Tauragės apylinkės teismo sprendimas, e2-162-733/2019

Teismas: Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-03-18
Bylos Nr.: e2-162-733/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01994-2018-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Robertas Povilaitis
Ieškovas: D. S., P. S.
Atsakovas: B. M., J. M.

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
3.2.6.5Galutinis sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-162-733/2019 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01994-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.13; 3.2.6.5

(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 18 d.Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant D. B.,dalyvaujant ieškovams D. S., P. S., jų atstovei advokatei D. A.,atsakovams B. M., J. M., jų atstovui advokatui S. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. S. ir P. S. ieškinį atsakovams B. M. ir J. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovų J. M. ir B. M. priešieškinį ieškovams D. S. ir P. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai prašo:

1. Nustatyti žemės sklypo, kurio plotas – 1,3563 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal ieškovų D. S. ir P. S. pateiktą UAB „Drava“ parengtą 2018-07-30 žemės sklypo planą, nustatant, kad:

Šalies argumentai

1) bendrai ieškovų bei atsakovų J. M. ir B. M. naudojamos žemės sklypo dalys yra po bendrai naudojamais pastatais, taip pat žemės sklypo dalis, skirta patekimui iki statinių, žemės sklypo plane pažymėtos melsva spalva, toliau šios dalys nurodomos indeksais su A raide ir taškais:

- indeksas A (355 kv. m.), taškai: 46, 47, 116, 24, 117, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 45, 46;

- indeksas A1 (455 kv. m.), taškai: 13, 74, 104, 14, 15, 103, 76, 75;

- indeksas A2 (249 kv. m.), taškai: 18, 113, 107, 108, 16, 17, 110, 109, 18;

- indeksas A3 (385 kv. m.), taškai: 88, 87, 86, 85, 84, 83, 82, 81, 80, 79, 78, 77, 115, 114, 102, 101, 100, 99, 98, 97, 2, 3, 4, 5, 96, 95, 94, 93, 92, 91, 106, 90, 89, 88;

2) tik ieškovų naudojamos žemės sklypo dalys žemės sklypo plane pažymėtos gelsva spalva, toliau šios dalys nurodomos indeksais su S raide ir taškais:

- indeksas S (6961 kv. m.), taškai: 5, 6, 7, 8, 72, 71, 46, 45, 35, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 117, 70, 69, 68, 67, 66, 65, 64, 63, 73, 74, 13, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 89, 90, 106, 107, 113, 18, 109, 112, 111, 110, 17, 16, 108, 92, 93, 94, 95, 96, 5;

- indeksas S1 (374 kv. m.), taškai: 105, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 15, 14, 104, 105;

3) tik atsakovų naudojamos žemės sklypo dalys žemės sklypo plane pažymėtos žalsva spalva, toliau šios dalys nurodomos indeksais su M raide ir taškais:

- indeksas M (4435 kv. m.), taškai: 72, 9, 10, 11, 12, 1, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 117, 24, 116, 47, 46, 71, 72;

- indeksas M1 (138 kv. m.), taškai: 77, 76, 103, 102, 114, 115, 77;

- indeksas M2 (86 kv. m.), taškai: 74, 73, 105, 104, 74;

- indeksas M3 (94 kv. m.), taškai: 106, 91, 92, 108, 107, 106;

- indeksas M4 (31 kv. m.), taškai: 109, 110, 111, 112, 109.

2. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodo ir ieškovai teismo posėdyje paaiškino, kad žemės sklypas, kurio plotas – 1,3563 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso šalims. Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 8216/13563, o atsakovams - 5347/13563 žemės sklypo dalys, t. y. ieškovams priklauso 0,8216 ha, o atsakovams - 0,5347 ha ploto žemės sklypo dalis iš bendro 1,3563 ha ploto žemės sklypo. Ieškovai sodyboje gyvena 23 metus. Siekiant aiškumo naudojantis žemės sklypu ir norint, kad būtų išvengta bet kokių ginčų dėl sklypo naudojimosi, tikslinga nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovų prašymu UAB „Drava“ parengė žemės sklypo planą, atsižvelgiant į žemės sklypo bendrasavininkiams priklausančius žemės sklypo dalių plotus, bendrasavininkų naudojamas žemės sklypo dalis, jose esamus ir naudojamus statinius bei jų dalis, tvenkinius, kitus objektus. Bendrai naudojamos žemės sklypo dalys yra po bendrai naudojamais pastatais, taip pat žemės sklypo dalis, skirta patekimui iki statinių. Ieškovai, siekdami taikiai susitarti, atsakovams siuntė 2018-09-17 pranešimą „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo“ kartu su minėtu žemės sklypo planu, kuriame nurodyta žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsakovai atsiuntė 2018-09-27 atsakymą į prašymą, kuriuo nurodė nesutinkantys su ieškovų siūlomu tvarkos nustatymu ir siūlantys ją nustatyti pagal jų pateiktą žemės sklypo planą. Tačiau ieškovai su atsakovų pateiktu planu ir siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka nesutinka.

Ieškovai nurodo, kad atsakovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką taip, kad jie galėtų važiuoti per ieškovams priskiriamą žemės sklypo dalį. Kaip teigia patys atsakovai, jie laiko galvijus, pašarus, per jų plane pavaizduotą sklypo dalį važiuoja nuolat. Taip atsakovai išvažinėja su žemės ūkio technika (traktoriais, jų priekabomis) kiemą bei ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį. Ieškovai pažymi, kad sklype yra net trys įvažiavimai - išvažiavimai, dėl to nustatyti dar vieną kelią, dalinantį ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį, nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Atsakovai jų pačių pasirašytame 2018-09-27 atsakyme į pranešimą nurodo, kad pastate, pažymėtame indeksu MN, laiko gyvulius, bendro naudojimo dalyje A1 stovi daržinė, kurioje laiko šieną, o dar kitame pastate, kuris yra bendro naudojimo žemės dalyje A2, laiko pašarus gyvuliams šerti. Atsakovai rašte nurodo, kad jie vykdo žemės ūkio veiklą, laiko gyvulius, kuriuos šeria du kartus per dieną ir tuos pašarus galvijams šerti vežioja per bendrą kiemą. Toks kiemo išvažinėjimas pažeidžia ieškovų interesus. Į žemės sklypą galima patekti net trimis keliukais/nuovažomis iš pagrindinio kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie įvažiavimai - išvažiavimai nurodyti tiek ieškovų, tiek atsakovų pateiktuose žemės sklypo planuose. Keliukas, kuris yra paskutinis, trečias, žiūrint nuo sklypo šiaurinės pusės (plano viršaus) yra naudojamas tiek ieškovų, tiek atsakovų. Abi šalys laiko gyvulius ir šiuo keliu važiuoja prie ūkinių pastatų, veža pašarus ir t. t. Šis keliukas yra išvažinėtas, duobėtas, jame labai dažnai yra purvas, duobėse stovi vanduo (ypač rudenį, žiemą, pavasarį). Šiuo keliu važiuojama su žemės ūkio technika, t. y. traktoriais, jų priekabomis, kitais žemės ūkio padargais. Dėl to juo neįmanoma išvažiuoti/įvažiuoti su lengvaisiais automobiliais. Šioje sklypo pusėje vykdoma žemės ūkio veikla. Todėl ieškovai būtent šią žemės sklypo dalį prašo nustatyti kaip bendrai ieškovų ir atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį. Šiaurinėje žemės sklypo pusėje (plano viršuje) yra keliukas, kuriuo važiuoja tik atsakovai prie savo pusės gyvenamojo namo ir kitų savo statinių. Juo naudojasi tik atsakovai, dėl to prašoma tą žemės sklypo dalį priskirti išimtinai atsakovams. Piečiau minėto atsakovams priskiriamo keliuko (plane matyti vidurinis keliukas) yra dar vienas įvažiavimas/išvažiavimas į sklypą. Būtent šiuo keliuku naudojasi ieškovai patekimui lengvaisiais automobiliais prie jiems priklausančios gyvenamojo namo dalies. Problema yra ta, kad skersai šio sklypo dalies (plane pažymėta 73-76, 98-106), kaip atsakovai pavaizdavo savo plane, atsakovai daugiau kaip 20 metų važinėja su žemės ūkio technika (traktoriais). Todėl ir ši žemės sklypo dalis yra nuolat išvažinėta, duobėta, dėl to ieškovai negali į savo sklypą įvažiuoti su lengvaisiais automobiliais. Atsakovai atsisako prisidėti remontuojant šį įvažiavimą, argumentuodami, kad su traktoriais išvažiuoja ir įvažiuoja. Atsakovai šį keliuką supylė iš griaunamų pastatų liekanų, jis iškeltas, aukščiau nei ieškovų namas, kuris dėl to tvinsta. Ieškovai sutikimo įrengti šį kelią nedavė. Medžius atsakovai sodino ieškovės mamai gyvai esant, dėl to jie pykosi. Priekabą ieškovai sklypo dalyje, kuri visada buvo jų, šalia ginčo keliuko pastatė dėl to, kad atsakovai joje pradėjo krauti šieną, šiaudus.

Taip pat ieškovai nurodo, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą planą, netgi remontuoti nebūtų galima be atsakovų sutikimo, nes tai būtų bendro naudojimo žemė. Atsakovai nesutinka to keliuko remontuoti, nes jie „ir taip išvažiuoja su traktoriais“. Ieškovai nori suremontuoti šį įvažiavimą į sklypą. Netgi suremontavus šį keliuką, važiuojant per jį su traktoriais, jis vėl būtų išvažinėtas, duobėtas ir nepravažiuojamas lengvaisiais automobiliais. Taigi, nustačius sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų pateiktą planą, ieškovai negalėtų į savo sklypą patekti su lengvaisiais automobiliais. Bet kuriuo atveju ieškovams reikėtų važiuoti į ieškovų pateiktame 2018-07-30 plane A3 pažymėtą kelią, kuris, kaip minėta, dėl vykdomos ūkinės veiklos yra išvažinėtas ir juo galima pravažiuoti tik su traktoriais. Atsakovų pateiktas pasiūlymas, išdėstytas plane, pažeidžia ieškovų teises ir interesus. Ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį daro visiškai nepatrauklia, sklypo dalyje suformuojama keletas kelių, sklypas netgi toje pusėje, kurioje nevykdoma ūkinė veikla, išvažinėjamas, dalijamas pusiau, dėl ko jo naudojimas yra neracionalus ir neprotingas. Pagal ieškovų pateiktą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, atsakovams tenka atskiras įvažiavimas (šiaurinėje sklypo dalyje), ieškovams tenka atskiras įvažiavimas (vidurinis keliukas), kuris užtikrintų ieškovų patekimą į sklypą lengvaisiais automobiliais. Taip pat yra bendras įvažiavimas, kuriuo abiejų šalių važiuojama prie ūkinių pastatų. Toks žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas atitinka proporcingumo ir teisingumo principus.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, kad A2 pastate laikomi galvijai, A1 pastate - šienas, šiaudai. Atsakovai pastatu, pažymėtu A2 naudojosi kasdien, kol 2018 m. įgriuvo jiems priklausančios dalies stogas, šiuo metu ja nesinaudoja, gyvulių ten nelaiko, stogo netvarko. Iš A1 pastato kartą per savaitę atsakovai vežasi malkas, ten laiko šieną, šiaudus. Į šį pastatą nėra problemų patekti trečiąja nuovaža, kuri yra bendro naudojimo. Kelio, pažymėto 73-76, 98-106 niekas netvarko, juo naudojasi tik atsakovai, ieškovams jis nereikalingas.

Taip pat ieškovai pažymi, kad atsakovų pastatytas statinys, į kurį, kaip jie teigia veža pašarus, naudojamas ne pagal paskirtį. Nors įregistruotas kaip sandėlis, bet jame laikomi galvijai. Be to, pastatytas ir įregistruotas be žemės sklypo bendrasavininkų/naudotojų sutikimo, kas yra neteisėta pagal teisės aktų reikalavimus. Dėl to atsakovų nuomonė, kad jiems turi būti užtikrintas patekimas į statinį būtent per ieškovams priskirtiną žemės sklypo dalį, neturėtų būti teisiškai reikšminga. Prie to statinio atsakovai turi kitą privažiavimą, dėl to nėra pagrindo bloginti kitai šaliai (ieškovams) priskirtinos žemės sklypo dalies.

Ieškovų atstovė advokatė D. A. prašo tenkinti ieškinį, priešieškinį atmesti, paaiškino, kad šalys žemės sklypo naudotojomis buvo pakankamai seniai, tik savininkais tapo neseniai. Ieškovų iniciatyva, po to, kai ieškovė priėmė mamos palikimą, atlikti kadastriniai matavimai. Jie negali tinkamai privažiuoti lengvaisiais automobiliais iki savo kiemo dėl atsakovų išvažinėto kelio, kurio plotis apie 3 metrus, jis naudojamas žemės ūkio technikai važiuoti. Atsakovas neatsakė kokia yra būtinybė važiuoti šiuo keliu. Apvažiavimo kelias būtų apie 30 metrų, tai tikrai nėra didelis atstumas. Atsakovai neatsižvelgia į pasikeitusią dabartinę situaciją, žiūri tik savo interesų. Atsakovės pasakymas, kad nugriaus pastatą, nes jiems jo nereikia, rodo savanaudiškumą, negalvojimą apie kitų interesus. Nebuvo tartasi su kaimynais dėl kelio. Tai, kad atsakovams patogu, nereiškia, kad tai yra teisėta. Naudojimasis bendra nuosavybe neturi pažeisti kitų interesų. Statiniu, pažymėtu A2, atsakovai nesinaudoja, jis yra avarinės būklės. Nėra būtinybės atsakovams prie jo privažiuoti. Prie statinio, pažymėto A1, atsakovai važiuoja 1 - 2 kartus per savaitę. Gyvenamasis namas nėra vien tik atsakovų nuosavybė. Atsakovai pristatė priestatą be ieškovų sutikimo. Jeigu būtų patvirtintas atsakovų siūlomas planas, ieškovai negalėtų prieiti prie savo pastato dalies. Dėl sklypo dalies, kurioje auga medžiai: medžių sodinimo atsakovai nederino su ieškovais. Atsakovai užsodino medžiais dalį B. P. naudoto sklypo. Atsakovas negalėjo paaiškinti, kaip jis prižiūri pasodintas tujas, kurios yra užaugusios, kai kurios nudžiūvusios, temdo aplinką. Kad atsakovai sodino medžius, nereiškia, kad jie nepažeidė ieškovų interesų. Ieškovų pateiktas planas atitinka teismų suformuotą praktiką dėl naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Nustatant naudojimosi tvarką, turi būti išskirta sklypo dalis, kuri turi likti bendram naudojimui, kuri yra neišvengiamai būtina abiems naudotojams. Šiuo atveju keliukas reikalingas tik atsakovams, todėl nėra pagrindo priskirti bendro naudojimo žemei. Ieškovų pateiktas planas atitinka visus reikalavimus. Atsakovai piktnaudžiauja savo teisėmis, jų prašymas primena prašymą dėl kelio servituto nustatymo. Pagal atsakovų siūlomą planą ieškovų sklypo dalyje būtų trys keliai, kas darytų sklypą visiškai nepatrauklų galimiems tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka. Priešieškiniu prašo:

1. Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką pagal atsakovų teikiamą UAB „Drava“ 2018-12-06 žemės sklypo planą:

1) bendrai naudojamos žemės sklypo dalys, naudojamos po bendrojo naudojimo pastatais, žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas A (355 kv. m.), taškai: 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 45, 46, 47, 66, 24, 67, 25;

- indeksas A1 (455 kv. m.), taškai: 103, 102, 96, 14, 15, 95, 105, 104, 103;

- indeksas A2 (249 kv. m.), taškai: 16,17, 18, 87, 86, 88, 16;

2) bendrai naudojama žemės sklypo dalis, naudojama patekimui iki bendrojo naudojimo statinių, žemės sklypo plane pažymėta:

- indeksas A3 (218 kv. m.), taškai: 73, 98, 108, 107, 106, 109, 110, 94, 93, 92, 91, 89, 90, 85, 84, 83, 82, 81, 80, 79, 78, 77, 76, 75, 74, 73;

3) atskirai atsakovų J. M. ir B. M. naudojamos žemės sklypo dalys žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas M (4531 kv. m.), taškai: 1, 100, 99, 98, 73, 72, 71, 70, 69, 68, 67, 24, 66, 47, 46, 45, 65, 64, 63, 9, 10, 11, 12, 1;

- indeksas M1 (138 kv. m.), taškai: 105, 95, 94, 110, 109, 106, 105;

- indeksas M2 (86 kv. m.), taškai: 102, 101, 97, 96, 102;

- indeksas M3 (94 kv. m.), taškai: 89, 88, 86, 85, 90, 89;

4) atskirai ieškovų P. S. ir D. S. naudojamos žemės sklypo dalys žemės sklypo plane pažymėtos:

- indeksas S (6988 kv. m.), taškai: 63, 64, 65, 35, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 26, 25, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78, 79, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 18, 17, 16, 88, 89, 91, 92, 93, 94, 95, 15, 14, 96, 97, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 63;

- indeksas S1 (449 kv. m.), taškai: 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 98.

2. Priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinyje nurodo, kad pateiktame plane siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatyta atsižvelgiant į tai, kad atsakovų naudojamos indeksu M pažymėtos dalies šiaurinėje dalyje stovi ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu MN, kuriame yra laikomi gyvuliai. Bendro naudojimo dalyje A1 stovi daržinė, plane pažymėta indeksu N, kurioje laikomas šienas, o bendro naudojimo dalyje A2 stovi ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu MN, kuriame laikomas pašaras reikalingas gyvuliams šerti. Žemės sklypu atsakovai naudojasi taip, jog iš savo naudojamos atskiros žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu M, neišvažiuojant už valdos sklypo ribų galėtų patekti į savo naudojamas atskiras žemės sklypo - dalis, kurios plane pažymėtos indeksais M1, M3, reikalingomis privažiavimui prie minėtų pastatų. Kadangi yra vykdoma ūkinė veikla, gyvuliai yra šeriami du kartus per dieną, todėl nuolat tenka važinėti per bendrą kiemą, t. y. per bendrą žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu A3.

Remiantis teismų praktikos, nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką, suformuluotais racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo principais, atsižvelgiant į tai, kad į šią siūlomą žemės dalį patektų faktiškai esantis keliukas, kuris yra atsakovų naudojamas privažiavimui prie minėtų statinių, atsakovai siūlo nustatyti bendro naudojimo žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A3 (218 kv. m.), taškais: 73-98-108-107-106-109-110-94-93-92-91-89-90- 85-84-83-82-81-80-79-78-77-76-75-74-73.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog bendraturčiui galimybė tinkamai naudotis jam paskirta sklypo dalimi gali būti sudaroma tam tikrą sklypo dalį paliekant naudotis bendrai. Tai reiškia, kad bendrasavininkai gali naudotis visais sklype esančiais keliais nevaržomai nepriklausomai nuo kieno nors vieno iš bendrasavininkų valios, nes šiame sklype nenustatyta sklypo naudojimosi tvarka proporcingai kiekvieno savininko daliai. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo nusistovėjusio faktinio žemės dalių naudojimo, niekas iš bendrasavininkų negali varžyti kurio nors bendrasavininko teisės naudotis esamais faktiniais keliais, kurie gali būti ir neregistruoti. Atsižvelgiant į tai, atsakovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka užtikrintų atsakovams galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, kas atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, kuris teismų praktikoje yra aiškinamas taip, jog pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą.

Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, jog tarp atsakovų naudojamos dalies M ir ieškovų naudojamų dalių S ir S1 auga atsakovų pasodinti ir prižiūrimi medžiai (beržai) ir gyvatvorė (tujos). Minėta dalimi M atsakovai naudojasi daugiau nei 20 metų, prižiūri ir tvarko minėtos valdos aplinką savo nuožiūra, nes tarp atsakovų ir ankstesnių žemės sklypo bendrasavininkų jau buvo susiklostę santykiai dėl tokios sklypo naudojimosi tvarkos, jokių ginčų nebuvo. Ieškovai yra tik teisių perėmėjai ir nesąžiningai bei nepagrįstai siekia pakeisti jau nusistovėjusią, ilgalaikę, faktinę naudojimosi žemės sklypais tvarką. Atsakovai nori palikti savo naudojamoje dalyje M minėtus želdinius, nes priešingu atveju būtų pažeista atsakovų nuosavybės teisė, pažeisti teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai.

Teismų praktikoje nurodoma, jog, sprendžiant klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, anksčiau sudaryti bendraturčių susitarimai teismų turi būti vertinami (susitarimo tikslai, jam teikta reikšmė, numatomi padariniai) bei laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų - teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Remiantis minėtais išaiškinimais, atsakovai siūlo nustatyti individualiai ir bendrai naudojamų sklypų ribas, kaip yra nurodę reikalavimuose. Taip pat atsakovai pažymi, jog bendrai naudojamoje dalyje A stovi pastatas, plane pažymėtas indeksu MG, prie kurio yra atskirai atsakovų naudojamas priestatas, plane pažymėtas indeksu N, bei kuris patenka į atskirai atsakovų naudojamą dalį M. Atsižvelgiant į tai, atsakovai siūlo atskirai naudojamos dalies M ribą nustatyti tokiu būdu, kad atsakovai galėtų laisvai naudotis atskirai naudojama dalimi, plane pažymėta indeksu N, ir turėtų priėjimą prie šio pastato iš visų pusių.

Taip pat atsakovai nurodo, kad VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, jog šalys bendrai naudoja trijų ir daugiau butų daugiabutį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, jog ir nustatant naudojimosi tvarką pastatais, analogiškai turėtų būti taikomos nuostatos dėl žemės sklypo dalies perleidimo, t. y. nustatant atsakovams atskirą naudojimąsi priestatu, plane pažymėtu indeksu N, kartu turėtų būti nustatoma ir atitinkama žemės sklypo dalis, skirta šio priestato tinkamam naudojimui (eksploatavimui).

Kasacinis teismas yra suformulavęs naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ypatumus, kuriais turi vadovautis teismai, nagrinėjant šios ginčo kategorijos bylas, o būtent: naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas; jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje; dalis žemės sklypo gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai; papildomas žemės sklypas, prijungtas prie bendraturčių turėto žemės sklypo, turi būti naudojamas atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise; bendrosios dalinės nuosavybės atveju teisės naudotis paskirtomis žemės sklypo dalimis įgyvendinimui servitutas netaikytinas. Todėl atsižvelgiant į tai, atskirai atsakovų naudojamos dalies M riba turi būti nustatyta būtent pagal atsakovų teikiamą planą, siekiant užtikrinti tinkamą atsakovų naudojimąsi priestatu, plane pažymėtu indeksu N, bei užtikrinant racionalią naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Atsakovų nuomone, jų siūlomas projektas yra racionalesnis nei ieškovų pateiktas, labiau atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, kasacinio teismo išaiškinimus, naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, nepažeidžia nė vieno iš bendraturčių teisių, todėl teismas turėtų patvirtinti būtent atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų teikiamą 2018-12-06 planą.

Taip pat atsakovai teismo posėdyje paaiškino, kad sodyboje gyvena apie 40 metų ir tas skersinis keliukas visada buvo, juo naudojasi, kartais pataiso jį. Dabar naudojasi retai, nes pastatas, plane pažymėtas A2, įgriuvo ir juo nebesinaudoja. Trečiąja nuovaža niekada nėra važiavę. Kartą ar du per savaitę važiuoja parsivežti šieno į pastatą, pažymėtą A1, jokių duobių kelyje neišvažinėja. Iš minėto pastato dar parsineša malkas. Ieškovų siūlomu keliu važiuoti neekonomiška, neina įvažiuoti ir apsisukti žemės ūkio technikai su priekabomis. Patogiau važiuoti trumpesniu, tiesesniu – skersiniu keliu. Jo teritoriją, kur susodinti medžiai, prižiūri atsakovai, pjauna žolę. Ieškovu siūlomu ilgesniu keliu būtų sudėtinga parsinešti malkas, nešti pašarą gyvuliams, jeigu sugalvotų ten juos laikyti.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas advokatas S. T. prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Ieškovai kreipėsi į teismą tuo pagrindu, kad atsakovai išvažinėja vidaus kelius, dėl to ieškovai lengvaisiais automobiliais negali įvažiuoti į savo namų valdą. Atsakovas sakė, kad Milašiai naudojosi tuo keliu, jie jį remontavo. Atsakovas patvirtino, kad keliu ieškovai važiuoja sunkia žemės ūkio technika. Ieškovai pripažįsta, kad kelio jie neremontavo. Panašu, kad norima keisti nusistovėjusią per daugelį metų tvarką. Esami bendrieji vidaus keliai - atsakovų plane nurodyti ženkliai mažesni plotai, negu ieškovų siūlomame plane. Susiklostė tokia infrastruktūra, kurią ieškovai norėtų panaikinti. Atsakovams arčiau yra per pirmą įvažiavimą, ieškovams per antrą. Žemės sklypas nėra atidalintas, yra tik bendro ploto kadastriniai matavimai. Žemė buvo valstybinė, bendrasavininkų net nebuvo. Nepagrįstas teigimas, kad atsakovai turėjo atsiklausti ieškovų. Kai M. atsikėlė į sodybą, ieškovė buvo dar vaikas. Toje vietoje, kur pasodinti medžiai, nėra ginčo, kad tai yra M. nuosavybė. Atsakovų planas užtikrina bendraturčio nuosavybę į želdinius. Kai M. atsikėlė į sodybą, nebuvo jokių ginčų dėl naudojimosi teritorija. Ieškovė iniciavo kadastrinius matavimus, nes, mirus jos mamai B. P., jai reikėjo priimti palikimą. Ji galėjo nesutikti priimti palikimo tokiomis sąlygomis, bet priėmė. Sklype tarp skersinio kelio ir pastato stovi ieškovo žemės ūkio technika, ta vieta naudojama technikai apsisukti. Matyt, ir kelias naudojamas ieškovo, kad apsisukti technikai. Atsakovai nenori naikinti kelio atkarpos dėl keleto aplinkybių. Pagal ieškovų planą atsakovui kelias pailgėja daugiau kaip tris kartus, neina apsisukti su priekaba, neišvažiuojant į centrinį kelią. Įvažiavus per trečiąjį įvažiavimą, technikai apsisukti neįmanoma. Atsakovui siūloma važinėti neremontuotu keliu, kuriuo, atsakovo teigimu, neįmanoma važiuoti. Atsakovai pagerino kelio būklę, uždraudus juo naudotis, ieškovams tai atitektų neatlygintinai. Bendraturtis turi teisę naudotis esamais keliais ir norint tokį kelią panaikinti reikalingi labai svarūs argumentai, kurių ieškovai nepateikė. Ieškovams suteiktos galimybės patekti į kiemą. Problema susidaro, kai būna šlapia. Atsakovai, žinodami tą situaciją, suvežė gruntą ir kelią pakėlė. Faktinės aplinkybės užfiksuotos atsakovų žemėje. Antstolis nesirėmė įstatymu, o suteikė privačią paslaugą, o tokiu atveju jis neturi kitokių teisių, kaip privatus fizinis asmuo. Toks įrodymas turi būti vertinamas kritiškai. Sklype yra kažkokie pamatai, bet joks pastatas nebuvo įregistruotas registrų centre, pastato nėra. Nekilnojamo turto duomenimis gyvenamasis namas yra įregistruotas. Tą sklypo dalį, kurioje yra priestatas, naudoja atsakovai. Kodėl turėtų kilti konfliktai vien dėl to, kad atsirado naujas savininkas. Sklypo vidaus keliai yra jo priklausiniai, jie neprojektuojami. Sklypas yra dviejų ūkininkų ūkio kiemas ir tai, ar esamas kelias bus ar ne, sklypo patrauklumo nepakeis. Ieškovų siūloma tvarka daro naudojimosi sklypu situaciją sudėtingesnę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų advokatų paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu A. M., B. P. ir J. M. prie gyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), išskirtas 0,2325 ha žemės sklypas. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini)Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad ieškovė D. S. po B. P. paveldėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriuje pagal 1993-02-22 Šilutės rajono valdybos potvarkį Nr. 68-v, įmokėtas 378,- valstybės vienkartines išmokas, kas atitinka 95 Lt už 0,0775 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)

Iš byloje esančios VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,3563 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini): ieškovams D. S. ir P. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2018-03-29 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2106 pagrindu priklauso 8216/13563 žemės sklypo dalys, o atsakovams – 2017-10-30 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 7315 pagrindu 5347/13563 žemės sklypo dalys. Taip pat iš VĮ Registrų centro pažymos nustatyta, kad šis žemės sklypas suformuotas kaip naujas (registruotas kaip daiktas) 2017-08-04 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 17SK-1079-(14.17.110).

Ieškovai pateikė atsakovams 2018-09-17 pranešimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir šiems su juo 2018-09-27 raštu nesutikus, ieškovai pateikė teismui ieškinį dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydami ją nustatyti pagal jų pateiktą 2018-07-30 UAB „Drava“ žemės sklypo planą. Atsakovai, nesutikdami su siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka, priešieškiniu pateikė jų siūlomą 2018-12-06 UAB „Drava“ naudojimosi žemės sklypu planą. Abiejuose planuose atsakovų naudojama žemės sklypo dalis pavaizduota žalia spalva, ieškovų – gelsva, o žemė po bendrai naudojamais pastatais bei bendro naudojimo žemė – žydra spalva.

Byloje nekilo ginčo dėl bendraturčiams pagal abu planus paskiriamų naudoti dalių dydžio atitikimo jų dalims, turimoms bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad statinys, plane žymimas MG, yra šalių gyvenamasis namas, statiniai: A1 žemės plote, žymimas N, ir A2 žemės plote, žymimas MN, yra ūkinės paskirties statiniai.

Atsakovai jų pasirašytame 2018-09-27 atsakyme į pranešimą nurodo, kad jų naudojamo žemės sklypo dalyje pastate, pažymėtame indeksu MN, laiko gyvulius, bendro naudojimo dalyje A1 stovi daržinė, kurioje laiko šieną, o dar kitame pastate, kuris yra bendro naudojimo žemės dalyje A2, laiko pašarus gyvuliams šerti.

Nustatyta, kad A2 žemės dalyje esančiu statiniu MN šiuo metu atsakovai nesinaudoja, jame gyvulių nelaiko, nes 2018 m. įgriuvo jo stogas, atsakovai nurodo laikantys ten pašarą gyvuliams. Į šį pastatą vyksta jų atsivežti.

Į šalių žemės sklypą vakarinėje jo pusėje yra trys įvažiavimai (nuovažos) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kelyje Nr. 4253 (duomenys neskelbtini). Pirmasis, žiūrint žemės sklypo plano viršuje dešinėje pusėje, kuriuo naudojasi atsakovai, žemiau jo – antrasis, kuriuo nori naudotis tik ieškovai, ir trečiasis, kurį ieškovai siūlo naudoti bendrai, kuriuo būtų važiuojama prie ūkinės paskirties statinių žemės ūkio technika.

Esminis ginčas tarp šalių yra dėl atsakovų pateiktame UAB „Drava“ plane pažymėto ploto A3, o dar tiksliau – dėl 2018-12-06 plane tarp taškų 76, 106, 107, 108, 98, 73, 74, 75, 76 žemės ploto – kelio (šalių šioje byloje vadinamo skersiniu keliu), kuris yra ieškovų naudojamoje žemės ploto dalyje.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003), priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje akcentuojama, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019 ir 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Iš šalių nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ginčo keliu (kaip minėta, šalių vadinamu skersiniu) - 2018-12-06 plane tarp taškų 76, 106, 107, 108, 98, 73, 74, 75, 76 žemės plotu, atsakovai naudojasi daugiau nei 20 metų, t. y. būtent taip susiklosčiusi faktinė šios žemės dalies naudojimo tvarka, įskaitant ir atsakovų pasodintus želdinius (beržus ir tujas) tarp atsakovų naudojamos dalies M ir ieškovų naudojamų dalių S ir S1.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

Ieškovai nurodo, kad atsakovams daugiau nei 20 metų važinėjant ginčo keliuku žemės sklype, jis yra išvažinėtas, duobėtas, todėl jie į savo sklypą negali patekti lengvaisiais automobiliais. Kitu gi atveju nurodo, kad nustačius žemės sklypu naudojimosi tvarką, ieškovai negalėtų patekti lengvaisiais automobiliais į savo sklypą. Tad lieka neaišku ar ieškovai šiuo metu jau nepatenka į sklypą lengvaisiais automobiliais, ar tik patvirtinus naudojimosi tvarką nepatektų. Ieškovai neįrodė savo nurodomos aplinkybės, kad būtent dėl naudojimosi šia žemės sklypo dalimi yra apsunkintas naudojimasis jų žemės sklypo dalimi. Jų naudojamos patrauklumo/nepatrauklumo dėl ginčo skersinio keliuko aplinkybės - taip pat. Tokios išvados neina padaryti ir iš ieškovų pateikto antstolio K. K. 2018-12-20 surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame pažymėta, kad (duomenys neskelbtini), namų valdos teritorijoje matosi traktoriaus išvažinėtos provėžos. Nei minėtame protokole, nei fotofiksacijose nenurodyta, kad tai būtent ginčo keliukas, neaišku kurioje konkrečiai vietoje užfiksuotos provėžos.

Be to, ieškovų nurodytose aplinkybėse esama prieštaravimų – nurodydami, kad atsakovai atsisako prisidėti remontuojant šį kelią, vėliau nurodo, kad atsakovai jį supylė iš griaunamų pastatų liekamų, iškėlė jį, t. y. remontavo. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovai, norėdami neapsunkintai įvažiuoti į savo žemės sklypą lengvaisiais automobiliais, patys būtų remontavę jį. Nors ieškovai nurodo, kad juo naudojasi tik atsakovai, tačiau jei dėl jo išvažinėjimo ieškovai nurodo nepatenkantys į savo kiemą, vadinasi, juo (ar jo dalimi) tenka naudotis ir ieškovams.

Teismo vertinimu, ieškovų prašomos patvirtinti naudojimosi žemės sklypu tvarkos trūkumas yra ne tik tas, kad atsakovams iš jiems priskirtinos naudoti žemės sklypo dalies, plane žymimos žalia spalva, privažiuoti bendro naudojimo žemėje, pažymėtoje A1 ir A2, prie jiems priklausančių ūkinių pastatų dalių, žymimų MN ir N, susidaro 30 metrų ilgesnis kelias, tačiau ir tas, kad pagal siūlomą ieškovų tvarką, jiems, norint patekti prie jiems priklausančių ūkinių pastatų dalių, tektų išvažiuoti iš nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies į kelią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). ir vėliau vėl įvažiuoti į savo sklypą, t. y. nebūtų užtikrinamas priėjimas iš jų naudojamos sklypo dalies prie jiems priklausančių ūkinių statinių dalių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Be to, atsižvelgiant į Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2019-02-08 raštą Nr. (6.6)2-902, darytina išvada, kad atsakovams kaskart važiuojant į jiems priklausančių ūkinių pastatų dalis rajoniniu keliu, o ne per šalims priklausantį žemės sklypą, galimas pavojus eismo dalyviams ir apribojamas kelio pralaidumas.

Nors ieškovai nurodo, kad atsakovai siūlo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką taip, kad jie galėtų važiuoti per ieškovams priskiriamą žemės sklypo dalį, tačiau pažymėtina, jog ginčo kelias yra nurodytas plane kaip bendro naudojimo žemė ir į ieškovams priskirtinus plotus neįskaičiuojamas.

Teismas sutinka, kad atsakovų pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionalesnė nei ieškovų pateikta, labiau atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, mažiau pažeidžia bendraturčių teises ir interesus.

Atsižvelgiant į tai, kaip daikto naudojimosi tvarka leidžia patogiai bendraturčiams naudotis paskirta turto dalimi, ar ji racionali, tarnauja geresniam nuosavybės valdymui, užtikrina abiejų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių interesus, teisėtus lūkesčius, į susiklosčiusią ilgametę faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką, į tai, kad ieškovai neįrodė savo nurodomų aplinkybių, ieškinys atmestinas, o priešieškinis tenkintinas: nustatytina naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarka pagal UAB „Drava“ 2018-12-06 žemės sklypo planą: