Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. M. IĮ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-444-362/2013 pagal ieškovės Ž. M. IĮ ieškinį atsakovei UAB „Urtada“, tretieji asmenys UAB „Olnetra“, UAB „Isoita“, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovės Ž. M. IĮ nuomonė, jog atsakovė buvo krovinio vežėjas, nepagrįsta byloje esančiais įrodymais. Apeliantė teigia, kad byloje gausu įrodymų, jog atsakovė atliko vidinį ieškovei priklausančio krovinio pervežimą. Proceso metu buvo visiškai įrodyta, kad 2012-06-28 apie 20 val. 30 min. ieškovei priklausantis krovinys buvo pakrautas į atsakovei priklausančią transporto priemonę. Kartu buvo įteiktas CMR važtaraštis ir krovinį lydintys dokumentai. CMR važtaraštyje buvo aiškiai nurodyta, kad krovinys turi būti iškrautas (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovės buveinėje. Nurodytas ir krovinį priimantis asmuo. Atsakovei patikėtas pervežti krovinys į dokumentuose nurodytą vietą prekės gavėjui pristatytas nebuvo ir tai įvyko dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą. Teismo sprendimas, atleidžiantis atsakovę nuo šios pareigos yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas nepagrįstai nusprendė, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens UAB „Isoita“ buvo sudaryta ekspedijavimo sutartis. Dėl šios klaidingos išvados teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kad už krovinio praradimą yra atsakinga UAB „Isoita“, kaip ekspeditorius, o UAB „Urtada“ pareigas UAB „Isoita“ įvykdė tinkamai. Nesant faktinės aplinkybės, t.y. sudarytos ekspedijavimo sutarties, teismas negalėjo atleisti UAB „Urtada“ nuo jos atsakomybės už krovinio praradimą. Jeigu atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas, t.y. vadovavusis pervežimų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, nusikalstamą veiką vykdę asmenys nebūtų galėję jos užbaigti ir užvaldyti ieškovės krovinio.

Teismo išvada, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad vežimo sutartis tarp UAB „Isoita“ ir UAB „Urtada“ buvo įvykdyta netinkamai, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija nustatė, kad ieškovė Ž. M. IĮ sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Isoita“ Sutartį krovinio pervežimui Nr.255. Trečiasis asmuo įsipareigojo pervežti krovinį iš Lenkijos į ieškovės nurodytą vietą, o ieškovė įsipareigojo už atliktą darbą sumokėti. Vykdydama sutartį, UAB „Isoita“ pasitelkė 2 faktinius vežėjus – UAB „Olivetra“ ir UAB „Urtada“. Vežant krovinį iš Kauno į Šiaulius, atsakovė UAB „Urtada“ jį prarado, todėl ieškovė pateikė ieškinį būtent šiam vežėjui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinti tarptautinio vežimo teisiniuose santykiuose dalyvaujančių ekspeditoriaus, susitariančiojo vežėjo ir faktinio vežėjo atribojimo kriterijai. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Kita vertus, vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Vien tai, kad CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007). Sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių šalis, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šalių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių šalys suvokė viena kitą (viena kitos funkcijas) tarptautinio krovinio vežimo teisiniuose santykiuose šių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties šalių valia dėl to, o ne imperatyviai vadovaujantis vien tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje nurodyta informacija apie vežimą atliekantį vežėją, nes joje dažniausiai nurodomas faktinis krovinio vežėjas ir apie siuntėjo bei susitariančiojo vežėjo teisinius santykius iš tokio dokumento spręsti sunku.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Isoita“ sudarė Sutartį krovinio pervežimui Nr.255 ( b.l.85, 1 t.). Šalys nustatė, kad ieškovė (užsakovas) ir UAB „Isoita“ (vežėjas) sudarė minėtą sutartį, pagal kurią UAB „Isoita“ pasikrauna krovinį iš Lenkijos firmos BastekCoffeeTeaSp.l. ir pristato ieškovės nurodytu adresu Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui UAB „Isoita“ sumokėti 850 Lt atlygį po iškrovimo ir sąskaitos faktūros gavimo (sutarties 3 punktas). Sutarties 6.4 punkte šalys numatė, kad jos atsako už teisingą savo įsipareigojimų, numatytų šioje sutartyje ir Tarptautinių pervežimų konvencijos vykdymą. Taigi, iš šios sutarties teksto matyti, kad sutarties šalys aiškiai suprato jos sąlygas. Ieškovei nekilo jokių abejonių, kad trečiasis asmuo yra vežėjas, juos siejo tarptautinio krovinių vežimo teisiniai santykiai. Ieškovė suvokė atsakovą kaip krovinio vežėją pagal susitarimą, o trečiasis asmuo UAB “Isoita” suteikė ieškovei neabejotiną pagrindą manyti, kad tarptautinio krovinio vežimo sutartis yra sudaryta aptartomis sąlygomis. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovę ir UAB “Isoita” siejo ekspedijavimo santykiai, neatleidžiantys ekspeditoriaus nuo atsakomybės ieškovei. CMR 17-18 straipsniuose yra nustatyta vežėjo atsakomybė už krovinio praradimą. Šiose nuostatose nurodyta, kad vežėjas atsako už jo žinioje esantį krovinį nuo priėmimo vežti iki jo perdavimo gavėjui.

Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai ir jo metu buvo padaryta kroviniui žala, reikalavimo teisę turintis asmuo gali pareikšti ieškinį tik pirmam ar paskutiniam vežėjui arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą. Be to, ieškinys gali būti pareikštas ir keliems to krovinio vežėjams. Pripažinus, kad nagrinėjamu atveju vežimą CMR konvencijos prasme vykdė trys vežėjai (susitariantysis vežėjas – UAB „Isoita” ir faktiniai vežėjai – UAB „Olnetra“ bei UAB “Urtada”, priėmę krovinį ir įrašyti CMR važtaraštyje, t. y. prisijungęs prie vežimo teisinių santykių kaip savarankiški vežėjai, savo vardu ir rizika vežę krovinį (LietuvosAukščiausiojoTeismoCiviliniųbylųskyriausteisėjųkolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006), ieškovė turėjo teisę reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo solidariai iš visų tarptautiniame krovinio vežime dalyvavusių vežėjų – tiek susitariančiojo, tiek faktinių. Esant solidariai atsakomybei, ieškovė (kreditorius) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiek iš visų skolininkų, tiek iš bet kurio iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl CK reglamentuojamos civilinės atsakomybės atsiradimo, teismui privalu išsiaiškinti visas 4 jos sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis), kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.248 straipsnis) ir žalą ir nuostolius (CK 6.249 straipsnis).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose arba sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje atsakovė sutiko atlikti tam tikrus veiksmus – trečiojo asmens UAB „Isoita“ nurodymu iš UAB „Tranzito paslaugų centras“ privalėjo pasikrauti krovinį ir pristatyti jį į ieškovės nurodytą vietą – (duomenys neskelbtini) (b.l.17-18, 1 t.). Kad atsakovė įvykdė pirmąjį pavedimo veiksmą (pasikrovė krovinį ), ginčo nėra, tačiau nei UAB „Isoita“, nei atsakovė neįvykdė savo pareigos visiškai pristatyti krovinį pagal paskirtį. Krovinys buvo prarastas ir šioms įmonėms atsirado pareiga atlyginti ieškovei žalą. Kaip jau nurodyta, ieškovė turi teisę reikalauti žalos iš bet kurio vežėjo. Šiuo atveju atsakove ji pasirinko betarpiškai krovinį praradusią atsakovę. Kad atsakovė nerūpestingai įvykdė pareigą pristatyti krovinį užsakovui, patvirtina ir jos darbuotojo D. J. parodymai, apklausiant jį Panevėžio apskrities VPK (b.l.114-119, 2 t.). Šis asmuo perdavė asmenims, nepateikusiems jokių įgaliojimų, krovinį bei jį lydinčius dokumentus. Toks jo elgesys laikytinas neteisėtu sutarties sąlygų nevykdymu, dėl kurio atsirado žala ir nuostoliai ieškovei. Kadangi D. J. buvo atsakovės darbuotojas, pastaroji atsako ieškovei už padarytą žalą. Tarp atsakovės ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys – jei atsakovės darbuotojas būtų tinkamai pristatęs krovinį į užsakytą vietą, ieškovei nebūtų atsiradę nuostoliai (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės kaltė kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, t.y., atsakovė privalo įrodyti, kad nėrajos kaltės dėl atsiradusios žalos. Ši prezumpcija nebuvo nuneigta. Atsakovės kaltė galėjo pasireikšti neatsargumu –įmonės darbuotojas nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnis). Pats faktas, kad atsakovės darbuotojas net nepasitikrino, kur pagal dokumentus turėjo nuvežti krovinį, rodo, kad atsakovė yra kalta dėl krovinio praradimo. Ji kaip vežėja kartu su trečiuoju asmeniu UAB „Isoita“ buvo atsakinga iki pat krovinio pristatymo momento. CMR 3 straipsnyje nustatyta, kad taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.

Dėl žalos ir nuostolių atlyginimo

Pagal CMR 13 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. CK 6.820 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vežėjas atsako už krovinio neišsaugojimą po jo priėmimo iki jo išdavimo gavėjui. Už žalą, padarytą dėl krovinio praradimo, vežėjo atsakomybės dydį nustato vežimo sutartis ir įstatymas. (CK 6.820 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Isoita“ sutarė, kad taikys CMR nuostatas. Remiantis šios Konvencijos 23 straipsnio nuostatomis, vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Nagrinėjamu atveju krovinio pardavėjas Basket Coffee TeaSp.l. jį įvertino 5832 Eurų suma (b.l.86, 1 t.). Dalį krovinio Panevėžio apskrities VPK pareigūnai ieškovei grąžino (b.l.47, 1 t.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra ginčo dėl to, kad ieškovė prašo priteisti 9616,05 Lt prarasto krovinio vertės pagal jo vertę, nurodytą pakrovimo metu.

Reikalaudama nuostolių, pasireiškiančių negauto pelno dalimi, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad priteistina suma sudaro 1442,40 Lt. Ji nurodė, kad negauto pelno dalis nuo prarasto krovinio, kaip ir nuo visos importuojamos produkcijos, sudaro 15 procentų nuo krovinio vertės ( b.l.14, 1 t.). Kolegija sprendžia, kad reikalaujama negauto pelno suma yra protinga, nepažeidžianti ir atsakovės interesų, todėl tikslinti jos dydžio nėra pagrindo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nagrinėdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas privalo įvertinti, ar jos reikalaujanti šalis įrodo CK 6.250 straipsnio 1 dalyje išdėstytas aplinkybes. Šiuo gi atveju ieškovė nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad jai buvo padaryta neturtinė žala. Kolegija pripažįsta, kad juridiniai asmenys taip pat turi teisę reikalauti tokio pobūdžio žalos, tačiau jie privalo ją pagrįsti. Ieškinį ir patikslintą ieškinį pateikė ieškovę atstovaujantis advokatas, todėl teismas neturi jokių įrodymų, kad individualios įmonės savininkas kaip fizinis asmuo patyrė visą amplitudę nemalonių ir skausmingų pergyvenimų, kurie išdėstyti reikalavimuose. Sudarinėdama sutartis ir vykdydamas ūkinę veiklą, įmonė neabejotinai dažnai susiduria su partnerių netinkamais veiksmais, arogancija ar atsainiu reagavimu į pasiūlymus spręsti ginčus taikiai. Bet kuriuo atveju minimi faktai vertintini kaip įmonės veiklos rizika susidurti su nekorektiškai besielgiančiais partneriais. Ieškovė kreipėsi į teismą, gindama savo teises, todėl negalima daryti išvados, kad pats teisėto teisių gynimo būdas gali sukelti neigiamas pasekmes. Kadangi reikalauti žalos šiuo atveju nebūtina kokia nors ikiteisminė procedūra, ieškovei buvo neužkertamas kelias kreiptis į teismą, tuo pačiu atimant atsakovei pagrindo suteikti ieškovei nemalonių pojūčių. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ketino sudaryti kokią nors sutartį, kurios nesudarymas jai sukeltų galimų verslo partnerių abejone dėl ieškovės patikimumo, jos reputacijos praradimu.

Dėl palūkanų priteisimo

Kolegija sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti procesines palūkanas tenkintinas (CK 6.210 straipsnis). Teismui pateiktoje Sutartyje krovinio pervežimui Nr.255 šalys susitarė, kad krovinys bus pristatytas 2012-06-29. Tokiu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo 2012-06-29, t. y nuo prievolės neįvykdymo termino iki ieškinio pateikimo teisme. Šio laikotarpio palūkanos sudaro 225,02 Lt. Vėliau skaičiuojamos tokio pat dydžio procesinės palūkanos nuo 2012-09-05 iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Palūkanų norma nagrinėjamoje byloje nustatoma 6 procentai, kadangi šalys yra verslininkai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies, teismas tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos taip pat priteisiamos proporcingai. Pateikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 995 Lt žyminį mokestį (b.l.12, 1 t.). Kadangi patikslintas ieškinys buvo pateiktas tik dėl to, kad buvo grąžinta dalis krovinio, bet ne dėl to, kad atsakovė dalį skolos sumokėjo, žyminio mokesčio grąžinti ieškovei nėra pagrindo, jo priteisimo klausimas nagrinėtinas pilnai. Ieškovė naudojosi advokato pagalba, ji sumokėjo 1452 Lt (b.l.13-15, 1 t.). Ieškinys patenkintas 70 procentų, todėl galutinė priteista bylinėjimosi išlaidų suma pirmos instancijos teisme sudarytų 1712,90 Lt. Atsakovė taip pat naudojosi advokato pagalba. Jam buvo sumokėta 200 Lt už atsiliepimą į ieškinį (b.l.50-51, 1 t.), 2000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l.28-32, 1 t., b.l.89-90, 2 t.), viso 2200 Lt. Įvertinus ieškovei priteistinos sumos proporciją, iš ieškovės atstovei galėtų būti priteista 660 Lt. Tačiau kolegija sprendžia, kad advokato pagalbos išlaidos, turėtos atsakovės, yra neprotingai didelės, todėl mažintinos iki 1500 Lt. Patenkinus ieškovės reikalavimus 70 procentų, iš ieškovės atsakovei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 450 Lt. Atsakovė taip pat turėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu trečiajam asmeniui. Jos sudaro 162 Lt antstolio pagalbai (b.l. 37-38, 94-96, 2 t.) ir 15 Lt už dokumentų išsiuntimą (b.l.91, 2 t.). Viso atsakovės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 177 Lt. Proporcingai patenkinus ieškovės reikalavimus, atsakovei iš ieškovės priteistina 53,10 Lt minėtų išlaidų.Kolegija sprendžia, kad 570,64 Lt suma, nurodyta PVM sąskaitoje – faktūroje, nėra sumokėta. Be to, iš šio dokumento nematyti, kad minėta suma yra kaip nors susijusi su nagrinėjama byla.Kolegija neturi pagrindo šiuo sprendimu priteisti atsakovei 300 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų, ruošiant atsiliepimą į atskirąjį skundą (b.l.176, 2 t.). Šis klausimas turėjo būti sprendžiamas, nagrinėjant atskirąjį skundą dėl apeliacinio skundo priėmimo. Pateikdama apeliacinį skundą, ieškovė sumokėjo 605 Lt advokato pagalbos išlaidų (b.l.149-150, 2 t.)ir 155 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo priėmimą (b.l.155, 2 t.). Patenkintų reikalavimų proporcija, iš atsakovės ieškovei priteistina 532 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą atsakovė sumokėjo advokatui 500 Lt (b.l.14, 3 t.). Įvertinus tenkintų reikalavimų proporciją, atsakovei iš ieškovės priteistina 150 Lt šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti. Byloje priimti naują sprendimą ir ieškovės Ž. M. IĮ ieškinį atsakovei UAB „Urtada“ patenkinti iš dalies. Priteisti ieškovei Ž. M. IĮ iš atsakovės UAB „Urtada“ 11058,48 Lt žalos atlyginimo, 225,02 Lt palūkanų iki ieškinio pateikimo ir 1712,90 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Priteisti iš atsakovės UAB „Urtada“ ieškovei Ž. M. IĮ 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 11058,48 Lt sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2012-09-05) iki teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškovės Ž. M. IĮ reikalavimus atmesti. Priteisti iš ieškovės Ž. M. IĮ atsakovei UAB „Urtada“ 503,10 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės UAB „Urtada“ ieškovei Ž. M. IĮ 532 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje. Priteisti iš ieškovės Ž. M. IĮ atsakovei UAB „Urtada“ 150 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.