Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė R. V., D. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad teismas konstatavo priešingus įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-275l-980/2022 nustatytiems faktams. Mano, kad teismas iškraipė nurodytą aplinkybę dalyje, kad antstolis vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktu, pagrįstai sprendė, bei teisėtai ir pagrįstai grąžino skolininkei D. V. 282,14 Eur, 283,98 Eur sumas bei 284,98 Eur piniginių sumą ir D. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė 287 Eur laisvai disponuojamą sumą. Pažymėjo, kad antstolis skolininkei D. V. 282,14 Eur ir 283,98 Eur sumos negrąžinto, nes buvo praleistas 14 dienų terminas. Todėl toks teismo konstatavimas nėra teisingas ir klaidinantis, prieštaraujantis įsiteisėjusio teismo nutarčiai.

6.2. Mano, kad antstolė R. V. negali vykdyti skolininkės pateikto teismo sprendimo dėl vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui tvarkos, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar nekilnojamojo turto buvimo vieta. Teigia, kad D. V. turi kreiptis pagal teismo nutartį į Vilniaus antstolius dėl vaiko išlaikymo, o šiai dienai 2021 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimas nėra pilnai įgyvendintas ir negali būti vykdomas antstolės R. V.

6.3. Teigia, kad antstolė R. V. vykdo pirmos eilės išieškojimą iš skolininkės D. V., pagal išduodą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3581-897/2018. Pažymėjo, kad 2022 m. balandžio 14 d., buvo sužinota, kad iš skolininkės D. V. banko sąskaitos buvo nurašytos 437,06 Eur piniginės lėšos kitos antstolės V. D., kuri vykdė trečios eilės išieškojimą iš skolininkės D. V., išieškotojui UAB „EB Teisė ir konsultacijos“ bylos Nr. 0004/22/00185 ir antstolės vykdymo išlaidoms padengti. Mano, kad teismas turėjo įsitikinti ar tikrai antstolis tinkamai vykdo pirmos eilės išieškojimą ar tikrai antstolis gina teisėtus išieškotojo interesus, o ne tik pasikliauti piniginių lėšų apribojimų informacine sistema, kuri vykdo priverstinį piniginių lėšų nurašymą, nes būtent antstolis ir turi pasirūpinti, kad pirmos eilės išieškojimas būtų tinkamai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/20/00219, užvestą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3581-897/2018, dėl išlaikymo išieškojimo iš D. V. išieškotojo M. Z. naudai. 2020 m. kovo 2 d. surašytas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-20-74-6315. 2020 m. kovo 25 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-20-74-7343. 2022 m. sausio 4 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-74-126 bei 2022 m. vasario 9 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-22-74-4542 iš skolininkės išieškotos lėšos paskirstytos.

12. Taip pat nustatyta, kad D. V. kreipėsi į antstolę R. V. su skundu, prašydama panaikinti 2022 m. vasario 9 d. patvarkymą Nr. S-22-74-4542, kadangi M. Z. moka išlaikymą D. V. pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį. 2022 m. vasario 9 d. D. V. pateikė antstolei R. V. prašymą ,,Dėl nuskaitytų lėšų grąžinimo“, kuriuo prašė grąžinti 2022 m. vasario 11 d. nuskaitytas lėšas D. V., jas pervedant į A. Z., atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolės 2022 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-22000047 buvo iš dalies tenkintas 2022 m. vasario 9 d. D. V. skundas, kuriuo antstolė netenkino pareiškėjos D. V. prašymo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00219 antstolės R. V. priimto 2022 m. vasario 9 d. patvarkymo Nr. S-21-74-4542; priėmė patvarkymą ir pareiškėjos D. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė laisvai disponuojamą sumą 287 Eur; patvarkė į pareiškėjos sąskaitą grąžinti 2022 m. vasario 11 d. nurašytas 284,98 Eur lėšas.

13. Akcentuotina, jog tokį sprendimą antstolė priėmė atsižvelgdama į tai, kad skolininkė, kartu su skundu antstolei pateikė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-12055-1067/2021, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. Z. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) D. V., jos gyvenamoje vietoje iki įsiteisės galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje; priteisė iš atsakovo M. Z. nepilnamečio sūnaus A. Z. išlaikymui po 287 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2021 m. lapkričio 19 d., iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, lėšas pervedant į D. V. atsiskaitomąją sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 18 dienos. Laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę D. V. Taip pat pateikė skolininkės Luminor Bank AS, atstovaujamo Luminor bank AS Lietuvos skyriaus sąskaitos Nr. LT954010051005100207 išrašą, iš kurio matyti, kad išieškotojas M. Z. 2021 m. gruodžio 9 d. bei 2022 m. sausio 14 d. į skolininkės D. V. sąskaitą sumokėjo po 287 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai lėšos pagal 2021 m. lapkričio 29 d. laikinąsias apsaugos priemones.

14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (ieškotojas) M. Z. ginčija antstolės R. V. veiksmus, kuriais antstolė grąžino D. V. 2022 m. vasario 11 d. nurašytas 284,98 Eur lėšas bei D. V. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė laisvai disponuojamą sumą – 287 Eur.

15. Pažymėtina, jog CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija (SVI). Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir SVI nuostatos. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia, to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis). CPK 689 straipsnio 1 dalis nustato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis ir kitos įgaliotos institucijos ar pareigūnai vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS), CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

16. Atskiruoju skundu apeliantas teigia, jog teismas iškraipė nurodytą aplinkybę dalyje, kad antstolis vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 14 punktu, pagrįstai sprendė, bei teisėtai ir pagrįstai grąžino skolininkei pinigines sumas ir skolininkės sąskaitoje nepagrįstai nustatė 287 Eur laisvai disponuojamą sumą. Pažymėjo, kad antstolis skolininkei 282,14 Eur ir 283,98 Eur sumų negrąžinto, nes buvo praleistas 14 dienų terminas. Mano, kad toks teismo konstatavimas nėra teisingas bei prieštaraujantis įsiteisėjusiai teismo nutarčiai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

17. Pažymėtina, kad išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šios instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – ir kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

18. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamu antstolės 2022 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S‑22000047 buvo iš dalies tenkintas skolininkės D. V. skundas, kuriuo antstolė netenkino prašymo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/00219 antstolės R. V. priimtą 2022 m. vasario 9 d. patvarkymą Nr. S-21-74-4542, tačiau tuo pačiu buvo priimtas patvarkymas grąžinti 2022 m. vasario 11 d. nurašytas 284,98 Eur lėšas bei skolininkės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laisvai disponuojama 287 Eur pinigų sumą. Tai reiškia, kad nurodytos faktinės bylos aplinkybės bei nurodytas teisinis reglamentavimas suponuota išvadą, kad terminas, per kurį skolininkė turėjo teisę pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, baigėsi 2022 m. vasario 25 d. Įvertinus tai, kad skolininkė dokumentus, pagrindžiančius tai, kad patvarkymu nurašytos lėšos į kurias nebuvo galima nukreipti išieškojimo pateikė dar iki nurodyto termino pabaigos, darytina išvada, jog nustatytas 14 dienų terminas nebuvo praleistas.

20. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, kad antstolė R. V. negali vykdyti skolininkės pateikto teismo sprendimo, kadangi tai prieštarautu vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui tvarkai, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar nekilnojamojo turto buvimo vieta. Teigia, kad D. V. turi kreiptis pagal teismo nutartį į Vilniaus antstolius dėl vaiko išlaikymo, o šiai dienai 2021 m. lapkričio 19 d. teismo sprendimas nėra pilnai įgyvendintas ir negali būti vykdomas antstolės R. V. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

21. Ieškinio (skundo) suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo (pareiškėjo) pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio (skundo) ribų.

22. Pažymėtina, jog byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolės R. V. 2022 m. vasario 15 d. patvarkymo Nr. S‑22000047 dalies kuria buvo priimtas patvarkymas grąžinti iš skolininkės sąskaitos 2022 m. vasario 11 d. nurašytas 284,98 Eur pinigines lėšas bei skolininkės sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laisvai disponuojama 287 Eur pinigų sumą panaikinimo. Tai reiškia, jog pareiškėjas (apeliantas) teikdamas skundą aiškiai apibrėžė skundo nagrinėjimo ribas, t. y. šiuo atveju nagrinėjamas klausimas tik dėl antstolės R. V. 2022 m. vasario 15 d. patvarkymo Nr. S‑22000047 dalies panaikinimo.

23. Atkreiptinas dėmesys, jog nors apeliantas atskirajame skunde ir dėsto argumentus, jog antstolė grąžindama nurašytas pinigines lėšas bei nustatydama laisvai disponuojamą sumą iš esmės atlieka vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį Nr. e2-12055-1067/2021, kuri nėra priimta vykdyti, tačiau tokie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolės 2022 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-22-74-4542 iš skolininkės išieškotos lėšos iš esmės buvo skirtos šalių nepilnamečio sūnaus A. Z. išlaikymui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ginčo specifiką lemia tai, jog ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Lėšų savininkas pagal teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas, yra vaikas ir šios lėšos negali tapti vieno iš tėvų nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016). Tai reiškia, jog antstolė ne atliko vykdymo veiksmus pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartį Nr. e2-12055-1067/2021, tačiau vykdydama išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3581-897/2018 bei nustačiusi, kad nurašytos piniginės lėšos iš esmės skolininkei nepriklauso o ji šias lėšas valdo uzufrukto teise, nurašytas pinigines lėšas grąžino. Darytina išvada, jog visi veiksmai buvo atliekami ne vykdant atskirus vykdomuosius dokumentus, tačiau vykdymo veiksmai buvo atliekami vienoje vykdomojoje byloje, nustačius, jog buvo atliktas piniginių lėšų nurašymas, į kurias skolos išieškojimas negalėjo būti nukreiptas.

24. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.