- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-999-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06739-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- J. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Žvinklytės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. S., S. S. ir atsakovių J. V., J. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-531-512/2021 pagal ieškovų S. S. ir S. S. ieškinį atsakovėms J. V. ir J. V. dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus ir pagal atsakovių J. V. ir J. V. priešieškinį ieškovams S. S. ir S. S. dėl teisių pažeidimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. S. ir S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami leisti atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. rekonstravimo projekto projektinį pasiūlymą be atsakovių sutikimo, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
1.1. Ieškovai nurodė, kad jiems nuosavybės teise priklauso administracinės paskirties patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), užimančios pastato mansardinį aukštą. VĮ Registrų centro duomenimis, minėtų patalpų fizinis nusidėvėjimas yra 44 proc., jos iš esmės nėra įrengtos, todėl ieškovai jose negyvena. Atsakovėms nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. kovo 6 d. atsakovė J. V. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, nurodydama, jog ieškovai netvarko jiems nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų, nesirūpina pastato saugumu, netausoja pagrindinių pastato konstrukcijų (sienų, stogo, dūmų šalinimo – kamino – konstrukcijos) mechaninio patvarumo, nesilaiko gaisrinės saugos, sanitarijos ir higienos taisyklių, šilumos saugojimo reikalavimų, t. y. nešiltina mansardos, patalpų langai yra sutrūniję ir nesandarūs, todėl per juos gali patekti pašaliniai asmenys, ties įėjimo durimis veržiasi vanduo, kuris persisunkia į pirmajame aukšte esantį butą, sluoksniuojasi ir krenta namo sienų apdailos tinkas. Dėl šių priežasčių name gyventi tapo nesaugu ir kenksminga sveikatai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 18 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu Nr. 34 ieškovams buvo nustatytas terminas iki 2018 m. spalio 15 d. užtikrinti esmines gyvenamojo namo (jo dalių) savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus. Ieškovai minėtus reikalavimus įvykdė. Suprasdami, jog reikia pakeisti patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį ir jas tinkamai įrengti, ieškovai 2018 m. liepos 2 d. sudarė projektavimo darbų sutartį su UAB „Sunprojektai“, kuri 2019 m. birželio mėn. parengė dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektinį pasiūlymą, jame numatyta vienbučio vieno aukšto gyvenamojo namo su administracine patalpa rekonstrukcija į dvibutį dviejų aukštų gyvenamąjį namą, t. y. mansardoje esančias administracinės paskirties patalpas pakeisti į gyvenamosios paskirties patalpas, išardyti pastato mansardinio aukšto mūrines sienas ir jas įrengti iš karkasinės konstrukcijos, taip padidinant gyvenamąjį plotą, taip pat numatyta pastatą apšiltinti ir įrengti apdailą iš tinko, klinkerio plytelių arba cementinių dailylenčių, susidėvėjusias stogo konstrukcijas ir asbesto šiferio dangos lakštus pakeisti į medinių gegnių, apšiltintų mineraline vata, ir beasbesčio šiferio lakštų dangą. Ieškovai pažymi, kad rekonstruojant pastato mansardinį aukštą sklypo užstatymo plotas nebus keičiamas, tačiau numatyta padidinti pastato aukštį (apie 0,44 m), padidinti šoninių sienų (karkasinių sienų konstrukcijų) aukštį, taip suformuojant erdvų antrąjį aukštą. Dėl šių priežasčių numatyta, kad pastato bendrasis plotas padidės iki 65,10 m². 2020 m. sausio 25 d. ieškovai pateikė atsakovei J. V. projektinio pasiūlymo sprendinius, prašydami pateikti sutikimą dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos. 2020 m. sausio 29 d. raštu atsakovė nurodė, jog nesutinka, kad būtų ardomos ir aukštinamos pastato palėpės sienos ir didinamas antrojo aukšto plotas, t. y. iš esmės nesutiko su pastato mansardinės dalies rekonstrukcija. Vis dėlto atsakovės nepagrindė, kaip ieškovų nurodyti rekonstrukcijos darbai pažeis jų, kaip žemės sklypo savininkių ir gyvenamojo namo bendraturčių, teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
2. Atsakovės J. V. ir J. V. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsakovės nurodė, kad ieškovai savo nuožiūra, be atsakovių sutikimo, nusprendė dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – pagrindinių namo konstrukcijų – rekonstrukcijos darbų apimties, medžiagų ir kainos. Ieškovai taip pat nepateikė duomenų, pagrindžiančių poreikį atlikti rekonstrukciją. Atsakovių manymu, šiuo atveju pakaktų atlikti tik namo remontą, o ne rekonstrukciją. Atsakovėms namo rekonstrukcija nėra būtina, nenaudinga, sąlygotų pernelyg dideles išlaidas, kadangi joms atsirastų prievolė mokėti didesnius mokesčius už bendrųjų namo konstrukcijų priežiūrą ir išlaikymą.
Šalies argumentai
3. Atsakovės J. V. ir J. V. pateikė patikslintą priešieškinį, prašydamos: 1) įpareigoti ieškovus nekliudyti atsakovėms patekti į bendrojo naudojimo koridorių, laiptinę, pastogę ir naudotis šiomis patalpomis pagal paskirtį; 2) ieškovams su šiuo reikalavimu nesutikus, leisti atsakovėms kadastrinių matavimų duomenis įregistruoti VĮ Registrų centre be ieškovų sutikimo; 3) pripažinti, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), palėpė (pastogė) ir laiptinė yra šalių bendroji dalinė nuosavybė, pripažįstant atsakovėms nuosavybės teisę į 70/100 palėpės (pastogės) ir laiptinės dalių, ieškovams – į 30/100 palėpės (pastogės) ir laiptinės dalių; 4) nustatyti patalpų naudojimosi tvarką, pagal kurią atsakovės naudojasi pirmajame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, ieškovai naudojasi antrajame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis indeksais 3-1, 3-2, 3-3, šalys bendrai naudojasi laiptinės ir palėpės (pastogės) patalpomis; 5) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3.1. Atsakovės nurodė, kad virš ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų yra suformuota pastogė, atskirta 0,25 cm perdanga, gyvenamajame name taip pat yra laiptinė, vedanti iki antrojo aukšto laiptinės aikštelės, iš kurios patenkama į ieškovų patalpas. Minėta laiptine pakilus iki antrojo aukšto, iš laiptinės aikštelės per specialiai įrengtą pastogės dangtį buvo galima patekti į atskiras bendrojo naudojimo pastogės patalpas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog laiptinė ir pastogė yra bendrojo naudojimo patalpos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, pastogė (palėpė), nepriklausomai nuo to, ar ji gali būti suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, priskirtina pastato dalims, kurios butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios nuosavybės teise. Siekiant įrengti patalpas pastogėje, turi būti nustatyta konkreti bendraturčiui priklausanti šių patalpų dalis.
4. Atsiliepimu į priešieškinį ieškovai su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
4.1. Ieškovai nurodė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo pastatas yra vieno aukšto su mansarda, jo paskirtis – gyvenamoji (dviejų butų). Ieškovams priklausančių patalpų kadastrinius matavimus 2013 m. spalio 2 d. atliko ir kadastrinių matavimų bylą suformavo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo specialistai. Dėl šlaitinio stogo konstrukcijos susiformuojančios konstrukcinės ertmės nėra laikytinos nekilnojamaisiais daiktais, todėl negali būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju palėpės ginčo name nėra, todėl negali būti nustatyta ir jos naudojimosi tvarka.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius nurodė, kad ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovų S. S., S. S. ieškinį ir atsakovių J. V. ir J. V. priešieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
6.1. Teismas nurodė, kad atsakovės prieštarauja ne ieškovų teisei atlikti bendrųjų patalpų – namo stogo – remontą, stogo ir pertvaros šiltinimą, izoliavimą, tačiau nesutinka su šių darbų įgyvendinimo būdu, t. y. antrojo aukšto rekonstrukcija, dėl kurios pasikeistų šalių nuosavybės dalys bendrame turte, o atsakovės patirtų pernelyg dideles išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimą.
6.2. Teismas pažymėjo, jog atsakovės savo atsisakymą atlikti rekonstrukciją grindžia tuo, kad ieškovų reikalavimas yra grindžiamas išimtinai jų interesais – noru atsakovių sąskaita (iš dalies) įsirengti didesnes gyvenamąsias patalpas antrajame namo aukšte ir taip gauti sau naudos. Ieškovai pateikė UAB „Sunprojektai“ parengtą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), projektą, jame numatyta vienbučio vieno aukšto gyvenamojo namo su administracine patalpa rekonstrukcija į dvibutį dviejų aukštų gyvenamąjį namą; butas, esantis pirmame aukšte, paliekamas, o mansardoje esančios administracinės paskirties patalpos keičiamos į gyvenamosios paskirties patalpas; numatyta išardyti pastato mansardinio aukšto mūrines sienas ir jas įrengti iš karkasinės konstrukcijos (sumažinus sienų plotį padidėtų gyvenamasis plotas), pastatą apšiltinti ir įrengti apdailą iš tinko, klinkerio plytelių arba cementinių dailylenčių, susidėvėjusios stogo konstrukcijos ir asbesto šiferio dangos lakštus pakeisti į medinių gegnių, apšiltintų mineraline vata, ir beasbesčio šiferio lakštų dangą; rekonstruojant pastato mansardinį aukštą sklypo užstatymo plotas nekeičiamas; numatyta padidinti esamą pastato aukštį (apie 0,44 m) ir paaukštinti šonines sienas (karkasinių sienų konstrukciją), taip suformuojant erdvų antrąjį aukštą; numatyta, kad namo bendrasis plotas padidės iki 65,10 m². Ieškovai pateikė preliminarią stogo rekonstrukcijos darbų sąmatą, pagal kurią darbų kaina sudaro 15 268,57 Eur. Atsakovės pateikė UAB „Statybų brigada“ lokalinę stogo pakeitimo darbų sąmatą, kurioje numatyta 4 890,82 Eur kaina už darbus. Taigi ieškovų siūlomos stogo remonto išlaidos yra daugiau nei tris kartus didesnės už atsakovių pateiktą pasiūlymą. Be to, pagal UAB „Sunprojektai“ parengtą rekonstrukcijos projektą būtų atlikti ir namo antrojo aukšto pakėlimo darbai, pastato šiltinimas, apdailos iš tinko, klinkerio plytelių arba cementinių dailylenčių įrengimas, tačiau ieškovai visos minėtų darbų sąmatos nepateikė.
6.3. Teismas nurodė, kad avarinė būklė nėra pakankamas pagrindas vienam iš bendraturčių, be pateisinamų aplinkybių, šalinti tokią būklę, neatsižvelgiant į kitų bendraturčių teises. Ieškovai šioje civilinėje byloje nereiškė reikalavimo leisti atlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbus. Ieškovai taip pat nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės 2018 m. balandžio 18 d. techninės priežiūros patikrinimo akte nurodytus trūkumus yra pašalinę.
6.4. Teismas konstatavo, kad ieškovai nepateikė argumentų, patvirtinančių poreikį ar būtinybę atlikti jų pageidaujamos apimties rekonstrukcijos darbus. Minėtą reikalavimą ieškovai grindžia tik savo siekiu pagerinti turtą, tačiau šis tikslas galėtų būti pasiektas atliekant tik namo stogo remontą, o ne viso namo rekonstrukciją. Ieškovai administracines patalpas palėpėje įsigijo Klaipėdos miesto savivaldybės paskelbtame viešajame aukcione, turėjo ir galėjo įvertinti objekto būklę, savo ir bendraturčių galimybes vykdyti brangiai kainuojančius namo rekonstrukcijos darbus.
6.5. Teismas pažymėjo, jog ieškovams priklauso dvi 16,17 m² (3-1) ir 7,65 m² (3-2) patalpos gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), palėpėje. Bendraturčių sutikimas remontuoti šias patalpas nėra reikalingas. Tarp šalių ginčo dėl stogo dangos keitimo, lietaus nuvedimo sistemos įrengimo nėra, tačiau ieškovų siekis atsakovių sąskaita (iš dalies) tris kartus padidinti jų nuosavybės dalį ginčo pastate, taip pat ir naudojamos žemės plotą, neproporcingai pažeistų bendraturčių interesus. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai, atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Tai reiškia, kad, ieškovams atlikus viso namo apdailos, šiltinimo ir kitus darbus, atsakovėms gali atsirasti pareiga proporcingai prisidėti ir prie šių išlaidų.
6.6. Teismas nurodė, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), plano duomenimis, atsakovės į joms nuosavybės teise priklausančias patalpas patenka per atskirą įėjimą, prie kurio yra pastačiusios Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą priestatą (verandą). Ieškovai į jiems priklausančią namo dalį (palėpę) patenka per atskirai suformuotą laiptinę, pažymėtą indeksu 3-3. VĮ Registrų centras 2021 m. gegužės 14 d. raštu nurodė, kad nagrinėjant pretenziją dėl palėpės įregistravimo buvo patikrinti gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje esantys dokumentai ir Nekilnojamojo turto registro duomenys. Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 179 punkte nustatyta, jog pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendrojo naudojimo patalpas. Matininkė O. Kaluguna, nuvykusi į vietą, nustatė, kad neįrengta pastogė, esanti ginčo gyvenamajame name, neturi išėjimo į bendrojo naudojimo patalpas, todėl, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais kadastro duomenų nustatymo tvarką, atsisakė atlikti šios pastogės kadastrinius matavimus. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2021 m. sausio 9 d. raštu nurodė, kad pagal Taisyklių 179 punktą neįrengta pastogė, kuri neturi išėjimo į bendrojo naudojimo patalpas, negali būti formuojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taisyklių 147.2.3 punkte nustatyta, kad pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m (skaičiuojant pastogėje įrengtos patalpos plotą įvertinamas ribinis 1,6 m aukščio horizontaliosios projekcijos patalpos grindų paviršiuje pasikeitimas) plotai neskaičiuojami. STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 4 priede nustatyta, kad pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) mažiausias leistinas aukštis nustatytas 2 m. Tai reiškia, kad dėl šlaitinio stogo konstrukcijos susiformuojančios konstrukcinės ertmės (ties čiukuru ir pasieniuose) negali būti formuojamos kaip patalpos. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti atsakovių nuosavybės teises į namo palėpę, nes tokio nekilnojamojo daikto name nėra ir jis negali būti suformuotas.
6.7. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog jokios būtinybės naudotis laiptine, vedančia į ieškovams priklausantį antrąjį namo aukštą (palėpę), atsakovėms nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovių reikalavimas dėl laiptinės bendro naudojimo atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovai S. S. ir S. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys atmestas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas vertindamas aplinkybes dėl išlaidų už namo bendrojo naudojimo objektų (pagrindinių konstrukcijų) atnaujinimą, kurias atsakovės galbūt gali patirti ateityje, peržengė ieškinio ribas. Ieškovai šiuo atveju buvo nurodę, kad jie nesieks gauti iš atsakovių išlaidų, skirtų išimtinai jų poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, už sienų išardymo darbus, naujų sienų įrengimą ir pan., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovams atlikus viso namo apdailos, šiltinimo ir kitus darbus, atsakovėms gali atsirasti pareiga proporcingai prisidėti ir prie šių išlaidų, kadangi pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
7.3. Iš byloje pateiktos lokalinės sąmatos matyti, jog šiuo metu namo stogo plotas yra 136,6 m², o įgyvendinus rekonstrukcijos sprendinius – sumažėtų iki 130,5 m², todėl akivaizdu, kad, įgyvendinus ginčo projektą, išlaidos šio bendrojo naudojimo objekto atnaujinimui sumažėtų. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 26,86 m² ploto patalpos name, t. y. 30,67 proc. pastato ploto, atsakovėms – 60,73 m² ploto patalpos name, t. y. 69,33 proc. pastato ploto. Atsakovės taip pat yra prisijungusios ne mažiau kaip 6 m² ploto verandą, kurios statyba teisės aktų nustatyta tvarka iki šiol neįteisinta. Tai reiškia, kad šiuo metu, vykdant bendrojo naudojimo objektų remontą, atsakovėms tektų atlyginti apie 71,3 proc., o ieškovams – apie 28,7 proc. šių darbų kainos. Ieškovams įgyvendinus ginčo projektą, jiems nuosavybės teise priklausanti namo patalpų dalis padidėtų iki 65,10 m², t. y. ieškovams nuosavybės teise priklausytų apie 49,4 proc., atsakovėms – apie 50,6 proc. namo ploto. Tai reiškia, kad atsakovėms tenkanti namo bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidų dalis sumažėtų.
7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovų siūlomos stogo remonto išlaidos yra daugiau nei tris kartus didesnės už atsakovių pateiktą pasiūlymą. Lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos yra tik preliminarios. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovių pateiktos lokalinės sąmatos atitikties teisės aktų keliamiems reikalavimams, t. y. nepateiktas sąmatą sudariusio asmens atestatas, sąmata neišsami ir pan.
7.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai pašalino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 18 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodytus trūkumus. Šiuo atveju ieškovai užsandarino langų angas ir apie tai informavo Klaipėdos miesto savivaldybes administraciją, tačiau nepakeitė sueižėjusių medinių stogo konstrukcijų, neįrengė lietaus nuvedimo sistemos, neatliko stogo šiltinimo, vėjo izoliacinės medžiagos įrengimo ir kt. darbų, kadangi už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsako visi bendraturčiai, t. y. ne tik ieškovai.
Atsiliepimas
7.6. Atsakovės nepagrįstai teigia, kad ieškovų reikalavimas yra grindžiamas išimtinai jų interesais, t. y. siekiu atsakovių sąskaita įsirengti didesnes gyvenamąsias patalpas. Ginčo rekonstrukcija ieškovai siekia apsaugoti, sutvarkyti ir pagerinti ne tik savo nuosavybę, bet ir bendrojo naudojimo objektus. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovų projektiniai sprendiniai yra netinkami, neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, pažeidžia bendraturčių teises ar teisėtus interesus.
7.7. Remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovams nuosavybės teise priklausančių patalpų nusidėvėjimas yra apie 44 proc., jose taip pat nėra sanitarinio mazgo, vandentiekio ir elektros įvado, patalpos iš esmės neįrengtos. Dėl šių priežasčių, taip pat dėl to, kad patalpos yra administracinės paskirties, ieškovai jose gyventi negali. Siekiant pakeisti patalpų paskirtį į gyvenamąją, turi būti parengtas projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ginčo patalpos yra labai mažos, jose gali gyventi 1–2 asmenys, o ieškovų šeimą sudaro 3 asmenys. Šių patalpų pastogėje yra konstrukcinės ertmės, kurios dėl per mažo aukščio negali būti išnaudotos. Atsakovių patalpos nėra susijusios su šiomis konstrukcinėmis ertmėmis, jos pastarųjų prie savo patalpų prijungti negali, tačiau padidinus pastato aukštį apie 0,44 m ieškovams atsirastų galimybė panaudoti šį papildomą plotą. Nagrinėjamu atveju atsakovės nenurodė pagrįstų nesutikimo su rekonstrukcija motyvų.
8. Atsakovės J. V. ir J. V. atsiliepimu į ieškovų S. S. ir S. S. apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad padidėjus namo bendrojo naudojimo objektų plotui, atsakovės gali patirti didesnes šio turto įrengimo ir priežiūros išlaidas. Teismas teisingai nustatė, jog atsakovės sutinka su namo remontu, o ne rekonstrukcija, kurios metu būtų aukštinamos sienos ir didinamas namo išorės plotas.
8.2. Nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo ir galėjo suprasti, kad įsigyja būtent administracinės paskirties patalpas, todėl jiems gali nepavykti pakeisti jų paskirties į gyvenamąsias. Ieškovai nenurodė ir nepagrindė aplinkybių, sudarančių būtinybę atlikti ne remonto, o rekonstrukcijos darbus. Atlikus rekonstrukciją ir padidinus patalpų plotą, būtų pažeisti atsakovių lūkesčiai turėti iki tol buvusią gyvenamąją aplinką ir sąlygas. Be to, atliekant rekonstrukciją gali būti pažeistos kitos namo konstrukcijos, o padidinus gyvenamąjį plotą, gali atsirasti daugiau namo naudotojų.
Šalies argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovės J. V. ir J. V. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovių reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovų 750 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovėms. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
9.1. Atsakovės patyrė 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 250 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose, 400 Eur išlaidų už priešieškinio parengimą ir 80 Eur išlaidų už atstovo dalyvavimą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu ir atliekant kadastrinius matavimus. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė atsakovių priešieškinį, joms priteistina tik 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsikirtimu į ieškovų pareikštą ieškinį.
Atsiliepimas
10. Ieškovai S. S. ir S. S. atsiliepimu į atsakovių J. V. ir J. V. apeliacinį skundą prašo atsakovių apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį ir už priešieškinio parengimą taikomas vienodas koeficientas. Atsakovės nurodo, kad patyrė 500 Eur išlaidų už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 400 Eur išlaidų už priešieškinio parengimą. Atsižvelgus į parengtų procesinių dokumentų kiekį, jų turinį, į tai, kad atsakovių išlaidos už priešieškinio, kuris ne kartą buvo tikslintas, parengimą sudaro tik 400 Eur, jų patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą vertintinos kaip nepagrįstos ir neproporcingos.
10.2. Atsakovės taip pat prašo priteisti iš ieškovų 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose. Vis dėlto, priešingai nei nurodyta atsakovių pateiktoje 2021 m. birželio 2 d. sąskaitoje – faktūroje, atstovavimo trukmė pagal Rekomendacijų 9 punktą buvo trumpesnė nei 3 val. Be to, šiuo atveju buvo nagrinėjama civilinė byla ne tik pagal ieškovų ieškinį atsakovėms, tačiau ir pagal pastarųjų priešieškinį ieškovams, todėl nėra pagrindo vertinti, kad 250 Eur suma yra susijusi tik su atsikirtimu į ieškovų ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas, atsakovių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
13. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
Dėl naujų rašytinių įrodymų, pateiktų su apeliaciniais skundais
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016)
15. Atsakovės pateikė naujus įrodymus – šalių susirašinėjimo dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atsidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo medžiagą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl leidimo ieškovams atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos darbus be atsakovių sutikimo, o ne ginčas dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atsidalijimo ar naudojimosi juo tvarkos nustatyto. Atsakovės nenurodė, kokią reikšmę byloje turi jų pateikti duomenys, nenurodė priežasčių, kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti teikiamus naujus įrodymus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
Dėl leidimo atlikti rekonstrukciją
16. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atmesti ieškovų reikalavimą dėl leidimo ieškovams atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. rekonstravimo projekto projektinį pasiūlymą be atsakovių sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai vertino aplinkybes dėl išlaidų už namo bendrojo naudojimo objektų (pagrindinių konstrukcijų) atnaujinimą, kurias atsakovės galbūt gali patirti ateityje, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai buvo nurodę, jog nesieks gauti iš atsakovių išlaidų už darbus, skirtus išimtinai jų poreikiams tenkinti, atlyginimo, ir neįvertino, jog, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, atsakovės neturi prievolės atlyginti išlaidų, dėl kurių jos nebuvo davusios sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Be to, atlikus rekonstrukciją, ieškovams nuosavybės teise priklausanti namo patalpų dalis padidėtų, todėl atsakovėms tenkanti namo bendrojo naudojimo objektų remonto išlaidų dalis sumažėtų.
18. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 26,86 m² negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei J. V. nuosavybės teise priklauso 83/100 dalys, o atsakovei J. V. – 17/100 dalių buto, adresu (duomenys neskelbtini) (iš viso 60,73 m²). Remiantis VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklausančios administracinės patalpos yra antrajame gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), aukšte, o atsakovėms nuosavybės teise priklausantis butas – pirmajame šio namo aukšte. Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Projektuotoja UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. parengė dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą, jame nurodyta, kad vieno buto gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis rekonstruojamas į dviejų butų gyvenamąjį namą; butas, esantis pirmajame aukšte, paliekamas nepakeistas, o mansardoje esančios administracinės paskirties patalpos keičiamos į gyvenamosios paskirties patalpas; rekonstruojant pastatą, numatyta padidinti esamą pastato aukštį (apie 0,44 m), paaukštinti šonines sienas ir taip suformuoti erdvų antrąjį aukštą; mūrinės mansardinio aukšto sienos išardomos, o naujas sienas numatyta įrengti iš karkasinės konstrukcijos (sumažinus sienų plotį, atsiranda papildomas gyvenamasis plotas); numatyta visą pastatą šiltinti ir įrengti apdailą iš tinko, klinkerio plytelių arba cementinių dailylenčių; įrengus naują karkasinės sienos konstrukciją, padidinus pastato aukštį (apie 0,44 m) ir paaukštinus šonines sienas, suformuojamas erdvus antrojo aukšto tūris; fasadų apdailai naudojamas tinkas, klinkerio plytelės arba cementinės dailylentės; stogo danga – beasbesčio šiferio lakštai; cokolio apdaila – tinkas.
20. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Įvertinus ieškovų pateiktą UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, matyti, jog jame nurodyti rekonstrukcijos darbai apima tiek ieškovams nuosavybes teise priklausančių patalpų, tiek šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų – stogo ir namo išorinių sienų – rekonstrukcijos darbus, todėl ieškovų parengtame projekte numatytai rekonstrukcijai atlikti reikalingas atsakovių sutikimas.
21. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes), kurie nėra šios teisės turėtojai. Savininko teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises riboja tik įstatymai ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y., įgyvendindamas nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (tiek valdydamas ir naudodamas nuosavybės teisės objektą, tiek juo disponuodamas), savininkas gali elgtis savo nuožiūra, jeigu nepažeidžia įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Kitaip yra, kai to paties nuosavybės teisės objekto savininkai yra keli asmenys kaip bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
22. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
23. Kasacinio teismo konstatuota, kad nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Tokio pobūdžio ribojimai, nuosavybės teisei esant asmeninei, neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).
24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reiškia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis (išoriniai santykiai), susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam, o tai reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2011).
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai bendraturtis siekia įgyvendinti savo, kaip galimo statytojo, teisę, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Tačiau tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas projektinių pasiūlymų (kaip jie apibūdinami Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. pasiūlymai, kurių tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kurie pateikiami kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui ir (ar) informacija visuomenei apie numatomą statinių projektavimą bei gali būti naudojami specialiesiems architektūros reikalavimams, specialiesiems saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimams, specialiesiems paveldosaugos reikalavimams parengti) pateikimas. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).
26. Vertinant proceso šalies teisę atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, yra pabrėžiama, jog ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus darbus turinys ir bendraturčio sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009). Toks reikalavimas siejamas su tuo, kad bendraturtis duoda sutikimą realizuoti ne bendrą teisę į statybą, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą), ir nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-6-571/2009).
27. Vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, pažymima, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-282-403/2019).
28. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų išsiskyrimui labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Taigi teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016).
29. Atsakovės nesutikimą su ieškovų pareikštu ieškiniu grindė aplinkybe, kad ieškovų nurodyti rekonstrukcijos darbai sukeltų pernelyg dideles išlaidas, kadangi atsakovėms gali atsirasti prievolė atlyginti dalį šių darbų kainos, taip pat ateityje gali tekti patirti didesnes išlaidas už bendrųjų namo konstrukcijų priežiūrą ir išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovams atlikus viso gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apdailos, šiltinimo ir kitus darbus, atsakovėms gali atsirasti pareiga proporcingai prisidėti prie šių išlaidų. Teisėjų kolegija su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka.
30. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia atlikti jiems nuosavybės teise priklausančių administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją pagal UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. projektą. Kaip jau minėta, siekiant atlikti nurodytus rekonstrukcijos darbus, dėl kurių ieškovams priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), plotas padidėtų nuo 26,86 m² iki 63,68 m² (UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. projektas „Antro aukšto eksplikacija“), o gyvenamojo namo bendrasis plotas padidėtų nuo 93,82 m² (26,86 m² + 60,73 m² + 6,23 m² Registrų centre neįregistruota veranda) iki apie 151,11 m², būtina padidinti pastato išorinių sienų aukštį, pakeisti stogo konstrukciją, sumažinant jo plotą ir pan., t. y. atlikti tam tikrų pastato bendrųjų konstrukcijų rekonstrukciją. Taigi šiuo atveju pastato bendrųjų konstrukcijų rekonstrukcijos (remonto) darbai būtų atlikti ieškovų sprendimu ir iniciatyva, siekiant užtikrinti būtent jų interesus, susijusius su administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija, todėl atsakovės neturėtų prievolės atlyginti ieškovams jų patirtų išlaidų už darbus. Pažymėtina, kad teismui nusprendus ieškovams leisti atlikti ginčo rekonstrukcijos darbus arba atsakovėms ne teismo tvarka suteikus sutikimą ieškovams atlikti šiuos darbus, tai reikštų ieškovų teisę atlikti ginčo projekte nustatytus darbus, įskaitant projekte numatytus darbus, susijusios su pastato bendrųjų konstrukcijų rekonstrukcija (remontu), savo asmeninėmis, o ne bendromis šalių lėšomis.
31. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, jog, atlikus ginčo rekonstrukciją, atsakovėms tenkanti išlaidų dalis už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą sumažėtų. CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovams nuosavybės teise priklauso 26,86 m² administracinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei J. V. nuosavybės teise priklauso 83/100 dalys, o atsakovei J. V. – 17/100 dalių apie 66,73 m² (įskaitant VĮ Registrų centre neįregistruotą verandą) buto, adresu (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, jog, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 3 ir 7 dalimis, ieškovai šiuo metu turi atlyginti apie 29 proc., o atsakovės – apie 71 proc. išlaidų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą. Atlikus ieškovų nurodytą rekonstrukciją, gyvenamojo namo bendrasis plotas padidėtų nuo 93,82 m² iki apie 151,11 m², o ieškovams priklausančių patalpų plotas padidėtų nuo 26,86 m² iki 63,68 m². Tai reiškia, kad ieškovai turėtų atlyginti apie 42 proc., o atsakovės – apie 44 proc. išlaidų už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą.
32. Vis dėlto ankščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčo rekonstrukcija atitinka atsakovių, kaip bendraturčių, teises ir teisėtus interesus, todėl, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu įvertinti ir kitas aplinkybes.
33. Ieškovai nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklausančioms patalpoms nustatytas 44 proc. nusidėvėjimas, jose nėra sanitarinio mazgo, vandentiekio ir elektros įvado, patalpos iš esmės neįrengtos. Dėl šių priežasčių, o taip pat dėl to, kad patalpos yra administracinės paskirties, ieškovai jose gyventi negali. Be to, ginčo patalpos yra labai mažos, jose gali gyventi 1–2 asmenys, o ieškovų šeimą sudaro 3 asmenys. Ieškovams priklausančių administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), pastogėje yra konstrukcinės ertmės, kurios dėl per mažo aukščio negali būti išnaudotos, tačiau padidinus pastato aukštį apie 0,44 m ieškovams atsirastų galimybė panaudoti šį papildomą plotą.
34. Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys duomenys, patvirtina, kad administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), būklė yra prasta, patalpos nusidėvėjusios, jose iš esmės nėra vandentiekio, sanitarinio mazgo, elektros įvado ir pan. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija vertina, jog ieškovų siekis atlikti šių patalpų remontą ir (ar) rekonstrukciją tam, kad jos galėtų būtų faktiškai naudojamos, atitiktų higienos, saugumo ir kitus reikalavimus, yra pagrįstas. Vis dėlto tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovai turi teisę atlikti minėtą remontą ir (ar) rekonstrukciją išimtinai savo nuožiūra, neatžvelgdami į kitų bendraturčių interesus. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra ginčijama ieškovų teisė savo lėšomis įvesti patalpose vandentiekį, elektrą, įrengti sanitarinį mazgą, atlikti jiems priklausančių patalpų, taip pat ir išorinio fasado apdailą, tačiau ieškovai siekia įgyvendinti UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. projektą, kuriame, be minėtų darbų, taip pat numatyti esminiai pastato bendrųjų konstrukcijų rekonstrukcijos darbai, pavyzdžiui, pastato aukščio ir išorės ploto didinimas, tai, akivaizdu turės įtakos ne tik ieškovų, bet ir atsakovių teisėms ir teisėtiems interesams.
35. Nagrinėjamu atveju ieškovai nenurodė priežasčių, kodėl administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), remontas ir (ar) rekonstrukcija negali būti atlikta nedarant esminių pokyčių pastato bendrojo naudojimo konstrukcijoms, pavyzdžiui, nedidinant pastato aukščio, ir nepateikė duomenų patvirtinančių šias aplinkybes, t. y. duomenų, kad, siekiant pakeisti stogo dangą, būtina keisti stogo konstrukcijos sprendinius (nuožulnumą ir pan.), didinti pastato aukštį ir kt., t. y. duomenų, kad pastato bendrųjų konstrukcijų remonto ir (ar) rekonstrukcijos kitu nei ieškovų nurodytu būdu atlikti neįmanoma. Vien ta aplinkybė, jog ieškovai siekia išnaudoti pastogėje esančias ertmes ir padidinti jiems priklausančių patalpų plotą, nesudaro pagrindo vertinti, kad būtina didinti pastato aukštį, tai, akivaizdu, turės įtakos statinio techninei būklei. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovai šiuo atveju žinojo, jog įsigyja administracines patalpas, turėjo ir galėjo įvertinti jų plotą, būklę ir pan. Tai reiškia, kad ieškovai turėjo ir galėjo įvertintini, jog negalės išimtinai savo nuožiūra atlikti bendrojo naudojimo konstrukcijų rekonstrukcijos darbų, pavyzdžiui, didinti pastato aukščio, siekdami padidinti minėtų patalpų plotą. Šiuo atveju ieškovai galėjo turėti pagrįstą lūkestį naudotis tinkamai įrengtomis būtent 26,86 m² patalpomis, taip pat savo nuožiūra jas remontuoti ir (ar) rekonstruoti, įskaitant galimybę teisės aktų nustatyta tvarka padidinti jų plotą, keisti patalpų naudojimo paskirtį, kiek tai nesusiję su esminiais pastato bendrųjų konstrukcijų pokyčiais.
36. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovėmis, kad UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. numatyti pastato bendrųjų konstrukcijų rekonstrukcijos darbai gali turėti įtakos pastato techninei būklei ir sąlygos esminius pastato pokyčius, o padidinus ieškovams priklausančių patalpų plotą, gali padidėti subjektų srautas.
37. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovių nesutikimas dėl UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. projekte numatytų rekonstrukcijos darbų atlikimo yra pagrįstas.
38. Ieškovų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad jie pašalino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 18 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodytus trūkumus. Šiuo atveju ieškovai užsandarino langų angas, tačiau nepakeitė sueižėjusių medinių stogo konstrukcijų, neįrengė lietaus nuvedimo sistemos, neatliko stogo šiltinimo kt. darbų, kadangi už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsako visi bendraturčiai, t. y. ne tik ieškovai.
39. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. balandžio 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atliko gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir 2018 m. balandžio 18 d. parengė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog tinkas daugelyje vietų atsisluoksniavęs ir įtrūkęs; apie pastatą nėra nuogrindos, todėl pastato dalis ties pagrindu drėksta; kai kuriose vietose nėra horizontalios hidroizoliacijos; šiaurinėje pastato dalyje ties priestatu yra plyšys, kuris galbūt viršija leistiną dydį; medinės stogo laikančiosios konstrukcijos kai kuriose vietose suaižėjusios; nėra lietaus nuvedimo sistemos; įėjimo į administracines patalpas durys ir langai yra nesandarūs; administracinių patalpų grindis sudarančios lentos ir stogo šiltinimas kai kuriose vietose išimti; vėjo izoliacinė medžiaga pažeista. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 18 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu ieškovai įpareigoti iki 2018 m. spalio 15 d. užtikrinti esmines gyvenamojo namo, jo dalių savybes atitinkančius esminius statinių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovai nurodė, jog minėtame akte nurodytus trūkumus yra pašalinę. Be to, šiuo atveju byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovų reikalavimo leisti jiems atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. rekonstravimo projektą be atsakovių sutikimo. Taigi, kaip jau minėta, nurodytas projektas parengtas ieškovams siekiant atlikti administracinių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, o ne pastato bendrojo naudojimo objektų remontą (rekonstrukciją), todėl jame numatyti darbai nėra susiję su įstatymų ir kituose teisės aktuose nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimu. Ieškovai reikalavimo dėl leidimo atlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbus nereiškė.
40. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl leidimo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Sunprojektai“ 2019 m. birželio mėn. projektą be atsakovių sutikimo, todėl šios sprendimo dalies keisti ar naikinti ieškovų apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
42. Bendras bylinėjimosi išlaidų paskirstymas numatytas CPK 93–98 straipsniuose, kurio esmė yra tokia, kad šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą. Jeigu ieškinys arba priešieškinis patenkinti iš dalies, šalims atlygintinos jų turėtos išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams.
43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog, ieškinį ir priešieškinį atmetus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos. Atsakovės nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, nurodydamos, kad, atmetus ieškovų ieškinį, joms priteistina 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsikirtimu į ieškovų pareikštą ieškinį. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.
44. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės patyrė 1 380 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis, 500 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 400 Eur už priešieškinio parengimą, 250 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose, 80 Eur už atstovavimą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu ir atliekant kadastrinius matavimus. Taigi, kaip matyti iš nurodytų duomenų, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra susijusios tiek su pareikštu priešieškiniu, tiek su atsikirtimu į ieškovų pareikštą ieškinį. Tai reiškia, jog ieškinį ir priešieškinį atmetus šalims nepriteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su pareikštu ieškiniu ir priešieškiniu, tačiau šalys turėjo teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsikirtimu į priešingos šalies pareikštus reikalavimus, atlyginimą.
45. Ieškovų teigimu, atsakovių patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra nepagrįstos ir neproporcingos, kadangi viršija jų patirtas bylinėjimosi išlaidas už priešieškinio parengimą ir jo tikslinimą.
46. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).
47. Rekomendacijų 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5. Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Taigi maksimalios išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą šiuo atveju galėjo būti 2 797 Eur (1 398,50 Eur x 2,5 x 80 proc.). Atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra daugiau nei penkis kartus mažesnės už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šios išlaidos yra nepagrįstos ir neproporcingos.
48. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nors Rekomendacijose nustatytas vienodas koeficientas už (prieš)ieškinį ir atsiliepimą į (prieš)ieškinį, tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje šalies atstovui rengiant ir (prieš)ieškinį ir atsiliepimą į (prieš)ieškinį, išlaidos už šių procesinių dokumentų parengimą turi būti vienodos. Rekomendacijose nustatytas būtent maksimalus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydis. Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškinį, taip pat ir priešieškinio parengimą yra protingos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, o vien ta aplinkybė, jog atsakovės patyrė šiek tiek didesnes išlaidas už atsiliepimo į ieškinį nei už priešieškinio paregimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtos išlaidos yra nepagrįstos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
49. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas koeficientas 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Remiantis bylos duomenimis, bendra teisme vykusių posėdžių, kuriose dalyvavo atsakovių atstovas, civilinėje byloje trukmė yra 2 val. 36 min., todėl laikytina, jog maksimalios išlaidos už pasirengimą bei atstovavimą teisme galėtų būti 365,81 Eur (0,1 x 3 val. x 1 524,20 Eur x 80 proc.). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovės patyrė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme, todėl darytina išvada, kad šios išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio.
50. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka su ieškovų argumentais, jog byloje buvo nagrinėjami ne tik ieškovų pareikšti reikalavimai, tačiau ir atsakovių priešieškiniu keliami reikalavimai, todėl akivaizdu, kad dalyvaudamas teismo posėdžiuose atsakovių atstovas ne tik gynėsi nuo ieškovų pareikšto ieškinio, tačiau kartu palaikė ir priešieškinį. Tai reiškia, kad atsakovių patirtos 250 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teisme nėra išimtinai susijusios su atsikirtimu į ieškovų ieškinį, todėl sprendžiant klausimą dėl šių išlaidų atlyginimo iš ieškovų, yra pagrindas jas mažinti.
51. Esant išdėstytiems argumentams, laikytina, jog atsakovės patyrė 625 Eur (500 Eur + 250 Eur/2) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsikirtimu į ieškovų ieškinį, todėl, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą sumokėjo atsakovė J. V., todėl iš ieškovų priteistina po 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. V.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, bylos rašytinių įrodymų visumą, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti ieškovų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, tačiau pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimo išlaidas, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
54. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai patyrė 75 Eur bylinėjimosi išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jiems nepriteistinas šių bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
55. Atsakovės duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Pakeisti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovių J. V. ir J. V. reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti iš ieškovės S. S. 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. V.
Priteisti iš ieškovo S. S. 312,50 Eur (tris šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. V.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.