Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. S. ir S. S. ieškinį atsakovėms J. V. ir J. V., trečiajam asmeniui NŽT prie ŽŪM Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus ir atsakovių priešieškinį dėl teisių pažeidimo, dalinės nuosavybės pripažinimo ir naudojimosi turtu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai prašo leisti atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos darbus, pagal 2019 m. birželio mėnesį UAB „ Sunprojektai “ parengtų rekonstravimo projekto projektinį pasiūlymų, be bendraturčių (atsakovių) sutikimo. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovai yra 26,86 kv. m. administracinės paskirties patalpos, esančios gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė) teisių turėtojai. Minimos patalpos užima pastato mansardinį aukštą. Namas yra 1958 m. statybos. Pagal VĮ „Registrų centras" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą fiksuojamas 44 proc. patalpų fizinis nusidėvėjimas. Patalpos iš esmės nėra įrengtos, todėl ieškovai jose negyvena. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso atsakovėms.

2018 m. kovo 6 d. J. V. kreipėsi j Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, nurodė, jog ieškovai, būdami administracinių patalpų savininkai jų netvarko, nesirūpina pastato saugumu, netausoja bendrų pagrindinių pastato konstrukcijų (sienų, stogo, dūmų šalinimo - kamino konstrukcijos) mechaninio patvarumo, nesilaiko gaisrinės saugos ir sanitarijos bei higienos taisyklių, šilumos saugojimo reikalavimų, t. y. neapšiltina mansardos, palikę sutrūnijusius ir nesandarius langus per kuriuos yra galimybė patekti pašaliniams asmenims, ties įėjimo durimis veržiasi vanduo, kuris persisunkia į pirmo aukšto butą, sluoksniuojasi ir krenta namo sienų apdailos medžiagos (tinkas). Dėl to gyventi pasidarė nesaugu ir kenksminga sveikatai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius 2018 m. balandžio 18 d. surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 34, kuriuo pareikalavo iki 2018-10-15 užtikrinti esminius gyvenamojo namo (jo dalių) savybes, atitinkančias esminius statinių reikalavimus. Ieškovai statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 34 nurodytus reikalavimus įvykdė ir apie tai informavo kontroliuojančią instituciją.

Suprasdami, jog reikia pakeisti turimų patalpų paskirtį bei jas tinkamai įrengti, ieškovai 2018 m. liepos 2 d. sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią UAB „Sunprojektai" įsipareigojo parengti ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) name, rekonstrukcijos techninio darbo projektą. 2019 m. birželio mėnesį UAB „Sunprojektai“ parengė ir pateikė dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektinį pasiūlymą. Projektiniame pasiūlyme numatyta vienbučio vieno aukšto gyvenamojo namo su administracine patalpa rekonstrukcija į dvibutį dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Butas, esantis pirmame aukšte paliekamas, o mansardoje administracinės paskirties patalpos keičiamos į gyvenamosios paskirties patalpas. Numatoma pastato mansardinio aukšto mūrines sienas išardyti, o naujas sienas įrengti iš karkasinės konstrukcijos. Sumažinus sienų plotį būtų gaunamas papildomas gyvenamas plotas. Taip pat numatoma pastatą apšiltinti ir įrengti apdailą iš tinko, klinkerio plytelių arba cementinių dailylenčių. Susidėvėjusios stogo konstrukcijos ir asbesto šiferio dangos lakštai keistini į medinių gegnių, apšiltintų mineraline vata, ir beasbesčio šiferio lakštų dangą. Rekonstruojant pastato mansardinį aukštą sklypo užstatymo plotas nekeičiamas. Numatoma padidinti esamą pastato aukštį (apie 0,44 m) bei paaukštinti šonines sienas (karkasinių sienų konstrukcija) ir taip suformuoti erdvų antrą aukštą. To pasėkoje numatomas bendrojo ploto padidėjimas iki 65,10 kv. m.

2020 m. sausio 25 d. ieškovas projektinio pasiūlymo sprendinius pateikė susipažinti atsakovei J. V. ir paprašė pateikti sutikimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos. 2020 m. sausio 29 d. atsakovė pateikė atsakymą, jog nesutinka, kad būtų ardomos ir aukštinamos pastato palėpės sienos bei didinamas antro aukšto plotas, t. y. iš esmės nesutiko dėl pastato mansardinės dalies rekonstrukcijos. Atsakovės nenurodė, jog ieškovų norimi atlikti rekonstrukcijos darbai kaip nors pažeis jų, kaip žemės savininkių ir gyvenamojo namo bendraturčių teises ir teisėtus interesus arba trukdys joms naudotis savo namo dalimi, todėl nesutikimas yra nepagrįstas. Toks atsakovių elgesys, visiškai neatsižvelgiant ir ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka LR CK 1.5 straipsnio bei LR CK 4.75 straipsnio nuostatų ir trukdo bendraturčiams įgyvendinti teises į statybą.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad siekia namo antrame aukšte įsirengti tinkamas gyvenamąsias patalpas, iš atsakovių prašytų atlyginti tik už bendro naudojimo objekto – stogo rekonstrukcijos darbus. Mano, kad atsakovių atsisakymas vykdyti namo rekonstrukcijos darbus yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Byloje ieškovo, atsakovės ir jos atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais – nekilnojamojo turto registro išrašais, pirkimo-pardavimo sutartimis, pateiktomis lokalinėmis sąmatomis ir kitais nustatyta, kad 1958 metais, 100 procentų baigtumu buvo pastatytas dviejų aukštų namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) su pastogės patalpomis (duomenys neskelbtini). Nuo 1988 metų iki šiol, namo pirmame aukšte gyvena atsakovė J. V., o nuo (duomenys neskelbtini) metų (nuo gimimo) kartu gyveno ir atsakovė J. V.. Šiame aukšte visos esančios patalpos/butai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas sudaro 60,73 kv. m., nuosavybės teise priklauso atsakovėms: J. V. 83/100 dalys patalpų (buto), o J. V. - 17/100 dalių patalpų/buto. Nuo 2016-02-23 namo antro aukšto patalpos - unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas 26,86 kv. m., nuosavybės teise priklauso ieškovams. Ieškovai 2018 m. sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią UAB „Sunprojektai" įsipareigojo parengti ieškovams nuosavybės teisėmis priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) name, rekonstrukcijos techninio darbo projektą. 2019 m. birželio mėnesį UAB „Sunprojektai“ parengė ir pateikė dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto projektinį pasiūlymą. Projektiniame pasiūlyme numatyta vienbučio vieno aukšto gyvenamojo namo su administracine patalpa rekonstrukcija į dvibutį dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Butas, esantis pirmame aukšte paliekamas, o mansardoje administracinės paskirties patalpos keičiamos į gyvenamosios paskirties patalpas. 2020 m. sausio 25 d. ieškovas projektinio pasiūlymo sprendinius pateikė susipažinti atsakovei J. V. ir paprašė pateikti sutikimą dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), mansardinės dalies rekonstrukcijos. 2020 m. sausio 29 d. atsakovė pateikė atsakymą, jog nesutinka, kad būtų ardomos ir aukštinamos pastato palėpės sienos bei didinamas antro aukšto plotas, t. y. iš esmės nesutiko dėl pastato mansardinės dalies rekonstrukcijos.

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar ieškovo parengtas pastato rekonstrukcijos projektas pažeidžia šalių interesų derinimo principą ir atsakovių nuosavybės teises.

Dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo

Nagrinėjamos bylos šalys yra nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) – bendraturčiai. Byloje kilo jų ginčas dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo. Kasacinis teismas, aiškindamas bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, ne kartą išdėstė esmines šių normų nuostatas ir jų reikšmę. Nuosavybės teisės į keliems asmenims priklausantį daiktą įgyvendinimo ribos yra siauresnės nei į daiktą, priklausantį vienam asmeniui. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumas – savininkų daugetas – lemia, kad, be santykių su trečiaisiais asmenimis, susiklosto ir vidiniai bendraturčių teisiniai santykiai, kitaip tariant, jie turi įvairių teisių ir pareigų vienas kitam. Pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, yra įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010).

Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai šie nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu (nagrinėjamoje byloje – rekonstruojant bendrą daiktą ir padidinant antro aukšto gyvenamąjį plotą), kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei nustato teisės normos. Bendraturtis, nesutikdamas su kito bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Ieškovai byloje teigia, kad atsakovių nesutikimas nėra protingai motyvuotas, neatskleidžiantis ieškovų pateikto projektinio pasiūlymo negatyvaus poveikio jų teisėms ir teisėtiems interesams.

Byloje nustatyta, kad atsakovės prieštarauja ne apskritai ieškovų teisei į bendrų patalpų – namo stogo remontą, jo bei pertvaros apšildymą, izoliavimą, bet jo įgyvendinimo būdui – antro aukšto rekonstrukcijai dėl kurios pasikeistų nuosavybės dalys bendrame turtė, o atsakovės turėtų per dideles išlaidas už bendrosios dalinės nuosavybės pagerinimą.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija yra tirti ir vertinti visus šalių pateiktus į bylą įrodymus bei padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Įrodinėjimo procese teismas turi tinkamai paskirstyti įrodinėjimo pareigas, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas ir tikėtinumo taisykle, kurios esmė - didesnė vieno ar kito fakto buvimo (ar, priešingai, nebuvimo) tikimybė. Tikimybių pusiausvyros principas reiškia, kad jeigu pateikti į konkrečią bylą įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą dėl didesnės tam tikro fakto egzistavimo tikimybės, nei dėl jo nebuvimo, teismas pripažįsta ši faktą nustatytu. Taigi absoliutaus vieno ar kito fakto įrodytumo civiliniame procese nėra reikalaujama, tam tikros abejonės jo buvimu gali ir išlikti.

Šioje ginčo situacijoje svarbu nustatyti, ar nepažeidžiami labiau atsakovių interesai reikalaujant sutikimo, nei ieškovų interesai, negaunant bendraturčių sutikimo, kuriems nėra aiškus statybos įgyvendinimo būdas ir kaina.

Nagrinėjamoje byloje atsakovės, būdamos ginčo pastato bendrasavininkėmis leidimo rekonstrukcijos procedūroms atlikti nedavė. Pareiga įrodyti atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą tenka atsakovėms.

Teismo nuomone, kai yra interesų išsiskyrimas, labai svarbu ieškoti visoms šalims priimtino sprendimo būdo, nesiekti vieno interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Interesų suderinimui būtinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimą, taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo.

Taip pat minėta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsakovės atsisakymą duoti ieškovams sutikimą, reikalingą rekonstrukcijos pastato procedūroms įgyvendinti motyvavo tuo, kad ieškovų reikalavimas yra grindžiamas išimtinai jų interesais – noru iš dalies atsakovių sąskaita įsirengti didesnes gyvenamąsias patalpas namo antrame aukšte ir taip gauti sau ekonominę naudą.

Vertinant proceso šalies teisę atlikti statybos darbus be bendraturčio sutikimo, yra pabrėžiama, jog ginčijamą teisę į statybą ginant teisme būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus darbus turinys ir bendraturčio sutikimas. Toks reikalavimas siejamas su tuo, kad bendraturtis duoda sutikimą realizuoti ne bendrą teisę į statybą, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama, kai statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, nurodydamas, kokios paskirties statinį siekiama pastatyti pagal atitinkamą projektą (schemą), ir nenustačius atsisakančių duoti sutikimą bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

Ieškovai šioje byloje pateikė UAB „Sunprojektai“ parengtą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto pasiūlymą. Projektiniame pasiūlyme numatyta vienbučio vieno aukšto gyvenamojo namo su administracine patalpa rekonstrukcija į dvibutį dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Butas, esantis pirmame aukšte paliekamas, o mansardoje administracinės paskirties patalpos keičiamos į gyvenamosios paskirties patalpas. Numatoma pastato mansardinio aukšto mūrines sienas išardyti, o naujas sienas įrengti iš karkasinės konstrukcijos. Sumažinus sienų plotį būtų gaunamas papildomas gyvenamas plotas. Taip pat numatoma pastatą apšiltinti ir įrengti apdailą iš tinko, klinkerio plytelių arba cementinių dailylenčių. Susidėvėjusios stogo konstrukcijos ir asbesto šiferio dangos lakštai keistini į medinių gegnių, apšiltintų mineraline vata, ir beasbesčio šiferio lakštų dangą. Rekonstruojant pastato mansardinį aukštą sklypo užstatymo plotas nekeičiamas. Numatoma padidinti esamą pastato aukštį (apie 0,44 m) bei paaukštinti šonines sienas (karkasinių sienų konstrukcija) ir taip suformuoti erdvų antrą aukštą. To pasėkoje numatomas bendrojo ploto padidėjimas iki 65,10 m².

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, vertinant statytojų teisę atlikti atitinkamus statybos darbus, pažymima, jog kitų statinio bendraturčių nesutikimas gali būti grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kad projekto pasiūlymų sprendiniai neatitinka statybos techninių dokumentų (pvz., blogina statinio techninę būklę) ar kitų panašaus pobūdžio teisės aktų (pvz., higienos standartų) reikalavimų, kita vertus, nereiškia, jog tokio pobūdžio argumentai yra vieninteliai argumentai, kuriais bendraturčiai gali įrodinėti savo teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo grėsmę. Bendraturčiai, siekdami apginti savo teises ir (ar) teisėtus interesus nuo galimo jų pažeidimo, gali nurodyti įvairias priežastis ir remtis įvairiomis aplinkybėmis, atitinkančiomis jų interesus, pvz., kaip yra nurodęs kasacinis teismas, bendrų patalpų naudojimo pasikeitimo, subjektų srauto atsiradimo ar pasikeitimo, naudojimosi namo įranga, infrastruktūra (įėjimais, stovėjimo vietomis, šiukšlių išvežimu, energijos tiekimu ir kt.) kitimo ir pan. aplinkybėmis.

Šioje byloje atsakovės savo nesutikimą grindžia neproporcingomis išlaidomis, kurios joms atsiras vykdant namo rekonstrukciją pagal ieškovų siūlomą projektą, tuo, jog ieškovams padidinus savo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, keisis ir naudojimosi žemės sklypu prie namo dalys (atsakovėms ženkliai sumažės naudojamos žemės plotas), padaugės žmonių, automobilių srautas namo valdoje.

Byloje ieškovai nurodo, kad pati atsakovė prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, kuriame nurodė, jog ieškovai, būdami administracinių patalpų savininkais jų netvarko, nesirūpina pastato saugumu, netausoja bendrų pagrindinių pastato konstrukcijų (sienų, stogo, dūmų šalinimo - kamino konstrukcijos) mechaninio patvarumo, nesilaiko gaisrinės saugos ir sanitarijos bei higienos taisyklių, šilumos saugojimo reikalavimų, t. y. neapšiltina mansardos (paliktos atviros medinės stogą laikančios konstrukcijos bei stogo danga (asbestinis šiferis)), palikę sutrūnijusius ir nesandarius (stiklai languose suskilę arba jų iš viso nėra) langus per kuriuos yra galimybė patekti pašaliniams asmenims, ties įėjimo durimis veržiasi vanduo, kuris persisunkia į pirmo aukšto butą, sluoksniuojasi ir krenta namo sienų apdailos medžiagos (tinkas). Taip pat nurodė, jog ieškovai neprižiūrėdami patalpų neužtikrina šilumos išsaugojimo galimybių, didina išlaidas sunaudojamai šilumos energijai ir kurui, temperatūra patalpose siekia vos 15 laipsnių šilumos. Esamos aplinkybės sudaro sąlygas infekcinių susirgimų šaltinių atsiradimui ir išplitimo grėsmei. Dėl šių priežasčių ieškovams kilo būtinybė pakeisti turimų patalpų paskirtį, atlikti būtinus namo ir mansardos rekonstrukcijos darbus.

Teismas pažymi, kad pastato avarinė būklė nėra pakankamas pagrindas vienam iš bendraturčių šalinti tokią būklę, ignoruojant kitų bendraturčių teises, nesant kitų tokį veikimą pateisinančių aplinkybių. Ieškovas šioje civilinėje byloje nereiškė reikalavimų dėl leidimo atlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbus. Tokia (avarinė) pastato būklė nėra nustatyta. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės pateikto 2017-04-18 statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. 34 matyti, kad buvo konstatuota, jog namo pastogėje (mansardoje), priklausančiai ieškovams, stogo konstrukcijų mediena vietomis sueižėjusi, stogo danga – asbestinis šiferis, lietaus nuvedimo sistemos nėra, langų mediniai rėmai nesandarūs, stogo šiltinimas vietomis išimtas, pažeista vėjo izoliacinė medžiaga. Pagal VĮ „Registrų centras" nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą fiksuojamas 44 proc. patalpų fizinis nusidėvėjimas. Pats ieškovas teigia, kad šiuos nurodytus trūkumus pašalino.

Teismo nuomone, ieškovai nepateikė argumentų, neabejotinai patvirtinančių jų pageidaujamos apimties rekonstrukcijos būtinumą ar reikalingumą. Ieškovai rekonstrukcijos būtinumą grindžia tik savo siekiu pagerinti turtą. Tačiau toks motyvas ir siekiai galėtų būti patenkinti atliekant tik namo stogo remontą, bet ne viso namo rekonstrukciją. Ieškovai administracines patalpas palėpėje įsigijo Klaipėdos miesto savivaldybės skelbtame viešame aukcione. Jie turėjo matyti ir įvertinti objekto būklę, savo ir bendraturčių galimybes vykdyti brangiai kainuojančius namo rekonstrukcijos darbus.

Kaip matyti iš namo (duomenys neskelbtini) bylos išrašų, ieškovams priklauso dvi patalpos namo palėpėje - 16,17 m² (3-1) ir 7,65 m² (3-2). Bendraturčių sutikimas susiremontuoti šias patalpas nėra reikalingas. Ginčo dėl stogo dangos keitimo, lietaus nuvedimo sistemos įrengimo, byloje nėra, tačiau ieškovų siekis iš dalies atsakovių sąskaita tris kartus pasididinti nuosavybės dalį pastate ir tuo pačiu naudojamos žemės plotą, neproporcingai pažeistų bendraturčiu interesus.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovai byloje pateikė tik namo stogo remonto darbų kainos lokalinę sąmatą, kuri, kaip jau buvo minėta, yra tris kartus didesnė už atsakovių pateiktą stogo remonto darbų kainą. Ieškovai neteikia visos namo rekonstrukcijos darbų sąmatos, nors pagal UAB „Sunprojektai“ parengtą rekonstrukcijos projektą dar turėtų būti atliekami ir namo antrojo aukšto pakėlimo darbai, taip pat numatoma pastatą apšiltinti ir įrengti apdailą iš tinko, klinkerio plytelių arba cementinių dailylenčių.

CK įtvirtina ne tik pareigą rūpintis daikto išlaikymu, bet ir šios pareigos nesilaikymo teisinius padarinius. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuos nuostolius sudaro ne tik kitų bendraturčių padidėjusios išlaidos daikto išlaikymui dėl to, kad vienas iš bendraturčių neprisideda prie jo išlaikymo, bet ir kiti nuostoliai atsiradę dėl šios pareigos nevykdymo, pavyzdžiui, pablogėjusios bendro daikto kokybės atkūrimo išlaidos, dėl nepakankamos daikto priežiūros kitiems asmenims padaryti nuostoliai ir pan. Vadovaujantis šiais principais, ieškovams, atlikus viso namo apdailos, apšiltinimo ir kitus darbus pagal parengtą projektą, atsakovėms gali atsirasti pareiga proporcingai prisidėti ir prie šių išlaidų.

Darytina išvada, jog, įgyvendinus ieškovų pasiūlymą atlikti pastato rekonstrukciją be atsakovių sutikimo, jų teisių pažeidimai būtų esminiai, todėl atsakovių nesutikimas su ieškovų numatyta rekonstrukcija yra protingai motyvuotas.

Dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo (priešieškinio)

CK 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017 13 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų; priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Nagrinėjamu atveju šalims nuosavybės teise priklauso atskiros patalpos, esančios name (duomenys neskelbtini). Atsakovių teigimu, pastate esantys bendrojo naudojimo objektai – laiptinė, veranda (namo priestatas) ir pastogė – šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nurodė, jog Atsakovėms nuosavybės teise priklauso 60,73 kv. m. namo bendro ploto, o Ieškovams - 26.86 kv. m. namo bendro ploto. Viso šalių naudojamo namo plotas sudaro 87,59 kv. m. ir tai papildomai užfiksuota „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenyse“. Šis rašytinis įrodymas dar kartą patvirtina aplinkybę, jog Ieškovų patalpos nuo pastogės yra atskirtos medine perdanga, kadangi dokumento grafoje „Kadastro duomenų“, 21 eilutėje nurodyta, kad pastogės patalpų perdanga yra medinė. Taip pat, iš byloje pateikto Ieškovų namo rekonstravimo projekto matyti, jog Ieškovai prie savo 26.86 kv. m. ploto prisijungia 25,28 kv. m. pastogės ploto, nors projekte nėra numatytas atskiras tokių patalpų (pastogės) suformavimas. Tai rodo, kad name egzistuoja plotas - pastogė, atskirta medine perdanga nuo Ieškovų patalpų, ir pastogei nėra nustatytos nuosavybės teisės dalys bei naudojimosi ja tvarka. Be to, Ieškovai nėra pateikę byloje jokių duomenų ir rašytinių įrodymų, patvirtinančių jog patalpos esančios virš Ieškovų patalpų bei laiptinė nuosavybės teise priklauso būtent Ieškovams. Atsižvelgiant į tai, kadangi Atsakovių 60,73 kv. m. plotas sudaro 70 proc. viso namo 87,59 kv. m. ploto, todėl ir teisės dalys į pastogę bei laiptinę turėtu būti pripažintos Atsakovėms nuosavybės teise 70/100 dalyje, o Ieškovams atitinkamai 30/100 dalis.

Iš (duomenys neskelbtini) namo bylos plano matyti, kad atsakovės į joms nuosavybės teise priklausančias patalpas patenka per atskirą įėjimą. Atsakovės prie šio įėjimo yra prisistačiusios priestatą (verandą), kurios nėra įregistravę nekilnojamojo turto registre. Ieškovai į jiems priklausančią namo dalį (palėpę) patenka per atskirai suformuotą laiptinę, plane žymimą indeksu 3-3.

VĮ „Registrų centras“ 2021-05-14 rašte į atsakovių paklausimą dėl palėpės įregistravimo nurodoma, kad nagrinėjant pretenziją buvo patikrinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byloje esantys dokumentai bei duomenys Nekilnojamojo turto registre.

Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės). Taisyklių 179 punktas nustato, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Nekilnojamojo turto kadastro (toliau - Kadastras) objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa - pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

Vakarų Lietuvos 1 grupės matininke O. K., nuvykusi į vietą, nustatė, kad neįrengta pastogė, esanti gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neturi išėjimo į bendro naudojimo patalpas. Matininke, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais kadastro duomenų nustatymo tvarką, atsisakė atlikti šios pastogės kadastrinius matavimus, todėl prašymas yra atmestas. Atsižvelgdama į išdėstytas Taisyklių nuostatas, Vakarų Lietuvos 1 grupės matininke O. K. pagrįstai bei teisėtai atsisakė atlikti neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus, kuri neturi išėjimo į bendro naudojimo patalpas.

Pažymėtina, kad dėl šios nuostatos savo išaiškinimą yra pateikusi ir nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo darbams metodiškai vadovaujanti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2020-01-09 raštu Nr. 2D-66(12.141 E) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, nurodydama, kad „Taisyklių 179 punktas nustato, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa - pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas. Todėl manome, kad neįrengta pastogė, kuri neturi išėjimo į bendrojo naudojimo patalpas, negali būti formuojama kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 147.2.3. papunktyje nustatyta, kad pastato patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m (skaičiuojant pastogėje įrengtos patalpos plotą įvertinamas ribinis 1,6 m aukščio horizontaliosios projekcijos patalpos grindų paviršiuje pasikeitimas) plotai neskaičiuojami. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtinto reglamento STR 2.02.09:2005 ..Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 4 priede, nustatančiame namo patalpų mažiausius aukščius, pastogių su nuožulniomis lubomis patalpos (darbo vietoje) mažiausias leistinas aukštis nustatytas 2 metrai. Pagal Taisyklių 147.2.3. papunktį, skaičiuojant patalpos plotą, neįskaičiuojamos įrengtos patalpos, kurios žemesnės kaip 1,6 m. Tai reiškia, kad dėl šlaitinio stogo konstrukcijos susiformuojančios konstrukcinės ertmės (ties čiukuru ir pasieniuose) negali būti formuojamos kaip patalpos.

Esant tokiems įrodymams nėra pagrindo pripažinti atsakovėms nuosavybės dalį į namo palėpę, nes tokio nekilnojamojo daikto name nėra ir jis negali būti suformuotas.

Atsižvelgiant į tai, jog jokios būtinybės naudotis laiptine, vedančia į ieškovams priklausantį antrą namo aukštą (palėpę), atsakovėms nėra, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), atmestinas ir atsakovių reikalavimas dėl laiptinės bendro naudojimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje atmetus ieškinį ir priešieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 45, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.