Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-01-13 · Civilinė byla Nr. 2A-31-569/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-12Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-13Šiaulių apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-01-14Šiaulių apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-01-15Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-13
Bylos Nr.
2A-31-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06586-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
sodininkų bendrijos ,,Ramybė“
Trečiasis asmuo
J. R., P. D., R. R., E. P., J. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
Ieškovas
T. L.
Kategorijos
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-31-569/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06586-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija
99.5.;121.21.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 13 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

teismo posėdyje, apeliacinio rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ ir trečiųjų asmenų J. R., P. D., R. R., E. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-274-797/2014 pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai ,,Ramybė“, tretiesiems asmenims J. R., P. D., R. R., J. K., E. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl bendrijos nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė T. L. kreipėsi su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismą prašydama: 1) panaikinti sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ 2013-08-16 valdybos nutarimą dėl T. L. nušalinimo nuo privatizacijos proceso; 2) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą žemiau išvardintiems ieškinio reikalavimams paduoti; 3) pripažinti neteisėtu sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ (duomenys neskelbtini), 2012-04-22 visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo J. K. išrinkta bendrijos pirmininke; 4) pripažinti, kad sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ (duomenys neskelbtini), valdyba, kaip valdymo organas, veikia neteisėtai nuo 2012-04-22 (I t. 1, 2, 137, 138 b. l.).

Atsakovas sodininkų bendrija ,,Ramybė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. 158-161 b. l.).

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškovės T. L. ieškinio reikalavimą, kuriuo ji prašė panaikinti sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ 2013 m. rugpjūčio 16 d. valdybos nutarimą nušalinti T. L. nuo privatizacijos proceso, tenkinti. Dėl 2013-08-16 bendrijos valdybos nutarimo teisėtumo nurodė, jog sodininkų bendrijos valdybai nesuteiktos teisės spręsti dėl valstybinės žemės sklypų, reikalingų sodininkų bendrijos bendro naudojimo reikmėms pirkimo ar nuomos, ar dėl atskirų sodininkų bendrijos narių teisės įsigyti valstybinę žemę, todėl mano, kad sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ valdyba 213 m. rugpjūčio 16 d. posėdžio metu nepagrįstai sprendė dėl T. L. nušalinimo nuo privatizacijos. Kitus ieškinio reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiūra ( II t. 8-11 b. l.).

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo J. K. nesutiko su ieškiniu, nes bendrijos pirmininke ji išrinkta seniai, ji veikė pagal jos sutuoktinio įgaliojimą, kurį pateikė teismui.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje – J. R., R. R., P. D., E. P., teismui pateiktu atsiliepimu nesutiko su ieškovės patikslintu ieškiniu (II t., 52- 56 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. birželio 12d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ valdyba, kaip valdymo organas, veikia neteisėtai nuo 2012-04-22 ir panaikino sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ 2013-08-16 valdybos nutarimą dėl T. L. nušalinimo nuo privatizacijos proceso. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės T. L. valstybei 11,59 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ valstybei 11,59 Lt bylinėjimosi išlaidas (II t., 135-141 b. l.).

Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga bei posėdžio metu liudytojų parodymais, dėl ieškovės reikalavimo panaikinti 213-08-16 bendrijos valdybos nutarimą nurodė, jog LR Sodininkų bendrijos įstatymas numato, kad sodininkų bendrijos organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas arba valdyba. Bendrijos įstatuose numatyti bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas. Pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad bendrijos įstatai būtų pakeisti ir numatyti kiti valdymo organai, patvirtino, jog sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ įstatų 62 p. numatytas vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrijos įstatuose kolegialaus organo- valdybos- nėra numatyta, todėl teismas sprendė, jog ji veikia neteisėtai.

Teismas atkreipė atsakovės dėmesį, jog įstatuose nenumatytam kolegialiam organui veikiant ir priiminėjant nutarimus, iš esmės yra pažeidžiamos visų bendrijos narių teisės ir teisėti interesai, taip pat ir ieškovės, pažeidžiami bendrijos įstatai, todėl teismas 2013-08-16 nutarimą panaikino kaip neteisėtą. Teismas dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senaties terminą pažymėjo, jog nuo sužinojimo momento (2013-09-16) nėra suėjęs trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimą teisme, todėl laikė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

Dėl ieškovės prašymo pripažinti, kad sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ valdyba, kaip valdymo organas, veikė neteisėtai nuo 2012-04-22, teismas nusprendė, jog yra pagrindas pripažinti, kad valdyba veikia neteisėtai, todėl šioje dalyje ieškinį tenkino. Pažymėjo, jog atsakovas neįrodė, kad įstatai buvo paskelbti skelbimų lentoje ir ieškovė susipažino su jų turiniu. Įstatai buvo priimti 2007-04-28. Atkreipė dėmesį, jog pati atsakovė pripažino teismo posėdyje, kad valdyba įstatuose buvo ,,praleista“, neįrašyta, bet ir po to nebuvo sušauktas susirinkimas tuo klausimu, nekeitė įstatų, nepanaikino valdybos išrinkimo, nors tokią galimybę ir pareigą veikti pagal įstatus turėjo.

Teismas dėl ieškovės reikalavimo pripažinti sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ 2012-04-22 visuotinio susirinkimo nutarimą konstatavo, jog šiuo atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas. Atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo, motyvuodamas tuo, jog nėra svarbių priežasčių, todėl atmetė ieškovės reikalavimą šioje dalyje. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, jog dar iki 2013-08-03 ieškovei buvo žinoma, kad J. K. nėra bendrijos narė, kad turi tik bendraturtės statusą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į teismą nesikreipė, nors tokią galimybę turėjo. Atkreipė dėmesį, jog žinodama apie tai dar iki 2013-08-03, ieškovė teisme 2013-09-17 pareiškė tik vieną reikalavimą- dėl 2013-08-16 nutarimo panaikinimo ir tik 2013-12-13 pareiškė šį reikalavimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, laikė ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis 1080 Lt sumai, nes dalis išlaidų, susijusių su įgaliojimo patvirtinimu pas notarą nebuvo būtina, atsakovas, ieškovės sutuoktinis, teismo posėdžio metu praktiškai neatstovavo teisme, tik buvo šalia, o pašto išlaidos, patirtos iki 2013-09-13 (kreipimosi į teismą dienos) nelaikytinos pagrįstomis, išskyrus 3,55 Lt išsiuntimo išlaidas atsakovei dėl pareiškimo panaikinti valdybos nutarimą. Teismas laikė kopijavimo išlaidas pagrįstomis 25 Lt sumai, nes neatitiko sąsajumo su byla kriterijų. Teismas atsižvelgė į tai, kad teisme yra ir kita byla, kuriai ruošiantis ieškovė taip pat galėjo naudotis kopijavimo paslaugomis.

Dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, jog atsakovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus 3200 Lt sumai. Teismas, atsižvelgęs į bylos nesudėtingumą, procesinių dokumentų rengimą, į tai, kad vyko keletas posėdžių bei į teisingumo ir protingumo principus, laikė, kad atsakovės patirtos išlaidos yra užaukštintos ir pagrįstomis laikė tik 1500 Lt išlaidas, įvertinęs ir tą aplinkybę, kad ginčas galėjo būti išspręstas ir geruoju, nesudarant galimybės kreiptis į teismą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, jog taikant Civilinio proceso kodekso 93 str. 4 d., atsižvelgia į abiejų šalių elgesį proceso metu ir palieka bylinėjimosi išlaidas šalims, jų viena kitai nepriteisdamas (CPK 93 str. 4 d., CK 1.5 str.).

Bylinėjimosi išlaidas valstybei - 23,18 Lt, susijusias su procesiniu dokumentų įteikimu, teismas priteisė iš abiejų šalių po lygiai, t.y. po 11,59 Lt, nes viršija nustatytą minimalią 10 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas (apeliantas) sodininkų bendrija ,,Ramybė“ bei tretieji asmenys R. R., P. D., E. P., J. R. apeliaciniu skundu prašo sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ ir trečiųjų asmenų apeliacinį skundą tenkinti, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas sprendė, kad atsakovo sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ bylinėjimosi išlaidos užaukštintos, priteisti sodininkų bendrijai ,,Ramybė“ 1488 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės T. L. (II t. 146-151 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Civilinio proceso kodeksas numato, kad juridinis asmuo turi teisę vesti bylą pats arba per atstovą. Pažymėjo, jog sodininkų bendrijoje ,,Ramybė“ nėra teisinį išsilavinimą turinčių darbuotojų, todėl tinkamam atstovavimui ir pasirengimui bylai buvo naudojamasi advokato pagalba. Atkreipė teismo dėmesį, jog atsakovė kreipėsi į tą advokatą, kuriuo pasitikėjo ir kuris sutiko per teismo nustatytą terminą parengti atsiliepimą ir surinkti reikiamus dokumentus.

2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 3200 Lt neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų įkainių (toliau – Rekomendacijos).

3. Pažymėjo, jog maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindas yra Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau –MMA). Atkreipė dėmesį, jog šiuo metu ji sudaro 1000 Lt.

Atsiliepimas

4. Nagrinėjamu atveju, atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimų parengimo išlaidos sudarė 1600 Lt (pagrindas kvitas ar kt. pateikti byloje). Kadangi ieškovė teikė ieškinį (2013-09-16) ir patikslintą ieškinį (2013-12-13), atsakovui teko rengti du atsiliepimus.

5. Atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė savo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje siejo savo reikalavimus su valstybinės žemės pirkimu sodininkų bendrijoje ,,Ramybė“, todėl, rengiant atsiliepimus ir rengiantis bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose, teko susipažinti su specialiaisiais įstatymais ir nutarimais, reglamentuojančiais valstybinės žemės sklypų projektavimą ir pardavimą Sodininkų bendrijoje.

6. Apeliantai mano, jog 1600 Lt suma už trijų atsiliepimų į ieškinius parengimą negali būti vertinama kaip nepagrįsta ar užaukštinta suma, nes ši suma yra akivaizdžiai mažesnė nei nurodoma rekomendacijose.

7. Atkreipė dėmesį i tai, jog iš viso vyko keturi teismo posėdžiai, posėdžių bendra trukmė 7,15 val. Atsakovės patirtos išlaidos už dalyvavimą teismo posėdžiuose 1072 Lt, vidutiniškai vienos valandos atstovavimo išlaidos kainavo 150 Lt.

Šalies argumentai

8. Apeliantai mano, jog konsultavimo, užklausos dokumentų gavimo suma neviršija rekomendacijų 8.18 punkto, todėl tokias išlaidas teismas be pagrindo laikė neprotingai didelėmis ir nepagrįstomis.

9. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė pati atsisakė 5 – ojo patikslinto ieškinio reikalavimo dėl sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ valdybos nutarimų, priimtų po 2012-04-22 panaikinimo, todėl teismas priėmė atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukė. Pažymėjo, kad atsakovas patyrė 3200 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovė patyrė – 1080 Lt išlaidų.

10. Apeliantų manymu, Šiaulių apylinkės teismui nutartimi priėmus ieškovės ieškinio dalies atsisakymą, o taip pat 2014-06-12 teismo sprendimu netenkinus dviejų ieškovės reikalavimų, atsakovė įgijo teisę reikalauti iš ieškovės dalį savo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – 1920 Lt.

11. Apeliantai vertindami, kad ieškovė pagal jos naudai tenkintų ieškinio reikalavimų dalį taip pat įgijo teisę reikalauti išlaidų atlyginimo iš atsakovės (1080/5x2=432 Lt), mano, kad iš ieškovės turėjo būti priteista atsakovo naudai – 1488 Lt (1920 Lt- 432 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

12. Apeliantai sutinka, kad teismai neturi toleruoti pernelyg didelio išlaidavimo, tačiau mano, jog šiuo atveju, atsakovo patirtos išlaidos buvo ženkliai mažesnės, nei patvirtinta Rekomendacijose, todėl nebuvo pagrindo jų laikyti nepagrįstomis.

13. Apeliantai nurodė, kad atsakovas sodininkų bendrija nėra pelno siekiantis subjektas, ji išlaikoma sodininkų nario mokesčio.

Atsiliepimas

Ieškovė T. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, o Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą (II t. 160-162 b. l.).

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais motyvais:

Šalies argumentai

1. Ieškovės manymu, apeliantai klaidina teismą skunde nurodydami, kad posėdžiai vyko 7 val. 15 min. Pažymėjo, jog byloje užfiksuota, kad vyko 4 posėdžiai, jų visų trukmė 5 val. 43 min. Ieškovės manymu, bendrijos vardu surašyti atsiliepimai yra labai panašaus turinio, todėl patikslinto atsiliepimo surašymui advokatė daug laiko negaišo.

2. Atkreipė dėmesį, jog šioje byloje bendrijai nereikėjo rašyti rašto Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui dėl valstybinės žemės privatizavimo sodininkų bendrijoje ,,Ramybė“, nes teisinis ginčas šioje byloje nesusijęs su žemės privatizavimu. Todėl su tokio rašto surašymu susijusios išlaidos negali būti pripažintos atstovavimo išlaidomis šioje byloje.

3. Ieškovės manymu, trečiųjų asmenų (valdybos narių) atsiliepimai taip pat yra tapatūs, todėl nebuvo sugaišta daug laiko jų rašymui.

4. Ieškovė pažymėjo, jog tretieji asmenys apeliantai nepateikė teismui įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų. 600 Lt už juos sumokėjo bendrija, nors, ieškovės manymu, apskritai negalėjo apmokėti trečiųjų asmenų patirtas advokato išlaidas. Todėl mano, jog bendrijos pirmininkė pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymus. Atkreipė dėmesį, kad tretieji asmenys už teisines paslaugas turėjo sumokėti advokatui iš savo asmeninių lėšų. Be to, ieškovės įsitikinimu, jie galėjo save atstovauti patys, tretiesiems asmenims nebūtina pateikti atsiliepimų.

5. Ieškovės manymu, teismas pagrįstai sprendė, jog byla nesudėtinga. Pažymėjo, jog ruošiantis bylai reikėjo susipažinti tik su sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ vidaus tvarkos taisyklėmis, įstatais ir LR Sodininkų bendrijos įstatymu, nereikėjo studijuoti specialių įstatymų ar teismų praktikos.

6. Be to, ieškovės manymu, teismas pagrįstai sprendė, jog ginčas galėjo būti išspręstas geruoju, nesikreipiant į teismą. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, išnaudojo ikiteisminio ginčo sprendimo galimybes. Registruotu laišku 2013-08-30 buvo išsiuntusi bendrijos pirmininkei prašymą pasinaikinti neteisėtą sprendimą. Tokį patį dokumentą 2013-09-04 ieškovė bandė įteikti pirmininkei J. K. savivaldybės salėje naujo projekto viešo svarstymo metu, tačiau ji atsisakė priimti dokumentą.

7. Ieškovės manymu, net ir gavusi pirmąjį ieškovės ieškinį bendrijos valdyba galėjo panaikinti tokį sprendimą ir informuoti teismą, o byla būtų buvusi nutraukta abiems pusėms patyrus minimalias išlaidas.

8. Ieškovė pažymėjo, kad vieno reikalavimo (dėl valdybos sprendimų teisėtumo) atsisakė tik nenorėdama vilkinti bylos, didinti reikalavimų apimties. Tačiau mano, jog neteisėtos valdybos priimti sprendimai yra taip pat neteisėti, dėl to būtų priimtas sprendimas jos naudai.

Atsiliepimas

9. Ieškovė pabrėžė, jog teismas įvertino atsakovės atsiliepimų apimtį ir reikalingas darbo ir laiko sąnaudas atsiliepimams paruošti, posėdžių trukmę, tai, kad nebuvo gaištamas laikas advokato kelionėms, todėl nepripažino būtinomis bendrijos išlaidomis 600 Lt už teisinę pagalbą tretiesiems asmenims, 500 Lt už raštus Nacionalinei žemės tarnybai bei dalies atstovavimo išlaidų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, teismui pateiktu atsiliepimu, prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra (II t. 166,167). Mano, jog atsakovo ir kitų apeliantų apeliacinis skundas iš dalies pagrįstas. Į bylą pateikti įrodymai ir apeliaciniame skunde nurodyti duomenys apie posėdžių trukmę ir sodininkų bendrijai atstovavusios advokatės darbo laiko sąnaudas rengiant atsiliepimus, užklausimus, sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės patirtos išlaidos (3200 Lt) neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų įkainių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-274-797/2014 nustatė, kad ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1080 Lt, atsakovės – 1500 Lt. Nors atsakovas buvo pateikęs bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus 3200 Lt sumai, teismas, atsižvelgdamas į bylos nesudėtingumą, procesinių dokumentų rengimą, į posėdžių skaičių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, laikė, kad atsakovo patirtos išlaidos yra užaukštintos ir pagrįstomis pripažino 1500 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimu bylinėjimosi išlaidos buvo paliktos šalims, jų nepriteisiant. Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo, nes atsakovas nesutinka su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93str. 2d., kai tenkinama tik dalis pareikštų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos, laikantis proporcingumo principo, t.y. atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo bei nutarties matyti (II t. b.l. 49, 135-141), kad teismo sprendimu buvo patekinti du ieškovės ieškinio reikalavimai, vienas ieškinio reikalavimas buvo atmestas, vieno ieškinio reikalavimo ieškovė atsisakė.

Atsakovas ir tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netenkino dviejų ieškinio reikalavimų: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškinio reikalavimams pateikti; 2) pripažinti neteisėtu Sodininkų bendrijos ,,Ramybė‘‘ 2012-04-22 visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo J. K. išrinkta bendrijos pirmininke. Tačiau šie apeliantų argumentai nepagrįsti. Nors ieškinio senatį reglamentuoja materialinės teisės normos, tačiau prašymas atnaujinti terminą kreiptis į teismą su ieškiniu yra susijęs su kitu materialiniu reikalavimu, jis negali būti pareiškiamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas, nėra apmokestinamas atskiru žyminiu mokesčiu. Todėl, teismui atmetus reikalavimą pripažinti neteisėtu Sodininkų bendrijos ,,Ramybė‘‘ 2012-04-22 visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo J. K. išrinkta bendrijos pirmininke, nes buvo pritaikyta ieškinio senatis, atsakovas nepagrįstai padarė išvadą, kad buvo atmesti du ieškinio reikalavimai.

Ieškovė, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsisakė reikalavimo pripažinti neteisėtais sodininkų bendrijos ,,Ramybė‘‘ valdybos nutarimus, priimtus po 2012m. balandžio 22d. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų atsisakiusi nuo šio ieškinio reikalavimo, atsakovui jį patenkinus gera valia, pati ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškinio reikalavimo atsisakė nenorėdama užvilkinti proceso, todėl atsakovas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad byla šioje dalyje išspręsta atsakovo naudai.

Pirmosios instancijos teismui patenkinus du ieškovės ieškinio reikalavimus, vieną atmetus, ieškovei atsisakius nuo vieno ieškinio reikalavimo, teismas daro išvadą, kad buvo patenkinta 50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų.

Atsakovas ir tretieji asmenys apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias sudaro išlaidos už teisinę pagalbą. Vadovaujantis LR CPK 98str. 2d., šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.18p. numatoma, kad už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios vidutinės algos, kuri bylos nagrinėjimo metu buvo 1000 Lt. Pagal minėtas rekomendacijas posėdžio laikas yra apvalinamas - iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, pertraukos į šį laiką neįskaitomos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovą posėdžiuose atstovavo advokatas. 2013m. gruodžio 4d. ir 2014m. birželio 4d. teismo posėdžiuose atsakovo atstovė nedalyvavo. 2014m. vasario 20d. posėdis vyko nuo 9val. iki 10val., po to teismas išėjo priimti nutartį (1val.) (II t. b.l. 1); 2014m. kovo 25d. posėdis vyko nuo 9.45val. iki 10.35val. (50 min.) (II t. b.l. 47,48); 2014m. balandžio 30d. teismo posėdis vyko nuo 9.30val. iki 12val. ir nuo 13.10val. iki 14.25val. ( 4 val. 5 min.); 2014m. gegužės 12d. posėdis vyko nuo 15val iki 15.40val. (40 min.) (II t. b.l. 115,116). Susumavus atstovavimo laiką šioje byloje, matyti, kad atstovas teismo posėdžiuose užtruko 6 val. 35 min., suapvalinus pagal minėtas rekomendacijas – 7 val.

Tačiau iš atsakovo pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas atstovei už dalyvavimą 2014m. vasario 20d. teismo posėdyje sumokėjo 400 Lt (II t. b.l. 26), už dalyvavimą teismo posėdyje 2014m. kovo 25d. - 400 Lt (II t. b.l. 28). Atsakovas atstovei yra sumokėjęs 2014m. balandžio 29d. už teisinę pagalbą 400 Lt (II t. b.l. 94), o 2014m. gegužės 9d. – taip pat 400 Lt (II t. b.l. 130). Kadangi šiuo laikotarpiu atstovė jokių procesinių dokumentų nerengė, manytina, kad šias išlaidas atsakovas patyrė dėl atstovavimo teismo posėdyje, nes jos sumokėtos prieš teismo posėdžius. Įvertinus atsakovo atstovo dalyvavimo trukmę (7val.) bei minėtose rekomendacijose nurodyta maksimalų atlygį už atstovavimą (150 Lt), laikytina, kad atsakovas patyrė 1050 Lt atstovavimo išlaidų. Nors atsakovas teigia, kad į šias išlaidas įeina ir atsakovo patirtos išlaidos už konsultacijas, tačiau šios išlaidos nurodytos prie procesinių dokumentų parengimo išlaidų.

Atsakovas ir tretieji asmenys nurodė, kad taip pat patyrė išlaidas už procesinių dokumentų –atsiliepimų – parengimą teismui. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.2 p. už atsiliepimo į ieškinį parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA, t. y. 3000 Lt (1000 Lt x 3, atsiliepimų parengimo dieną ir sąskaitos už teisinę pagalbą išrašymo metu MMA buvo 1000 Lt). Taigi, maksimali atsakovui priteistina teisinės pagalbos išlaidų suma už atsiliepimo parengimą sudarytų 3000 Lt, o atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą, įskaitant konsultacijas, sumokėjo po 500 Lt (II t. b.l. 22-25). Nors atsiliepimai ir byla nėra didelės apimties, tačiau atsakovo prašomų priteisti teisinės pagalbos išlaidų suma yra 6 kartus mažesnė, nei yra nustatyta Rekomendacijose, atsakovo atsiliepimas priskirtinas prie būtinų procesinių dokumentų, byloje nėra duomenų, kad atsakovo procesinis elgesys būtų netinkamas, ieškovė tikslino ieškinį, dėl ko atsakovui reikėjo parengti antrą atsiliepimą. Todėl įvertinus atsakovo patirtas išlaidas, susijusias su atsiliepimų parengimu, konstatuotina, kad jų mažinti nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau buvo minėta, atsakovo patirtos išlaidos už konsultacijas yra įskaičiuotos į sąskaitas, kurios buvo išrašytos už atsiliepimų parengimą. Nors atsakovas skunde nurodo, kad atstovė konsultavo bendrijos pirmininkę dėl pasisakymų ir baigiamųjų kalbų teismo posėdžiuose, aptarė baigiamųjų kalbų detales, tačiau tokių pasiruošimo bylai veiksmų negalima vertinti kaip būtinų, nes atsakovas byloje turėjo atstovą, kurio funkcija ir yra atstovauti atsakovą, kuris neturi teisinių žinių, o ne paruošti atstovaujamąjį pasisakymams teisme. Nors atsakovas nurodė, kad atstovas turėjo parengti raštą Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriui, tačiau visiškai neargumentavo, kokia buvo būtinybė jį ruošti.

Iš bylos duomenų matyti (II t. b.l. 93,95), kad atsakovas už trečiųjų asmenų atsiliepimo parengimą sumokėjo 600 Lt. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tretieji asmenys šioje byloje palaikė atsakovo poziciją ir šiame atsiliepime yra išdėstyti iš esmės analogiški argumentai. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas, apmokėdamas už trečiųjų asmenų atsiliepimo parengimą, nepagrįstai padidino bylinėjimosi išlaidas, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje patyrė 2050 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui keistinas. Kadangi byloje teismo sprendimas priimtas 50 procentų ieškovės, 50 procentų atsakovo naudai, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė patyrė 1080 Lt bylinėjimosi išlaidų, atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 970 Lt bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 280,49 eurų.

Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 145 Lt žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas nustato, kad apeliacinis skundas apmokamas žyminiu mokesčiu, jeigu apeliantas ginčija teismo priteistą ieškinio sumą. Apeliantui skundžiant teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, žyminis mokestis nėra mokamas. Todėl atsakovo sumokėtas 145 Lt žyminis mokestis, kas sudaro 41,93 eurų, grąžintinas atsakovui (CPK 87str. ).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti.

Priteisti atsakovui Sodininkų bendrijai ,,Ramybė‘‘ iš ieškovės T. L. 280,49 eurų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui Sodininkų bendrijai ,,Ramybė‘‘ (į/k 145665112) 41,93 eurų sumokėto žyminio mokesčio (2014-07-03 mokėjimo nurodymas Nr. 82243).

Teisėja Lina Muchtarovienė