Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ ir A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ ieškinį atsakovei P. V. g. 18 pastato butų savininkų bendrijai „Vileišio loftai“ dėl bendrijos pirmininko veiksmų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Agmek“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės A. V. ir UAB „Mikrosistemos“ (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos jos pirmininko S. C., veiksmus sudarant sandorius dėl elektros įvado, išrašant sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nutraukiant elektros energijos tiekimą UAB „Mikrosistemos“, neteisėtais; įpareigoti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendriją „Vileišio loftai“, atstovaujamą pirmininko S. C., nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną atkurti elektros energijos tiekimą į ieškovių patalpas(duomenys neskelbtini); įpareigoti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką S. C. įstatuose ir įstatyme nustatyta tvarka sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, tam, kad balsų dauguma būtų išspręsti elektros energijos tiekimo bei sąskaitų išrašymo bendrijos vardu klausimai; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad UAB „Mikrosistemos“ direktorė A. V. 2022 m. lapkričio 7 d. gavo tris, 2022 m. rugsėjo 10 d. atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras: Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos suma 5 652,77 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos suma 3 790,89 Eur ir Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos suma 1 724,44 Eur. Ieškovei, įvertinus pateiktų sąskaitų turinį, iškilo abejonės dėl jų teisėtumo, nes jau anksčiau kilo abejonių dėl Bendrijos pirmininko S. C. priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėjo, kad ieškovė dar 2022 m. rugsėjo 21 d. Bendrijos pirmininkui išsiuntė paklausimą dėl Bendrijos pirmininko įgaliojimų priimti vienasmenius sprendimus sudaryti sutartis ir Bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, kuris nebuvo šaukiamas nuo 2016 metų. Bendrijos pirmininkas tos pačios dienos atsakyme jau visiems patalpų savininkams nurodė, kad turi būti sušauktas Bendrijos narių susirinkimas, tačiau ne tik nepateikė teisinio pagrindo sudaryti sutartis, bet jas pradėjo vykdyti neatlikęs jokių veiksmų Bendrijos narių susirinkimui sušaukti ir pritarimui gauti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė iki šiol iš Bendrijos pirmininko nėra gavusi jokio paaiškinimo ir teisinio pagrindimo, kuriuo Bendrija ar Bendrijos pirmininkas priėmė sprendimus dėl elektros įvado darbų, sutarčių dėl elektros energijos tiekimo pasirašymo ir sąskaitų patalpų savininkams išrašymo. Bendrijos pirmininkas nepateikė nuoseklios ir teisės aktais pagrįstos pozicijos šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei kilo abejonių ne tik dėl Bendrijos pirmininko priimtų spendimų sudaryti sutartis, bet ir dėl pasirašytų sąskaitų teisėtumo, ji informavo Bendrijos pirmininką, kad Bendrijos išrašytos sąskaitos nebus apmokėtos, kol nebus nurodytas teisėtas pagrindas joms išrašyti. Be to, Bendrijos pirmininkas dar 2022 m. lapkričio 16 d. ieškovės patalpose atjungė elektrą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovė 2022 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Bendrijos primininką su skundu dėl Bendrijos pirmininko veiksmų, tačiau skundas iki šiol nėra išnagrinėtas, tuo pažeidžiant Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį. Ieškovės ieškinį grindė aplinkybe, kad Bendrijos pirmininkas viršijo savo kompetenciją ir veikė ultra vires, nes jis vienasmeniškai sudarė sutartis dėl elektros įvado keitimo su rangovais bei paskirstė šias išlaidas Bendrijos nariams, tiems nariams, kurie atsisakė apmokėti šias išlaidas (pvz. ieškovės), buvo vienasmeniškai nuspręsta atjungti elektrą. Teigė, kad Įstatų 47 punkte numatytas baigtinis Bendrijos pirmininkui pavestų funkcijų sąrašas, iš kurio matyti, kad Bendrijos nariai, tvirtindami Įstatus, nesuteikė kompetencijos Bendrijos pirmininkui Bendrijos narių vardu vienasmeniškai priimti kokius nors sprendimus. Pažymėjo, kad pagal Įstatus aukščiausiasis Bendrijos organas yra Bendrijos visuotinis narių susirinkimas (Įstatų 19 punktas). Bendrijos visuotinis narių susirinkimas tvirtina visas Bendrijos išlaidas ir finansinius sprendimus, tai yra tvirtina įmokų, skirtų Bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką (Įstatų 20.8 papunktis); tvirtina metinę Bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą (Įstatų 20.9 papunktis); priima sprendimus dėl lėšų bendrojo naudojimo objektams atnaujinti skolinimosi arba kitų kreditinių įsipareigojimų, išskyrus Įstatymo numatytus atvejus, kai sprendimams priimti reikalingas visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimas (Įstatų 20.11 papunktis); tvirtina kitas įmokas, susijusias su Bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (Įstatų 20.12 papunktis). Ieškovių teigimu, priimti sprendimą pakeisti elektros energijos įvadą, sudaryti konkrečią sutartį su konkrečiu rangovu ir elektros energijos tiekėju už konkrečią kainą galėjo tik vienas Bendrijos valdymo organas – Bendrijos visuotinis narių susirinkimas. Ieškovėms nebuvo pateikta informacija apie vykusį Bendrijos visuotinį narių susirinkimą, kuriame šie klausimai būtų svarstomi. Iš Bendrijos pirmininko pateiktų duomenų galima spręsti, kad toks narių susirinkimas niekada ir neįvyko. Pagal DGNKPPSBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendriją, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų valdymo formą, šių pastatų savininkai turi teisę pasirinkti ir nesant visų jų bendro susitarimo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, sprendimai priimami ne bendru bendrijos narių sutarimu, ar balsų dauguma, o vienasmeniais Bendrijos pirmininko sprendimais, todėl visi Bendrijos pirmininko ultra vires sprendimai turėtų būti panaikinti bei sušauktas bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kurio metu, sprendimai būtų priimti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat ieškovės nurodė, kad Bendrijos pirmininkas, savo nuožiūra, nerengdamas Bendrijos narių bei butų (patalpų) savininkų susirinkimo, nusprendė sudaryti Susitarimus su UAB „Vilniaus vaizdas“ dėl elektros tiekimo; keisti elektros įvadą; sudaryti sutartis dėl elektros įvado darbų; išrašyti sąskaitas patalpų savininkams; ieškovių patalpose atjungti elektros energijos tiekimą. T. B. pirmininko elgesys vertintinas, kaip viršijantis ne tik kompetencijos ribas, bet ir prieštaraujantis galiojantiems teisės aktams, todėl visi Bendrijos pirmininko ultra vires veiksmai turi būti pripažinti neteisėtais. Taip pat nurodė, kad Bendrijos pirmininkas pareigas eina nuo 2016 m. gegužės 23 d. ir nebuvo perrinktas, taigi, jo kadencija yra pasibaigusi. Pažymėjo, kad Bendrijos visuotinis narių susirinkimas apskritai nedalyvavo sprendžiant elektros energijos tiekimo pastatui klausimus, tačiau Bendrijos pirmininkas savavališkai ne tik prisiėmė prievoles Bendrijos vardu, bet šias prievoles perkėlė individualiems Bendrijos nariams. Kadangi sprendimas dėl elektros įvado atnaujinimo, konkrečių sutarčių su konkrečiu rangovu ir elektros energijos tiekėju už konkrečią kainą nebuvo priimtas nei Bendrijos organų, nei patalpų savininkų susirinkimo metu, Bendrijos pirmininko pateiktos Sąskaitos yra neteisėtos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“, atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) naudai 2 157,43 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvienos po 1 078,71 Eur. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ trečiajam asmeniui UAB „Agmek“ 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 242 Eur iš kiekvienos. Priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ 19,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad pirmininkas sprendimus priėmė vienasmeniškai. Be to, absoliuti dauguma savininkų atsiskaitė už atliktus elektros įvado darbus, jų teisėtumo neginčijo. Iš pirmininko el. laiškų turinio matyti, kad jis nuolat teikė informaciją, komunikavo su savininkais, aprašydavo išsamiai darbų eigą, terminus, taip pat atsakinėjo į savininkų klausimus, todėl spręstina, kad vykdoma veikla buvo siekiama bendrų tikslų ir ji buvo skaidri.

3.2. Duomenų, kad ieškovės būtų kėlusios rimtas abejones dėl bendrijos veiklos, o būtent – elektros įvado darbų, byloje nėra, priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jis tinkamai vykdė Bendrijų įstatymo 14 str. 7 d. nustatytą reikalavimą – teikti išsamius paaiškinimus savininkams apie vykdomą veiklą, įmokas, kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. Pati ieškovė el. laiškuose nuolat domėjosi organizuojamais ir vykdomais darbais, ir niekuomet savo laiškuose nekėlė klausimo apie tai, kad priimti sprendimą pakeisti elektros energijos įvadą, sudaryti konkrečią sutartį su konkrečiu rangovu ir elektros energijos tiekėju galėjo tik Bendrijos visuotinis narių susirinkimas.

3.3. Ieškovės pirmininko įgaliojimus ir Bendrijos veiksmų teisėtumą pradėjo ginčyti tik tuomet, kai buvo atjungta elektra jų patalpoms, o būtent – neapmokėjus pateiktų sąskaitų. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog ieškovių netenkino pateiktos sąskaitos už el. įvado darbus, savaime nepaneigia atliktų darbų fakto ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad darbai buvo atlikti neteisėtai.

3.4. Naikinti juridinio asmens valdymo organų sprendimus vien formaliais pagrindais būtų neteisinga, juolab, kad nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad bendrijos pirmininko veiksmai būtų sukėlę neigiamų padarinių pačiai bendrijai, jos nariams ar viešajam interesui.

3.5. Ieškovės neįrodė, kad pirmininkas veikė ultra vires ir prisiėmė atsakovei nebūdingas funkcijas, pirmininko veiksmai atitiko Bendrijos tikslus ir interesus, o būtent - savininkų interesą turėti elektros energiją, juolab, kad apie susitarimus bendrija buvo informuota.

3.6. Faktiniai duomenys patvirtina, kad sutartys dėl elektros įvado keitimo ir rangovais buvo sudarytos bendrijos vardu, o ne vienasmeniškai kaip teigė ieškovės; taip pat byloje nustatyta, kad proporcingai nuosavybės daliai savininkams buvo paskirstytos išlaidos taip, kaip numatyta CK 4.82 str. 3 d.

3.7. Teismas išaiškina bendrijos pirmininkui, jog jis turi pareigą organizuoti visuotinį narių susirinkimą. Pirmininkas S. C. yra įregistruotas kaip pirmininkas Registrų centre, todėl jam tenka tam tikros pareigos, taip pat ir pareiga sušaukti susirinkimą, kad būtų išrinktas naujas bendrijos pirmininkas, jis turi perduoti bendrijos valdymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovės (toliau – ir apeliantės) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių A. V. ir UAB „Mikrosistemos“ ieškinį patenkinti; priimti pridedamus naujus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ir vertinti juos kartu su kita bylos medžiaga; išduoti ieškovėms teismo liudijimą gauti visus atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teiktus AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir gautus iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ dokumentus, taip pat visą atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) korespondenciją su AB „Energijos skirstymo operatorius“; iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos „Vileišio loftai“ išreikalauti, arba išduoti teismo liudijimą gauti, visus likusius ir byloje nepateiktus dokumentus, susijusius su UAB „EUROTINKLAI“ ir atsakove (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrija „Vileišio loftai“ siejančiais rangos teisiniais santykiais, taip pat visą šalių korespondenciją šiuo klausimu; išduoti teismo liudijimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauti duomenis apie S. Š. darbo UAB „EUROTINKLAI“ laikotarpį; išduoti teismo liudijimą gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie visas UAB „EUROTINKLAI“ (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijai „Vileišio loftai“ išrašytas ir registruotas sąskaitas faktūras; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismas iš esmės be jokių motyvų nusprendė netaikyti imperatyvios Bendrijos įstatuose ir įstatyme nustatytos sprendimo priėmimo tvarkos, iš esmės suteikdamas teisę vienam Bendrijos valdymo organui (Bendrijos pirmininkui) visiškai perimti kito Bendrijos valdymo organo (visuotinio susirinkimo) kompetenciją.

4.2. Teismas nemotyvuotai atsisakė nustatyti reikšmingas ginčui aplinkybes ir dėl šių priežasčių neatskleidė bylos esmės. Bendrija pateikė dokumentus, kuriuose yra daug esminių trūkumų ir kurie verčia abejoti tiek jų patikimumu, tiek jų tikrumu. Teismas atmetė visus ieškovių prašymus dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, nors prašomi duomenys buvo tiesiogiai susiję su byloje jau pateiktų duomenų patikimumu.

4.3. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ir perkėlė iš esmės visą įrodinėjimo naštą ieškovėms. Teismas rangos darbų įsigijimo skaidrumo ir kainos tinkamumo klausimus nustatė išimtinai remiantis Bendrijos pirmininko paaiškinimais, o ieškovių reikalavo paneigti šiuos teiginius tiesioginiais įrodymais, kuriais ieškovės net nedisponuoja.

4.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes motyvuojamoji dalis yra grindžiama nepatikimais įrodymais, kurių patikimumo klausimas buvo tiesiogiai iškeltas ir neišspręstas. Teismas ne vienoje vietoje nurodė, kad ieškovės buvo informuotos apie darbus ir sutiko su jais, tačiau nurodomų įrodymų turinys akivaizdžiai prieštarauja tokioms išvadoms.

4.5. Iki šiol neaišku, ar Bendrija yra tinkamai atstovaujama ir turi kokį nors teisėtą valdymo organą, nes Bendrijos pirmininko ir valdybos įgaliojimai yra pasibaigę. Nepaisant to, tai nesutrukdė vienam iš buvusių valdybos narių toliau prisistatyti valdybos nariu kitiems Bendrijos nariams. N. B. pirmininkas, nei Bendrijos valdyba nesiėmė jokių priemonių, kad būtų sušauktas visuotinis susirinkimas ir būtų išrinkta nauja valdyba ir pirmininkas įstatuose nustatyta tvarka.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Apeliančių pareiga apmokėti bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo išlaidas kildinama ne iš susirinkimo sprendimo, o iš įstatymo.

5.2. Apeliacinio skundo teiginiai apie nesušauktą susirinkimą niekaip nepaneigia pačių apeliančių išreikšto sutikimo šiems darbams, nes apie kiekvieną elektrifikavimo darbų vykdymo etapą apeliantės buvo informuojamos nuo pat pradžių.

5.3. Atlikti pastato elektrifikavimo darbai neabejotinai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nes pastatas šių darbų skubiai neatlikus apskritai galėjo likti be galimybės apsirūpinti elektros energijos tiekimu, o tai sukeltų itin neigiamas pasekmes ir galėtų netgi apriboti savininkams galimybę naudotis jų nuosavybe.

5.4. Jeigu remonto ar rekonstrukcijos metu atlikti darbai ir padarytos išlaidos, dėl kurių bendraturtis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai bendraturčiui atsiranda pareiga padengti išlaidas, proporcingai jo daliai.

5.5. Atsakovė yra savininkų bendrija, kurios tikslas pagal Bendrijos įstatus – įgyvendinti pastato patalpų savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, atnaujinimu, atitinkamai jokių jai pavestų įgaliojimų ir nustatytos kompetencijos atsakovė neviršijo.

5.6. Atsakovė informavo, kad S. Š. buvo UAB „Eurotinklai“ darbuotojas, kuris buvo atsakingas už darbų vykdymą. Tačiau tokią aplinkybę apeliantės be jokio pagrindo aiškina kaip jo vadovavimą projektui vietoje bendrijos pirmininko.

5.7. Atsakovė neprivalėjo įrodinėti, kad jos sudarytas sandoris yra sąžiningas, nes tai yra preziumuojama. Todėl apeliantėms teko pareiga šią prezumpciją paneigti – t. y. pateikti į bylą įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, tačiau tokiu įrodymų apeliantės nepateikė.

5.8. Laikinas pareigų ėjimas nėra registruojamas Registrų centre, tačiau tai nereiškia, kad valdybos susirinkimo sprendimas dėl laikinai einančio pareigas pirmininko paskyrimo apeliantėms yra neprivalomas, nes tai yra atsakovės (juridinio asmens) priimtas sprendimas, kuris yra galiojantis ir vykdytinas.

5.9. Atsakovė pati geranoriškai pateikė į bylą visą turimą dokumentaciją, susijusią su UAB „EUROTINKLAI“ ir Bendriją siejančiais rangos teisiniais santykiais. Daugiau jokių kitų dokumentų šiuo klausimu atsakovė neturi ir apie tai teismą informavo, todėl 58.4. papunktyje formuluojamo apeliančių prašymo yra objektyviai neįmanomas įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pritaria esminiams teismo sprendime išdėstytiems motyvams dėl pirmininko veiksmų teisėtumo ir įpareigojimo apeliantėms atnaujinti elektros tiekimą.

Dėl žodinio nagrinėjimo

9. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

10. Nustatyta, kad S. C. yra (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) (atsakovės) pirmininkas nuo 2016 m. gegužės 23 d. 2018 m. gegužės 9 d. pirmininkas S. C. kreipėsi į ESO savininkų vardu, siekdamas gauti informaciją dėl tiesioginių ESO įvadų, nes į pastatą elektros energija buvo atvesta per UAB „Vilniaus vaizdas“ (toliau – VV) priklausančius tinklus. Iš 2019 m. gegužės 23 d. atsakovės valdybos susirinkimo protokolo matyti, kad valdyba svarstė klausimą dėl laikinojo pirmininko paskyrimo ir nutarė skirti esamą bendrijos pirmininką S. C. laikinai eiti pirmininko pareigas iki naujo pirmininko išrinkimo. 2020 m. vasario 25 d. el. laiške pirmininkas dėl ESO įvado pateikė visiems savininkams informaciją apie sąlygas ir proceso eigą. 2021 m. balandžio 15 d. pirmininkas bendrijos vardu kreipėsi į ESO dėl techninių sąlygų. ESO pateikė Sutarties spec. Sąlygas, kuriose nurodyta, kad bendrijos įgaliotas asmuo yra S. C., nurodyta preliminari prisijungimo kaina. Byloje duomenų, kad Specialios sąlygos būtų ginčytos, nėra. Iš 2021 m. gegužės 5 d. el. laiško matyti, kad ESO patvirtino paraišką, nurodė prisijungimo darbų kainą – 29 000 Eur. 2021 m. lapkričio 1 d. buvo pasirašyta rangos darbų sutartis tarp bendrijos ir UAB „Eurotinklai“, nurodant darbų kainą, terminus, sutarties dalyką. 2022 m. vasario 21 d. pirmininkas el. laišku kreipėsi į savininkus, informuodamas apie proceso eigą ir galimas rizikas. 2022 m. spalio 24 d. el. laišku pirmininkas teikė informaciją dėl vykdomo projekto. 2022 m. kovo 10 d. UAB „Eurotinklai“ buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl pirminėje sąmatoje nenumatytų darbų ieškovės ieškinio pareiškimu prašo pripažinti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos jos pirmininko S. C., veiksmus sudarant sandorius dėl elektros įvado, išrašant ieškovėms 2022 m. rugsėjo 10 d. sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nutraukiant elektros energijos tiekimą UAB „Mikrosistemos“, neteisėtais. Ieškovių teigimu, priimti sprendimą pakeisti elektros energijos įvadą, sudaryti konkrečią sutartį su konkrečiu rangovu ir elektros energijos tiekėju už konkrečią kainą galėjo tik vienas Bendrijos valdymo organas – Bendrijos visuotinis narių susirinkimas, tačiau jis nebuvo šaukiamas, pirmininkas veikė ultra vires ir prisiėmė atsakovei nebūdingas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas ieškovių ieškinį atmetė.

Dėl dokumentų išreikalavimo

11. Apeliantės prašo išreikalauti arba išduoti teismo liudijimą gauti visus likusius ir byloje nepateiktus dokumentus, susijusius su UAB „EUROTINKLAI“ ir atsakove (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) siejančiais rangos teisiniais santykiais, taip pat visą šalių korespondenciją šiuo klausimu; išduoti teismo liudijimą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauti duomenis apie S. Š. darbo UAB „EUROTINKLAI“ laikotarpį; išduoti teismo liudijimą gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciją apie visas UAB „EUROTINKLAI“ (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijai „Vileišio loftai“ išrašytas ir registruotas sąskaitas faktūras.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašomi išreikalauti dokumentai nėra susiję su pateiktais reikalavimais. Be to, atsakovė patvirtino, kad visus turimus dokumentus, susijusius su elektros įvedimu, pateikė, todėl apeliančių prašymo išreikalauti dokumentus/išduoti teismo liudijimą nėra pagrindo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

13. Apeliantės pateikė naujus įrodymus.

14. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, kad apeliantės pateiktais naujais įrodymais grindžiami jos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog objektyvi būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus iškilo apeliacinės instancijos teisme, todėl juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl ginčo

15. Apeliantės nurodė, kad teismas be jokių motyvų nusprendė netaikyti imperatyvios Bendrijos įstatuose ir įstatyme nustatytos sprendimo priėmimo tvarkos, iš esmės suteikdamas teisę vienam Bendrijos valdymo organui (Bendrijos pirmininkui) visiškai perimti kito Bendrijos valdymo organo (visuotinio susirinkimo) kompetenciją. Apeliančių argumentai nepagrįsti.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos jos pirmininko S. C., veiksmus sudarant sandorius dėl elektros įvado, išrašant sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nutraukiant elektros energijos tiekimą UAB „Mikrosistemos“, neteisėtais.

17. CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios. Jeigu remonto ar rekonstrukcijos metu atlikti darbai ir padarytos išlaidos, dėl kurių bendraturtis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, tai bendraturčiui atsiranda pareiga padengti išlaidas, proporcingai jo daliai (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis).

18. Kaip byloje nustatyta, atsakovė pateikė elektros tinklų paslaugos sutarties Bendrąją dalį, kurią pasirašė bendrijos įgaliotas asmuo – pirmininkas, pagal kurią preliminari įmoka prijungimo – 29 000 Eur su PVM, šios sutarties pagrindu 2021 m. gegužės 4 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateikė bendrijai išankstinio apmokėjimo sąskaitą 29 000 Eur sumai. Taip pat atsakovė pateikė 2021 m. lapkričio 1 d. Rangos darbų sutartį, pasirašytą su UAB „Eurotinklai“ bei 2022 m. kovo 10 d. su UAB „Eurotinklai“ pasirašytą papildomą susitarimą dėl pirminėje sąmatoje nenumatytų darbų, taip pat UAB „Eurotinklai“ bendrijai 2022 m. balandžio 7 d., 2022 m. balandžio 15 d., 2022 m. balandžio 28 d., 2022 m. gegužės 20 d. ir 2022 m. liepos 14 d. išrašytas sąskaitas – faktūras ir atliktų darbų aktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog tie darbai nebuvo atlikti. Priešingai, nurodytos Sutartys ir PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad darbai buvo atlikti ir už šiuos darbus turi būti atsiskaityta. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Bendrijos pirmininkas teisėtai ėmėsi veiksmų elektros tinklams įvesti, nes priešingu atveju namas/patalpos būtų likęs be elektros, todėl darytina išvada, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos pagrįstai ir pripažinti bendrijos pirmininko veiksmų neteisėtais nėra pagrindo.

19. Dėl įpareigojimo atnaujinti elektros energijos tiekimą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ne Bendrijos pirmininkas ar Bendrija atjungė ieškovėms elektrą. Kaip byloje nustatyta, ieškovės nesumokėjo už atliktus darbus, Rangovas neišdavė pažymos ir ieškovės nebuvo prijungtos prie tinklo. 2022 m. spalio 24 d. susirašinėjimas su ieškove patvirtinta, kad jai buvo išaiškinta, jog bet kuriam savininkui, kuris nebus padengęs savo dalies ESO projekte išlaidų, nebus išduodamas Rangovo aktas (reikalaujamas dar ESO sutartyje) ir ESO perjungimo metu tiesiog šio vartotojo neprijungs prie tinklo. Taigi kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, pačių ieškovių elgesys sąlygojo tai, kad jos liko neprijungtos prie tinklo, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą įpareigoti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendriją (duomenys neskelbtini), atstovaujamą pirmininko S. C., nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną dieną atkurti elektros energijos tiekimą į ieškovių patalpas, nes tai nuo Bendrijos nepriklauso.

20. Šiuo atveju tiek skundžiamo sprendimo turinys, tiek bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, teismo sprendimą tinkamai motyvavo bei padarė teisingas teisiniais ir faktiniais argumentais pagrįstas išvadas, todėl vien tai, kad byloje esantys įrodymai, nustatytos faktinės aplinkybės įvertinti ne taip, kaip juos vertina apeliantės, nereiškia nei netinkamo įrodymų vertinimo, nei sprendimo nemotyvavimo, nei teismo sprendimo nepagrįstumo.

21. Apeliantės taip pat prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką S. C. įstatuose ir įstatyme nustatyta tvarka sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą.

22. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DGNKPPSBĮ) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visuotinius susirinkimus šaukia bendrijos pirmininkas arba bendrijos valdyba bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). Jeigu bendrijos valdymo organas per mėnesį nuo reikalavimo sušaukti visuotinį susirinkimą pateikimo dienos susirinkimo nesušaukia, jį gali sušaukti revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių (jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, – daugiau kaip penktadalis bendrijos narių kiekviename pastate arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių bent viename pastate, jeigu visuotinis susirinkimas šaukiamas pasibaigus valdymo organų kadencijai). T. B. pirmininkui kyla pareiga pagal DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 1 dalį šaukti visuotinį susirinkimą; tačiau visuotinis susirinkimas turi būti sušauktas ir tais atvejais, kai to reikalauja revizijos komisija (revizorius) arba daugiau kaip penktadalis bendrijos narių. Visuotinis susirinkimas turi būti šaukiamas kasmet ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus finansiniams metams. Kiekviename visuotiniame susirinkime išrenkamas susirinkimo pirmininkas ir sekretorius (DGNKPPSBĮ 11 straipsnio 3 dalis).

23. Kaip byloje nustatyta, nors pagal minėtas DGNKPPSBĮ nuostatas toks susirinkimas turėjo būti sušauktas, pirmininkas šios pareigos nevykdė, taigi ieškovių reikalavimas įpareigoti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką S. C. įstatuose ir įstatyme nustatyta tvarka sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą pagrįstas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovių reikalavimo įpareigoti pirmininką sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, nurodytos aplinkybės yra pagrindas šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškovių reikalavimą tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Apeliantės nepagrįstai teigia, kad iki šiol nėra aiškumo, ar Bendrija yra tinkamai atstovaujama ir turi kokį nors teisėtą valdymo organą, nes Bendrijos pirmininko ir valdybos įgaliojimai yra pasibaigę.

25. DGNKPPSBĮ 16 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad kai bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų arba bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi, bendrijos valdyba skiria vieną iš savo narių laikinai, iki naujo pirmininko išrinkimo, eiti bendrijos pirmininko pareigas. DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kai vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių. Atsakovės įstatų 51 p. taip pat numatyta, kad kai bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš valdybos narių. Taigi laikinai einančio pareigas bendrijos pirmininko institutas yra įtvirtintas tiek DGNKPPSBĮ, tiek ir atsakovės įstatų nuostatomis. Byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad bendrijos pirmininko kadencija yra pasibaigusi. Šias pareigas S. C. šiuo metu eina laikinai, iki bendrijoje bus išrinktas pirmininkas. Be to, sprendimas eiti S. C. pirmininko pareigas nėra nuginčytas, taip pat nėra ginčijamas ir šioje byloje, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centras duomenimis ir pagrįstai laikė, kad S. C. Bendrijai vadovauja tesėtai.

Dėl kitų argumentų

26. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir nustatytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovių reikalavimas įpareigoti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką S. C. įstatuose ir įstatyme nustatyta tvarka sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, naikintinas, ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas S. C. įpareigotinas įstatuose ir įstatyme nustatyta tvarka sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, kita teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

28. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

29. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Mikrosistemos“ pirmosios instancijos teisme sumokėjo 368 Eur žyminio mokesčio, patyrė 3 566,76 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovė patyrė 2 157,43 Eur teisinės pagalbos išlaidų, trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vaizdas“ patyrė 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tenkinus 33 proc. ieškovių reikalavimų, ieškovei UAB „Mikrosistemos“ iš atsakovės priteistina 1 298,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovių priteistina 1 445,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 722,74 Eur iš kiekvienos ieškovės. Trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus vaizdas“ iš ieškovių priteistina 324,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 162,14 Eur iš kiekvienos ieškovės (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Mikrosistemos“ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 315 Eur žyminio mokesčio, patyrė 2 758,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė patyrė 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

31. Ieškovių apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (33 proc), ieškovei UAB „Mikrosistemos“ iš atsakovės priteistina 1 014,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovių priteistina 810,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 405,35 Eur iš kiekvienos ieškovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ reikalavimas įpareigoti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką S. C. įstatuose ir įstatyme nustatyta tvarka sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – įpareigoti (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininką S. C. įstatuose ir įstatyme nustatyta tvarka sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą.

Kitą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių A. V. ir uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ ieškinys, palikti nepakeistą.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mikrosistemos“ iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 1 298,47 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) pastato butų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ 722,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) pastato butų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. V. 722,74 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vaizdas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ 162,14 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vaizdas“ iš ieškovės A. V. 162,14 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mikrosistemos“ iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 1 014,35 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) pastato butų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mikrosistemos“ 405,35 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei (duomenys neskelbtini) pastato butų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. V. 405,35 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.