Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-510-538/2014

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-09926-2012-2)

2014 m. gegužės 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. N. ieškinį atsakovams G. K., D. K., J. Š., J. Š., M. Š., tretieji asmenys Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarė Raimonda Kundrotienė, Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė Aldona Kundrotienė, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia sutartį, patvirtintą 2004-02-02 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovai D. K. ir G. K. pardavė atsakovei J. Š. butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir buto pirkėja asmeninės nuosavybės teise pripažinti ieškovę, pripažinti negaliojančiu nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), A. Š., išduotą 2012-08-16 Klaipėdos miesto 5-ojo notarų biuro notarės Raimondos Kundrotienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovei J. Š. 2003-04-23 buvo surašytas įgaliojimas, kuriuo jai suteikiama teisė ieškovės ir jos sutuoktinio J. N. (J. N.) vardu parduoti jiems priklausančią 46/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovė J. Š. sudarė buto dalies pirkimo – pardavimo sandorį. Įgaliojimu atsakovei J. Š. taip pat buvo suteikta teisė ieškovės vardu nupirkti butą už kainą ne aukštesnę kaip 45000 Lt savo nuožiūra K. mieste. Atsakovė J. Š. rado tinkamą butą, t. y. butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau sudarant pirkimo – pardavimo sandorį notarė Aldona Kundrotienė paaiškino, jog ieškovės R. N. įgaliojimas jos vardu nupirkti butą šiam sandoriui netinkamas, kadangi perkamas ne butas, kaip nurodyta duotame įgaliojime, o kambarys su bendro naudojimo patalpomis, todėl atsakovė J. Š., su ieškovės sutikimu, nusprendė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį savo vardu. Ieškovė nurodė, kad sudarytas apsimestinis sandoris, nes atsakovė J. Š. neturėjo valios įgyti šį butą savo nuosavybėn, ji siekė nupirkti butą ieškovei, to paties siekė ir ieškovė surašydama įgaliojimą atsakovei J. Š. jos vardu sudaryti pirkimo – pardavimo sandorį, be to, nors atsakovė J. Š. įgijo nuosavybę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau savo gyvenamosios vietos jame nedeklaravo, niekada jame negyveno, mokesčius už butą mokėjo ieškovė siųsdama pinigus broliui, rūpinosi juo kaip savo turtu. Nurodė, kad sandoris buvo apsimestinis, atsakovė J. Š. butą įformino savo vardu, nes notarė nepriėmė jos palikto įgaliojimo atsakovei, butas pirktas už ieškovės pinigus, į tą pačią atsakovės J. Š. sąskaitą, iš kurios apmokėta atsakovei D. K. už įgytą butą, buvo pervesti pinigai už parduoto ieškovei priklausiusio buto dalį, be to, ieškovė grįžusi iš Ispanijos žadėjo viską įforminti savo vardu, tačiau ilgą laiką grįžti į Lietuvą nepavyko, o po to netikėtai mirė patėvis A. Š. ir dokumentų susitvarkyti nebebuvo galimybės. Paaiškino, kad 2002 metais nutraukė santuoką su sutuoktiniu J. N., turto nesidalijo, nes santuoka buvo nutraukta pagal seną šeimos kodeksą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2003-04-23 surašė įgaliojimą atsakovei J. Š., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė suteikė teisę atsakovei jos vardu tvarkyti visus reikalus ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su buto, esančio (duomenys neskelbtini), jai priklausančios 46/100 dalies pardavimu (b. l. 19, I t.), ieškovė 2003-04-23 surašė įgaliojimą atsakovei J. Š., notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė suteikė teisę atsakovei jos vardu nupirkti už kainą ne aukštesnę kaip 45000 Lt savo nuožiūra butą Klaipėdos mieste, tvarkyti visus reikalus ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šio buto pirkimu (b. l. 21, I t.). Pagal Ispanijos Almerijos provincijos komisariato centrinės užsienio piliečių registracijos tarnybos viršininko išduotą pažymą, ieškovė nuo 2004-05-26 nuolat gyvena Ispanijoje (b. l. 27-28, I t.). Tarp ieškovės ir jos sutuoktinio J. N., atstovaujamų įgaliotinės atsakovės J. Š., J. Z. bei S. A. (S. A.) 2003-11-19 sudaryta sutartis, pagal kurią ieškovė ir jos sutuoktinis bei J. Z. pardavė S. A. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 78000 Lt (ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausė 46/100 dalys, J. Z. 54/100 dalys buto) (b. l. 17-18, I t.). Tarp atsakovų D. K. ir G. K. bei atsakovės J. Š. 2004-02-02 sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovai Diana ir G. K. pardavė atsakovei J. Š. butą su bendro naudojimosi patalpomis, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už 30000 Lt (b. l. 20, I t.). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašus, atsakovei J. Š. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 1991-05-28 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-08-16 galioja įrašas, jog A. Š. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį minėto buto (b. l. 13-14, I t.), atsakovei J. Š. nuosavybės teise priklauso butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2004-02-02 pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-08-16 galioja įrašas, jos A. Š. išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį minėto buto (b. l. 15-16, I t.). Atsakovės J. Š. sutuoktinis A. Š. 2012-05-25 mirė (b. l. 22, I t.). Atsakovė J. Š. 2012-06-28 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos m. 5-ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po jos sutuoktinio A. Š. mirties, priėmimo (b. l. 23, I t.). Atsakovai J. Š. ir M. Š. 2012-08-01 ir 2012-09-24 su pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos m. 5-ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po jų tėvo A. Š. mirties, priėmimo (b. l. 103, 104, 105, I t.).

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia sutartį, patvirtintą 2004-02-02 Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovai D. K. ir G. K. pardavė atsakovei J. Š. butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini), ir buto pirkėja asmeninės nuosavybės teise pripažinti ieškovę, nurodė, kad sudarytas apsimestinis sandoris, nes ji turėjo būti tikroji buto pirkėja ir savininkė. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsmetė. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei prašo ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skunde nurodytais teiginiais.

Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K. , bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos m. pirmajame notarų biure 2004-02-02 buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniai D. K. ir G. K. pardavė, o J. Š. nuosavybės teisėmis nupirko butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini).Byloje pateiktas įgaliojimas, patvirtintas 2003-04-23 Klaipėdos m. 3-ojo notarų biuro, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. N. įgalioja J. Š. nupirkti butą Klaipėdos mieste ne už didesnę nei 45 000 litų kainą. Pirkimo-pardavimo sutartis yra dvišalis sandoris, kuriame yra išreiškiama pardavėjo valia parduoti, o pirkėjo valia pirkti tam tikrą turtą. Notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 30 str. 1 dalimi, išaiškino šalims jų atliekamų veiksmų prasmę ir pasekmes bei patvirtino šalių išreikštą valią. Su sutarties turiniu bei jose išdėstytomis bei su pirkimo-pardavimo susilygtomis sąlygomis pardavėjas bei pirkėjai susipažino prieš sutarties sudarymą. Taip pat prieš šios sutarties pasirašymą jiems buvo išaiškinta sudaromo sandorio esmė ir teisiniai padariniai. Sutartis buvo perskaityta, šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta ir pasirašyta. Prieš tvirtindamas sandorį notaras pareikalavo visų sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų, įsitikino, kad areštai neuždėti, kad parduodamas turtas priklauso pardavėjams, suvaržymų ar apribojimų parduodamam turtui nebuvo, taip pat atliko visus kitus būtinus veiksmus, kad sandoris būtų teisėtas. Abi sutarties šalys sutartį pasirašė ir patvirtino sutartyje minimas aplinkybes. Iš įgaliojimo matyti, kad priešingai nei teigia ieškovė, įgaliotinė galėjo nupirkti įgaliotojai ginčo butą su bendro naudojimo patalpomis. Tą patvirtino ir trečiasis asmuo notarė Aldona Kundrotienė. Taip pat iš byloje esančios Nekilnojamojo turto registro centro pažymos matyti, kad J. Š. įsigytas būstas nurodytas kaip butas/ patalpa- butas su rūsiu (t. 1, b. l. 13). Iš ginčijamo pirkimo – pardavimo sandorio dokumentų matyti, kad sudarant pirkimo – pardavimo sandorį ginčo turtas tiek VĮ „Registrų centras“ išraše, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje, tiek priėmimo – perdavimo akte įvardintas kaip butas su bendro naudojimosi patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), o ne kambarys su bendro naudojimosi patalpomis (t. 1, b. l. 147-164.). Taip pat atsakovė D. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog taip pat nežinojo, kad butas perkamas kitam asmeniui, o ne atsakovei J. Š., jie su sutuoktiniu turėjo tikslą parduoti butą ir suradę pirkėją, t. y. atsakovę J. Š., butą pardavė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad perkant ginčo butą, įgaliojimas notarui nebuvo pateiktas, todėl notarė ginčo buto neįregistravo ieškovės vardu (CPK 178 str., 185 str.).

Apeliantė teigia, kad notarė atsisakė atlikti notarinius veiksmus, t. y. patvirtinti buto, adresu (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau byloje nepateikti įrodymai, kad J. Š. notaro veiksmus įstatymo numatyta tvarka ginčijo, o pirkimo- pardavimo sutartį sudarė ir nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą įregistravo savo vardu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Atsakovės J. Š. sutuoktinis A. Š. 2012-05-25 mirė. Atsakovė J. Š. 2012-06-28 su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos m. 5-ąjį notaru biurą dėl palikimo, atsiradusio po jos sutuoktinio A. S. mirties, priėmimo. Atsakovai J. Š. ir M. Š. 2012-08-01 ir 2012-09-24 su pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos m. 5-ąjį notarų biurą dėl palikimo, atsiradusio po jų tėvo A. Š. mirties, priėmimo. Pažymėtina, kad ginčas dėl buto iškilo tik po to, kai į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi atsakovė J. Š.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina, kad ieškovė siekia nuginčyti sandorį norint sumažinti po A. Š. mirties atsiradusio palikimo vertę.

Apeliante teigia, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo apsimestinė, nes buvo sudaryta ne su tikrosiomis jos šalimis, o su statytine - J. Š.. Šią aplinkybę apeliantė grindžia tuo, kad atsakovė J. Š. buto pirkimui panaudojo apeliantės lėšas, ir neketino tapti buto savininke. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, būtina nustatyti priežastį dėl kurių sudarytas toks sandoris. Byloje nenustatyta priežasčių apsimestiniam sandoriam sudaryti. Konstatuotina, kad J. Š. turėjo tinkamai patvirtintą įgaliojimą, kurio pagrindu turėjo teisę veikti R. N. vardu ir įgyti nekilnojamąjį turtą, tačiau šiuo atveju jį veikė savo vardu bei įgijo nuosavybės teisę į minėtą butą. Taip pat pažymėtina, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, siekiant nuginčyti sandorį, praėjo aštuoneri metai, byloje duomenų apie tai, kad ieškovė būtų ėmusis tam tikrų aktyvių veiksmų, siekdama įgyti nuosavybės teisę į ginčo jai nupirktą butą.

Esant tokiems įrodymams konstatuotina, kad 2004-02-02 sandoriu turtą įgijo atsakovė J. Š., t. y. sudarant 2004-02-02 sandorį buvo išreikšta tikroji atsakovės valia (CPK 178 str., 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.