- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- e2S-189-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-41613-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- UAB „Betono gaminiai“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.12pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Betono gaminiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Ekvada“ ieškinį atsakovui UAB „Betono gaminiai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti atsakovo 2015 m. kovo 24 d. atliktą vienašališką įskaitymą negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu ir priteisti iš atsakovo 6 300 Eur dydžio skolą, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Reiškiamo reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 6 300 Eur sumai areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.Nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Pažymėjo, kad pareiškimo reikalavimo suma yra pakankamai didelė ir byloje egzistuoja viešasis interesas, kadangi ieškovas yra bankrutavusi įmonė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti 6 300 Eur sumai areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai – turtines teises ar pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti minėtu turtu, išskyrus atsiskaitymą su kreditoriumi, mokėti darbuotojams darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus.Teismas, įvertinęs ieškovo reikalavimų pobūdį bei atsižvelgus į tai, kad reikalavimas turtinis, skolos suma didelė, padarė išvadą, kad pareiškime nurodytos aplinkybės gali pasunkinti byloje priimto teismo sprendimo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį.Teigia, kad ieškovas savo teiginio pagrindimui dėl didelės pinigų sumos ir atsakovo finansinės padėties nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymi, kad teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti dėl didelės reikalavimo sumos, negalima taikyti, kadangi suma nėra didelė, atsakovas yra sėkmingai veikiantis juridinis asmuo, turinti turto, iš kurio galėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas jei teismas patenkintų ieškinį. Nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas yra nesąžiningas, ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir pan. Ieškovas net nepateikė jokių finansinių duomenų, jog atsakovo turtinės padėtis yra prasta ir tai galėtų įtakoti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas atsakovo nesąžiningumo neįrodinėjo ir duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė.Pažymi, kad teismas turi spręsti, ar reikalavimo suma yra didelė būtent atsakovui. Nurodo, kad pagal paskutinius finansinius duomenis (2017-09-30 Balansas) atsakovo turtas sudaro 735 170 Eur, tame tarpe piniginės lėšos 412 151 Eur, mokėtinos sumos tik 11 892 Eur. Atsakovas pelningai veikiant įmonė, 2017-09-30 duomenimis pelnas sudarė 5 917 Eur, 2016 metų pelnas sudarė 646 782 Eur. Teigia, kad ieškinio suma atsakovui nėra laikytina didele, duomenų, kad atsakovas siektų jo turimą turtą paslėpti, perleisti ar kitaip išvengti išieškojimo, nėra.Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad vien ieškinio suma suponuoja išvadą, kad objektyviai gali padidėti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pažymi, kad civilinėje byloje egzistuoja viešasis interesas – ieškovas yra bankrutavusi įmonė. Teismas turi teisę netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik tuomet, kai yra neabejotinų duomenų apie atsakovo galimybę įvykdyti jam galimai nepalankų teismo sprendimą. Tokių duomenų byloje nėra. Teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau nei būtina galimam ieškovo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas negalėjo teikiamų įrodymų pateikti nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvertinus, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, ieškovas su jais susipažino, su atskirojo skundo pateiktus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkinas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas pripažinti 2015 m. kovo 24 d. atliktą vienašališką įskaitymą negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 6 300 Eur dydžio skolą preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentavo didele ieškinio suma, skola – 6 300 Eur.Iš apelianto pateikto 2017 m. rugsėjo 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad apeliantas 2017 m. rugsėjo 30 d. turėjo turto už 735 170 Eur, iš jo ilgalaikio turto už 11 314 Eur, trumapalaikio – 723 856 (atsargos – 27 944, per vienus metus gautinos sumos – 283 761, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 412 151 Eur), grynasis pelnas 2016 m. pabaigoje sudarė 646 782 Eur, 2017 m. rugsėjo 30 d. – 5 917 Eur. Atsižvelgus į nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo prašoma priteisi skolos suma (6 300 Eur) atsakovui nėra didelė. Taigi teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovui, neįvykdymo grėsmė dėl didelės reikalavimo sumos nagrinėjamu atveju neiškyla.Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1000-196/2017; 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017). Vien ieškinio pareiškimas nereiškia, jog atsakovas laikytinas nesąžiningas, o kitos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovo nesąžiningumo ieškovo nenurodytos ir byloje nenustatytos. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodyti argumentai, kad ieškiniu iš atsakovo prašoma priteisti suma yra didelė bei, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ir spręsti, jog atsakovas turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą. Taigi nėra pagrindo atsakovui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Apeliacinės instancijos teismas pagal nustatytas bylos aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo palikti galioti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis naikintina, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymėtina, kad apeliantas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu nagrinėjamoje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinius ir kasacinius skundus. Ir nors apeliantas teikė atskirąjį skundą, CPK 83 straipsnio taikymo prasme jis prilygintinas apeliaciniam skundui (CPK 338 str.). Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, apeliantas žyminio mokesčio, teikdamas atskirąjį skundą, neturėjo mokėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1933-302/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Dėl to sumokėtas žyminis mokestis už atskirąjį skundą apeliantui grąžintinas, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo bankrutavusios UAB „Ekvada“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.
Grąžinti atsakovui UAB „Betono gaminiai“ (įmonės kodas 302621375) 50 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2017 m. gruodžio 11 d. mokėjimo nurodymu Nr. 000798.
Nutartį išsiųsti Turto arešto aktų registrui.