Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1981-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-31
Bylos Nr.: e2S-1981-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-02199-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: M. P.
Atsakovas: O. P., D. D.
Trečiasis asmuo: notarė Renata Jaskutėlienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1981-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02199-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.2.8.1; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. patikslintą ieškinį atsakovėms O. P. ir D. D. dėl palikimo priėmimo nuginčijimo, trečiasis asmuo notarė Renata Jaskutėlienė.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė M. P. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms O. P. ir D. D., prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovių palikėjos M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą ir palikėjo A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą, taip pat priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina M. G.. Ieškovės motina mirė būdama santuokoje su A. G.. (duomenys neskelbtini), t. y. kitą dieną po ieškovės motinos mirties, mirė jos sutuoktinis M. G.. M. G. ir M. G. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: M. G. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktiniui A. G.; M. G. jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktinei M. G.; mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, taip pat turtines teises paveldės ieškovė.

1.2. 2022 m. spalio 30 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą tikslu priimti palikimą pagal testamentą. Vilniaus m. 32-ajame biure jai buvo pateikta notarų biuro surašyta pareiškimo apie palikimo priėmimą forma. Pagal šią formą ieškovė pareiškė ir patvirtino, kad palikimą po palikėjos motinos M. G. mirties priima ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Tačiau Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė ieškovei paaiškino, jog atsižvelgiant į tai, kad M. G. nepriėmė palikimo, ji neturinti teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą. Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė formoje dėl palikimo priėmimo surašė, jog prieš ieškovei pasirašant pareiškimą notarė paaiškino, kad M. G. sutuoktinis M. G. nepriėmė palikimo; bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldintis po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti, jei pergyvenęs sutuoktinis nepriėmė palikimo; testamentiniam M. G. įpėdiniui, t. y. A. G., mirus po palikimo atsiradimo ir nespėjus priimti palikimo per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams; A. G. įpėdiniams įgyvendinus šią teisę (per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos, terminą skaičiuojant nuo A. G. mirties), visą M. G. priklausantį turtą pagal testamentą paveldės M. G. sutuoktinio A. G. įpėdiniai.

1.3. 2022 m. gruodžio 21 d. ieškovė Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą apie A. G. palikimo priėmimą, kuriuo pareiškė, jog palikimą pagal testamentą po A. G. mirties šiuo pareiškimu ji priima ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą; taip pat tuo atveju, jeigu notarė laiko, jog palikėjas M. G. jam mirus nepriėmė palikimo pagal testamentą, ieškovė sutinka ir priima pareiškėjo A. G. teisę priimti palikimą pagal testamentą ir paveldėti M. G. priklausantį turtą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovė nurodė, jog ji nesutinka su Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarės paaiškinimu, iš kurio tenka suprasti, jog ieškovė neturi teisės paveldėti pagal testamentą ar galimai neturi teisės į paveldėjimo transmisiją. Be kita ko, ieškovė 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė ir pareiškimo dėl palikimo priėmimo papildymą, kuriuo nurodė, kad papildo pareiškimą dėl M. G. palikimo priėmimo ir pareiškė bei patvirtino, kad palikimą po motinos M. G. mirties pagal testamentą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

1.4. Vilniaus m. 32-ojo biuro notarė Renata Jaskutėlienė 2022 m. gruodžio 22 d. priėmė atsakovių pareiškimus dėl A. G. ir M. G. palikimo priėmimo, t. y. traktavo, jog A. G. įpėdiniai pagal įstatymą turi teisę paveldėti ir A. G. vardu priimti motinos M. G. palikimą pagal testamentą bei A. G. palikimą turi teisę paveldėti ne ieškovė – testamentinė įpėdinė, o įpėdinės pagal įstatymą. Notarei pagal teismo liudijimą ieškovei pateikus ginčui aktualius dokumentus, nustatyta, jog atsakovės 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė vieną pareiškimą paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus jų tėvui A. G.. Be kita ko, šiame pareiškime atsakovei D. D., kuri taip pat veikė atsakovės O. P. vardu, buvo pateikta 2014 m. spalio 22 d. testamento kopija susipažinimui. Taip pat notarė paaiškino, jog jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Šią mirusio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos. Iš pareiškimo nustatyta, jog palikimą atsakovės priėmė kaip įpėdinės pagal įstatymą. Atsakovės 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė vieną pareiškimą paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus M. G.. Iš pareiškimo turinio nustatyta, jog ieškovės motinos M. G. palikimą atsakovės priėmė tuo pagrindu, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams.

1.5. Iš šio pareiškimo turinio nustatyta, jog atsakovės pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo nepaisant to, jog atsakovei D. D., kuri taip pat veikė atsakovės O. P. vardu, buvo pateikta minimo testamento kopija susipažinimui, o taip pat buvo pateikta informacija, jog palikėjos dukra ieškovė pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą po M. G. mirties, patvirtintą palikimo atsiradimo vietos notaro, bei pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui rašytinį pareiškimą apie palikimo priėmimą ir rašytinį pareiškimo apie palikimo priėmimą papildymą, kuriais prašo „<...> sustabdyti bet kokias vykstančias procedūras dėl bet kokių paveldėjimo dokumentų, tame tarpe paveldėjimo teisės liudijimo, išdavimo A. G. įpėdiniams pagal įstatymą <...>“.

1.6. Atsakovėms buvo žinomas tiek testamento turinys, tiek ir ieškovės pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo. Nepaisant to, atsakovės, nebūdamos palikėjo A. G. testamentinės įpėdinės, bei neturėdamos teisės priimti ieškovės motinos M. G. palikimo, vis tiek pateikė pareiškimus dėl palikėjų palikimo priėmimo, o notarė, nors jai buvo pateiktas aiškus reglamentavimas bei notarų rūmų konsultacija šio ginčo klausimu, jog paveldėti šioje situacijoje turi ieškovė, patvirtino šiuos pareiškimus. Teigia, kad atsakovėms, kurios yra tik palikėjo įstatyminės įpėdinės, net negalėjo atsirasti paveldėjimo teisė – teisė priimti tiek palikėjo A. G., tiek palikėjos M. G. palikimą pagal testamentą pagal paveldėjimo transmisiją vietoje palikėjo A. G.. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama nuginčyti atsakovių palikimo priėmimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovės O. P. ir D. D. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašė bylą nutraukti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą, priteisti atsakovėms iš ieškovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė bando paneigti atsakovių palikimų priėmimų pagrįstumą ir teisėtumą byloje pagal jos pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-4917-1171/2023), ir byloje pagal jos skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2YT-5534-808/2023, Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-643-643/2023), todėl materialinius teisinius padarinius ieškovei turės jos reikalavimų patenkinimas šiose bylose, o ne nagrinėjamoje byloje pagal jos ieškinį dėl palikimo priėmimo teisėtumo nuginčijimo. Dėl šios priežasties, ieškinio reikalavimų tenkinimas objektyviai negali sukelti ieškovei materialinių teisinių padarinių, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas bylą nutraukti.

3. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus.

4. Atsakovės pateikė tripliką, kuriuo palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo notarė Renata Jaskutėlienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, priteisė atsakovėms iš ieškovės 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.

6.1. Teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė savo teises paveldėti įrodinėja pagal du galimus pagrindus, kurie išdėstyti atitinkamo pavadinimo patikslinto ieškinio skyriuose: „Dėl palikimo priėmimo palikėjui A. G. faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti“ (patikslinto ieškinio 27-32 punktai) ir „Dėl ieškovės teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ir paveldėjimo transmisiją, jeigu juridinę reikšmę turintis faktas nebūtų nustatytas“ (patikslinto ieškinio 33-56 punktai). Teismo vertinimu, šie pagrindai yra vienas kitą panaikinantys – jeigu yra vienas, tai negali būti kitas, t. y. gali būti tik vienas iš jų.

6.2. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4917-1171/2023 konstatavo, jog visiškai pritartina suinteresuotų asmenų pozicijai, kad pareiškimas nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir ieškovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė, kadangi pareiškėja neįrodė, jog A. G. po sutuoktinės M. G. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Teismas konstatavo, jog tokiu būdu patikslinto ieškinio skyrius „Dėl palikimo priėmimo palikėjui A. G. faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti“ (patikslinto ieškinio 27-32 punktai) iš esmės jau yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-4917-1171/2023.

6.3. Teismas taip pat nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5534-808/2023 nutarė civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. skundą dėl notarinių veiksmų skirti nagrinėti teismo posėdyje 2023 m. gegužės 23 d. Šio skundo ir patikslinto ieškinio skyriaus „Dėl ieškovės teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ir paveldėjimo transmisiją, jeigu juridinę reikšmę turintis faktas nebūtų nustatytas“ (patikslinto ieškinio 33-56 punktai) analizė rodo, kad jie iš esmės yra tapatūs. Patikslinto ieškinio 33-50 punktai yra tapatūs skundo 22-39 punktams, tik yra skirtinga numeracija, kuri skiriasi 11 punktų. Skundo 40 punktas į patikslintą ieškinį neperrašytas, todėl sekančių punktų numeracija skiriasi 10 punktų – patikslinto ieškinio 51-54 punktai perrašyti iš skundo 41-44 punktų. Pabaigai patikslintame ieškinyje ieškovė pridėjo bendro pobūdžio 55 ir 56 punktus. Tokiu būdu ieškovės prašymas šioje byloje patvirtinti jos paveldėjimo teisę („esant šioje byloje patvirtintai ieškovės paveldėjimo teisei“ (dubliko 8 punkto penktas sakinys) savo turiniu ir esme yra visiškai tapatus jos reikalavimams kitoje byloje – panaikinti notarės atsisakymą pripažinti ją įpėdine, turinčią teisę paveldėti, įpareigoti notarę priimti pareiškimą apie palikimo priėmimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.

6.4. Ieškovė, siekdama pagrįsti prielaidą, jog ji turinti paveldėjimo transmisijos teisę, į bylą pateikė notarės atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, A. D. mokslinį straipsnį „Vienašaliai sandoriai paveldėjimo teisėje: valios išreiškimo forma“ ir Notarų rūmų prezidiumo konsultaciją (Notariatas Nr. 24/2017, 72-73 psl.). Teismas pažymėjo, kad civilinėje byloje pagal ieškovės skundą dėl notarės atsisakymo yra pateikti visi šie išvardinti įrodymai, kurie pateikti ir šioje civilinėje byloje, ir net daugiau. Tokiu būdu civilinėje byloje pagal skundą ieškovės patektų įrodymų bazė yra net platesnė negu šioje civilinėje byloje ir patikslinto ieškinio skyrius „Dėl ieškovės teisės paveldėti pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą ir paveldėjimo transmisiją, jeigu juridinę reikšmę turintis faktas nebūtų nustatytas“ bus išnagrinėtas pirmesnėje laike Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-5534-808/2023.

6.5. Teismas sprendė, jog toks bylų nagrinėjimo eiliškumas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, kai notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą ir pripažinus, jog toks pagrindas egzistavo, skundas yra netenkinamas ir tokiu atveju asmuo, siekdamas apginti, jo manymu pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas jas ginti atitinkamu įstatyme nurodytu būdu ar kitomis priemonėmis, priklausomai nuo atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindo. Tokiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu bylų nagrinėjimo eiliškumu yra siekiama užkirsti kelią kilti teisės kolizijai ir toksai bylų nagrinėjimo eiliškumas pilnai atitinka ir pačios ieškovės pasirinktam bylų nagrinėjimo eiliškumui – pirmiausia išnagrinėjama byla pagal ieškovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, po to – byla pagal jos skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir galiausiai jos ieškinys dėl palikimo priėmimo nuginčijimo.

6.6. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad šioje civilinėje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimas objektyviai negali ieškovei sukelti / nesukels materialinių teisinių padarinių, nes materialinius teisinius padarinius ieškovei turės / sukels jos reikalavimų patenkinimas kitose dviejose jos jau ankščiau inicijuotose civilinėse bylose, todėl šią civilinę bylą nutraukė.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė M. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo Vilniaus apylinkės teismo prašė pasinaikinti 2023 m. birželio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – civilinės bylos Nr. e2-6441-599/2023 nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-5534-808/2023, o Vilniaus apylinkės teismo teismui nesutikus su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašė – pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad nuosavybės teisės į paveldėtą turtą yra įgyjamos palikimo priėmimu. Šiuo atveju notarė priėmė atsakovių pareiškimus dėl palikimo priėmimo. Atsakovės tapo priėmusiomis palikimą įpėdinėmis, todėl ieškovė pagrįstai turi teisę ginčyti atsakovių palikimo priėmimus, kuriomis jos įgijo nuosavybės teises.

7.2. Ieškovė neneigia, kad pradėtomis civilinės bylomis ji siekia įgyvendinti jos teisę į palikimą, tačiau pažymėtina, kad ji siekia visiškai skirtingo materialinio rezultato. Vien skundo dėl notarės veiksmų tenkinimo nepakanka ieškovei siekiant tinkamai realizuoti teisę į palikimą, kadangi notarė jau priėmė atsakovių pareiškimus dėl palikimo priėmimo, tame tarpe ir pagal paveldėjimo transmisiją, ir šie palikimo priėmimai jau yra sukėlę teisines pasekmes. Todėl net ir skundo dėl notarės veiksmų tenkinimo atveju yra būtina nuginčyti atsakovių atliktus palikimų priėmimus, t. y. nuosavybės teises į paveldėtą turtą. Priešingu atveju egzistuos teisinė kolizija, esant panaikintam notarės atsisakymui ir nenuginčytiems atsakovių palikimų priėmimams.

7.3. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškelta kita civilinė byla Nr. e2-12242-1125/2023, kurioje atsakovų procesiniu statusu dalyvauja atsakovės. Ieškiniu yra prašoma lygiomis dalimis priteisti 70,05 Eur skolos, kurią sudaro 69,60 Eur skola ir 0,45 Eur metinės palūkanos, ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ naudai. Ieškinyje yra teigiama, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkai, paveldėjo minėtą butą iš mirusios M. G., todėl atsako už palikėjos skolas. Kadangi ieškinys teisme yra priimtas, ieškovės teigimu konstatuotina, kad šios civilinės bylos pagrindas ir dalykas tik patvirtinta, kad palikimo priėmimas jau sukėlė materialiuosius teisinius padarinius, todėl ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą.

7.4. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-5534-808/2023 yra nepasibaigusi, todėl nagrinėjamoje byloje konstatuoti, jog ieškovės reikalavimo patenkinimas nesukelia ar nesukels materialiųjų teisinių padarinių nėra galima, todėl byla yra nutraukta neteisėtai ir nepagrįstai. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovės patikslintas ieškinys turinio prasme turi tapatumų su skundu dėl notarės veiksmų, tačiau savo reikalavimų ir padarinių prasme jie yra skirtingi, t. y. abiejų bylų išnagrinėjimo rezultatas sukeltų skirtingus padarinius – skundu dėl notarės veiksmų nebūtų nuginčyti atsakovių palikimo priėmimai. Kita vertus, šioje stadijoje nėra aiškus ir galutinis sprendimas kitoje civilinėje byloje ir skundo dėl notarės veiksmų tenkinimo ar atmetimo apimtis. Taigi, ieškovei norint gauti paveldėjimo teisės liudijimą, reikėtų nuginčyti atsakovių palikimo priėmimus. Šioje byloje patenkinus ieškinį bus pripažintas negaliojančiais atsakovių palikimo priėmimas, ko nėra reikalaujama skundu dėl notarės veiksmų byloje. Skundo dėl notarinio veiksmų reikalavimas yra panaikinti notarės atsisakymą priimti ieškovės pareiškimą apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus A. G. ir įpareigoti priimti ieškovės pareiškimą apie palikimo priėmimą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl šios priežasties, ieškovės nuomone, nors šio ieškinio ir skundo dėl notarės veiksmų turinys turi tapatumų, tačiau bylose sukeliami teisiniai padariniai ir dalykas yra skirtingi bei negali būti tapatinami.

7.5. Nutartimi nutraukdamas civilinę bylą, teismas užkerta kelią ateityje kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimų nuginčijimo. Teismas cituoja kasacinio teismo praktiką, kad tuo atveju, jeigu skundas dėl notarinių veiksmų yra netenkinamas, asmuo, siekdamas apginti jo manymu pažeistas teises, gali kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovė pažymi, kad šiuo atveju kita byla dar nėra išnagrinėta, todėl nėra aišku, ar skundas dėl notarės veiksmų bus tenkintas ar atmetamas. Tačiau, jeigu skundas būtų atmestas, dėl šios bylos nutraukimo ieškovė nebegalėtų inicijuoti civilinės bylos tapačiu pagrindu, tokiu būdu būtų paneigiama jos teisė kreiptis į teismą. Jeigu teismas mano, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, bei atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2YT-5534-808/2023 dar vis yra nagrinėjama teisme, ši civilinė byla turi būti stabdoma, o ne nutraukiama.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutarties, kuria byla pagal ieškovės ieškinį dėl palikimo priėmimo nuginčijimo nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

11. (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės M. P. motina M. G., kuri (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su A. G.. A. G. mirė sekančią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini)

12. M. G. ir A. G. 2014 m. spalio 22 d. sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė tokį patvarkymą: 1. M. G. jai priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jai jos mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktiniui A. G.; 2. A. G. jam priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, kuris priklausys jam jo mirties dieną, taip pat turtines ir asmenines neturtines teises, paliko savo sutuoktinei M. G.; 3. Mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei kitą turtą, taip pat turtines teises paveldės M. P., gim. (duomenys neskelbtini).

13. Ieškovė 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą tikslu priimti palikimą pagal A. G. ir M. G. testamentą. Tačiau notarė paaiškino ir pareiškime dėl palikimo priėmimo surašė, kad M. G. sutuoktinis M. G. nepriėmė palikimo, todėl bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldintis po pergyvenusio sutuoktinio mirties, netenka teisės paveldėti. Ieškovė 2022 m. gruodžio 21 d. Vilniaus m. 32-ajame notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po jos motinos M. G. sutuoktinio A. G. mirties, kuriame nurodė, kad priima palikimą pagal testamentą ir teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat, kad sutinka priimti palikimą, vadovaujantis CK 5.58 straipsniu. 2022 m. gruodžio 22 d. pateikė pareiškimo papildymą. 2023 m. sausio 6 d. notarės atstovė A. Š. atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti M. P. (ieškovės) pareiškimą apie palikimo priėmimą po A. G. mirties pagal testamentą. 2023 m. sausio 9 d. notarės atstovė A. Š. pateikė ieškovei atsakymą į 2022 m. gruodžio 22 d. pateiktą pareiškimo apie palikimo priėmimą papildymą.

14. 2022 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas atsakovių pareiškimas apie palikimo priėmimą mirus atsakovių tėvui A. G.. Vilniaus m. 32-ame notarų biure pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) po A. G. mirties. 2022 m. gruodžio 22 d. notarų biure priimtas atsakovių pareiškimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus M. G., vadovaujantis CK 5.58 straipsniu.

15. Iš teismų informacijos sistemos LITEKO nustatyta, kad M. P. 2023 m. sausio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. prašydama nustatyti, kad M. G. po sutuoktinės M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pagal 2014 m. spalio 22 d. sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4917-1171/2023 atmetė pareiškėjos M. P. pareiškimą. Šis sprendimas neįsiteisėjęs, M. P. pateikė apeliacinį skundą, pagal kurį pradėta Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1474-580/2023 dar nėra išnagrinėta.

16. Taip pat M. P. 2023 m. sausio 26 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu dėl notaro veiksmų, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Renatos Jaskutėlienės 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11; 2) įpareigoti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarę Renatą Jaskutėlienę atlikti notarinius veiksmus – priimti M. P. pareiškimą apie palikimo priėmimą (duomenys neskelbtini) mirus A. G. ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą atsiradusį palikimą. Pagal šį skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. e2YT-5534-808/2023, kuri nėra išnagrinėta.

17. Pirmosios instancijos teismas nutraukė nagrinėjamą civilinę bylą pagal ieškovės M. P. patikslintą ieškinį dėl palikimo priėmimo nuginčijimo atsakovėms O. P. ir D. D., kadangi civilinėje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų tenkinimas objektyviai negali ieškovei sukelti / nesukels materialinių teisinių padarinių, nes tokius padarinius sukels kitose bylose pareikštų reikalavimų patenkinimas, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-4917-1171/2023 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir / ar Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-5534-808/2023 pagal M. P. skundą dėl notaro veiksmų.

Dėl bylos nutraukimo pagrįstumo

18. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą).

19. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, sukuriamas materialusis teisinis rezultatas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020, 23 punktas). Tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu byla jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-74-611/2021, 22, 23 punktai; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 61 punktas ir kt.).

20. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta asmens, pretenduojančio į palikimą, teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi šiame straipsnyje įtvirtinta teisė ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą, kuri sukelia materialines teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims. Būtent tokį reikalavimą nagrinėjamoje byloje yra pareiškusi ieškovė, t. y. ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu atsakovių palikėjos M. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą ir palikėjo A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą, remdamasi ir faktinėmis aplinkybėmis, sutampančiomis su nurodomomis kitose (anksčiau iškeltose) bylose (Nr. e2YT-5534-808/2023 ir Nr. e2YT-4917-1171/2023), ir teisiniu pagrindu, kuris nurodomas ir kitose bylose. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, jog svarstytinas klausimas dėl bylos sustabdymo, tačiau ne bylos nutraukimo. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad bylos išnagrinėjimo rezultatas nesukurs jokių materialinių teisinių padarinių, kadangi įstatymas nustato teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šioje byloje pareikšto patikslinto ieškinio pagrindas iš dalies sutampa su civilinėje byloje Nr. e2YT-5534-808/2023 pareikštu skundo pagrindu dėl notaro veiksmų, tačiau ieškinio dalykas nesutampa, kadangi civilinėje byloje Nr. e2YT-5534-808/2023 ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) panaikinti Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Renatos Jaskutėlienės atstovaujamos A. Š. 2023 m. sausio 6 d. atsisakymą atlikti notarinį veiksmą Nr. S-11, 2) įpareigoti notarę priimti M. P. pareiškimą apie palikimo priėmimo po A. G. mirties ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal 2014 m. spalio 22 d. sudarytą bendrąjį sutuoktinių A. G. ir M. G. testamentą. Taigi, nors nagrinėjamos bylos ir civilinių bylų Nr. e2YT-5534-808/2023 ir Nr. e2YT-4917-1171/2023 tikslas sutampa, t. y. ieškovė siekia paveldėti turtą pagal 2014 m. spalio 22 d. testamentą, tačiau skiriasi bylų nagrinėjimo dalykas.

22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas kasacinio teismo praktiką, susijusią su bylų nagrinėjimo eiliškumu, bei iš esmės pritardamas ieškovės pasirinktam ginčo eiliškumui, t. y. pirmiausia išnagrinėjama byla pagal ieškovės 2023 m. sausio 18 d. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, po to pagal 2023 m. sausio 26 d. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir galiausiai – patikslintas ieškinys dėl palikimo priėmimo nuginčijimo, nepagrįstai sprendė nutraukti bylą, argumentuodamas tuo, kad ieškovės reikalavimas šioje byloje nesukels materialinių padarinių. Minėta, kad ieškovės reikalavimas yra galimas civilinių teisių gynimo būdas, todėl nutraukus bylą, ieškovei būtų užkirstas kelias vėliau reikšti tokius reikalavimus, ką teisingai pažymėjo apeliantė, kadangi CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taigi nutraukus bylą ieškovei nepagrįstai apribojama galimybė ginti savo teises CK 5.8 straipsnyje įtvirtintu būdu.

Dėl bylos baigties

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nustatančias bylos nutraukimo pagrindus, todėl nutraukdamas bylą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė