Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1127-253/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-31
Bylos Nr.: e2A-1127-253/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: D. S., P. S.
Atsakovas: B. M., J. M.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1127-253/2019Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01994-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S., P. S. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir P. S. ieškinį atsakovams B. M. ir J. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų J. M. ir B. M. priešieškinį ieškovams D. S. ir P. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai D. S. ir P. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B. M. ir J. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovai teismo prašė:

1.1. Nustatyti žemės sklypo, kurio plotas – 1,3563 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal ieškovų D. S. ir P. S. pateiktą UAB (duomenys neskelbtini) parengtą 2018 m. liepos 30 d. žemės sklypo planą, nustatant, kad:

1.1.1. bendrai ieškovų bei atsakovų J. M. ir B. M. naudojamos žemės sklypo dalys yra po bendrai naudojamais pastatais, taip pat žemės sklypo dalis, skirta patekimui iki statinių, žemės sklypo plane pažymėtos melsva spalva, toliau šios dalys nurodomos indeksais su A raide ir taškais:

- indeksas A (355 kv. m), taškai: 46, 47, 116, 24, 117, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 45, 46;

- indeksas A1 (455 kv. m), taškai: 13, 74, 104, 14, 15, 103, 76, 75;

- indeksas A2 (249 kv. m), taškai: 18, 113, 107, 108, 16, 17, 110, 109, 18;

- indeksas A3 (385 kv. m), taškai: 88, 87, 86, 85, 84, 83, 82, 81, 80, 79, 78, 77, 115, 114, 102, 101, 100, 99, 98, 97, 2, 3, 4, 5, 96, 95, 94, 93, 92, 91, 106, 90, 89, 88:

1.1.2. tik ieškovų naudojamos žemės sklypo dalys žemės sklypo plane pažymėtos gelsva spalva, toliau šios dalys nurodomos indeksais su S raide ir taškais:

- indeksas S (6961 kv. m), taškai: 5, 6, 7, 8, 72, 71, 46, 45, 35, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 117, 70, 69, 68, 67, 66, 65, 64, 63, 73, 74, 13, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 106, 107, 113, 18, 109, 112, 111, 110, 17, 16, 108, 92, 93, 94, 95, 96, 5;

- indeksas S1 (374 kv. m), taškai: 105, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 15, 14, 104, 105;

1.1.3. tik atsakovų naudojamos žemės sklypo dalys žemės sklypo plane pažymėtos žalsva spalva, toliau šios dalys nurodomos indeksais su M raide ir taškais:

- indeksas M (4435 kv. m), taškai: 72, 9, 10, 11, 12, 1, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 117, 24, 116, 47, 46, 71, 72;

- indeksas M1 (138 kv. m), taškai: 77, 76, 103, 102, 114, 115, 77;

- indeksas M2 (86 kv. m), taškai: 74, 73, 105, 104, 74;

- indeksas M3 (94 kv. m), taškai: 106, 91, 92, 108, 107, 106;

- indeksas M4 (31 kv. m), taškai: 109, 110, 111, 112, 109.

1.2. priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovai nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas – 1,3563 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), o atsakovams – (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys, t. y. ieškovams priklauso 0,8216 ha, o atsakovams – 0,5347 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendro 1,3563 ha ploto žemės sklypo. Ieškovai sodyboje gyvena 23 metus. Siekiant aiškumo naudojantis žemės sklypu bei norint išvengti bet kokių ginčų dėl sklypo naudojimo, tikslinga nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovų prašymu UAB (duomenys neskelbtini) parengė žemės sklypo planą, atsižvelgiant į žemės sklypo bendraturčiams priklausančius žemės sklypo dalių plotus, bendraturčių naudojamas žemės sklypo dalis, jose esamus ir naudojamus statinius bei jų dalis, tvenkinius, kitus objektus. Bendrai naudojamos žemės sklypo dalys yra po bendrai naudojamais pastatais, taip pat žemės sklypo dalis skirta patekimui iki statinių. Ieškovai, siekdami taikiai susitarti, atsakovams siuntė 2018 m. rugsėjo 17 d. pranešimą „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“ kartu su minėtu žemės sklypo planu, kuriame nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Atsiliepimas

3. Atsakovai 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakyme į prašymą nurodė, kad nesutinka su ieškovų siūlomu naudojimo tvarkos nustatymu ir pasiūlė ją nustatyti pagal jų pateiktą žemės sklypo planą. Ieškovai su atsakovų pateiktu planu ir siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka. Atsakovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką taip, kad jie galėtų važiuoti per ieškovams priskiriamą žemės sklypo dalį. Atsakovai išvažinėja su žemės ūkio technika (traktoriais, jų priekabomis) kiemą bei ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį. Ieškovai pažymėjo, kad sklype yra net trys įvažiavimai ir išvažiavimai, dėl to nustatyti dar vieną kelią, dalijantį ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį, nėra jokio pagrindo. 2018 m. rugsėjo 27 d. atsakyme į pranešimą nurodė, kad pastate, pažymėtame indeksu MN, laiko gyvulius, bendro naudojimo dalyje A1 stovi daržinė, kurioje laiko šieną, o dar kitame pastate, kuris yra bendro naudojimo žemės dalyje A2, laiko pašarus gyvuliams šerti. Atsakovai rašte nurodė, kad jie vykdo žemės ūkio veiklą, laiko gyvulius, kuriuos šeria du kartus per dieną ir tuos pašarus galvijams šerti vežioja per bendrą kiemą. Toks kiemo išvažinėjimas pažeidžia ieškovų interesus. Į žemės sklypą galima patekti net trimis keliukais / nuovažomis iš pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini) Šie įvažiavimai ir išvažiavimai nurodyti tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose žemės sklypo planuose. Keliukas, kuris yra paskutinis, trečias, žiūrint nuo sklypo šiaurinės pusės (plano viršaus), yra naudojamas tiek ieškovų, tiek atsakovų. Abi šalys laiko gyvulius ir šiuo keliu važiuoja prie ūkinių pastatų, veža pašarus ir t. t. Šis keliukas yra išvažinėtas, duobėtas, jame labai dažnai yra purvas, duobėse stovi vanduo (ypač rudenį, žiemą, pavasarį). Šiuo keliu važiuojama su žemės ūkio technika, t. y. traktoriais, jų priekabomis, kitais žemės ūkio padargais. Dėl to juo neįmanoma išvažiuoti / įvažiuoti su lengvaisiais automobiliais. Šioje sklypo pusėje vykdoma žemės ūkio veikla. Todėl ieškovai būtent šią žemės sklypo dalį prašo nustatyti kaip bendrai ieškovų ir atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį. Šiaurinėje žemės sklypo pusėje (plano viršuje) yra keliukas, kuriuo važiuoja tik atsakovai prie savo pusės gyvenamojo namo ir kitų savo statinių. Juo naudojasi tik atsakovai, dėl to prašoma tą žemės sklypo dalį priskirti išimtinai atsakovams. Piečiau minėto atsakovams priskiriamo keliuko (plane matyti vidurinis keliukas) yra dar vienas įvažiavimas / išvažiavimas į sklypą. Būtent šiuo keliuku naudojasi ieškovai patekimui lengvaisiais automobiliais prie jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies. Skersai šio sklypo dalies (plane pažymėta 73–76, 98–106), kaip atsakovai pavaizdavo savo plane, atsakovai daugiau kaip 20 metų važinėja su žemės ūkio technika (traktoriais). Todėl ir ši žemės sklypo dalis yra nuolat išvažinėta, duobėta, dėl to ieškovai negali į savo sklypą įvažiuoti su lengvaisiais automobiliais. Atsakovai atsisako prisidėti remontuojant šį įvažiavimą, argumentuodami, kad su traktoriais išvažiuoja ir įvažiuoja. Atsakovai šį keliuką supylė iš griaunamų pastatų liekanų, jis iškeltas aukščiau nei ieškovų namas, kuris dėl to tvinsta. Ieškovai sutikimo įrengti šį kelią nedavė. Medžius atsakovai sodino ieškovės mamai gyvai esant, dėl to jie pykosi. Priekabą ieškovai sklypo dalyje, kuri visada buvo jų, šalia ginčo keliuko pastatė dėl to, kad atsakovai joje pradėjo krauti šieną, šiaudus.

4. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko. Pateiktame priešieškinyje prašė:

4.1. nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal atsakovų teikiamą UAB (duomenys neskelbtini) 2018-12-06 žemės sklypo planą:

4.1.1. bendrai naudojamos žemės sklypo dalys, naudojamos po bendrojo naudojimo pastatais, žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas A (355 kv. m), taškai: 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 45, 46, 47, 66, 24, 67, 25;

- indeksas A1 (455 kv. m), taškai: 103, 102, 96, 14, 15, 95, 105, 104, 103;

- indeksas A2 (249 kv. m), taškai: 16,17, 18, 87, 86, 88, 16;

4.1.2. bendrai naudojama žemės sklypo dalis, naudojama patekti iki bendrojo naudojimo statinių, žemės sklypo plane pažymėta:

- indeksas A3 (218 kv. m), taškai: 73, 98, 108, 107, 106, 109, 110, 94, 93, 92, 91, 89, 90, 85, 84, 83, 82, 81, 80, 79, 78, 77, 76, 75, 74, 73;

4.1.3. atskirai atsakovų J. M. ir B. M. naudojamos žemės sklypo dalys žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas M (4531 kv. m), taškai: 1, 100, 99, 98, 73, 72, 71, 70, 69, 68, 67, 24, 66, 47, 46, 45, 65, 64, 63, 9, 10, 11, 12, 1;

- indeksas M1 (138 kv. m), taškai: 105, 95, 94, 110, 109, 106, 105;

- indeksas M2 (86 kv. m), taškai: 102, 101, 97, 96, 102;

- indeksas M3 (94 kv. m), taškai: 89, 88, 86, 85, 90, 89;

4.1.4. atskirai ieškovų P. S. ir D. S. naudojamos žemės sklypo dalys žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas S (6988 kv. m), taškai: 63, 64, 65, 35, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 18, 17, 16, 88, 89, 91, 92, 93, 94, 95, 15, 14, 96, 97, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 63;

- indeksas S1 (449 kv. m), taškai: 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 98.

4.2. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinyje nurodė, kad pateiktame plane siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta atsižvelgiant į tai, kad atsakovų naudojamos indeksu M pažymėtos dalies šiaurinėje dalyje stovi ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu MN, kuriame yra laikomi gyvuliai. Bendro naudojimo dalyje A1 stovi daržinė, plane pažymėta indeksu N, joje laikomas šienas, o bendro naudojimo dalyje A2 stovi ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu MN, jame laikomas pašaras, reikalingas gyvuliams šerti. Žemės sklypu atsakovai naudojasi taip, jog iš savo naudojamos atskiros žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu M, neišvažiuojant už valdos sklypo ribų, galėtų patekti į savo naudojamas atskiras žemės sklypo dalis, kurios plane pažymėtos indeksais M1, M3, reikalingomis privažiavimui prie minėtų pastatų. Kadangi yra vykdoma ūkinė veikla, gyvuliai yra šeriami du kartus per dieną, todėl nuolat tenka važinėti per bendrą kiemą, t. y. per bendrą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A3. Tarp atsakovų naudojamos dalies M ir ieškovų naudojamų dalių S ir S1 auga atsakovų pasodinti ir prižiūrimi medžiai (beržai) ir gyvatvorė (tujos). Minėta dalimi M atsakovai naudojasi daugiau nei 20 metų, prižiūri ir tvarko minėtos valdos aplinką savo nuožiūra, nes tarp atsakovų ir ankstesnių žemės sklypo bendraturčių jau buvo susiklostę santykiai dėl tokios sklypo naudojimosi tvarkos, jokių ginčų nebuvo. Ieškovai yra tik teisių perėmėjai ir nesąžiningai bei nepagrįstai siekia pakeisti jau nusistovėjusią ilgalaikę faktinę naudojimosi žemės sklypais tvarką. Atsakovų nuomone, jų siūlomas projektas yra racionalesnis nei ieškovų pateiktas, labiau atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kasacinio teismo išaiškinimus, naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Minėtu sprendimu nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo planą:

1) bendrai naudojamos žemės sklypo dalys, naudojamos po bendrojo naudojimo pastatais, žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas A (355 kv. m), taškai: 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 45, 46, 47, 66, 24, 67, 25;

- indeksas A1 (455 kv. m), taškai: 103, 102, 96, 14, 15, 95, 105, 104, 103;

- indeksas A2 (249 kv. m), taškai: 16,17, 18, 87, 86, 88, 16;

2) bendrai naudojama žemės sklypo dalis, naudojama patekimui iki bendrojo naudojimo statinių, žemės sklypo plane pažymėta:

- indeksas A3 (218 kv. m), taškai: 73, 98, 108, 107, 106, 109, 110, 94, 93, 92, 91, 89, 90, 85, 84, 83, 82, 81, 80, 79, 78, 77, 76, 75, 74, 73;

3) atskirai atsakovų J. M. ir B. M. naudojamos žemės sklypo dalys, žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas M (4531 kv. m), taškai: 1, 100, 99, 98, 73, 72, 71, 70, 69, 68, 67, 24, 66, 47, 46, 45, 65, 64, 63, 9, 10, 11, 12, 1;

- indeksas M1 (138 kv. m), taškai: 105, 95, 94, 110, 109, 106, 105;

- indeksas M2 (86 kv. m), taškai: 102, 101, 97, 96, 102;

- indeksas M3 (94 kv. m), taškai: 89, 88, 86, 85, 90, 89;

4) atskirai ieškovų P. S. ir D. S. naudojamos žemės sklypo dalys, žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas S1 (449 kv. m), taškai: 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 98.

Priteisė iš P. S. ir D. S. bylinėjimosi išlaidas: 1925,00 Eur atsakovams J. M. ir B. M. ir 3,58 Eur valstybei.

Šalies argumentai

7. Teismas nustatė, jog ieškovai pateikė atsakovams 2018 m. rugsėjo 17 d. pranešimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir šiems su juo 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu nesutikus, ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydami ją nustatyti pagal jų pateiktą 2018 m. liepos 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą. Atsakovai, nesutikdami su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, priešieškiniu pateikė jų siūlomą 2018 m. gruodžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) naudojimosi žemės sklypu planą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl bendraturčiams pagal abu planus paskiriamų naudoti dalių dydžio atitikimo jų dalims, turimoms bendrosios dalinės nuosavybės teise.

9. Teismas nustatė, jog esminis ginčas tarp šalių yra dėl atsakovų pateiktame UAB (duomenys neskelbtini) plane pažymėto ploto A3, o dar tiksliau – dėl 2018 m. gruodžio 6 d. plane tarp taškų 76, 106, 107, 108, 98, 73, 74, 75, 76 žemės ploto – kelio (šalių šioje byloje vadinamo skersiniu keliu), kuris yra ieškovų naudojamoje žemės ploto dalyje.

10. Teismas nustatė, kad ginčo keliu – 2018 m. gruodžio 6 d. plane tarp taškų 76, 106, 107, 108, 98, 73, 74, 75, 76 žemės plotu, atsakovai naudojasi daugiau nei 20 metų, t. y. būtent taip susiklosčiusi faktinė šios žemės dalies naudojimo tvarka, įskaitant ir atsakovų pasodintus želdinius (beržus ir tujas), tarp atsakovų naudojamos dalies M ir ieškovų naudojamų dalių S ir S1.

11. Teismas nusprendė, jog ieškovai neįrodė savo nurodomos aplinkybės, kad būtent dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi, t. y. ginčo keliuko, yra apsunkintas naudojimasis jų žemės sklypo dalimi. Jų naudojamos patrauklumo / nepatrauklumo dėl ginčo skersinio keliuko aplinkybės – taip pat. Nurodė, jog tokios išvados neina padaryti ir iš ieškovų pateikto antstolio K. K. 2018 m. gruodžio 20 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) namų valdos teritorijoje matosi traktoriaus išvažinėtos provėžos. Nei minėtame protokole, nei fotofiksacijose nenurodyta, kad tai būtent ginčo keliukas, neaišku, kurioje konkrečiai vietoje užfiksuotos provėžos.

12. Teismas nurodė, jog ieškovų prašomos patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos trūkumas yra ne tik tas, kad atsakovams iš jiems priskirtinos naudoti žemės sklypo dalies, plane žymimos žalia spalva, privažiuoti bendro naudojimo žemėje, pažymėtoje A1 ir A2, prie jiems priklausančių ūkinių pastatų dalių, žymimų MN ir N, susidaro 30 metrų ilgesnis kelias, tačiau ir tas, kad pagal siūlomą ieškovų tvarką jiems, norint patekti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų dalių, tektų išvažiuoti iš nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies į kelią (duomenys neskelbtini) ir vėliau vėl įvažiuoti į savo sklypą, t. y. nebūtų užtikrinamas priėjimas iš jų naudojamos sklypo dalies prie jiems priklausančių ūkinių statinių dalių.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovams kaskart važiuojant į jiems priklausančių ūkinių pastatų dalis rajoniniu keliu, o ne per šalims priklausantį žemės sklypą, galimas pavojus eismo dalyviams ir apribojamas kelio pralaidumas.

14. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovai nurodė, kad atsakovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką taip, kad jie galėtų važiuoti per ieškovams priskiriamą žemės sklypo dalį, tačiau ginčo kelias yra nurodytas plane kaip bendro naudojimo žemė ir į ieškovams priskirtinus plotus neįskaičiuojamas.

15. Teismas nusprendė, kad atsakovų pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė nei ieškovų, labiau atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, mažiau pažeidžia bendraturčių teises ir interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovai D. S. ir P. S. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-162-733/2019 ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškinį patenkinti ir nustatyti žemės sklypo, kurio plotas – 1,3563 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal ieškovų D. S. ir P. S. pateiktą, UAB (duomenys neskelbtini) parengtą 2018 m. liepos 30 d. žemės sklypo planą; iš atsakovų J. M. ir B. M. priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes. Atsakovai pastatu NM, kuris yra žemės sklypo A2 dalyje, nesinaudoja. Teismas sprendime nepasisakė dėl kito pastato, pažymėto N žemės sklypo dalyje A1, naudojimosi. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jie negalėtų į šį pastatą žemės sklypo dalyje Al patekti kitu keliu, kuris nurodytas ieškovui pateiktame žemės sklypo plane, t. y. trečiuoju įvažiavimu į sklypą, žiūrint iš šiaurinės žemės sklypo pusės. Teismas, priimdamas sprendimą, šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

16.2. Teismas neteisingai vertino žemės sklypo dalies, kurioje yra ginčo kelias, naudojimą. Teismas klaidingai nustatė, kad ginčo keliu naudojasi ir ieškovai. Teismas klaidingai vertino ieškovų pateiktus paaiškinimus, prieštaravimų tarp ieškovų išsakytos ir raštu išdėstytos pozicijos nėra. Teismas, priimdamas sprendimą ir vadovaudamasis faktiniu sklypo naudojimu, neatkreipė dėmesio į kitas svarbias aplinkybes ir teismų praktiką. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovų plane nurodyta bendro naudojimo sklypo dalis – ginčo kelias – yra reikalinga tik atsakovams. Atsakovų plane pavaizduota žemės sklypo dalis (taškais pažymėta 76-106-107-108-98-73- 74-75-76) negali būti priskiriama bendro naudojimo žemei todėl, kad taip ginami išimtinai atsakovų interesai.

16.3. Teismo patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka neišsprendžia sklypo bendraturčių ginčo, bet priešingai, sudaro prielaidas tęstis konfliktams.

16.4. Atsakovai nepateikė argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad jie negalėtų naudotis ieškovų siūlomu įvažiavimu ir patekti prie jiems priklausančių pastatų dalies. Pagal ieškovų pateiktą 2018 m. liepos 30 d. planą, žemės sklypo dalimis racionaliau, geriau galėtų naudotis ir atsakovai, ir ieškovai. Pagal ieškovų pateiktą planą, atsakovai prie jiems priklausančių statinių dalies galėtų patekti ieškovų žemės sklypo plane pažymėta A3 sklypo dalimi.

16.5. Teismas neteisingai vertino Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. vasario 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) raštą.

16.6. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas taip, kad atsakovai ir toliau galėtų važinėti per ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį, neatitinka teisės aktų ir teismų praktikos. Kelio nustatymas atsakovams per ieškovams priskirtiną sklypo dalį atitinka kelio servituto esmę. Be to, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovų pateiktą planą reiškia, jog ieškovams priskiriamoje sklypo dalyje patvirtinami trys keliai.

16.7. Pagal atsakovų pateiktą 2018 m. gruodžio 6 d. planą, žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta taip, kad ieškovai negali patekti prie savo gyvenamųjų patalpų, o atsakovai neturi galimybės prieiti prie ūkinės paskirties pastato, esančio žemės sklypo dalyje A2, pažymėto MN.

16.8. Teismas nepasisakė dėl žemės sklypo dalies, atsakovų pateiktame 2018 m. gruodžio 6 d. plane pažymėtos taškais: 46, 45, 65, 64, kuri yra prie atsakovų priestato. Bendrai naudojamoje žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu A, stovi pastatas, pažymėtas indeksu MG (gyvenamasis namas), prie šio namo yra atsakovų pastatytas priestatas, plane pažymėtas indeksu N. Nustačius žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką taip, kad atsakovai iš visų pusių prieina prie savo priestato, ieškovai negali patekti prie savo gyvenamųjų patalpų. Priestatą atsakovai statė neturėdami ieškovų, kaip sklypo naudotojų, sutikimo, dėl to negali turėti teisėtų lūkesčių naudotis žemės sklypo dalimi, atimant ieškovų priėjimą prie jų patalpų.

16.9. Teismas nepasisakė dėl sklypo dalies, kurioje auga medžiai. Medžių sodinimas nebuvo derintas su sklypo bendraturčiais ir naudotojais (ieškovės motina, ieškovais). Savavališkas medžių sodinimas nesuteikia teisės į sklypo dalį, ši žemės sklypo dalis turi būti priskirta ieškovams.

16.10. Teismas formaliai vertino aplinkybę, kad ginčo keliu atsakovai naudojasi daugiau nei 20 metų, nevertino ieškovų interesų. Tokiu būdu nebuvo ištirtos ir įvertintos visos faktinės aplinkybės bei įrodymai. Aplinkybė, kad atsakovai sklypo dalimi (skersiniu keliu) naudojasi ilgą laikotarpį, dar nereiškia, kad negali būti pakeista situacija, įvertinus abiejų šalių interesus. Toks teismo sprendimas neužtikrina teisingumo, proporcingumo principų, abiejų šalių (ieškovų ir atsakovų) interesų pusiausvyros.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovai prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovų atsakovams 1 260,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

17.1. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad bendro naudojimo dalyje A2 stovinčiu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu MN, atsakovai nesinaudoja, nepaneigia nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, o jų siekiama nustatyti nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka, priešingai, nepagrįstai apribotų (suvaržytų) atsakovų galimybę minėtu pastatu laisvai naudotis dabar ir ateityje. Naudojimosi statiniu intensyvumas neturi jokios reikšmės nustatant naudojimosi žeme patekimui iki jo tvarką.

17.2. Nustatant bendro naudojimo dalyje stovinčio pastato naudojimosi tvarką nėra teisiškai reikšmingas naudojimosi dažnumas, intensyvumas ir pan.

17.3. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovai važinėdami minėtu ginčo keliu ir jį tvirtindami, nesikreipė į ieškovus dėl jų sutikimo, nors jie yra žemės sklypo bendraturčiai. Ginčo kelias šiame žemės sklype nebuvo dirbtinai atsakovų įrengtas. Atsakovai minėtu keliuku naudojasi jau daugiau nei 20 metų, dėl tokios naudojimosi tvarkos ginčų nekilo, nebuvo reiškiamos pretenzijos, ieškovai žemės sklypo bendraturčiais tapo prieš kelerius metus, todėl jų argumentas, jog atsakovai turėjo kreiptis į juos dėl sutikimo, yra nepagrįstas.

17.4. Ginčo kelias (šalių vadinamas skersiniu) yra bendro naudojimo vidaus kelias. Ieškovai, siekdami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų teikiamą 2018 m. liepos 30 d. planą, nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų atsakovų, kaip bendraturčių, nuosavybės teisę.

17.5. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ieškovai patvirtino, jog atsakovai nesinaudojo ir nesinaudoja ieškovų siūlomu trečiuoju įvažiavimu į sklypą. Minėtu keliu naudojasi tik ieškovai. Atsakovams važinėjimas per siūlomą trečią įvažiavimą keltų didelių nepatogumų.

17.6. Nesutarimai kilo dėl ieškovų siekio pakeisti nusistovėjusią ilgametę faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, dėl kurios anksčiau pretenzijų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, bylą nagrinėjantis teismas taikė interesų pusiausvyros principą ir ginčą išsprendė taip, kad kiltų kuo mažiau konfliktų ateityje. Todėl ieškovų argumentas, jog teismas šių aplinkybių visiškai nevertino ir neatsižvelgė, yra nepagrįstas.

17.7. Ieškovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl sklypo dalies prie atsakovų priestato ir galimybės atsakovams patekti prie jų ūkinės paskirties pastato bei ieškovų galimybės patekti prie savo gyvenamųjų patalpų, yra nepagrįsti. Nustačius naudojimosi tvarką, ieškovams nebuvo apribota galimybė patekti į gyvenamąsias patalpas, įėjimas nebuvo uždarytas, ieškovai turi priėjimą prie visos pastato – gyvenamojo namo – dalies, kuria naudojasi ieškovai, o minimas priestatas ir ta dalis gyvenamojo namo, prie kurios yra priestatas, yra naudojama tik atsakovų ir yra atsakovams priskirtoje sklypo dalyje.

17.8. Ginčo teritorija, kurioje auga medžiai, buvo apleista, todėl atsakovai šią teritoriją sutvarkė, t. y. nupjovė žolę, pasodino medžius, tujas. Bylos nagrinėjimo metu buvo pripažinta faktinė aplinkybė, jog minėtus medžius, tujas pasodino atsakovai. Teismas pripažino, jog atsakovai daugiau nei 20 metų naudojasi tarp atsakovų ir ankstesnių žemės sklypo bendraturčių, buvusių iki ieškovų, nusistovėjusia faktine naudojimosi žemės sklypu tvarka, pripažino ir tai, jog atsakovai prižiūrėjo ir tvarkė minėtos valdos aplinką savo nuožiūra, sodino medžius, todėl nusprendė, jog ir ta dalis, kurioje auga pasodinti medžiai, tujos, priskirtina atsakovams.

17.9. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019 m. vasario 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai jį ištyrė, todėl padarė išvadą, jog atsakovams kaskart važiuojant į jiems priklausančių ūkinių pastatų dalis rajoniniu keliu, o ne per šalims priklausantį žemės sklypą, galimas pavojus eismo dalyviams ir apribojamas kelio pralaidumas. Ieškovų siekis atsakovams dirbtinai sudaryti sąlygas patekti prie savo pagalbinio ūkio pastatų tik per rajoninį kelią neatitinka sąžiningumo, racionalumo, protingumo principų.

17.10. Ginčo kelias žemės sklype egzistavo nuo senų laikų, t. y. dar iki atsakovams, o vėliau ir ieškovams tampant šio žemės sklypo bendraturčiais, atsakovai jo savavališkai neįrengė, o naudojosi jau esamu keliuku, tokia yra nusistovėjusi naudojimosi tvarka. Visi žemės sklypo keliai (įvažiavimai), įskaitant ir vidaus kelią,– skersinį – laikytini bendro naudojimo keliais. Šią faktinę aplinkybę patvirtino savivaldybė, kai ieškovai kreipėsi dėl leidimo tvarkyti minėtus kelius.

17.11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties bendraturčių interesams, lygino ieškovų ir atsakovų pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planus (projektus) bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei objektyviai ir pagrįstai nusprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko atsakovų pateiktas 2018 m. gruodžio 6 d. plano (projekto) pasiūlymas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

20. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, atsakovų priešieškinis tenkintas, dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) sprendimu A. M., B. P. ir J. M. prie gyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), išskirtas 0,2325 ha žemės sklypas. Iš 2014 m. spalio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ieškovė D. S. po B. P. paveldėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriuje pagal 1993 m. vasario 22 d. Šilutės rajono valdybos potvarkį (duomenys neskelbtini), įmokėtas 378 valstybės vienkartines išmokas, tai atitinka 95 Lt, už 0,0775 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)

22. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,3563 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini) ieškovams D. S. ir P. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2018 m. kovo 29 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys, o atsakovams – 2017 m. spalio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalys. Taip pat iš VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad šis žemės sklypas suformuotas kaip naujas (registruotas kaip daiktas) 2017 m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)

23. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovai pateikė atsakovams pranešimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir šiems su juo 2018 m. rugsėjo 27 d. raštu nesutikus, ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydami ją nustatyti pagal jų pateiktą 2018 m. liepos 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planą. Atsakovai, nesutikdami su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, priešieškiniu pateikė jų siūlomą 2018 m. gruodžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) naudojimosi žemės sklypu planą. Abiejuose planuose atsakovų naudojama žemės sklypo dalis pavaizduota žalia spalva, ieškovų – gelsva, o žemė po bendrai naudojamais pastatais ir bendro naudojimo žemė – žydra spalva. Nustatyta, kad statinys, plane žymimas MG, yra šalių gyvenamasis namas, statiniai: A1 žemės plote, žymimas N, ir A2 žemės plote, žymimas MN, yra ūkinės paskirties statiniai. Į šalių žemės sklypą vakarinėje jo pusėje yra trys įvažiavimai (nuovažos) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pirmuoju, žiūrint žemės sklypo plano viršuje dešinėje pusėje, naudojasi atsakovai, žemiau jo – antrasis, kuriuo nori naudotis tik ieškovai, ir trečiasis, kurį ieškovai siūlo naudoti bendrai, juo būtų važiuojama prie ūkinės paskirties statinių žemės ūkio technika.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, nusprendė, jog atsakovų pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė nei ieškovų pateikta, labiau atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, mažiau pažeidžia bendraturčių teises ir interesus, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino, nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) tvarka pagal UAB (duomenys neskelbtini) parengtą 2018 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo planą.

25. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, jog sprendimas byloje priimtas netinkamai vertinant faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į ieškovų pateiktus argumentus ir įrodymus, vertinant tik atsakovų paaiškinimus, neatsižvelgiant į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

26. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde ieškovų nurodytų argumentų.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog esminis ginčas tarp šalių yra dėl atsakovų pateiktame 2018 m. gruodžio 6 d. UAB (duomenys neskelbtini) plane pažymėto ploto A3, tarp taškų 76, 106, 107, 108, 98, 73, 74, 75, 76 žemės ploto – kelio (šalių šioje byloje vadinamo skersiniu keliu), kuris yra ieškovų naudojamoje žemės ploto dalyje.

28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kaip nustatyta, šalims taikiai išspręsti klausimo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nepavyko.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).

30. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

31. Ieškovai, nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes. Atsakovai pastatu NM, kuris yra žemės sklypo A2 dalyje, nesinaudoja. Teismas sprendime nepasisakė dėl pastato, pažymėto N žemės sklypo dalyje A1, naudojimosi. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jie negalėtų į šį pastatą žemės sklypo dalyje Al, patekti kitu keliu, kuris nurodytas ieškovų pateiktame žemės sklypo plane, t. y. trečiuoju įvažiavimu į sklypą, žiūrint iš šiaurinės žemės sklypo pusės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

32. Byloje nustatyta, jog atsakovai naudojamo žemės sklypo dalyje pastate, pažymėtame indeksu MN, laiko gyvulius, bendro naudojimo dalyje A1 stovi daržinė, kurioje laiko šieną. Nustatyta, kad A2 žemės dalyje esančiu statiniu MN šiuo metu atsakovai nesinaudoja, kadangi 2018 m. įgriuvo jo stogas, atsakovai nurodė laikantys ten pašarą gyvuliams. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sutiktina su atsakovų atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog tai, kad bendro naudojimo dalyje A2 stovinčiu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu MN, atsakovai nesinaudoja, nepaneigia nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos. Naudojimosi statiniu intensyvumas neturi jokios reikšmės nustatant naudojimosi žeme patekimui iki jo tvarką. Nustatant bendro naudojimo dalyje stovinčio pastato naudojimosi tvarką nėra teisiškai reikšmingas naudojimosi dažnumas, intensyvumas ir pan.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).

34. Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai vertino žemės sklypo dalies, kurioje yra ginčo kelias, naudojimą. Teismas klaidingai nustatė, kad ginčo keliu naudojasi ir ieškovai. Teismas, priimdamas sprendimą ir vadovaudamasis faktiniu sklypo naudojimu, neatkreipė dėmesio į kitas svarbias aplinkybes ir teismų praktiką. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovų plane nurodyta bendro naudojimo sklypo dalis – ginčo kelias – yra reikalinga tik atsakovams. Atsakovų plane pavaizduota žemės sklypo dalis (taškais pažymėta 76-106-107-108-98-73- 74-75-76) negali būti priskiriama bendro naudojimo žemei todėl, kad taip ginami išimtinai atsakovų interesai. Teismo patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka neišsprendžia sklypo bendraturčių ginčo, bet priešingai, sudaro prielaidas tęstis konfliktams.

35. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos miniinfrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011). Taigi šiuo konkrečiu atveju ieškovams inicijavus ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.

36. Atsiliepime į ieškovų pateiktą apeliacinį skundą atsakovai nurodė, jog ginčo kelias (šalių vadinamas skersiniu) yra bendro naudojimo vidaus kelias, ieškovai, siekdami nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal jų teikiamą 2018 m. liepos 30 d. planą, nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų atsakovų, kaip bendraturčių, nuosavybės teisę, kadangi ieškovai skersinį kelią pasiliktų tik sau, savo naudojamoje sklypo dalyje, o tai prieštarauja įstatymams. Atsakovai nesinaudojo ir nesinaudoja ieškovų siūlomu trečiuoju įvažiavimu į sklypą, šiuo keliu naudojasi tik ieškovai. Atsakovams važinėjimas per ieškovų siūlomą trečią įvažiavimą keltų didelių nepatogumų, todėl tinkamesnė, racionalesnė naudojimosi tvarka pagal atsakovų teikiamą 2018 m. gruodžio 6 d. planą. Teigia, kad ginčo kelias žemės sklype nebuvo dirbtinai atsakovų įrengtas. Atsakovai ginčo keliuku naudojasi jau daugiau nei 20 metų, dėl tokios naudojimosi tvarkos ginčų nekilo, ieškovai žemės sklypo bendraturčiais tapo prieš kelerius metus.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl anksčiau nurodyto apeliacinio skundo argumento, jog teismas neteisingai vertino žemės sklypo dalies, kurioje yra ginčo kelias, naudojimą, pažymi, kad teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčo kelias yra nurodytas plane kaip bendro naudojimo žemė ir į ieškovams priskirtinus plotus neįskaičiuojamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, o bendram naudojimui paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Įvertinus anksčiau nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovai pagal ieškovų pateiktą planą prie jiems priklausančių statinių dalies galėtų patekti ieškovų žemės sklypo plane pažymėta A3 sklypo dalimi, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliantų argumentai, kad ginčo kelio nustatymas atsakovams per ieškovams priskirtiną sklypo dalį atitinka kelio servituto esmę, taipogi atmestinas kaip nepagrįstas objektyviais duomenimis.

38. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ieškovų prašomos patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos (pagal 2018 m. liepos 30 d. planą) trūkumas yra ne tik tas, kad atsakovams iš jiems priskirtinos naudoti žemės sklypo dalies, plane žymimos žalia spalva, privažiuoti bendro naudojimo žemėje, pažymėtoje A1 ir A2, prie jiems priklausančių ūkinių pastatų dalių, žymimų MN ir N, susidaro 30 metrų ilgesnis kelias, tačiau ir tas, kad pagal siūlomą ieškovų tvarką jiems, norint patekti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų dalių, tektų išvažiuoti iš nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies į kelią (duomenys neskelbtini) ir vėliau vėl įvažiuoti į savo sklypą, t. y. nebūtų užtikrinamas priėjimas iš jų naudojamos sklypo dalies prie jiems priklausančių ūkinių statinių dalių.

39. Apeliantai nurodė, jog žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovų pateiktą planą reiškia, jog ieškovams priskiriamoje sklypo dalyje patvirtinami trys keliai. Pažymėtina, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad į šalių žemės sklypą vakarinėje jo pusėje yra trys įvažiavimai (nuovažos) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pirmuoju, žiūrint žemės sklypo plano viršuje dešinėje pusėje, naudojasi atsakovai, žemiau jo – antrasis, kuriuo nori naudotis tik ieškovai, ir trečiasis, kuriuo naudojasi ieškovai ir kurį siūlo naudoti bendrai, juo būtų važiuojama prie ūkinės paskirties statinių žemės ūkio technika. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, nurodo, kad ši natūraliai susiformavusi aplinkybė negali būti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo siekio užtikrinti ginčo šalių interesų pusiausvyrą bei pritarti nepagrįstam ieškovų siekiui šiuo aspektu įgyti pranašumą prieš kitus žemės sklypo savininkus.

40. Apeliacinės instancijos teismui abejonių nustatyta žemės sklypo tvarka pagal atsakovų pateiktą 2018 m. gruodžio 6 d. planą nekelia. Apeliantų argumentai, kad ieškovai negali patekti prie savo gyvenamųjų patalpų, o atsakovai neturi galimybės prieiti prie ūkinės paskirties pastato, esančio žemės sklypo dalyje A2, pažymėto MN, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantai argumentų, kuriais įrodinėtų galimybių patekti į jų naudojamo gyvenamųjų patalpų dalis nebuvimą ar tokių patekimo būdų neproporcingumą, nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nepagrindė. Sutinka su atsakovų atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais motyvais, jog nustačius naudojimosi tvarką, ieškovams nebuvo apribota galimybė patekti į gyvenamąsias patalpas, ieškovai turi priėjimą prie visos pastato – gyvenamojo namo – dalies, kuria naudojasi ieškovai, o apeliaciniame skunde minimas priestatas ir ta dalis gyvenamojo namo, prie kurios yra priestatas, yra naudojama tik atsakovų ir yra atsakovams priskirtoje sklypo dalyje.

41. Apeliantai teigia, jog medžių sodinimas nebuvo derintas su sklypo bendraturčiais ir naudotojais (ieškovės motina, ieškovais), teismas nepasisakė dėl šios sklypo dalies. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be kita ko, vertino ir tai, kad ginčo keliu (kaip minėta, šalių vadinamu skersiniu) – 2018 m. gruodžio 6 d. plane tarp taškų 76, 106, 107, 108, 98, 73, 74, 75, 76 žemės plotu, atsakovai naudojasi daugiau nei 20 metų, t. y. būtent taip susiklosčiusi faktinė šios žemės dalies naudojimo tvarka, įskaitant ir atsakovų pasodintus želdinius (beržus ir tujas), tarp atsakovų naudojamos dalies M ir ieškovų naudojamų dalių S ir S1. Atsižvelgiant tai, šis apeliantų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

42. Dėl apeliacinio skundo motyvų, siejamų su įrodinėjimų vertinimu, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantai, nereiškia, jog įrodymai vertinti netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, todėl, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės pasiūlytame UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 6 d. parengtame žemės sklypo plane siūloma naudojimosi tvarka leidžia patogiai bendraturčiams naudotis paskirta turto dalimi, yra racionali, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui, užtikrina abiejų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių interesus, teisėtus lūkesčius, atsižvelgęs į susiklosčiusią ilgametę faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką, minimizuoja ginčų ir konfliktų tarp bendraturčių atsiradimą ateityje, turėjo pagrindą ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.

44. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantų teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

45. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, kad skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, tenkintinas atsakovų prašymas priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, 1 260,00 Eur už advokato pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų P. S. ir D. S. po 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) iš kiekvieno atsakovams J. M. ir B. M. bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas