Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant L. Š., dalyvaujant ieškovei T. L., jos atstovams V. L., advokatei I. P., atsakovės sodininkų bendrijos atstovei pirmininkei J. K., tretiesiems asmenims: J. R., P. D., R. R., J. K., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei D. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. L. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai ,,Ramybė“, tretiesiems asmenims: J. R., P. D., R. R., J. K., E. P., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl bendrijos nutarimų pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą ir dėl sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ valdybos nutarimų, priimtų po 2012-04-22, panaikinimo, bet šioje dalyje byla nutraukta ieškovei atsisakius šio reikalavimo, o teismui priėmus atsisakymą (49 b. l. t. 2).

Ieškovė pareiškė reikalavimus: panaikinti sodininkų bendrijos „Ramybė“ 2013-08-16 valdybos nutarimą dėl T. L. nušalinimo nuo privatizacijos proceso; atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą ieškinio reikalavimams paduoti ir pripažinti neteisėtu Sodininkų bendrijos „Ramybė“ 2012-04-22 visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo J. K. išrinkta bendrijos pirmininke; pripažinti, kad Sodininkų bendrijos „Ramybė“ valdyba, kaip valdymo organas, veikia neteisėtai nuo 2012-04-22 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl 2013-08-16 valdybos nutarimo nurodo, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių motyvų, nes prieštarauja įstatymams, kurie suteikia ieškovei teisę pirkti laisvus valstybinės žemės sklypus, besiribojančius su ieškovės sklypu, kaip numatyta Žemės reformos įstatymo 8 straipsnyje, Valstybinės žemės sklypų nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, su 2009-08-30 įsigaliojusiais pakeitimais, patvirtintais Vyriausybės 2009-08-19 nutarimu Nr. 906, 2.2, 2.3 punktuose, Valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtintų 2007-05-31 Žemės ūkio ministro, 8 str., taip pat prieštarauja Sodininkų bendrijų įstatymo 17, 18 str., draudžiantiems valdybai priimti sprendimus, prieštaraujančius valstybės įstatymams ir poįstatyminiams aktams, bloginančius bendrijos narių padėtį, be to, nutarimą priėmė bendrijos valdyba, neįteisinta Sodininkų bendrijos „Ramybė“ įstatuose, kurie priimti 2007-04-28, įregistruoti juridinių asmenų registre 2007-10-29, nes pagal įstatų 62 straipsnį bendrija turi vienašmenį valdymo organą - bendrijos pirmininką, o kolegialus organas - valdyba įstatuose nenumatyta, balsavusi R. R. turėjo nusišalinti nuo balsavimo, nes žemės sklypo dalį norėjo pirkti ir ieškovė ir R. R., dėl ko įvyko interesų konfliktas. Atsakovei buvo siųstas prašymas iki teismo panaikinti neteisėtą nutarimą, tačiau to nebuvo padaryta ir ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

Dėl bendrijos pirmininkės išrinkimo neteisėtumo ir valdybos, kaip kolegialaus valdymo organo, pripažinimo veikiant neteisėtai, ieškinyje nurodė, kad pirmininkė J. K. 2012-04-22 bendrijos visuotiniame susirinkime išrinkta neteisėtai, nes bendrijos įstatų 63 p. bendrijos pirmininkas renkamas iš bendrijos narių 3 metų kadencijai, o pagal įstatų 21 p. bendrijos nariu gali būti tik vienas iš kelių valdančių žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis. Iš 2013-11-15 registrų centro informacijos sužinojo, kad sklypas, priklausantis pirmininkės šeimai, yra teisiškai registruotas jos sutuoktinio A. K. vardu, kuris yra sklypo savininkas ir bendrijos narys, todėl bendrija negalėjo rinkti pirmininku asmens, kuris nėra bendrijos narys. Pagal įstatų 62 str. bendrija turi vienasmenį valdymo organą - bendrijos pirmininką. Kolegialus organas - valdyba įstatuose nenumatyta, todėl yra neteisėta. Nurodo, jog apie tai, kad J. K. nėra bendrijos narė, sužinojusi tik 2013-11-18, o įstatus gavo 2013-09-16 ir sužinojo, kad valdymo organas – valdyba - nenumatyta, todėl prašo pripažinti, kad terminą nutarimams ginčyti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

Ieškovė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti, nurodo, jog bendrijos valdyba veikia neteisėtai, bendrijos pirmininkė išrinkta pažeidžiant teisės aktus, ji nepagrįstai buvo nušalinta nuo privatizacijos proceso, tuo ją pažeminant.

Ieškovės atstovai prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-08-16 vyko valdybos posėdis, kurio metu buvo svarstomas ieškovės skundas Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM. Posėdžio metu buvo aiškinta ieškovei sodo sklypo pasididinimo valstybinės žemės sąskaita tvarka, tačiau ieškovė nesutiko išperkamu žemės plotu dalintis su gretimo sklypo savininku po lygiai, teigdama, kad jai priklauso didesnė dalis žemės. Ieškovė trukdė kitiems bendrijos nariams pasinaudoti šia teise, todėl valdyba nutarė ją nušalinti nuo privatizacijos proceso, tačiau tai neatėmė iš jos teisės privatizuoti. Atsakovė nesutinka ir reikalavimu, kad valdyba priėmė nutarimą, kuri neįteisinta įstatuose, kadangi 2012-04-22 susirinkime dalyvavo ir pati ieškovė. Nurodo, kad yra praleistas senaties terminas ieškiniui pareikšti, kurią prašo taikyti. Nepagrįstas yra ir ieškovės motyvas, kad R. R. turėjo nusišalinti nuo balsavimo, nes bendrijos valdyba nėra administracinio asmens teises turintis subjektas, nėra jokių duomenų, kad turėjo būti deklaruoti viešieji ir privatieji interesai Bendrijos narių susirinkimo priimti nutarimai gali būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytomis sąlygomis ir tvarka, kad ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų apskundimo įstatyme yra nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą nesutinkant su bendrijos narių susirinkimo nutarimais - išrinkti bendrijos pirmininke J. K. bei išrinkti bendrijos valdybą, ieškovei prasidėjo nuo atitinkamo nutarimo priėmimo dienos, t. y. 2012-04-22, nes ieškovė pati dalyvavo 2012-04-22 visuotiniame bendrijos narių susirinkime, girdėjo priimamus nutarimus, balsavo už juos, todėl susirinkime priimtus nutarimus ieškovė galėjo ginčyti iki 2012-07-22, tačiau šia teise per įstatyme nustatytą terminą ieškovė nepasinaudojo. Ieškovė pateikė 2013-08-03 pareiškimą, adresuotą Šiaulių miesto merui, kuriame nurodė, kad „2012 m. ataskaitinio susirinkimo <...> metu buvo suformuota niekinė sodo valdyba, nes joje ne visi sodo nariai. Sodo pirmininkė irgi turi tik bendrasavininkės statusą, <...>“. Atsakovė nurodo, kad aplinkybė, jog bendrijos pirmininkė yra sodo sklypo Ramybės sodų 3-osios g. 7, bendrasavininkė, ir, kad sodo bendrijos valdyboje ne visi nariai yra sodo bendrijos nariai, ieškovei buvo žinoma jau anksčiau, o ne nuo 2013-11-15. Sodininkų bendrijų įstatymas nedraudžia rinkti bendrijos pirmininku asmenis, kurie nėra bendrijos nariais, nes su pirmininke sudaryta darbo sutartis. Teismui ieškovė nepateikia įrodymų, kurie pagrįstų praleisto termino atnaujinimo būtinumą.

Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytą poziciją, prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pripažino, jog įstatuose valdyba nenurodyta, bet ji veikė visuomeniniais pagrindais, o priimtas 2013-08-16 valdybos nutarimas teisinių pasekmių ieškovei nesukėlė.

Trečiasis asmuo E. P. į posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, pateiktas atsiliepimas, kuriame prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė prašo panaikinti 2013-08-16 bendrijos valdybos nutarimą dėl jos nušalinimo nuo privatizacijos proceso (10 b. l. t.1). Dėl atsakovės priimto 2013-08-16 nutarimo ieškovė nurodo, jog jis prieštarauja teisės aktams ir bendrijos įstatams, nes įstatuose numatyta, kad bendrijos valdymo organas yra bendrijos pirmininkas, o nutarimą priėmė valdyba, kuri nėra numatyta įstatuose, be to, dėl interesų konflikto R. R. turėjo nusišalinti ir nebalsuoti. Atsakovė atsikerta ir nurodo, kad šis nutarimas neužkirto teisės ieškovei T. L. privatizuoti valstybinę žemę, jai nesukėlė teisinių pasekmių.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė T. L. yra sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ narė, tai patvirtina ir pateikta sodininkų registravimo knyga (35 b. l. t. 2, eil. Nr. 57), todėl turi teisę ginčyti bendrijos priimtus nutarimus.

Sodininkų bendrijos „Ramybė“ susirinkime 2012 m. balandžio 22 d. buvo nutarta leisti sodininkų bendrijos nariams išsipirkti su jų nuosavybės teise turimais žemės sklypais besiribojančius laisvos valstybinės žemės plotus. Susirinkimo protokole pažymėta, kad esant dviem ir daugiau, su įsiterpusiu žemės plotu besiribojančių žemės sklypų, šis įsiterpęs žemės plotas dalinamas pagal susitarimą, o nesutarus - lygiomis dalimis, nurodyta, kad atsisakymai pirkti turi būti įforminti raštu ir patvirtinti notaro. Pati sodininkų bendrija bendro naudojimo reikmėms nusprendė pirkti žemės sklypus, reikalingus kūdrai, bendro naudojimo aikštelėms ir šuliniams eksploatuoti.

Liudytoju apklaustas A. B. patvirtino, kad bendrija užsakė padaryti kompleksinį projektą, kurį atliko 2013 m. rugpjūčio mėn., parengė sklypų padalijimo projektą, su kuriuo nesutiko ieškovė T. L.. Kadangi projekto įgyvendinimas sustojo, todėl bendrija pašalino ieškovę nuo privatizacijos, bet jis bendrijos nutarimą ignoravo, darė visiems vienodai, nes bendrijos valdyba negali priimti tokio nutarimo, tik susirinkimas. Iš šių parodymų matyti, jog dėl ieškovės veiksmų sustojo žemės sklypų privatizacija, todėl bendrija sprendė, jog ji viena gali privatizuoti, dėl to buvo priimtas toks nutarimas.

Valstybinės žemės pardavimo sodininkų bendrijoje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, kuriuo patvirtintos taisyklės, suteikiančios taisę sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai ir įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, reikalingus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Atsakovė nurodo, kad ieškovė trukdė privatizacijai, dėl ko valdyba priėmė nutarimą ieškovę nušalinti nuo privatizacijos proceso, nors po šio nutarimo ieškovei išliko teisė privatizuoti laisvą valstybinio žemės sklypo dalį, bet vienai, ne grupėje.

Ieškovė pagrįstai nurodo, jog valdyba negalėjo priimti nutarimo dėl to, nes ji nėra bendrijos valdymo organu. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (toliau - tekste įstatymas) numato, kad bendrijos organai yra:1) bendrijos narių susirinkimas; 2) vienasmenis – tik bendrijos pirmininkas arba kolegialus – bendrijos valdyba. Bendrijos susirinkimas gali rinkti revizijos komisiją (revizorių) ir bendrija įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (įstatymo 14 str.).

Sodininkų bendrijoje ,,Ramybė“ 2007-04-28 buvo priimti bendrijos įstatai, kurių 62 p. numato, kad bendrija turi vienasmenį valdymo organą – bendrijos pirmininką (16 b. l. t. 1). J. K. buvo išrinkta 2009-04-19 bendrijos ataskaitinio susirinkimo metu, o 2012-04-22 bendrijos ataskaitiniame susirinkime nariai nutarė pirmininke palikti J. K. (46-50 b. l. t. 1).

Taigi, įstatymas numato, kad sodininkų bendrijos organai yra: bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos pirmininkas arba valdyba. Bendrijos įstatuose numatyti bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir vienasmenis - bendrijos pirmininkas (62 p. 16 b. l. t. 1). Byloje nėra duomenų, kad bendrijos įstatai būtų pakeisti ir numatyti kiti valdymo organai.

Įstatymo 11 str. numato, kad bendrijos įstatai yra bendrijos dokumentas, kuriuo ji vadovaujasi savo veikloje. Kaip minėta, įstatų 62 p. numatytas vienasmenis valdymo organas – bendrijos pirmininkas.

Atsižvelgiant į tai, kad bendrijos įstatuose kolegialaus organo – valdybos – nėra numatyta, todėl teismas sprendžia, jog ji veikia neteisėtai (Įstatų 62 p., CPK 178 str.).

Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog įstatuose nenumatytam kolegialiam organui veikiant ir priiminėjant nutarimus, iš esmės yra pažeidžiamos visų bendrijos narių teisės ir teisėti interesai, taip pat ir ieškovės, pažeidžiami bendrijos įstatai, todėl 2013-08-16 nutarimas naikintinas, kaip neteisėtas. Kiti nurodyti ieškinio pagrindai dėl 2013-08-16 nutarimo negaliojimo teisinės reikšmės neturi, teismui nustačius pačios valdybos veikimo neteisėtumą (CPK 178, 185 str.).

Nors teismas nustatė, kad bendrijos valdymo organo – valdybos – nėra numatyta įstatuose, bet ieškovė reiškia ir kitą reikalavimą, dėl kurio teismas taip pat turi pasisakyti. Ieškovė prašo pripažinti, kad sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ valdyba, kaip valdymo organas, veikia neteisėtai nuo 2012-04-22 ir atnaujinti praleistą terminą ieškiniui pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes tik gavusi iš VĮ Registrų centro įstatus 2013-09-16 sužinojo, kad valdyba įstatuose nenumatyta.

Dėl teisės ginčyti bendrijos susirinkimo nutarimus. Civilinio kodekso 2.82 str. 4 d. numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais ir tokį ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys ir tai turi būti atliekama per 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Byloje nustatyta, jog ieškovė yra bendrijos narė (SBĮ 22 str.). Šiam reikalavimui atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 str. 4 d., kuri nustato, jog sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovė dalyvavo 2012-04-22 ir girdėjo susirinkime priimtus nutarimus (63 b. l. t.1), bet nurodo, jog tik 2013-09-16 sužinojo, kad bendrijos įstatuose nėra numatytas valdymo organas – valdyba, pagrindžia rašytiniais įrodymais apie įstatų gavimą iš Juridinių asmenų registro (11-21 b. l. t. 1) ir tai patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę apie sužinojimą 2013-09-16, kad įstatuose nenumatyta valdyba. Bendrijos įstatai priimti susirinkime 2007-04-28, ieškovė susirinkime dalyvavo, bet iš protokolo matyti, jog įstatų apsvarstymas vyko 2005 m. susirinkime, o 2007-04-28 susirinkime tik buvo balsuojama ir nutarimas priimtas vienbalsiai, todėl tikėtina, kad 2007-04-28 susirinkime nebuvo akcentuojama, jog valdyba nėra valdymo organas, nes iš protokolo matyti, jog prieš tai buvo išrinkta valdyba iš 5 asmenų, o tik po to vienbalsiai pritarta įstatams (165-168 b. l. t.1).

Nuo sužinojimo momento (2013-09-16) nėra suėjęs trijų mėnesių terminas pareikšti reikalavimą teisme, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Atsakovė neįrodė, kad įstatai buvo paskelbti skelbimų lentoje ir ieškovė susipažino su jų turiniu. Įstatai yra priimti 2007-04-28. Pati atsakovė pripažįsta teismo posėdyje, kad valdyba įstatuose buvo ,,praleista“, neįrašyta, bet ir po to nebuvo sušauktas susirinkimas tuo klausimu, nekeitė įstatų, nepanaikino valdybos išrinkimo, nors tokią galimybę ir pareigą veikti pagal įstatus turėjo.

Teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad valdyba veikia neteisėtai, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas (CK 1.5 str., CPK 178, 185 str., Įstatų 62 p. Įstatymo 11 str.).

Ieškovė prašo pripažinti sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ 2012-04-22 visuotinio susirinkimo nutarimą, kuriuo J. K. išrinkta bendrijos pirmininke. Nurodo, kad bendrijos nariu gali būti tik vienas iš kelių asmenų, valdančių žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis. Nurodo, jog A. K. vardu yra registruotas žemės sklypas, o apie tai sužinojo tik 2013-11-15 iš VĮ Registro centro informacijos.

Trečiasis asmuo J. K. nesutinka su reikalavimu, nes bendrijos pirmininke ji išrinkta seniai, ji veikė pagal jos sutuoktinio įgaliojimą, kurį pateikė teismui (106 b. l.).

Kaip jau minėta, J. K. pirmininke buvo išrinkta 2009-04-19 bendrijos ataskaitinio susirinkimo metu, o 2012-04-22 bendrijos ataskaitinio susirinkimo metu nariai nutarė pirmininke palikti J. K. (46-50 b. l. t. 1).

Įstatymas numato, jog bendrijos valdymo narius iš bendrijos narių renka narių susirinkimas bendrijos įstatuose numatytam laikui, bet ne ilgesniam kaip 3 m. laikotarpiui (SBĮ 17 str.). Iš registravimo knygos matyti, jog bendrijos nariu yra įrašytas J. K. sutuoktinis, pastaroji nėra bendrijos narė (36 b. l. t. 2). Atsakovė šiam ieškinio reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.

Įstatymas numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dar iki 2013-08-03 ieškovei buvo žinoma, kad J. K. nėra bendrijos narė, kad turi tik bendraturtės statusą, tačiau per įstatymo nustatytą terminą į teismą nesikreipė, nors turėjo tokią galimybę, todėl praleido ieškinio senaties terminą (147-149 b. l. t. 1, CPK 178, 185 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog žinodama apie tai dar iki 2013-08-03, ieškovė teisme 2013-09-17 pareiškė tik vieną reikalavimą – dėl 2013-08-16 nutarimo panaikinimo ir tik 2013-12-13 pareiškė ir šį reikalavimą. Nors ieškovė prašo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, nurodo, jog ji ne teisininkė, todėl tai sutrukdė jai kreiptis į teismą, bet tai nelaikytina svarbia priežastimi, nes ieškovė nuolat kreipiasi į įvairias institucijas su skundais ir prašymais, jai teisinio išsilavinimo neturėjimas netrukdė įgyvendinti savo teises, todėl ir šioje situacijoje ji turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, juolab, kad buvo atstovaujama profesionalaus advokato nuo 2013-08-30 (9 b. l. t.1), tai taip pat netrukdė jai anksčiau kreiptis į advokatą, todėl teismas sprendžia, jog nėra svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą šiam reikalavimui pareikšti, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (CPK 178, 185 str., CK 1.5, 1.125 str. 4 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d.,1.131, 1,132 str.).

Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už advokato ar jo padėjėjo pagalbą, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais. Šioje byloje du ieškovės reikalavimai yra patenkinti, vieno reikalavimo ji atsisakė, vienas atmestas. Ginčas išspręstas ieškovės naudai tik iš dalies.

Ieškovės pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis laikytina 1080 Lt suma, nes dalis išlaidų, susijusių su įgaliojimo patvirtinimu pas notarą nebuvo būtina, nes atstovas, ieškovės sutuoktinis, teismo posėdžio metu praktiškai neatstovavo teisme, tik buvo šalia (CPK 88 str.), o pašto išlaidos, patirtos iki 2013-09-13 (kreipimosi į teismą dienos) nelaikytinos pagrįstomis, išskyrus tik 3,55 Lt išsiuntimo išlaidas atsakovei dėl pareiškimo panaikinti valdybos nutarimą. Kopijavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis 25 Lt sumai, nes neatitinka sąsajumą su byla kriterijų, taip pat atsižvelgtina į tai, kad teisme yra ir kita byla, kuriai taip pat gali būti ar yra teikiamos kopijavimo paslaugos (4, 6,7,9, b. l. t. 1, 74-84 b. l. t. 2).

Atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus 3200 Lt sumai (21-30, 93-95 b. l. t. 2). Atsižvelgiant į bylos nesudėtingumą, procesinių dokumentų rengimą, į tai, kad vyko keletas posėdžių bei į teisingumo ir protingumo principus, laikytina, kad atsakovės patirtos išlaidos yra užaukštintos ir pagrįstomis laikytinos 1500 Lt išlaidos, įvertinant ir tą aplinkybę, kad ginčas galėjo būti išspręstas ir geruoju, nesudarant galimybės kreiptis į teismą. Teismas taiko Civilinio proceso kodekso 93 str. 4 d., atsižvelgia į abiejų šalių elgesį proceso metu ir palieka bylinėjimosi išlaidas šalims, jų šalims nepriteisdamas (CPK 93 str. 4 d., CK 1.5 str.).

23,18 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš abiejų šalių po lygiai, t. y. po 11,59 Lt, nes viršija nustatytą minimalią 10 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Sodininkų bendrijos „Ramybė“ valdyba, kaip valdymo organas, veikia neteisėtai nuo 2012-04-22 ir panaikinti sodininkų bendrijos „Ramybė“ 2013-08-16 valdybos nutarimą dėl T. L. nušalinimo nuo privatizacijos proceso.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės T. L. valstybei 11,59 Lt (vienuolikos litų, 59 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos ,,Ramybė“ valstybei 11,59 Lt (vienuolikos litų, 59 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.