Eur, tai reiškia, jog padalinus minėtą sumą abiem nepilnamečio vaiko tėvams, vieno iš tėvų skiriamo išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui turėtų būti 354,50 Eur. Teismas įvertina faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nustatyta rekomenduojama minimali išlaikymo suma, todėl, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl materialinio išlaikymo priteisimo po 280 Eur periodinių išmokų nepilnamečio vaiko D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos – 2024-09-26 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnamečio vaiko atstovei motinai V. V. išimtinai vaikų interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas įstatymo leistino termino ribose – už 2024 m. kovo-rugsėjo mėnesius, tai yra už septynis mėnesius (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2024 metų kovo mėnesio atsakovas iš vis neteikia vaikui išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti po 280 Eur įsiskolinimą vaikui kas mėnesį, viso už 7 mėnesius prašoma priteisti 1960 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui. Už abiem vaikams neteiktą materialinio išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti viso 1960 Eur suma.

Teismas visus įrodymus vertina vaiko naudai ir sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas savo vaikui teikė tinkamai pagal žodinį tėvų susitarimą. Įvertinus vaiko poreikius, infliaciją šalyje ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti ir priteisti 1960 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką:

- Atsakovas sūnų pasiima ir pristato atgal į jo gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalį, t. y. nelyginių savaičių šeštadienį nuo 12 iki sekmadienio 12 val.;

- Atsakovas sūnų pasiima ir pristato atgal į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją ir Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10 iki 17 val.;

- Atsakovas neribotai bendrauja su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, pokalbių programa Skype, Viber, Facebook, Messenger ir kt.);

- Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalys viena kitą informuoja nedelsdamos;

- Atsakovo bendravimas su sūnumi turi būti derinamas su ieškove ei. paštu, telefonu ir kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis ne vėliau kaip likus 4 dienoms iki susitikimo;

- Atsakovas, pasiėmęs sūnų, turi jam užtikrinti saugią aplinką bei sudaryti ieškovei telefono ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis galimybę bendrauti su juo.

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikui saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-969/2022).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovės ir jos atstovės advokatės pasisakymus, spręstina, kad ieškovės siūloma bendravimo su sūnumi tvarka labiau atitinka susiklosčiusią situaciją, įvertinant šalių galimybes. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatant ieškovės siūlomą bendravimo su sūnumi ir atsakovo dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką (CK 3.170 ; 3.175 str.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 159,60 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista: 100,80 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą ir 58,80 Eur už priteistą įsiskolinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

1. Civilinėje byloje ieškovei V. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-07-18 sprendimu Nr. ATS-2024-21698 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. gruodžio 9 d. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog teisinės pagalbos išlaidų suma šioje byloje yra 270,42 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo.

2. Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 35,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. M., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. M., a/k (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų), nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, įpareigojant ieškovę V. V., a/k (duomenys neskelbtini) gautas pingines lėšas naudoti uzufrukto teise.

- Priteisti iš atsakovo D. M., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 1960 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus šešiasdešimt eurų) nepilnamečiui sūnui D. M., a/k (duomenys neskelbtini)

- Nustatyti atsakovo D. M., a/k (duomenys neskelbtini) ir jo sūnaus D. M., a/k (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo tvarką:

- Atsakovas sūnų pasiima ir pristato atgal į jo gyvenamąją vietą kas antrą savaitgalį, t. y. nelyginių savaičių šeštadienį nuo 12 iki sekmadienio 12 val.;

- Atsakovas sūnų pasiima ir pristato atgal į jo gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją ir Šv. Kalėdų antrąją dieną (gruodžio 26 d.) nuo 10 iki 17 val.;

- Atsakovas neribotai bendrauja su sūnumi elektroninėmis ryšio priemonėmis (telefonu, pokalbių programa Skype, Viber, Facebook, Messenger ir kt.);

- Atsakovas su sūnumi bendrauja per ieškovės telefoną, kurio abonentinis Nr (duomenys neskelbtini) bei kitu numeriu, kurį ji tuo metu turės, taip pat bendrauja elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini)

- Apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalys viena kitą informuoja nedelsdamos;

- Atsakovo bendravimas su sūnumi turi būti derinamas su ieškove ei. paštu, telefonu ir kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis ne vėliau kaip likus 4 dienoms iki susitikimo;

- Atsakovas, pasiėmęs sūnų, turi jam užtikrinti saugią aplinką bei sudaryti ieškovei telefono ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis galimybę bendrauti su juo.

Nustatyti vaiko D. M., gimusio (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove V. V., a/k (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. M., a/k (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 159,60 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 60 ct) žyminio mokesčio, 270,42 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 42 ct) už ieškovei suteiktas teisines paslaugas, 35,72 Eur (trisdešimt penkis eurus 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.