- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2698-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16150-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Pareiškėjas
- J. N.
- Advokatai
- Vitalija Mataitė, Vitoldas Martovičius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-23102-894/2017 pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00372, Nr. 0070/14/00373, suinteresuoti asmenys – antstolis Raimundas Stanislauskas, akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų prašė pripažinti antstolio Raimundo Stanislausko sprendimą vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00372, Nr. 0070/14/00373 vykdyti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) ., Trakų r., varžytynes neteisėtu bei įpareigoti antstolį atlikti pakartotinę turto, esančio (duomenys neskelbtini)., Trakų r., kurį sudaro 2,9798 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio kompleksas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), poilsio namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę.
2. Nurodė, kad 2017 m. liepos 12 d. antstolis paskelbė apie pirmąsias ginčo turto varžytynes, nustatant 503 000 Eur ginčo turto vertę. Buvo atliktos dvi turto vertinimo ekspertizės, vieną turto vertinimą pateikė pati pareiškėja: pirmosios turto vertinimo ekspertizės metu ginčo turtas įkainotas 1 158 480 Eur, antrosios – 745 000 Eur, trečiosios - 503 000 Eur. Toks turto verčių skirtumas antstoliui turėjo sukelti abejonių, tačiau antstolis nesiėmė veiksmų minėtas abejones pašalinti. Pareiškėjos nuomone, antstolio sprendimas priimtas pažeidžiant skolininkės interesus.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis Raimundas Stanislauskas 2017 m. rugpjūčio 7 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, panaikino 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-22599-713/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas pasisakydamas dėl turto vertės ir turto vertinimo ataskaitų formos, nurodė, kad UAB „Lituka“ ir Ko ir UAB „OBER-HAUS“ turto vertinimo ataskaitose nurodyta bendra turtinio komplekso vertė, o ne atskirų turto vienetų vertės, nesudaro pagrindo teigti, jog formaliai nurodžius kiekvieno turtinio vieneto vertę, bendra turto komplekso vertė padidės. UAB „Lituka“ ir Ko atliktos ekspertizės akte ekspertas yra išdėstęs savo išvadas dėl konkretaus pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertės, turto įvertinimas atliktas ne masinio, o individualaus vertinimo būdu, taip pat yra individualiai aprašyti visi turto kompleksą sudarantys turto vienetai, aptartos jų vidutinė, mokestinė ir atkuriamoji vertės (v. b. l. 864). Teismas pareiškėjos teiginius dėl vertinimo ataskaitų formos netinkamumo laikė deklaratyviais ir nepagrįstais.
6. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad turto vertė yra ženkliai didesnė, nei nustatyta turto vertinimo ataskaitose. Pareiškėjos pateikta 2014 m. spalio 22 d. UAB „Informacijos ir investicijų centras“ ekspertizė yra atlikta prieš trejus metus, todėl teismo vertinimu, šiai dienai nėra aktuali. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo abejoti paskutinio – 2017 m. balandžio 12 d. atlikto turto vertinimo pagrįstumu ir teisingumu.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi teise pareikšti prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo.
8. Teismas nenustatė ginčo turto vertės įkainojimo pažeidimų, todėl sprendė, kad ginčijamas antstolio sprendimas vykdyti ginčo turto varžytynes yra teisėtas ir pagrįstas.
9. Panaikindamas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-22599-713/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjos skundą ir jį atmetus, laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo sustabdymo taikymas vykdomosiose bylose Nr. 0070/14/00372, Nr. 0070/14/00373 tapo neaktualus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja J. N., kurios interesams atstovauja advokatas Vitoldas Martovičius, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tankinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nors teismas konstatavo, kad pareiškėja nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, tačiau ši aplinkybė nepanaikina antstolio pareigos tinkamai įkainoti turtą (rinkos vertėmis).
1.2. Vykdomosiose bylose yra pateikti įrodymai, kurie pagrindžia labai skirtingas turto vertes -1.158.480 Eur, 745.000 Eur ir 503.000 Eur. Tačiau antstoliui jokių abejonių dėl turto vertės nekilo ir jis formaliai, be jokios analizės atliko turto perkainavimą 2017-06-21 Patvarkymu „Dėl areštuoto turto perkainavimo". Teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes ir pareiškėjos argumentus, todėl priėmė klaidingą išvadą dėl turto įvertinimo.
1.3. Nepagrįstas teismo argumentas, jog pareiškėja nepagrindė savo skundo, t. y. nenurodė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią turto vertę šiai dienai. Pareiškėja išsamiai skunde nurodė argumentus, jog vykdomojoje byloje nėra aiški tikroji turto vertė.
1.4. Antstolis, vykdydamas banko valią ir ignoruodamas pareiškėjos, kaip skolininkės interesus, pažeidė imperatyvius reikalavimus dėl turto įkainojimo.
1.5. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl esminių bylos šalių pateiktų faktinių ir teisinių argumentų, o toks paviršutiniškas ir formalus ginčo situacijos vertinimas sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB Šiaulių bankas, kurio interesams atstovauja advokatė Vitalija Mataitė, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjos siekis nustatyti kaip galima didesnę turto kainą, nenurodant potencialių turto pirkėjų, vilkina vykdymo veiksmų atlikimą, stabdo išieškojimo procesą ir pažeidžia banko kaip išieškotojo interesus. Pareiškėja nebuvo aktyvi ir nesirūpino skolos bankui padengimu ir turto realizavimu.
2.2. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje plačiai pasisakė dėl turto vertės nustatymo pagrindų, taip pat išdėstė motyvus, dėl ko, teismo nuomone, pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti neskirtina.
2.3. 2014 m. nustatyta turto vertė yra nereali, nes 2014 metais paskelbtos 2 varžytynės (pradinė turto kaina 926 784 Eur ir 695 088 Eur) neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas. 2015-10-23 sumažinus turto kainą, 2015-11-20 paskelbtos pirmosios turto varžytynės, kurių pradinė kaina - 596 000 Eur, taip pat neįvyko, nes jose vėl nedalyvavo nė vienas pirkėjas. Todėl apeliantės teiginiai apie būtinumą paskirti pakartotinę turto ekspertizę, nes turto įvertinimas neatitinka realių rinkos kainų, yra nepagristi.
2.4. Atskirojo skundo argumentai, kad antstolis išimtinai atstovauja tik banko kaip išieškotojo interesams, o pareiškėjos interesus pažeidė, yra deklaratyvūs ir neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant kompetenciją) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016).
15. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad antstolis Raimundas Stanislauskas vykdo Kauno miesto 27-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus Nr. MČ-4762/2013-11-04 ir MČ-4763/2013-11-04 dėl 758 076,44 Eur skolos, 4,5 procentų dydžio sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojamos nuo 2013 m. spalio 4 d. iki visiško prievolės įvykdymo, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo 2013 m. spalio 4 d. iki visiško prievolės įvykdymo išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo AB Šiaulių bankas naudai, priverstinai iš varžytynių parduodant įkeistą pareiškėjos turtą – 2,9798 ha žemės sklypą, poilsio kompleksą, tris poilsio namus poilsio namą, pirtį, esančius (duomenys neskelbtini) Trakų r. sav. (v. b. Nr. 0070/14/00372 l. 1, v. b. Nr. 0070/14/00373 l.1). 2017 m. vasario 3 d. patvarkymu antstolis skyrė papildomą ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti (v. b. l. 734-735). Ginčo turto ekspertizę atliko UAB „Lituka“ ir Ko, nustatyta turto vertė 503 000 Eur (v. b. l. 833-898). 2017 m. birželio 21 d. patvarkymu antstolis, atsižvelgdamas į 2017 m. balandžio 12 d. atliktą turto vertinimo ekspertizę, perkainojo ginčo turtą nustatydamas 503 000 Eur turto vertę (v. b. l. 900). Antstolis 2017 m. liepos 12 d. paskelbė apie pirmąsias varžytynes, pradinė turto pardavimo kaina – 402 400 Eur (v. b. l. 910).
16. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CKP 681 straipsnio 1 dalis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Tačiau visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
17. Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja antstolio patvarkymo dėl ekspertizės skyrimo neskundė, nušalinimo ekspertui nereiškė, motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados bei tą pagrindžiančių įrodymų nepateikė nei antstoliui nei teismui (CPK 682 straipsnis). Pareiškėja 2017 m. liepos 31 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė pripažinti antstolio sprendimą vykdyti ginčo turto varžytynes, turtą įkainojus 503 000 Eur verte, neteisėtu ir įpareigoti antstolį atlikti pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Pagal pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų turinį matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su antstolio nustatyta parduodamo iš varžytynių turto verte, todėl spręstina, kad pareiškėja nesutinka su antstolio 2017 m. birželio 21 d. patvarkymu, nes antstolio 2017 m. liepos 12 d. Skelbimas apie pirmąsias varžytynes nėra patvarkymas ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl nėra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Todėl apeliantė teisingai teigia, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra tinkamas įkainojimas turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tačiau nepagrįstai nurodo, jog antstolis pažeidė tinkamo turto įkainojimo reikalavimus.
19. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad abejones dėl ekspertizės aktu nustatytos turto kainos antstoliui turėjo sukelti vykdomojoje byloje nustatytos ir pateiktos ženkliai skirtingos turto vertės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja jokių įrodymų apie realią, pareiškėjos vertinimu, turto vertę nepateikė. Pagal CPK 681 straipsnio 4 dalį, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi, nagrinėjamu atveju antstolis privalėjo vadovautis papildomą ekspertizę atlikusios UAB „Lituka“ ir Ko nustatyta turto verte – 503 000 Eur (v. b. l. 833-898). Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2014 metais paskelbtos 2 varžytynės (pradinė turto kaina 926 784 Eur ir 695 088 Eur) neįvyko, nes nedalyvavo nė vienas pirkėjas, 2015-11-20 paskelbtose pirmosiose turto varžytynėse, kurių pradinė kaina - 596 000 Eur, irgi nedalyvavo nė vienas pirkėjas, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad nei vienam pirkėjui nepareiškus noro įsigyti pareiškėjai priklausantį turtą už didesnę kainą, antstoliui pagrįstai nekilo abejonių dėl eksperto nustatytos turto vertės.
20. Įvertinęs nustatytų faktinių ginčo situacijos aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepagrįsti pareiškėjos argumentai dėl turto įkainojimo, o ginčijami antstolio veiksmai yra pagrįsti ir teisėti.
21. Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir klausimą iš esmės išsprendė teisingai.
22. Kiti skundo argumentai, įvertinant jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, iš esmės padarė pagrįstas išvadas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.