Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui T. K. (T. K.), ieškovų T. K. (T. K.) ir J. K. atstovei advokatei Rasai Stankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų T. K. (T. K.) ir J. K. ieškinį atsakovams A. J. ir V. J. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovai T. K. ir J. K. (toliau kartu – ieškovai) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovus A. J. ir V. J. (toliau kartu – atsakovus) žemės sklype (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pašalinti atsakovams nuosavybės teise priklausančią 41,72 m ilgio metalinę tvorą su pamatu ir atraminiais stulpais per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu skirti atsakovams 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą įvykdyti dieną bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atstovė paaiškino, jog 2017 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovai įsigijo Sklypą, 2023 m. buvo atlikti Sklypo kadastriniai matavimai ir nustatyta, kad atsakovų tvora yra įsiterpusi į ieškovų Sklypą. Atstovė nurodė, kad dėl stovinčios tvoros ieškovai negali disponuoti jiems priklausančiu 23 kv. m žemės plotu, atsakovų naudojamas žemės plotas yra netvarkomas, gadina estetinį vaizdą. Paaiškino, jog mirus kaimyninio sklypo savininkei R. J., ieškovai bendravo su atsakovu A. J., prašė pašalinti tvorą, tačiau atsakovas A. J. kategoriškai atsisakė bendradarbiauti, nurodė, jog tvoros nepašalins, bei pabrėžė, jog tuo metu dar nebuvo aiškus teisėtas sklypo, besiribojančio su ieškovų Sklypu, savininkas. 2025 m. lapkričio mėn. buvo įregistruota atsakovų nuosavybės teisė į kaimyninį žemės sklypą, todėl ieškovai, atstovaujami advokatės, kreipėsi į teismą (2026 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 38 s. – 20 min. 36 s.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje nustatyta, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Jis ribojasi su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams (el. b. l. 5-6; 11-13).

7. 2023 m. gegužės 22 d. buvo parengtas sklypo planas (el. b. l. 8-9). 2025 m. lapkričio 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas A. J. įgijo ½ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 28 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas V. J. įgijo ½ žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11-13).

8. 2025 m. lapkričio 5 d. parengtas Sklypo topografinis planas, kurį sudarė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus topografija“ geodezininkas V. Stankevič, remdamasis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), posūkio taškų koordinatėmis (koordinačių sistema: LKS-1994), kuriame užfiksuota, jog į ieškovams priklausantį žemės sklypą atsakovų tvora yra įsiterpusi 23 kv. m (el. b. l. 16).

10. Ieškovai pateikė negatorinį ieškinį su prašymu įpareigoti atsakovus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvorą, su pamatu ir atraminiais stulpais, esančią ant sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio ieškovams, o atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per 1 mėnesį nuo teismo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovams 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą įvykdyti dieną. Toks reikalavimas atitinka CK 4.98 straipsnyje įtvirtintą savininko teisės gynimo būdą.

11. Pagal CK 4.98 straipsnį, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Toks ieškinys vadinamas negatoriniu (lot. actio negatoria). Negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015; 2018 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-403/2018; 2018 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018).

12. Negatorinis ieškinys yra skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti, šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė daiktu disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Šių sąvokų turinį sudaro tai, kad žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nors ir nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu. Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, nes būtent atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019).

Dėl negatorinio ieškinio sąlygų

13. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Ar savininko teises suvaržęs asmuo elgiasi teisėtai, gali būti sprendžiama ir pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp savininko ir savininko teises varžančio asmens. Remiantis nurodytu reglamentavimu, ieškovai turi įrodyti tik tai, kad jie yra žemės sklypo savininkai, ant kurio yra tvoros pamatas ir, kad jų, kaip savininkų, teisės yra pažeistos, o atsakovai turi pareigą įrodyti, jog jų elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

14. Byloje nėra ginčo, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su atsakovams priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

15. Dėl negatorinio ieškinio antros sąlygos egzistavimo pasisakytina, kad tuo atveju, kai ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, tik tada atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Išvadai, kad savininko teisės yra neteisėtai suvaržytos, daryti reikia nustatyti aplinkybes, kad asmuo be teisinio pagrindo atliko veiksmus ar kitaip sudarė sąlygas, dėl kurių daikto savininkas neturi galimybės daiktu naudotis pagal paskirtį arba naudojimasis nuosavybės teise yra kitu būdu suvaržytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-143-695/2019, 30, 33 punktai).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo teisių pažeidimo faktą įrodinėja tuo, kad 2023 m. gegužės 22 d. buvo parengtas sklypo planas. 2025 m. lapkričio 5 d. UAB „Vilniaus topografija“ geodezininkas V. Stankevič parengė Sklypo topografinį planą, kurį sudarė remdamasis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), posūkio taškų koordinatėmis (koordinačių sistema: LKS-1994) ir nustatė, kad į ieškovams priklausantį žemės sklypą atsakovų tvora yra įsiterpusi 23 kv. m. Atsakovų tvoros pamatui įsiterpus į ieškovų žemės sklypą, 23 kv. m yra sumažintas ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas, tai yra suvaržyta jų konstitucinė teisė naudotis visa jiems nuosavybės teise priklausančia Žemės sklypo dalimi.

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtinta procesinė įrodinėjimo pareiga ir numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

19. Šiai dienai atsakovai, būdami tvoros savininkai, turi iš to kylančias teises ir pareigas, t. y. nepažeisti kitų asmenų teisių. Atsakovai, teigdami, kad ginčo tvora atitinka tuo metu galiojusias žemės sklypų ribas, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas bei neeliminuojantis ieškovų nuosavybės teisės suvaržymo naudotis jiems priklausančio žemės sklypo plotu visa apimtimi atsakovų argumentas, kad ginčo tvora stovi savo dabartinėje vietoje ne mažiau kaip 30 metų, ji žymi faktiškai susiklosčiusias žemės sklypų ribas, šios ribos buvo aiškios ir pripažintos tiek ankstesnių sklypų savininkų, tiek kaimynų. Pažymėtina, kad šiuo atveju neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo. Ieškovai nesutinka, kad tvora apibrėžia žemės sklypų ribas, 2023 metais atlikę kadastrinius matavimus, teikė 2025 metais paaiškėjusiems gretimo žemės sklypo savininkams - atsakovams pretenzijas. Be to, aktualu tai, kad atsakovas A. J., teismo posėdyje pateikdamas ieškovams taikos sutarimo pasiūlymą dėl kilusio ginčo, kuriuo atsakovai sutiktų pašalinti ginčo tvorą iki 2026 m. liepos 31 d., iš esmės netiesiogiai pripažino, kad yra neatitikimų tarp šalių sklypų ribų, kurias žymi ginčo tvora.

20. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovai įrodė abi negatorinio ieškinio taikymo sąlygas, o atsakovai neginčijo fakto, jog ieškovai yra kaimyninio žemės sklypo savininkai. Atsakovams nuosavybės teise priklausanti tvora yra įsiterpusi į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės Sklypą ir tokiu būdu atsakovai pažeidžia ieškovų nuosavybės teises į jiems priklausantį žemės Sklypą, nes ieškovai negali naudotis bei disponuoti visu turimo sklypo plotu. Todėl toks žemės Sklypo savininkų teisių pažeidimas šalintinas ir reikalavimas įpareigoti atsakovus savo lėšomis pašalinti tvorą, esančią ant ieškovų žemės sklypo, tenkinamas.

21. CPK 273 straipsnio 1 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tik atsakovas arba jeigu atsakovas įpareigojamas pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo ar nenutrauks nurodytų veiksmų.

22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai negali ir, atsakovams nepripažįstant ieškinio, negalės naudotis visa jiems nuosavybės teise priklausančia Žemės sklypo dalimi ir tokiu būdu toliau būtų pažeidžiamas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas, ieškovų prašymas įpareigoti atsakovus pašalinti tvorą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu skirti atsakovams 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą įvykdyti dieną, tenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

24. Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 114 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 17) ir 1 887,60 Eur teisinės pagalbos išlaidos (el. b .l. 46-51). Pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų yra detalizuota, kad šias išlaidas sudaro ieškinio paruošimas ir atstovavimas pirmosios instancijos teisme.

25. Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, ieškovų atstovės atliktus veiksmus, t. y. ieškinio parengimą, atstovavimą teismo posėdyje, konstatuoja, kad ieškovų prašoma priteisti 1 887,60 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (CPK 98 straipsnis). Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovų priteistinos 2 001,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 1 000,80 Eur ieškovų naudai.

26. Teismas byloje patyrė 7,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovus A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvorą su pamatu ir atraminiais stulpais, esančią ant sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio T. K. (T. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) o atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per 1 mėnesį, skirti 100 Eur (šimto eurų) baudą už kiekvieną praleistą įvykdyti dieną.

Priteisti iš atsakovų A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 000,80 Eur (vieną tūkstantį eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovų T. K. (T. K.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.