- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2-1126-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00868-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- J. G., D. G.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Šiaulių bankas
- Kategorijos
- 2.1.1.3.8Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas
- 3.1.9.1.3Bauda
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių J. G. ir D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas atsakovių J. G. ir D. G. prašymas dėl teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi joms paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių bankas ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Grimeda“, J. G., uždarajai akcinei bendrovei „Danės slėnis“, likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Pajūrio mėsinė“, L. G., D. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notaras E. S. ir Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas, nustatęs, kad atsakovių J. G. ir D. G. veiksmai užvilkino bylos nagrinėjimą ir sukėlė proceso dalyviams neigiamų pasekmių, 2023 m. spalio 3 d. nutartimi paskyrė atsakovėms J. G. ir D. G. po 1 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
2. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pačių atsakovių pasirinkimu šiuo metu jos neturi atstovo ir nesinaudoja EPP sistema, o tai leidžia joms piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, pateikiant į bylą dokumentus elektroniniu paštu arba fiziškai atvykus į teismą tik teismo posėdžio dieną, o tai apsunkina procesinių dokumentų siuntimą atsakovėms.
3. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovėms J. G.ir D. G. buvo siūloma iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. pasirūpinti tinkamu atstovavimu, atsižvelgiant į paskirtų teismo posėdžių laiką, taip pat buvo išaiškinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnyje numatyti padariniai, kai dalyvaujantys byloje asmenys sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Nepaisant to, atsakovės teikia teismui prašymus, papildomus rašytinius įrodymus, reikalavimus dėl įrodymų išreikalavimo kartu su prašymais atidėti bylos nagrinėjimą teismo posėdžio dieną. Ir nors atsakovės 2023 m. spalio 3 d. savo prašyme atidėti teismo posėdžio neprašė, tačiau, atsižvelgiant į suplanuoto teismo posėdžio trukmę (nuo 9.30 val. iki 14 val.) bei į atsakovių teikiamų procesinių dokumentų apimtį, teismas negalėjo nagrinėti šios bylos iš esmės, nes turėjo suteikti dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę susipažinti su pateiktais atsakovių prašymais bei jų priedais, atitinkamai, atsakovų prašymų išsprendimas užtruko 2 valandas. Tokį atsakovių J. G. ir D. G. pasirinktą procesinį elgesį, dėl kurio procesas byloje iš esmės pailgėjo, teismas įvertino kaip sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą šios bylos išnagrinėjimą.
4. Atsakovės J. G.ir D. G. Klaipėdos apygardos teismui 2023 m. spalio 19 d. pateikė prašymą panaikinti arba sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi joms paskirtas baudas.
Atsiliepimas
5. Atsakovių teigimu, ilgas bylos nagrinėjimo procesas buvo ne atsakovių procesinio elgesio padarinys, o buvo nulemtas objektyvių priežasčių, t. y. buvo atliekama teismo paskirta ekspertizė. Atsakovės sąžiningai vykdė teismo nustatytus įpareigojimus, procese teikė savo nuomones, paaiškinimus, samprotavimus, o ne vien pasyviai stebėjo bylos nagrinėjimo procesą. Pažymėjo, kad atsakovės, nors ir būdamos šeimos narės (dukra ir mama), faktiškai negyvena kartu, kas apsunkina bendrų procesinių dokumentų parengimą, jų pasirašymą – tai užtrunka. Nesinaudojimas EPP sistema neturėtų būti laikomas aplinkybe, kuri automatiškai lemia proceso vilkinimą, juo labiau kad EPP sistemos administravimas atsakovėms būtų papildoma našta. Atsakovių nesinaudojimas profesionalaus advokato paslaugomis taip pat pats savaime neturėtų būti vertinamas kaip proceso vilkinimas ar aplinkybe, pagrindžianti piktnaudžiavimą procesu. Be to, įstatymai nenumato termino, prieš kiek laiko iki teismo posėdžio turėtų būti pateikti prašymai ar rašytiniai paaiškinimai, tokie prašymai, atsakovių nuomone, gali būti pateikti iki teismo posėdžio pradžios. Paskirtų baudų dydis atsakovėms yra per didelis, neatitinkantis proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi atmetė atsakovių J. G. ir D. G. prašymą dėl teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi joms paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo.
7. Teismas nurodė, kad teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi baudos atsakovėms paskirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ne dėl to, kad jos nesinaudoja EPP, nepasirūpina atstovavimu, o dėl atsakovių nesąžiningo procesinio elgesio, kuriuo siekiama nepagrįstai vilkinti civilinės bylos išnagrinėjimą.
8. Pasisakydamas dėl atsakovių prašymo argumentų, teismas pažymėjo, kad atsakovės neturi pareigos prašymus (rašytinius paaiškinimus) teikti kartu. Kiekviena atsakovė tai gali daryti atskirai. Taigi, tokį atsakovių argumentą, dėl ko užtrunka jų dokumentų parengimas, teismas pripažino visiškai nepagrįstu ir nepateisinamu, sprendžiant dėl baudos panaikinimo.
9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į atsakovių 2023 m. kovo 27 d. prašymą nustatyti joms 14 dienų terminą nuomonei pareikšti, į 2023 m. balandžio 7 d. prašymą atidėti 2023 m. balandžio 19 d. teismo posėdį ir nustatyti papildomą terminą nuomonei pateikti, į pakartotinį 2023 m. balandžio 19 d. gautą prašymą atidėti 2023 m. balandžio 19 d. vyksiantį teismo posėdį ir suteikti papildomą terminą nuomonei dėl ekspertizės pateikti, į 2023 m. birželio 13 d. prašymą atidėti ir 2023 m. birželio 14 d. teismo posėdį bei priimti jų paaiškinimus, atsakovėms 2023 m. birželio 14 d. nutartimi buvo pasiūlyta pasirūpinti tinkamu atstovavimu, taip pat išaiškinta CPK 95 straipsnio esmė. Nepaisant to, atsakovių J. G. ir D. G. elgesys nepakito, jų veiksmai ir toliau buvo nesuderinami su civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principais.
10. Atsakovės 2023 m. rugsėjo 5 d. dar kartą pateikė prašymą atidėti teismo posėdį. 2023 m. rugsėjo 6 d. jos pateikė didelės apimties dokumentus, tarp kurių – ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. konsultacinę išvadą. Teismas, siekdamas suteikti galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims susipažinti su pateikta rašytine medžiaga ir pateikti nuomonę dėl pareikšto prašymo, teismo posėdį atidėjo. Kadangi atsakovių 2023 m. rugsėjo 5 d. prašymas patenkintas iš dalies, jos posėdyje nedalyvavo, taigi, siekiant užtikrinti jų procesines teises, 2023 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdis buvo atidėtas. Taip pat buvo atidėtas ir 2023 m. spalio 3 d. teismo posėdis, nes prieš teismo posėdžio pradžią (9.30 val.), teisme 9.29 val. buvo gauti ir užregistruoti atsakovių prašymai dėl duomenų išreikalavimo, rašytinių pastabų prijungimo, L. Rupeikienės paaiškinimų. Prašymų pateikimas prieš vieną minutę iki teismo posėdžio pradžios, teismo vertinimu, negali būti pripažintas jų pateikimu per protingą terminą.
11. Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl atsakovių pasirinkto procesinio elgesio, kuris trunka jau daugiau nei pusę metų, t. y. nuo tada, kai buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas. Piktnaudžiaudamos procesinėmis teisėmis ir negerbdamos kitų proceso dalyvių atsakovės sutrikdė normalią proceso eigą, juo labiau kad nagrinėjamoje byloje atsakovėmis, be kita ko, yra bankrutuojantys juridiniai asmenys – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grimeda“ ir UAB „Pajūrio mėsinė“, kurių kreditoriams šios bylos nagrinėjimo užtęsimas akivaizdžiai sukelia nepageidaujamas pasekmes, susijusias su bankroto procedūrų užbaigimu. Pasikartojantis ir sistemingas nederamas atsakovių procesinis elgesys kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Ir nors išoriškai atsakovių elgesys atrodo teisėtas, tačiau, teismo nuomone, toks elgesys turi paslėptą neteisėtą tikslą – užtęsti bylos nagrinėjimą, nors šios bylos nagrinėjimas tęsiasi nuo 2016 metų. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje.
12. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė J. G. yra vaiko priežiūros atostogose, ir nėra duomenų apie jos pajamas, todėl nėra ir pagrindo svarstyti, ar paskirta bauda yra proporcinga jos turtinei padėčiai. Teismo vertinimu, paskirta bauda atsakovei J. G. nėra per didelė. Nepateikti ir duomenys apie atsakovės D. G. finansinę padėtį, turtą bei kitas aplinkybes, nėra ir pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovei D. G. paskirta bauda per didelė. Abi atsakovės nurodo, kad rūpinasi kritinės būklės artimu asmeniu ir pateikė medicininį dokumentą apie artimo asmens diagnozę, tačiau pačioms atsakovėms teigiant, kad jos kartu negyvena, vien šio medicininio dokumento apie artimam žmogui nustatytą diagnozę nepakanka nuspręsti, kad būtent atsakovės šiuo metu kartu ar atskirai rūpinasi minėtu asmeniu.
13. Apibendrindamas argumentus teismas konstatavo, kad atsakovių sistemingas, dažniausiai nepagrįstų ir nesavalaikių prašymų teikimas yra nesuderinamas su CPK 7 straipsnio, 8 straipsnio, 42 straipsnio 5 dalies nuostatomis, kas teikė pakankamą pagrindą taikyti joms CPK 95 straipsnyje numatytas sankcijas. Atsakovių įvardytų priežasčių teismas nelaikė svarbiomis, sprendžiant klausimą dėl paskirtų baudų panaikinimo ar jų dydžio sumažinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
14. Atsakovės J. G. ir D. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi joms paskirtas baudas arba jas sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Situaciją, kai rašytiniai paaiškinimai buvo pateikti teismo posėdžio dieną, nulėmė ne atsakovių sąmoningas procesinio elgesio pasirinkimas, o nepalankiai susiklosčiusių objektyvių aplinkybių visuma. Atsakovės prašė jų pateiktų rašytinių pastabų klausimą išnagrinėti atsakovės teismo posėdyje nedalyvaujant. Teismas turėjo visas galimybes tokio prašymo netenkinti, tačiau jį tenkino ir atsakovėms paskyrė baudą. Rašytinių pastabų pareiškimo momentas (prieš teismo posėdį ar teismo posėdžio metu) didesnės teisinės reikšmės neturi, kadangi atsakovės iš esmės turi teisę reikšti prašymus ir teismo posėdžio metu.
14.2. Atsakovės į bylą pateikė dokumentus, pagrindžiančius tai, kad J. G. yra vaiko priežiūros atostogose, o D. G. turi rimtų sveikatos sutrikimų. Todėl atsakovėms skirtos baudos yra pernelyg didelės. Aplinkybę, kad atsakovė D. G. šiuo metu rūpinasi sunkiai sergančiu artimu asmeniu, pagrindžia tai, kad atsakovė D. G. su juo gyvena tuo pačiu adresu.
14.3. Atsakovės niekuomet nedarė jokių kliūčių procesinių dokumentų įteikimui ir imdavosi reikalingų procesinių veiksmų. Tai, kad atsakovės nesinaudoja EPP, dar nereškia, kad jos nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu ar piktnaudžiauja procesu.
14.4. Tai, kad teismas netenkino tam tikrų atsakovių prašymų, automatiškai nereiškia, kad jie buvo nepagrįsti ar pateikti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.
14.5. Nesinaudojimas byloje profesionalaus advokato paslaugomis taip pat savaime neturėtų būti vertinamas kaip proceso vilkinimas. Atsakovės kreipėsi į advokatus dėl jų atstovavimo byloje, tačiau šie atsisakė atstovauti dėl itin didelės bylos apimties, užimtumo kitose bylose, atostogų ir kitų priežasčių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl civilinio proceso tikslų ir procesinių priemonių jiems pasiekti
15. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį.
16. Civilinis procesas, be kitų principų, yra grindžiamas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis). Pažymėtina, kad realus ir efektyvus šių principų veikimas yra neatsiejamas nuo pareigų, nustatytų tiek teismui, nagrinėjančiam konkrečią civilinę bylą (pvz., CPK 7 straipsnio 1 dalis), tiek bylos šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, vykdymo. Dalyvaujančių byloje asmenų pareigos, susijusios su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu, bendriausia prasme yra atskleistos CPK 7 straipsnio 2 dalyje. Ši proceso įstatymo norma nurodo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pažymėtina, kad šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
17. Bylos šalių procesinės teisės įtvirtintos CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą šalys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (įskaitant elektroninę bylą), daryti ir gauti jos išrašus ir kopijas (skaitmenines kopijas), pareikšti nušalinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti teismo sprendimų, įsakymų, nutarčių ar nutarimų patvirtintas kopijas (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia CPK.
18. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Šalys turi ir kitas CPK ir kituose įstatymuose numatytas procesines pareigas.
19. Reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti aptariamo procesinio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų darymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).
20. Procesinės teisinės pasekmės byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiavusiam procesinėmis teisėmis, įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.
21. Kita vertus, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs ir kitas bylos proceso skatinimo priemones. Atsižvelgiant į procesinių prašymų pavėluotą teikimą, į proceso eigą bei jo stadijas, tokių prašymų vadovaujantis procesui teisėjas gali ir netenkinti (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 159 straipsnio 1 dalis, 226 straipsnis, 245 straipsnio 2 dalis).
Dėl pagrindo apeliantėms paskirti baudas
22. Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. spalio 3 d. nutartyje pripažinęs, kad apeliantės J. G. ir D. G. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, t. y. jų veiksmai užvilkino bylos nagrinėjimą, paskyrė apeliantėms po 1 000 Eur dydžio baudą. Skundžiama 2023 m. spalio 26 d. teismo nutartimi apeliančių prašymas dėl joms paskirtų baudų panaikinimo ar sumažimo nebuvo patenkintas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliančių veiksmai, kas kartą prašant teismo posėdžio atidėjimo ir aiškiai pavėluotai teikiant procesinius prašymus, turi paslėptą neteisėtą tikslą – užvilkinti bylos nagrinėjimą. Tokiems pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams apeliacinės instancijos teismas nepritaria.
23. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų. Neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).
24. Kita vertus, dėl teisinės atsakomybės pagal CPK 95 straipsnį taikymo kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliančių per pakankamai ilgą laiko tarpą teiktus 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. balandžio 7 d., 2023 m. balandžio 19 d., 2023 m. rugsėjo 5 d. procesinius prašymus įvertino kaip sąmoningą siekį vilkinti bylą, sukliudžiusį teismui operatyviai išnagrinėti šią bylą. Kaip matyti, apeliančių prašymai buvo motyvuoti tuo, kad: apeliantės nėra gavusios ekspertizės akto; dėl didelės ekspertizės akto apimties ir apeliantei D. G. taikomo gydymo ji nespės iki teismo posėdžio datos susipažinti su ekspertizės aktu; teismo posėdžio metu apeliantė D. G. turės vykti į gydymo įstaigą; D. G. sveikatos būklė ir tai, kad apeliantės dar nėra gavusios konsultacinės išvados apie ekspertizės aktą, neleidžia apeliantei dalyvauti teismo posėdyje; reikalinga skirti pakankamai laiko bylos šalims susipažinti su konsultacine išvada bei siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, reikalinga teismo posėdyje apklausti teismo ekspertę.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta dėl to, kad įvairių prašymų teikimas byloje savaime nėra laikomas nesąžiningu elgesiu, nes tai yra teisės kreiptis į teismą realizavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-433-450/2021). Juo labiau kad nagrinėjamos bylos procesinė eiga leidžia įsitikinti, kad pirmosios instancijos teismas apeliančių prašymus patenkino (patenkino iš dalies), vadinasi, teismas pripažino, kad jie yra pagrįsti (iš dalies pagrįsti). Byloje nėra duomenų, kad apeliantės šiuose savo prašymuose buvo nurodžiusios melagingą ar sąmoningai teismą klaidinančią informaciją apie faktines aplinkybes, kurios joms sukliudė anksčiau parengti atitinkamus prašymus, ar naudojosi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, taigi jų elgesį vertinti kaip nesąžiningą ar kitokį sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą šio ginčo išnagrinėjimą vien pirmosios instancijos prielaidos apie apeliančių turimą paslėptą neteisėtą tikslą – užtęsti šios bylos nagrinėjimą, visgi nepakanka.
27. Kitokios išvados nesuponuoja ir toks pirmosios instancijos teismo nurodytas faktas, kad byla nagrinėjama nuo 2016 metų. Nebuvo padaryta išvada, kad nuo 2016 metų iki dabar byla neišnagrinėta būtent dėl apeliančių netinkamo procesinio elgesio. Priešingai, pirmą kartą šioje byloje priimtas teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintas dėl bylos esmės neatskleidimo.
28. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, teismo posėdžio pirmininkas rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtu nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl nustatęs, kad šalis aiškiai pavėluotai teikia naujus argumentus ir įrodymus, arba šalies prašyme nurodytos nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra svarbios, tokių prašymų, skatindamas proceso eigą, motyvuota nutartimi gali netenkinti ir bylą išnagrinėti tai šaliai nedalyvaujant, nes pareigos tokiose situacijose atidėti teismo posėdį nėra (skirtingai nei, pavyzdžiui, piktnaudžiaujant teismo nušalinimo teise, kai tokio klausimo neišsprendus bylos procesas negali toliau vykti).
29. Atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimas neturėtų tapti nubaudimu už kuriuos nors praeityje tos šalies pareikštus prašymus, susijusius su įrodinėjimo procesu, juo labiau už teismo patenkintus prašymus. CPK 95 straipsnyje įtvirtintas institutas iš esmės atlieka bylos procesą skatinančią funkciją, be kita ko, įpareigojančią asmenis vykdyti jiems teismo nustatytas procesines pareigas, kurias jie galbūt vengia vykdyti, taip pat kitų proceso dalyvių nuostolius kompensuojančią funkciją (pareiškus aiškiai nepagrįstą ieškinį, skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą, dėl ko kita šalis patiria bylinėjimosi išlaidų, ilgą laiką patiria neigiamų išgyvenimų, gaišta laiką ir pan.).
30. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju neegzistavo išimtinės aplinkybės, sudariusios pagrindą paskirti apeliantėms baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškiant prašymus dėl įrodymų priėmimo ar išreikalavimo ir teismo posėdžių atidėjimo. Kitaip sprendęs pirmosios instancijos teismas suklydo. Konstatavus, kad nebuvo pagrindo paskirti baudas ir jas panaikinus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), atskirojo skundo argumentai, susiję su prašymu sumažinti baudų dydį, prarado aktualumą ir jų pagrįstumas nevertintinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovėms J. G. ir D. G. paskirtas baudas.