- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- A20.-191-543/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00061-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- P. K., Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie LR VRM
- Kategorijos
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotam atstovui D. J.,
nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. K. įgalioto atstovo advokato D. K. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5271.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 22S5271 P. K., ILTU (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), įleista į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir apgyvendinta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Šalies argumentai
Pareiškėjos P. K. įgaliotas atstovas advokatas D. K. pateikė teismui skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. 22S5271, kuriuo prašoma panaikinti šio sprendimo dalį dėl P. K. laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti (duomenys neskelbtini) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodyta, jog pareiškėja P. K. nekelia jokios grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, ji nėra pažeidusi migracijos įstatymų, noriai bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti ir nedaro jokių kitų pažeidimų. Todėl šiuo atveju gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – P. K. apgyvendinimas (duomenys neskelbtini), netaikant jai judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas P. K. buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje bei tuo pačiu sudarytos sąlygos jai laisvai judėti (b. l. 1 – 3).
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos P. K. įgalioto atstovo advokato D. K. skundą prašydamas atmesti šį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, jog pareiškėja P. K. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikyta pareigūnų, ji pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos P. K. prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja P. K. apskundė tiek Migracijos departamentui, tiek ir teismui, tačiau jos skundai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Todėl Migracijos departamento sprendimas dėl pareiškėjai P. K. prieglobsčio nesuteikimo Lietuvos Respublikoje yra įsiteisėjęs. Pareiškėja MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 27 d., o galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėja P. K. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik vėliau, kai jau buvo sulaikyta pareigūnų. Pareiškėja su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę. Pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nepateikė originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų pareigūnais ir įstaigų darbuotojais teikdama nekonkrečią informaciją. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatyta Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja gali pasislėpti, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, asmens dokumento neturėjimas, siekiant apsunkinti pareiškėjos tapatybės nustatymą bei grąžinimą į kilmės valstybę), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Pareiškėja P. K. skunde nurodė, jog jos atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas (duomenys neskelbtini), netaikant judėjimo laisvės apribojimų, kuri nustatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Tačiau pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta. Pareiškėjos P. K. tapatybė nėra tiksliai nustatyta, ji nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėja P. K. į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdama migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirsdama valstybės sieną. Iš savo kilmės valstybės pareiškėja teisėtai atvyko į Baltarusijos Respubliką, tačiau ten neliko ir neprašė prieglobsčio, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjai pasislėpti, pabėgti į kitą užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos P. K. buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties (b. l. 83 – 86).
Teismo posėdžio metu pareiškėja P. K. palaikė skundą ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Pareiškėja nurodė, jog kai ji atvyko į (duomenys neskelbtini), ten iš jos šaipėsi, sakė, kad ji yra pamišusi. Taip elgėsi prancūziškai kalbantys asmenys. Ji pageidauja, kad ją priimtų Lietuvos Respublika ir suteiktų prieglobstį. Ji čia atvyko būtent dėl prieglobsčio ir apsaugos. Ji turi du vaikus, kurie šiuo metu gyvena su jos seserimi. Ji pati gyveno su savo vyru ir ją užpuolė kalinys, kuris norėjo ją nužudyti, dėl to ji ir pabėgo iš savo kilmės šalies.
Atsiliepimas
Migracijos departamento įgaliotas atstovas prašė atsiliepime nurodytais motyvais skundą atmesti kaip nepagrįstą. Įgaliotas atstovas pažymėjo, jog pareiškėja P. K. nepateikė savo tapatybę patvirtinančių dokumentų, ji nebendradarbiavo su pareigūnais ar valstybės tarnautojais, pareiškėjos prieglobsčio prašymas nebuvo patvirtintas ne tik jos kilmės valstybės informacija, bet ir jos pačios pateiktais paaiškinimais. Jokių įrodymų dėl jai kylančių grėsmių ji nepateikė. Pareiškėja galimai norėjo patekti į Europos Sąjungą dėl ekonominių priežasčių. Pareiškėja klaidino Migracijos departamentą, kuris turėjo skirti darbuotojus, kad šie gautų informaciją iš pareiškėjos kilmės valstybės ir dėl to jos prašymo nagrinėjimo procesas užtruko. Pareiškėja buvo apgyvendinta ir gavo visas būtinas paslaugas, jai nėra jokios grėsmės dėl jos persekiojimo. Pareiškėjos tapatybė nėra tiksliai nustatyta, todėl ji negali įsidarbinti ar kažkur apsigyventi, nes tam būtina sudaryti darbo sutartį. Pareiškėja jau nėra laikoma prieglobsčio prašytoja, todėl yra padidinta tikimybė, kad ji gali pabėgti ir pasislėpti. Kol nebus priimtas galutinis sprendimas, ji gali pabėgti į vakarų Europos valstybes. Nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja kreipėsi dėl pagalbos savo kilmės šalyje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Proceso dalyvių paaiškinimais, bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog užsienietė P. K., neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, buvo sulaikyta 2021 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28 – 30). Pareiškėja P. K. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 27 d., o 2021 m. rugpjūčio 5 d. ji pateikė rašytinį prašymą dėl prieglobsčio jai suteikimo (b. l. 31). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs P. K. prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į Siera Leonės Respubliką, uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, kurį pareiškėja apskundė, tačiau jos skundai buvo atmesti (b. l. 33 – 39, 45 – 57, 63 – 75).
Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė ir skundžiamą sprendimą Nr. 22S5271, kuriuo pareiškėją P. K. įleido į Lietuvos Respubliką ir apgyvendino ją laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos (b. l. 4 – 8). Pareiškėja P. K. nesutinka su Migracijos departamento sprendimo dalimi, kuria ji apgyvendinta laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir prašo šią dalį panaikinti bei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją (duomenys neskelbtini), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio sprendžiant užsieniečių apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje klausimus taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta pareiškėją laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalį, prieglobsčių prašytojus, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau – ir VSAT) laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalį, jeigu Migracijos departamentas <...> priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje <...> šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja P. K. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 27 d., galutinis sprendimas dėl jos prašymo suteikti prieglobstį nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai 2022 m. vasario 25 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 22S5271 dėl pareiškėjos įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jos apgyvendinimo. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad šio sprendimo dalis apgyvendinti pareiškėją P. K. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1, 10 punktus sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Byloje nustatyta, jog pareiškėja P. K. į Lietuvą atvyko neteisėtai, neleistinoje vietoje kirtusi valstybės sieną, prieglobsčio ji pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų, atvykusi į Lietuvą nepateikė jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jos pasakojimas nepasižymėjo informatyvumu, nuoseklumu, buvo neparemtas objektyviais įrodymais, jos pasakojime trūko konkrečių detalių, tikslumo, o tai rodo, kad pareiškėja nebendradarbiauja su pareigūnais.
Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, jog užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1-3 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-3669-858/2017, Nr. A-3707-575/2018, Nr. A-4460-629/2021, Nr. A-4270-492/2021).
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja P. K. piktnaudžiaudama migracijos sistema į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdama valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, pareigūnams ji nepateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, prieglobsčio pasiprašė tik po to kai buvo sulaikyta, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu teikė abstrakčius, nedetalius bei nenuoseklius paaiškinimus, be to, ji Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog pareiškėja P. K. nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais bei darbuotojais ir gali bandyti savavališkai išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę bei pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad užsienietės tapatybė nenustatyta, jos teisinės padėties klausimas (prieglobsčio prašymas) dar nebuvo galutinai išspręstas, teismas sprendžia, jog Migracijos departamento skundžiamu sprendimu taikyta priemonė – pareiškėjos apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra būtina bei proporcinga priemonė įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą bei priimti ir įvykdyti atitinkamą sprendimą. Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad skundžiamu Migracijos departamento sprendimu ji nėra sulaikyta, kadangi pritaikius Migracijos departamento taikytą priemonę ji turi galimybę judėti (duomenys neskelbtini), bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis.
Teismo vertinimu vien pareiškėjos P. K. skunde nurodytos aplinkybės, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra davusi pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nedaro jokių pažeidimų, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nepaneigia rizikos, kad ši visgi gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos bei išvykti iš Lietuvos Respublikos ir tai nesudaro pagrindo naikinti Migracijos departamento skundžiamo sprendimo dalį bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, jog pati pareiškėja P. K. nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti vieną iš švelnesnių alternatyvių sulaikymui priemonių, o, įvertinus esamą situaciją, pareiškėjos prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pareiškėjai pasislėpti siekiant išvengti tikėtino pareiškėjos išsiuntimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A-4459-815/2021, Nr. A-4344-442/2021, Nr. A-4354-261/2021, Nr. A-4270-492/2021).
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog Migracijos departamento skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti bei taikyti pareiškėjos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos P. K. įgalioto atstovo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsniu, 140 straipsnio 1, 2 dalimis, 140⁸ straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos P. K. įgalioto atstovo advokato D. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.