- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- e2S-379-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00706-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- M. P., S. P., (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- Š. T.
- Kategorijos
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų M. P. ir S. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3307-1042/2023 pagal pareiškėjo Š. T. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė N. M., M. P. ir S. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Š. T. pareiškimu prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos E. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo močiutė E. P.. Pareiškėjo tėvas E. T., miręs (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios E. P. sūnus. E. P. gyveno (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini). 2023-01-27 pareiškėjas gavo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M. pranešimą, kuriuo notarė jį informavo apie jo močiutės E. P. mirtį ir nurodė atvykti į notarės biurą bei informuoti notarę apie tai, ar jis ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atstatymo, ar atsisakys priimti jam priklausančią palikimo dalį. Pareiškėjas apie savo močiutės mirtį sužinojo tik iš minėto notarės pranešimo. Nei pareiškime nurodyti suinteresuoti asmenys, nei kurie nors kiti tretieji asmenys pareiškėjui apie jo močiutės mirtį nėra pranešę. Įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti yra praleistas nežymiai (terminas suėjo 2023-01-24), todėl dėl objektyvių priežasčių – neturėjo jokių žinių apie savo močiutės mirtį ir apie palikimo atsiradimą, pareiškėjas neturėjo galimybių per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, todėl teismo prašo atnaujinti nežymiai praleistą terminą palikimui priimti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys M. P. ir S. P. su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes notaro raštas tik parodo, kad notarė ragino pareiškėją duoti atsakymą, ar šis kreipsis dėl termino atnaujinimo. Jeigu pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas ir terminas būtų atnaujintas, tai kiltų klausimas, kaip trys vyrai galėtų naudotis dviejų kambarių butu, nes pareiškėjas santykių su suinteresuotais asmenimis nepalaiko, jie yra konfliktiški ir tai sukurtų dar didesnį konfliktą. Pažymėjo, kad jei pareiškėjas būtų laiku kreipęsis dėl palikimo priėmimo, tuomet turto išsaugojimo našta būtų pasidalinta tarp įpėdinių ir nebūtų konfliktinės situacijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškimą tenkino – atnaujino pareiškėjui Š. T. dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą; priteisė iš M. P. ir S. P. valstybei iš kiekvieno po 9,96 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas turėjo priimti iki 2023-01-23. Pareiškėjas nurodytu terminu į notaro biurą nesikreipė, įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, nes nežinojo apie palikėjos mirtį. Pareiškėjui apie palikėjos mirtį tapo žinoma 2023-01-27, o į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo jis kreipėsi 2023-02-13 (EPP).
6. Teismas nurodė, kad tai, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie palikėjos mirtį, patvirtino ir suinteresuoti asmenys M. P. ir S. P., kurie nurodė, kad pareiškėjui nepranešė, nes „jis jų gyvenime neegzistavo“. Pareiškėjui apie palikėjos mirtį tapo žinoma 2023-01-27, gavus (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M. raštą, kuriuo notarė informavo pareiškėją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. P. ir po jos mirties yra atsiradęs palikimas, bei nurodė per 10 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos informuoti notaro biurą, ar kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ar atsisakys jam priklausančios palikimo dalies. Pareiškėjas į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo kreipėsi 2023-02-13.
7. Teismas sprendė, kad išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Priešingai, vos tik pareiškėjui tapo žinoma apie palikėjos mirtį, jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir per trumpą laiko tarpą pateikė teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Teismas vertino, kad praleistas terminas palikimui priimti iš tiesų nėra neprotingai didelis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad patys suinteresuoti asmenys M. P. ir S. P. apie palikėjos mirtį neinformavo pareiškėjo, o notaro biure sužinoję apie dar vieną galimą įpėdinį, nesiėmė aktyvių veiksmų surasti pareiškėją ir jį informuoti apie atsiradusį palikimą.
8. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų ar į procesą įtrauktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Teismas vertino, jog teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po močiutės E. P. mirties, tuo tenkinant pareiškimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeidžia kitų įpėdinių ar į procesą įtrauktų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų.
9. Teismas pažymėjo, kad tenkinus pareiškėjo pareiškimą, suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo jiems nėra priteisiamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
10. Suinteresuoti asmenys M. P. ir S. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti suinteresuoto asmens S. P. naudai iš pareiškėjo Š. T. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Teismas formaliai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė šališką ir neteisingą nutartį, paremtą išimtinai pareiškėjo procesiniame dokumente nurodytomis deklaratyviomis aplinkybėmis, realiai netirdamas ir nevertindamas šių aplinkybių realumo, teisingumo ir patikimumo. Teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu atmetė suinteresuotų asmenų procesinį prašymą apklausti notarę, administruojančią paveldėjimo bylą, dėl jai žinomų aplinkybių, susijusių su paveldėjimo byla ir į bylą pateikto jos pranešimo atsiradimo kontekstu bei tikrųjų sudarymo aplinkybių, tokiu būdu apribojant galimybę suinteresuotiems asmenims patvirtinti savo procesinės pozicijos teisingumą, kad pareiškėjas anksčiau nei notaro pranešimas žinojo apie teisės į palikimą atsiradimą ir jį praleido be svarbių priežasčių.
10.2. Byloje pareiškėjas savo termino praleidimo priežasties svarbumą motyvavo ir įrodinėjo iš esmės vieninteliu įrodymu – notarės pateiktu pranešimu įpėdiniui, kuriame buvo prašoma pateikti atsakymą į tai, ar potencialus įpėdinis planuoja atlikti veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu. Priešingai nei vertino teismas, minėtas dokumentas nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas būtent tik nuo šio momento sužinojo apie teisės į palikimą atsiradimą. Reali šio dokumento įrodomoji reikšmė galėjo būti nustatyta tik posėdyje apklausus notarę, parengusią šį dokumentą, ir pripažinus pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, besąlygiškai vadovavosi šiuo įrodymu, darydamas neteisingą ir suinteresuotų asmenų interesus pažeidžiančią išvadą, kad pareiškėjo sužinojimo apie palikimo priėmimą momentas sutampa su notarinio pranešimo surašymo data. Tokia išvada yra neteisinga ir nepatvirtinta nei notarinį pranešimą parengusios notarės, nei pačio pareiškėjo betarpiškais paaiškinimais teismo posėdyje, nei kitais netiesioginiais įrodymais.
10.3. Teismui atmetus pakartotinius suinteresuotų asmenų procesinius prašymus dėl notarės apklausos, byloje nebuvo procesinių galimybių suinteresuotiems asmenims įrodyti aplinkybę, kad pareiškėjas faktiškai žinojo apie palikimo atsiradimą gerokai anksčiau ir delsė atlikti bet kokius su palikimo priėmimu susijusius veiksmus (nei pareiškė notarei apie palikimo atsisakymą, nei pateikė prašymą dėl palikimo priėmimo). Realus sužinojimo apie palikimo atsiradimą laikas byloje iš viso nebuvo ir negalėjo būti nustatytas vien tik iš šio byloje esančio dokumento, todėl visapusiškas ir objektyvus bylos išnagrinėjimas suponavo būtinybę, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu, sudarant galimybę suinteresuotiems asmenims užduoti klausimus betarpiškai pačiam pareiškėjui.
10.4. Žodiniame teismo posėdyje pats pareiškėjas nedalyvavo ir su priesaika nedavė jokių teisinę reikšmę turinčių paaiškinimų. Todėl teismas klaidingą išvadą motyvavo iš esmės remdamasis tik formaliu dokumentu, turinčiu labai ribotą įrodomąją reikšmę. Teismas nepripažino pareiškėjo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, netyrė aplinkybių, susijusių su subjektyviuoju (sužinojimo) ir objektyviuoju (turėjimo sužinoti) apie palikimo atsiradimą momentu. Dėl šios priežasties suinteresuoti asmenys negalėjo teismo akivaizdoje užduoti klausimų, kurie paneigtų pareiškėjo deklaratyvią procesinę poziciją apie tariamą visišką nežinojimą dėl palikėjos mirties.
Atsiliepimas
10.5. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai dėl pareiškėjo pasyvumo ir nesirūpinimo savo teisėmis teismo nutartimi buvo interpretuoti priešingai – kaip tariamas svarbių priežasčių terminui praleisti įrodymas. Teismas nutartimi visiškai netyrė ir nevertino, kokią įtaką pats pareiškėjas turėjo šių aplinkybių atsiradimui - ar nežinojimas buvo sąlygotas jo pačio pasyvumo ir nesirūpinimo teisėmis, ar nulemtas objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Ne suinteresuoti asmenys, o pats potencialus įpėdinis, būdamas sąžiningas ir apdairus, turėjo domėtis savo teisių įgyvendinimu.
10.6. Atsisakius apklausti notarę ir byloje nedalyvaujant pačiam pareiškėjui, teismas esminę bylos išvadą darė vadovaudamasis išimtinai notarinio pranešimo turiniu ir, nenustatęs realaus termino pradžios momento, darė iš esmės ydingą ir šališką išvadą, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
10.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad nežinojimas apie palikėjos mirtį buvo sąlygotas pačio pareiškėjo pasyvumo ir nusišalinimo nuo šeimos reikalų tvarkymo. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, turėjo ne tik deklaratyviai pasisakyti, kad nenustatė aplaidumo jo veiksmuose įgyvendinant teisę į palikimą (net neapklausęs byloje pareiškėjo), o įvertinti ginčo situaciją objektyviuoju aspektu - kaip analogiškoje situacijoje savo teises būtų įgyvendinęs rūpestingas, atidus ir sąžiningas palikėjas.
10.8. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog pareiškėjas buvo atidus ir rūpestingas, nes suinteresuoti asmenys (net neturintys aktualios pareiškėjo kontaktinės informacijos) neinformavo jo apie palikėjos mirtį. Tokia teismo argumentacija ir išvada yra ydinga, nes ne suinteresuoti asmenys, o pats pareiškėjas turėjo rūpintis savo teisių įgyvendinimu, bent minimaliai įsitraukti į šeimos reikalų tvarkymą ir pasidomėti, ar močiutė yra gyva. Akivaizdu, kad termino praleidimas buvo sąlygotas ne objektyvių priežasčių, o pareiškėjo pasyvumo ir nusišalinimo nuo šeimos gyvenimo.
10.9. Teismas, posėdyje neapklausęs ir nepripažinęs būtinu pačio pareiškėjo dalyvavimo, tik formaliai ir šališkai įvertino byloje pateikus įrodymus, neatskleidė bylos esmės, nenustatė esminių teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį, kuri neatitinka suinteresuotų asmenų byloje pateiktos pozicijos ir interesų, sudaro pagrindą teisminiams ginčams tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kilti ateityje.
10.10. Pareiškėjo pasyvumą ir nesirūpinimą savo teisių įgyvendinimu taip pat patvirtina jo paties į bylą pateiktas notaro parengtas dokumentas, iš kurio matyti, kad šis dokumentas yra prašymas atlikti veiksmus – pateikti atsakymą jau anksčiau informuotam apie paveldėjimo bylą potencialiam įpėdiniui. Minėtas dokumentas patvirtina, kad pareiškėjas buvo pasyvus ir delsė priimti palikimą, taip pat duoti aiškų atsakymą, kad atsisako jį priimti. Pranešimo data neįrodo ir negali įrodyti aplinkybės, kad pareiškėjas būtent tik nuo šio notarės pranešimo sužinojo apie močiutės mirtį. Kaip įprasta notarinėje praktikoje, pareiškėjas dar iki tol palaikė ryšius ir telefonu bendravo su notarų biuro darbuotojais, todėl klaidina teismą nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad apie palikėjos mirtį sužinojo tik 2023-01-27. Šios aplinkybės objektyviam ištyrimui teismas turėjo pripažinti pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir sudaryti suinteresuotiems asmenims teisę užduoti klausimus pareiškėjui, taip pat byloje apklausti notarę, parengusią dokumentą, iš kurio yra kildinama teismo išvada.
10.11. Suinteresuoti asmenys paveldėtiną turtą valdė kaip savo, nepertraukiamai nuo pareiškėjos mirties momento. Šią aplinkybę patvirtinta tai, kad sūnūs apmokėdavo už buto patarnavimus ateinančias sąskaitas, privalomąsias įmokas ir mokesčius, susijusias su turtu. Tuo tarpu pareiškėjas - užsienyje gyvenantis vaikaitis, rūpinosi tik asmeniniu gerbūviu, visiškai neskirdamas dėmesio palikimo apsaugai ar išsaugojimui. Tokie pareiškėjo veiksmai rodo iškreiptą palikėjo teisių ir pareigų pusiausvyros suvokimą ir nesąžiningą norą pasipelnyti palikėjos sūnų sąskaita.
10.12. Negalima sutikti su teismo išvada, kad pasirinkimas nebendrauti ir nepalaikyti jokių ryšių nei su palikėja, nei su kitais giminaičiais (pirmos eilės įpėdiniais), yra objektyvi ir nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė, sąlygojusi termino praleidimo svarbą.
10.13. Teismas konkrečiai nevertino, kaip termino palikimui priimti atnaujinimas paveiks kitus suinteresuotus asmenis – pirmos eilės įpėdinius, įgyvendinusius teisę į palikimą, kurie šią teisę jau yra įgyvendinę, taip pat netyrė ir nevertino, kokią įtaką tokios teisinės padėties susidarymui turėjo pačio pareiškėjo veiksmai.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Š. T. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nei suinteresuoti asmenys, nei kurie nors kiti tretieji asmenys pareiškėjui apie jo močiutės mirtį nepranešė ir tai patvirtino duodami parodymus teisme. Todėl dėl objektyvių priežasčių (neturėjo jokių žinių apie savo močiutės mirtį ir apie palikimo atsiradimą) pareiškėjas neturėjo galimybių per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Žinodamas apie E. P. mirtį ir turėdamas apsisprendimo laisvę, pareiškėjas tikrai būtų išreiškęs savo valią priimti palikimą ir būtų laiku, nepraleisdamas termino, kreipęsis į notarę. Todėl negalima traktuoti, kad pareiškėjas neišreiškė savo valios ir atsisakė priimti palikimą, ar nebuvo pakankamai atidus ar sąžiningas, ar kad savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kai tik buvo gautas notarės pranešimas, pareiškėjas, susipažinęs su informacija, kreipėsi į advokatą dėl pareiškimo terminui atnaujinti surašymo.
11.2. Apeliantai atskirajame skunde nenurodė jokių procesinės teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neva neteisėtą teismo sprendimo priėmimą ir tai būtų pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Šalies argumentai
11.3. Nuo termino pabaigos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą praėjo trumpas laikas, t. y. pareiškėjas, nuo sužinojimo momento nepraėjus nei dviem savaitėms, kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo termino atnaujinimo. Taigi, pareiškėjas aiškiai išreiškė valią, jog nori ir siekia paveldėti palikėjos turtą.
11.4. Šiuo atveju apeliantų interesai tikrai nebus pažeisti, nes nuo termino pabaigos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą praėjo trumpas laikas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl paveldėjimo priėmimo procedūros sustabdymo, paveldėtas turtas nėra perregistruotas apeliantų vardu, nėra parduotas ir pan. O tai, kad apeliantai nesutinka, nes teks paveldimą turtą dalinti ne į dvi dalis, kaip tikėjosi apeliantai, o į tris, nėra jų teisių pažeidimas. Jie visada žinojo, jog turėjo brolį, kuris turi sūnų. O aplinkybė, kad nelaikė jo giminaičiu, yra tik jų ydinga pozicija ir nuomonė dėl giminystės, kuri negali būti pagrindu vertinti, kad tokiu būdu pažeidžiami jų interesai.
11.5. Apeliantų atstovas išreiškė prašymą apklausti teismo posėdyje suinteresuotą asmenį - notarę, tačiau nenurodė jokių aplinkybių, kurios sąlygotų tokios apklausos būtinumą, t. y. jokių aplinkybių, kad tokios apklausos metu būtų galimai gauti duomenys, jog pareiškėjui apie močiutės mirtį būtų buvę žinoma anksčiau. Teismas nutartyje pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiškėjui apeliantai sąmoningai (jie pripažino apklausiami teisme) nepranešė apie močiutės mirtį (bylos nagrinėjimo teisme metu apeliantai nurodė, jog to nepadarė, nes nelaiko pareiškėjo giminaičiu). Taigi, pačių apeliantų elgesys sąlygojo (teismas visiškai teisėtai bei pagrįstai vertino šią aplinkybę kaip įrodymą, jog pareiškėjui nebuvo žinoma apie palikėjos mirtį), jog pareiškėjas praleido terminą laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
11.6. Notaro 2023-01-27 pranešimas buvo vienintelis informacijos šaltinis apie močiutės mirtį ir pareiškėjui iki tol apie jos mirtį nebuvo žinoma. Tokio notaro 2023-01-27 pranešimo išsiuntimą sąlygojo ne pareiškėjo žinojimas apie palikėjos mirtį, o notaro turimi duomenys apie paveldėtojus.
Atsiliepimas
11.7. Nei apeliantai, nei jų atstovas nei atsiliepime į pareiškimą, nei teismo posėdžio metu nereiškė prašymo pripažinti pareiškėjo dalyvavimą būtinu. Apeliantai turėjo atstovą – advokatą, t. y. profesionalų teisininką, kuris turėjo ir galėjo reikšti prašymus apeliantų vardu jei manė, kad pareiškėjo dalyvavimas byloje yra būtinas ir apeliantai nori užduoti kažkokius klausimus pareiškėjui, atsakymai į kuriuos, apeliantų nuomone, įrodytų vienokias ar kitokias aplinkybes. Net ir apeliaciniame skunde apeliantai nenurodė jokių konkrečių klausimų, atsakymai į kuriuos, apeliantų nuomone, įrodytų vienokias ar kitokias aplinkybes, ir kuriuos jie norėjo užduoti pareiškėjui. Teisme dalyvavo pareiškėjo atstovas – advokatas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normas, pareiškėjas buvo tinkamai atstovaujamas ir kliūčių bylą nagrinėti nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjo močiutės mirties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Š. T. močiutė ir suinteresuotų asmenų (apeliantų) M. P. ir S. P. mama E. P.. (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M. raštas patvirtina, kad palikimą po E. P. mirties priėmė M. P. ir S. P..
15. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiuos veiksmus įpėdinis turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
16. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, tai yra įpėdinis išreiškia savo valią ir atlieka tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
17. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių nuo jo nepriklausančių priežasčių.
18. Terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).
19. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo, įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 ir joje nurodytą praktiką).
20. Nagrinėjamu atveju apeliantai neneigia aplinkybės, kad jie nepranešė pareiškėjui apie jo močiutės E. P. mirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėjui apie palikėjos mirtį tapo žinoma 2023-01-27, gavus (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M. raštą. Apeliantų argumentai, kad pareiškėjui apie E. P. mirtį buvo žinoma iki minėto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M. rašto gavimo, yra paremti tik pačių apeliantų subjektyviu vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, iš pareiškėjo negalima reikalauti įrodyti neįmanomų įrodyti aplinkybių – nežinojimo (probatio diabolica) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Šiuo atveju apeliantai, kaip teigiančios šalys, turėjo įrodyti, jog pareiškėjas iki 2023-01-27 žinojo apie palikimo atsiradimą.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad pareiškėjas užaugo su mama, o su močiute E. P. (pareiškėjo mirusio tėvo motina) bendravo tik epizodiškai. Be to, svarbu ir tai, kad tiek apeliantai, tiek pareiškėjas patvirtina aplinkybę, jog tarpusavyje nebendravo ir nepalaikė jokių giminystės ryšių. Taigi, minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjui negalėjo būti žinoma apie močiutės mirtį.
22. Iš esmės sutiktina su apeliantais, kad jie neturėjo pareigos pranešti pareiškėjui apie E. P. mirtį, tačiau ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą palikimui po E. P. mirties priimti, svarbu ne tai, ar pareiškėjas tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar pareiškėjas, sužinojęs apie močiutės mirtį, pareiškė norą palikimą priimti ir ar pareiškėjo kreipimasis su pareiškimu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo nėra nepagrįstai uždelstas siekimas įgyvendinti savo teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, sužinojęs apie močiutės E. P. mirtį, buvo pakankamai rūpestingas ir ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas paveldėti mirusios močiutės turtą, t. y. kreipėsi į advokatą dėl pareiškimo terminui atnaujinti surašymo ir nepraėjus nei dviem savaitėms nuo sužinojimo apie E. P. mirtį, pateikė minėtą pareiškimą teismui (pareiškimas per EPP sistemą pateiktas 2023-02-10, teisme užregistruotas 2023-02-13). Vertinant, kad palikimą pareiškėjas turėjo priimti iki 2023-01-23, o į teismą kreipėsi 2023-02-10, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad praleistas terminas (18 dienų) palikimui priimti nėra neprotingai didelis. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pareiškėjas neuždelsė įgyvendinti savo teises.
23. Apeliantai nurodo, kad ne suinteresuoti asmenys, o pats pareiškėjas turėjo rūpintis savo teisių įgyvendinimu, bent minimaliai įsitraukti į šeimos reikalų tvarkymą ir pasidomėti, ar močiutė yra gyva.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės dėl pareiškėjo pastangų palaikyti giminystės ryšius, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje plačiau nepasisako.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog termino palikimui priimti atnaujinimas pažeistų apeliantų teises ir teisėtus interesus. Šiuo aspektu, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas, nuo termino palikimui priimti pabaigos iki pareiškėjo kreipimosi į teismą praėjo trumpas laikas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl paveldėjimo priėmimo procedūros sustabdymo, paveldėtas turtas nėra perregistruotas apeliantų vardu, be to, apeliantai visada žinojo apie pareiškėjo kaip giminaičio egzistavimą.
25. Nesutiktina su apeliantų atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pareiškėjo ir notarės dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu. Iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-04-20 informacinės pažymos apie teismo posėdžio eigą nustatyta, jog teismas netenkino suinteresuotų asmenų atstovo prašymo dėl notarės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu ir nutarė bylą nagrinėti nedalyvaujant notarei. Pažymėtina, kad pripažinti asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl kiekvienu atveju dėl to sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą, nei apeliantai, nei jų atstovas nei atsiliepime į pareiškimą, nei teismo posėdžio metu nereiškė prašymo pripažinti pareiškėjo dalyvavimą būtinu. Be to, apeliantai, prašydami teismo notarės dalyvavimą pripažinti būtinu, teismui nenurodė jokių aplinkybių, kurios sąlygotų to būtinumą. Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog nepripažinus pareiškėjo ir notarės dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, buvo neatskleista bylos esmė ar neteisingai išnagrinėta byla. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Šiuo atveju pareiškėjas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas atstovo – advokato, ir apeliantų procesinės teisės nebuvo pažeistos, nes apeliantai (jų atstovas) galėjo pasinaudoti procesine teise pareiškėjo atstovui užduoti visus rūpimus klausimus, susijusius su faktinėmis bylos aplinkybėmis.
26. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, įvertinęs pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties argumentus, taip pat civilinės bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš apeliantų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš apeliantų bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.