- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-861-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03209-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl piniginių prievolių pripažinimo nepagrįstomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovės prievolinis piniginis reikalavimas ieškovui dėl 25 983,61 Eur skolos yra nepagrįstas (kaip nurodyta atsakovės 2023 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) ir ieškovas nėra skolingas atsakovei už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. iki 2023 m. kovo 17 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo R. A. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ ir išaiškino, kad dėl ginčo sprendimo ikiteismine tvarka ieškovas turi kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (toliau ir Taryba).
3. Iš ieškovo pateikto ieškinio ir jo priedų teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl apmokėjimo už panaudotą elektros energiją.
4. Teismas nustatė, kad teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog vartotojas, siekiantis ginti pažeistas savo teises, susijusias su apmokėjimu už elektros energiją, pirmiausia ginčą turi spręsti su elektros energijos tiekėja, vėliau – privaloma ikiteismine tvarka Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje, o nesutikdamas su sprendimu, kreiptis į teismą pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnyje numatytą ginčų tarp energetikos įmonės ir vartotojo nagrinėjimo tvarką bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė rašytinių įrodymų, jog ginčą privaloma ikiteismine tvarka sprendė Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje. Esant šioms aplinkybėms, laikė, kad ieškovas kreipėsi į teismą, nesilaikydamas išankstinės šiai bylų kategorijai nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl jo ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas R. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti ieškovo R. A. ieškinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ piniginio prievolinio reikalavimo pripažinimo nepagrįstu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Ieškovo vertinimu, teismas nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę į teisminę gynybą ir neteisėtai nustatė, kad ieškovo ir atsakovės ginčui taikytina privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka.
6.2. Ieškovo teigimu, skundžiamoje nutartyje taikyti teisės aktai, reglamentuojantys tarp ieškovo ir atsakovės kilusio ginčo sprendimą, nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos ir nevaržo ieškovo teisės tiesiogiai kreiptis į teismą.
6.3. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Kitų (ne buitinių) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami ne teismo tvarka pagal Tarybos nustatytas atitinkamų ginčų nagrinėjimo taisykles. Remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, turi teisę kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą arba į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba teisėti interesai. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima iš vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą.
6.4. Ieškovo vertinimu, remiantis nurodytomis, šiuo metu galiojančiomis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis, vartotojui privaloma kreiptis tik į prekių ar paslaugos teikėją (išskyrus, kai vartotojas kreipiasi tiesiogiai į teismą), o prekės ar paslaugos teikėjui vartotojo reikalavimo netenkinus, jam suteikiama teisė kreiptis į teismą. Pats vartotojas sprendžia, ar nori pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ikiteisminėse ginčus nagrinėjančiose institucijose, ar kreiptis tiesiogiai į teismą. Nei Energetikos įstatyme, nei Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka Valstybinėje energetikos reguliavimo tarnyboje. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka.
6.5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad siekdamas taikaus ginčo sprendimo, jau kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl nepagrįsto piniginio prievolinio reikalavimo. Ieškovo vertinimu, jam pasinaudojus ikiteismine tvarka ir kreipusi su pretenzija į atsakovę, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei.
6.6. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, nepagrįstai suvaržė šią teisę, todėl skundžiama nutartis naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip pateiktą nesilaikant privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
9. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo ir atsakovės ginčui taikytina privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi nei Energetikos įstatyme, nei Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka Valstybinėje energetikos reguliavimo tarnyboje.
10. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka, todėl ji priklauso nuo teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimo ir tinkamo šios teisės įgyvendinimo sąlygų įvykdymo. Tokios sąlygos ir prielaidos numatytos CPK 137 straipsnio 2 dalyje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
11. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – vartotojų ir energetikos įmonių, geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo įmonių ginčus dėl apmokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, dėl valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, taip pat vartotojų ir energijos taupymo paslaugų teikėjų ginčus dėl energijos taupymo paslaugų teikimo ir kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje.
12. Energetikos įstatyme nustatyta vartotojų (įskaitant ir buitinių) ginčų sprendimo su energetikos įmonėmis tvarka (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1-5 dalys). Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Energetikos įmonė privalo išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir jam motyvuotai atsakyti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreipimosi gavimo dienos. Vartotojo kreipimąsi energetikos įmonė nagrinėja savo nustatyta tvarka, kurią privalo skelbti savo interneto svetainėje ir sudaryti sąlygas vartotojams su ja susipažinti kitais būdais (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Jeigu energetikos įmonė netenkina vartotojo reikalavimų arba juos tenkina iš dalies, atsakyme vartotojui turi būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo instituciją ar kitą subjektą, kompetentingą spręsti ginčą. Vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą neatima vartotojo teisės kreiptis į teismą. Vartotojas turi teisę ginti savo teises ir kitais, šiame įstatyme nenumatytais, teisėtais būdais (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis).
13. Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 punktas numato, kad vartotojų ir energetikos įmonių ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių naudojimo, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo, energijos taupymo paslaugų teikimo, dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl prisijungimo, mokėjimo už suvartotą energiją ar paslaugas, valstybės reguliuojamų kainų ir (ar) tarifų taikymo, dėl energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, taip pat kitus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus energetikos srityje ne teismo tvarka nagrinėja Taryba. Buitinių vartotojų ir energetikos įmonių ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 5 punktas).
14. Įvertinus Energetikos įstatymo bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas, daroma išvada, jog aptariamame straipsnyje nenurodyta, kad buitiniai vartotojai, prieš kreipdamiesi į teismą, privalo kreiptis į Tarybą, t. y. lingvistinė šios teisės normos formuluotė nepatvirtina, kad kreipimasis į Tarybą yra išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. Energetikos įstatymas ginčų sprendimo ne teisme tvarkos neapibrėžia kaip privalomos. Tokias išvadas padarė ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-142-1120/2022, išaiškinęs, jog Energetikos įstatymo 34 straipsnis suteikia teisę vartotojams ir energetikos įmonėms ginčus spręsti ne teismo tvarka Taryboje, tačiau naudojimasis šia tvarka nėra privaloma kreipimosi į teismą sąlyga.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktą Energetikos įstatymo 34 straipsnio nuostatų aiškinimą, sprendžia, kad ieškovas turėjo teisę naudotis Energetikos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje nustatyta ginčų sprendimo tvarka. Vis dėlto, kaip minėta, Energetikos įstatymo 34 straipsnyje nustatyta ginčų sprendimo ne teisme tvarka nėra kreipimosi į teismą sąlyga, todėl ieškovo nesinaudojimas šia tvarka, nesudaro pagrindo atsisakyti ieškinį priimti kaip pateiktą nesilaikant privalomos neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
16. Pastebėtina ir tai, jog pirmos instancijos teismas visiškai nevertino kartu su ieškiniu pateiktos ieškovo 2023 m. lapkričio 10 d. skundo (pretenzijos) atsakovei bei atsakovės atsakymo į skundą (pretenziją), iš kurių turinio galima daryti išvadas buvus išankstinei ginčo nagrinėjimo tvarkai, kaip numato Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis. Taigi, šiuo atveju teismas ne tik padarė netinkamas išvadas, jog vartotojams yra privaloma tvarka ginčas spręsti ne teismo tvarka Taryboje, tačiau ir neįvertino, jog ieškovas įgyvendino Energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą pirmiausia raštu kreiptis į energetikos įmonę, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį.
17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovo R. A. ieškinio atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl piniginių prievolių pripažinimo nepagrįstomis priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.