Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Zarasų būstas“, tretieji asmenys – AB „Panevėžio energija“, J. K., UAB „Lavitas“, E. V. dėl išmokėtų sumų gražinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas R. Ž. parodė, kad dirba AB „Panevėžio energija“ Zarasų šilumos tinklų rajone šaltkalviu. 2018 m. lapkričio mėn., savaitgalį, gavęs pranešimą kad pas J. K. teka vanduo, nuvyko pas jį. Jo buto lubos ir siena buvo šlapios. Namo šildymas tuo metu jau buvo įjungtas. Jis rūsyje uždarė kranus, nuleido vandenį. Buvo užėjęs į viršutinį aukštą, bet ten buvo sausa, trukęs vamzdis ėjo viršutiniame bute po grindimis. Jis gedimo nešalino

Liudytoja A. L. parodė, kad dirba AB „Panevėžio energija“ Zarasų šilumos tinklų rajone direktoriaus pavaduotoja. Savaitgalį, 2018 m. lapkričio 18 d., gavo pranešimą, kad(duomenys neskelbtini), bute Nr. 12 teka vanduo. Jų šaltkalvis išdrenavo vandenį, uždarė stovą, bet gedimo nešalino. Ji apie įvykį pranešė UAB „Lavitas“ direktoriui, nes tuo metu name vyko renovacija, namas buvo atiduotas renovaciją atliekančios įmonės žinion, kuri ir pašalimo gedimą. Namo šildymas buvo įjungtas 2018 m. lapkričio 5 d., prieš tai buvo atlikti namo šildymo sistemos hidrauliniai bandymai, viskas buvo tvarkoje. Kad namo vamzdžių būklė prasta, buvo žinoma ir tai net įtraukė į projektavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK ) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

Byloje nustatyta, kad 2018-12-06 daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), trūko šildymo ir karšto vandens sistemos bendro naudojimo vamzdis ir buvo aplietos patalpos, esančios(duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl buto užliejimo priežasties. Patalpos buvo apdraustos ADB „Gjensidige“ Įmonių turto draudimu (draudimo liudijimas Nr. GJELT Nr. 2610545), kurio draudimo apsauga galiojo įvykio metu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 334,43 Eur draudimo išmoką apdraustų patalpų savininkui J. K.. Tokiu būdu, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi už namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendruosius inžinerinius tinklus yra atsakingas namo administratorius UAB „Zarasų būstas“ ir privalėjo užtikrinti tinkamą vamzdžių funkcionavimą, todėl ieškinį dėl išmokėtų sumų gražinimo pareiškė būtent atsakovei UAB „Zarasų būstas“. Ieškovė, nurodydama, kad atsakovė yra įrenginio – trūkusio šildymo vamzdžio, dėl kurio trūkumų atsirado žala, valdytoja, atsakovės atsakomybę grindžia CK 6.266 straipsniu.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Taigi, pagal šią teisės normą griežtoji atsakomybė konkrečiam asmeniui gali būti taikoma tik jeigu asmuo yra statinio savininkas arba valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar atsakovei buvo perduota teisė savarankiškai valdyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus.

Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai priklauso šio namo butų savininkams (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), kurie proporcingai savo namo daliai privalo apmokėti išlaidas namui išsaugoti ir išlaikyti, nustatyta tvarka mokėti mokesčius, kitas įmokas ir rinkliavas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), reguliariai kaupti lėšas, skirtas namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (CK 4.82 straipsnio 4 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis).

CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), 8 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Funkcijos, kurias atlieka administratorius įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, įtvirtintos Nuostatų 4 punkte. Pagal jį administratorius sudaro ir tvarko namo butų ir kitų patalpų ir patalpų savininkų (naudotojų) sąrašą (4.1 punktas), sudaro ir tvarko namo bendrojo naudojimo objektų aprašą (4.2 punktas), organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas), rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą, apskaičiuoja mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifą ir teikia juos patalpų savininkams tvirtinti (4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą (4.5 punktas), organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (4.6 punktas), dalyvauja name vykdytų statybos darbų užbaigimo procedūrose (4.7 punktas), rengia, teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo ir šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (4.8 punktas), šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus, atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę (4.9 punktas), apskaičiuoja Nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimus, įmokas, tvarko jų surinkimo ir naudojimo apskaitą (4.10 punktas), vadovaudamasis CK 4.85 straipsniu, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba organizuoja balsavimą raštu (4.11 punktas), rengia metinę savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, ataskaitą (4.12 punktas), skelbia informaciją apie savo veiklą (4.13 punktas), užtikrina valstybinės vėliavos iškėlimą (4.14 punktas). Nuostatų 7 punkte nustatomos administratoriaus pareigos įgyvendinant nurodytas funkcijas.

Nagrinėjamu atveju siekiant įvertinti administratoriui suteiktos valdymo teisės turinį, išskirtinos tokios administratoriaus pareigos kaip pareiga Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas) ir pareiga pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, (7.7 punktas). Teismas, įvertinęs Nuostatuose įtvirtintas administratoriaus funkcijas ir su jų vykdymu siejamas pareigas, konstatuoja, kad administratoriui nesuteikta teisė savarankiškai valdyti bendrojo naudojimo objektus, kadangi administratorius savarankiškai gali priimti sprendimus tik dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo ir kai bendrojo naudojimo objektų būklė kelią grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Visais kitais atvejais administratorius gali veikti tik įgyvendindamas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimus (CK 4.85 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad atsakovei deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu esant visoms kitoms tokios atsakomybės kilimo sąlygoms gali atsirasti tik nustačius, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė bendro naudojimo objektų išlikimui, žmonėms ar aplinkai arba nustačius, kad atsakovė neįvykdė namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl CK 6.266 straipsnio dalyje nustatytų sąlygų taikymo, turi nustatyti faktines aplinkybes, dėl kokių priežasčių padaryta žala ir ar ji yra susijusi priežastiniu ryšiu su pastato, statinio, įrenginio, jų konstrukcijų sugriuvimu ar trūkumais, lėmusiais žalos padarymą. Griežtoji atsakomybė taikytina tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508-219/2017). Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, ar atsakovei kyla atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti priežastis, nulėmusias ieškovės patirtos žalos atsiradimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1-623 paskirta administruoti daugiabutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), t. y. atsakovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratore (CK 4.84, 4.240 straipsniai). Taip pat pagal LR Vyriausybės 2015-08-05 nutarimo „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatas, turi užtikrinti šio objekto techninę priežiūrą, kad jis atitiktų privalomuosius reikalavimus, patvirtintus 2018 m. gruodžio 18 d. LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-348 „Dėl daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos privalomųjų reikalavimų patvirtinimo“, įgyvendinti namo butų ir kt. patalpų savininkų sprendimus, susijusius su šiuo objektu, esant pagrindui, šaukti namo savininkų susirinkimus dėl šios sistemos atnaujinimo, pertvarkymo, modernizavimo ir kt. Nurodytame LR Vyriausybės nutarime nėra nuostatų apie tai, kad administratoriui bendro naudojimo objektai (tame tarpe ir minėta namo karšto vandens sistema) perduodami savarankiškai valdyti, priešingai – jame kalbama pagrinde apie techninės priežiūros organizavimą, ir nurodoma (kaip ir minėtose CK 4.82-4.85 straipsnių nuostatose), kad sprendimus dėl šio objekto keitimo, kapitalinio remonto, atnaujinimo, modernizavimo ir pan. gali priimti ne administratorius (atsakovė), o tik daugiabučio namo butų ir kt. patalpų savininkai. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad atsakovei nurodytais teisės aktais buvo perduota ne minėto daugiabučio bendro naudojimo objektų savarankiško valdymo, o tik techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo (-ų) nurodymus funkcija, todėl atsakovė negali būti pripažinta bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir name trūkusio karšto vandens vamzdžio) valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, kaip to reikalauja ieškovė. Aplinkybė, kad būtų kilusi grėsmė šildymo sistemos vamzdyno išlikimui, žmonėms ar aplinkai, lemianti pareigą atsakovei imtis veiksmų, nenustatyta. Todėl, teismo vertinimu, atsakovės atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu negalima ir ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.

Ieškovė ieškinyje remiasi ir CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Todėl teismas laiko, jog, atskleisdamas bylos esmę, turi pasisakyti ir dėl atsakovės atsakomybės bendrais pagrindais klausimo.

Pagal 6.263 CK straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme ar sutartyje nustatytos pareigos, kai dėl to kilo žala arba tai sudarė sąlygas žalai atsirasti ar padidėti, t. y. tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis. Dėl žalos fakto ir dydžio byloje ginčo nėra.

Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad namo esančio (duomenys neskelbtini), savininkų bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantis šildymo sistemos vamzdis trūko atkarpoje tarp būto Nr. 15 ir Nr. 12, kuri yra po buto Nr. 12 grindimis, t. y. vizualiai šios vamzdžio atkarpos būklės įvertinti nėra objektyvios galimybės. Šios vamzdžio atkarpos būklė objektyviai gali būti patikrinama, tik atliekant hidraulinius bandymus sukeliant slėgį sistemoje ir stebint jo lygį, tokiu būdu įvertinant sistemos sandarumą. Atsakovė 2013-11-01 su trečiuoju asmeniu – AB „Panevėžio energija“ yra sudariusi Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros bei šilumnešio ir karšto vandens pristatymo vartotojams sutartį Nr. 70/14, pagal kurią daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), karšto vandens sistemos techninė priežiūra pavesta trečiajam asmeniui AB „Panevėžio energija“ (1 t., b. l. 62-69). Be to, 2017 m. spalio 6 d. buvo parengtas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektas (1 t., b. l. 74-78), kurio pagrindu užsakovė UAB „Zarasų būstas“ 2018-08-24 perdavė rangovui UAB „Nimetus“ statybos darbų žurnalą rangovui, o pastaroji subrangovui – UAB „Lavitas“, t. y. UAB „Zarasų būstas“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą laikinai perdavė trečiųjų asmenų žinion (1 t., b. l. 79). Į byla pateikti 2018-08-21, 2018-10-04 vidaus sistemos sandarumo hidraulinio bandymo aktai (1 t., b. l. 98, 99) patvirtina, kad atlikus namo šildymo sistemos magistralės ir stovų hidraulinius bandymus, o taip pat ir karšto vandentiekio sistemos hidraulinius bandymus, sistemos hidraulinius išbandymus atlaikė. Šie aktai pasirašyti ir AB „Panevėžio energija“ atstovo.

Ieškovė ieškinyje nenurodė kuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai, kokiais veiksmais kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus pažeidė arba ko atsakovė neatliko, nors turėjo. Atvirkščiai, iš aptartų įrodymų visumos matyti, jog atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, tinkamai užtikrino jai pavestas namo administratoriaus pareigas. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas laiko, jog byloje nėra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai, o jiems nesant nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos apliejus butą. Ieškovei šių aplinkybių neįrodžius, teismas laiko, jog atsakovei deliktinė atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra visų būtinų jos taikymo sąlygų. Todėl ieškinys šiuo pagrindu atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistina valstybei 15,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“ 15,01 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, kurios mokamos banke Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.