Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame mišriu būdu vykusiame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Š. T. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė N. M., M. P., S. P., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas M. B. prašė pareiškimą patenkinti ir dėl svarbių priežasčių atnaujinti terminą palikimui priimti, nes pareiškėjas apie močiutės mirtį sužinojo tik iš notarės, todėl laidotuvėse nedalyvavo ir negalėjo išreikšti valios dėl palikimo priėmimo. Š. T. su močiute susiskambindavo telefonu, švenčių, gimtadienių progomis pasisveikindavo. Pareiškėjas augo su mama, jo tėvas žuvo dar jam negimus, todėl kol buvo mažas su močiute dažniau bendravo, vėliau bendravimas buvo retesnis, dažniau susiskambindavo. Niekas iš artimųjų pareiškėjo apie močiutės mirtį neinformavo. Pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido tik 4 dienomis, labai nežymiai.

4. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų M. P. ir S. P. atstovas advokatas L. A. M. nurodė, kad suinteresuoti asmenys su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėjas nepalaikė ryšio su močiute, nebendravo, nesirūpino ja pačia ir jos turtu. Pareiškėjas neįrodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nes notaro raštas tik parodo, kad notarė ragino pareiškėją duoti atsakymą ar šis kreipsis dėl termino atnaujinimo. Jeigu pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas ir terminas būtų atnaujintas, tai kiltų klausimas kaip trys vyrai galėtų naudotis dviejų kambarių butu, nes pareiškėjas santykių su suinteresuotais asmenimis nepalaiko, jie yra konfliktiški ir tai sukurtų dar didesnį konfliktą, todėl prašė pareiškimo netenkinti. Pažymėjo, kad jei pareiškėjas būtų laiku kreipęsis dėl palikimo priėmimo, tada situacija būtų kitokia, turto išsaugojimo našta būtų pasidalinta tarp įpėdinių ir nebūtų konfliktinės situacijos. Taip pat prašė iš pareiškėjo priteisti suinteresuotų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. P. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėjas su močiute nebendravo, nelankė, neskambino.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. P. nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, nes pareiškėją yra matęs tik vieną kartą, kai pats jį pakvietė susitikti. Pareiškėjas su močiutė nebendravo, jos nelankė, neskambino, pati E. P. apie pareiškėją niekada nekalbėjo ir neminėjo, kad jis būtų skambinęs ar lankęs. S. P. taip pat nurodė, kad ir jo santykiai su mama nebuvo labai artimi, per gimtadienius ir šventes susiskambindavo. Pažymėjo, kad pareiškėjas tik nori pasinaudoti susidariusia situacija, o jam apie močiutės mirtį nepranešė, nes jis jų gyvenime neegzistavo.

7. Suinteresuotas asmuo Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė N. M. pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad jai apie teismo posėdį yra žinoma ir prašė bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo Š. T. močiutė, o suinteresuotų asmenų M. P. ir S. P. mama E. P. (5-8 el. b. l.). Iš Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M. rašto nustatyta, kad palikimą po E. P. mirties priėmė M. P. ir S. P..

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

9. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

10. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

11. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

13. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 5.57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pagal Kasacinio teismo praktiką, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

14. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėjas turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodytu terminu į notaro biurą nesikreipė, įstatymo nustatyta tvarka pareiškimo dėl palikimo priėmimo nepateikė, nes nežinojo apie palikėjos mirtį. Pareiškėjui apie palikėjos mirtį tapo žinoma (duomenys neskelbtini), o į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini) (EPP).

15. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Šiuo atveju, terminas priimti palikimą praleistas apie 2 savaites. Pastebėtina, kad CK 5.57 straipsnis nenumato naikinamojo termino, kada nebegalima atnaujinti praleisto termino palikimui priimti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teisę palikėjo kreditoriams atnaujinti trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Todėl įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, suinteresuotų asmenų M. P. ir S. P. minėta aplinkybė, kad pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti, nesudaro pagrindo atsisakyti atnaujinti terminą palikimui priimti (žr. pvz.: Panevėžio apygardos teismo 2023-04-18 nutartis 2A-192-828/2023).

16. Pareiškėjas nurodo, kad jis terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Mirus močiutei dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes nežinojo apie jos mirties faktą. Tai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie palikėjos mirtį patvirtino ir suinteresuoti asmenys M. P. ir S. P., kurie nurodė, kad pareiškėjui nepranešė, nes „jis jų gyvenime neegzistavo“. Pareiškėjui apie palikėjos mirtį tapo žinoma (duomenys neskelbtini), gavus Šiaulių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės N. M. raštą, kuriuo notarė informavo pareiškėja apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. P. ir po jos mirties yra atsiradęs palikimas, bei nurodė per 10 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos informuoti notaro biurą ar kreipsis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, ar atsisakys jam priklausančios palikimo dalies. Pareiškėjas į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo kreipėsi (duomenys neskelbtini).

17. Išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Priešingai, vos tik pareiškėjui tapo žinoma apie palikėjos mirtį jis ėmėsi aktyvių veiksmų ir per trumpą laiko tarpą pateikė teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo. Teismo vertinimu, praleistas terminas palikimui priimti iš tiesų nėra neprotingai didelis. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad patys suinteresuoti asmenys M. P. ir S. P. apie palikėjos mirtį neinformavo pareiškėjo, o notaro biure sužinoję apie dar vieną galimą įpėdinį nesiėmė aktyvių veiksmų surasti pareiškėją ir jį informuoti apie atsiradusį palikimą. Teismų praktikoje taip pat pasisakyta, jog šiais laikais, kai žmonės yra mobilūs, gyvena skirtingose valstybėse ir rečiau bendrauja, sužinojimo apie palikimo atsiradimą momentas ir su tuo susijusios aplinkybės visada turi būti vertinami individualiai ir tam tikrais atvejais gali būti vertinami kaip priežastis atnaujinti terminą palikimui priimti (žr. pvz.: 2018 m. gegužės 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666–727).

18. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų ar į procesą įtrauktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus. Todėl dėl anksčiau išdėstyto, teismas vertina, jog teisinga, protinga ir sąžininga pareiškėjui atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti po močiutės E. P. mirties, tuo tenkinant pareiškimą. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeidžia kitų įpėdinių, ar į procesą įtrauktų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas. Todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1,5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

21. Suinteresuoti asmenys M. P. ir S. P. prašo teismo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 350,00 Eur atstovavimo išlaidos, nes minėtas bylinėjimosi išlaidas suinteresuoti asmenys patyrė dėl pareiškėjo kaltės, t. y. pareiškėjas dėl savo nerūpestingumo praleido terminą palikimui priimti, ko pasekoje kreipėsi į teismą. Teismas pažymi, kad tenkinus pareiškėjo pareiškimą suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos iš pareiškėjo suinteresuotiems asmenims.

22. Byloje teismo patirtos 19,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos iš suinteresuotų asmenų M. P. ir S. P. lygiomis dalimis valstybei, t. y. iš kiekvieno po 9,96 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

23. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo nutarties įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80, 88, 93, 290 – 292, 577, 578, 443 straipsniais,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui Š. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Priteisti iš M. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei iš kiekvieno po 9,96 Eur (devynis eurus, 96 centus) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi palikti galioti iki teismo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.