Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano B. V.“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano B. V.“ ieškinį atsakovui V. B. dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės, pripažįstant, kad ieškovo sąskaitos – faktūros už įdėklo įmontavimą į kaminą yra teisėtos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje A. – B. P., V. S., A. T., S. T., uždaroji akcinė bendrovė „Vėgėlė“, I. K., D. K., Ž. K. ir G. L., institucija teikianti išvadą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės ir pripažinti, kad ieškovės sąskaitos – faktūros atsakovui (nuo 2019 metų sausio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio) už įdėklo įmontavimą į kaminą yra teisėtos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.3. Vien tai, kad išvada yra surašyta ieškovės darbuotojo, kuris turi specialų techninį išsilavinimą ir kompetenciją, savaime nedaro toje išvadoje pateiktų techninio pobūdžio išvadų negaliojančiomis. O teismo išvada, kad inžinieriaus išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti nėra motyvuota.

4.4. Teismo sprendime nepakanka pasakyti, kad teismas vertina kritiškai techninio inžinieriaus išvadą. Ir vien teismui nurodyti, kad išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti. Ieškovė turi pagrindą teigti, kad teismo sprendimas yra absoliučiai be motyvų, teismo išvados yra pagrįstos vien prielaidomis, ir spėlionėmis.

4.5. Teismo posėdžio metu niekas iš proceso dalyvių nekėlė klausimo dėl inžinieriaus padarytų techninio pobūdžio išvadų, neteikė prašymų, teismas nekvietė teismo procese apklausti inžinieriaus dėl jo padarytų išvadų, nebuvo užduoti klausimai ir aiškinamasi dėl išvados su ieškovo atstovu nei teismo, nei proceso dalyvių.

4.6. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas neteisėtas ir pažeidžia ieškovės interesus.

4.7. Pažymi, kad mokesčiai už įdėklo įdėjimą į kaminą, buvo priskaityti 4 butui ir už juos įsipareigojo sumokėti S. L. iki 2021 m. birželio 30 d. 2021 m. vasario 22 d. S. L. pasirašė Neprotestuotiną paprastąjį vekselį. Akivaizdu, jog „įdėklų montavimas į kaminą“ remontas buvo priskaitytas į sąskaitas - faktūras teisėtai ir negali būti nuginčijamas, kai asmuo jau dalį sumos padengė ir kitas asmuo įsipareigojo padengti sąskaitas - faktūras, kuriuose buvo priskaitytos išlaidos už įdėklų montavimą į kaminą.

4.8. Atsakovo pareiga apmokėti už įdėklų montavimą į kaminą apimtis tenka būtent jam, nes kiti bendraturčiai kamino naudingomis savybėmis nesinaudoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini), 338 straipsniai).

6. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl įrodymų prijungimo

7. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo prijungti prie bylos Statybos techninio prižiūrėtojo S. Š. namo ir buto apžiūros aprašymą adresu (duomenys neskelbtini), su pastabomis dėl J. R. M. 2021 m. lapkričio 29 d. pateiktų išvadų.

8. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Atsakovo pateikti duomenys susiję su nagrinėjama byla, neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo, todėl prijungtini prie bylos.

Faktinės aplinkybės

10. Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui. 2018 m. rugsėjo 12 d. nuspręsta išsiaiškinti problemą, kodėl rūksta į vidų butų Nr. 4 ir Nr. 7 krosnys, kai užkuriamos. Gyventojai informuoti, kad atlikus kaminų diagnostiką, nustatyta, kad kaminų viduje išdūlėjusios siūlės tarp plytų, būtina sumontuoti į kaminą butams Nr. 4 ir Nr. 7 įdėklus. Pritarta įdėklų montavimui, už 4 balsai. Atliktų darbų priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad darbų kaina 2 081,20 Eur (su PVM). Ieškovė UAB „Mano B. V.“ atsakovui laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio pateikė PVM sąskaitas – faktūras už įdėklų įmontavimą į kaminą, iš kurių matyti, kad atsakovui priskaičiuota sumokėti 2 081,20 Eur. 2020 m. rugsėjo 7 d. atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl (duomenys neskelbtini), mokesčių mokėjimų, kuriuo prašė mokesčius už atliktus darbus perskaičiuoti visiems patalpų savininkams pagal turimą plotą bei perskaičiuoti jo įmokėtus mokesčius bei pateikti pakoreguotas mokėjimo sąskaitas. 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl mokesčių apskaičiavimo tik vienam butui, t. y. (duomenys neskelbtini), už nenumatytus namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbus bei prašė paskaičiuoti mokesčius visiems patalpų savininkams. 2021 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nusprendė pripažinti pagrįstu Vartotojo reikalavimą UAB „Mano B. V.“ sumažinti Vartotojui 2019 m. sausio mėnesio – 2020 m. gruodžio mėnesio priskaičiuotas mokėjimo sumas ir priskirti Vartotojui apmokėti įdėklo montavimo į kaminą darbų kainos dalį, proporcingą Vartotojo buto plotui, t. y. 333,51 Eur su V. I. nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad ieškovės sąskaitos – faktūros atsakovui (nuo 2019 metų sausio mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio) už įdėklo įmontavimą į kaminą yra teisėtos. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė su teismo sprendimu nesutinka, pateikė apeliacinį skundą.

Dėl teismo sprendimo (ne)pagrįstumo

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Apeliantė nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad išlaidas už atliktus kamino remonto darbus reikia paskirstyti visiems daugiabučio namo savininkams, o ne konkrečiai apmokėti atsakovui, kurio naudai ir interesais buvo atlikti remonto darbai. Apeliantės argumentai atmestini.

13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar atsakovas turi pareigą mokėti už atliktus kamino remonto darbus.

14. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.82 straipsnio l dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė, techninė ir kitokia įranga. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – statinio inžinerinės sistemos, skirtos daugiau negu vieno inžinerinės sistemos naudotojo poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 patvirtintoje Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo aprašo tipinės (pavyzdinės) formos II skyriuje „Bendrosios pastato inžinerinės sistemos“ 10 punkte nurodyta, kad gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, stacionarioji gaisrų gesinimo sistema, statinio vidaus gaisrinio vandentiekio sistema, dūmų ir šilumos valdymo sistema ir kitos gaisrinės saugos inžinerinės sistemos yra priskirtos bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal bendrąją taisyklę bendraturtis turi proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

16. Taigi nurodytos Civilinio kodekso normos bei kasacinio teismo praktika aiškiai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis. Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo sprendžiamas klausimas dėl dūmų patekimo į butą Nr. 4 ir Nr. 7 užkūrus krosnis. Taip pat gyventojai buvo informuoti dėl name esančių kaminų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad priimant sprendimą dėl įdėklų montavimo daugiabučiame name (duomenys neskelbtini) į kamino angas namo bendrojo naudojimo objektų apraše kaminas ir jame esantys įdėklai būtų išskirti iš bendrojo naudojimo objektų, todėl ta aplinkybė, jog kiti namo bendraturčiai neprašė įrengti kamino angos ar faktiškai nesinaudoja ja, neturi įtakos jų, kaip bendraturčių, iš įstatymo kylančios pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas, vykdymui. Taip pat sprendime pagrįstai nurodyta, kad 2020 m. sausio 17 d. namo bendrojo naudojimo objektų aprašas šio ginčo atveju netaikytinas, nes daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl įdėklų į kaminą montavimo priimtas 2018 m. rugsėjo 12 d. susirinkime, o darbai atlikti 2018 m. gruodžio mėnesį. Taigi įvertinusi nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi CK nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaidas už atliktus kamino remonto darbus reikia paskirstyti visiems daugiabučio namo savininkams proporcingai jų turimai turto daliai, o ne nustatyti pareigą darbus apmokėti tik atsakovui.

17. Atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovas atskiru 2018 m. rugsėjo 18 d. prašymu kreipėsi į ieškovę dėl įdėklo į kaminą įmontavimo, todėl tik jis iš namo gyventojų turi pareigą mokėti už kamino remonto darbus. Tai, kad su prašymu dėl įdėklo į kaminą įmontavimo kreipėsi tik atsakovas, ši aplinkybė neįrodo, kad būtent tik atsakovui priklauso kaminas ir tik jis naudojasi kamino anga jam nuosavybės teise priklausančiame bute Nr. 4, prašymo pateikimas nekeičia CK nuostatų dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis.

18. Apeliantė teigia, kad teismo sprendime visiškai nemotyvuotai pasisakyta dėl techninio klausimo, t. y. kam skirta aptarnauti krosnis ir ką konkrečiai apšildo krosnies šiluma. Šios namo kamino konkrečios techninės savybės sudarė pagrindą kiekvieno konkretaus namo kamino remonto darbus priskirti tam buto savininkui, kuriam tenka šilumos sistemos šiluma.

19. Kaip minėta, namo kaminai priklauso namo gyventojams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl nėra pagrindo kiekvieno konkretaus namo kamino remonto darbus priskirti tam buto savininkui, kuriam tenka šilumos sistemos šiluma.

20. Apeliantė nurodo, kad teismo sprendime nepakanka pasakyti, kad teismas vertina kritiškai techninio inžinieriaus išvadą, teismo sprendimas yra absoliučiai be motyvų, teismo išvados yra pagrįstos vien prielaidomis, ir spėlionėmis.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015). Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

22. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateiktą 2021 m. lapkričio 29 d. techninio inžinieriaus J. R. M. išvadą, kad kamino įdėklo įmontavimas į atsakovui priklausantį butą ((duomenys neskelbtini)) užtikrina tik atsakovo bute esančios krosnies funkcionavimą teismas vertina kritiškai, nes ši išvada pateikta ieškovės darbuotojo, be to, joje išdėstyti teiginiai nėra pagrįsti. Abejones dėl išvados pagrįstumo patvirtina ir atsakovo pateiktas Namo ir buto apžiūros aprašymas 2022 m. kovo 30 d., kurį pasirašė Statybos techninis prižiūrėtojas S. Š., be kita ko, nurodydamas, kad atsiliepiant į 2021 m. lapkričio 29 d išvadą, kurią pasirašė techninis inžinierius J. R. M., „tenka paneigti eilę teiginių kaip neatitinkančių realių faktinių aplinkybių, statybos techninių normų“,... “išvados autorius arba nematė realiai vietoje faktinių aplinkybių, arba akivaizdžiai meluoja aprašydamas realiai neegzistuojančias aplinkybes“.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, šalių pateiktus įrodymus, juos įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Tai, kad atskiri byloje pateikti įrodymai nėra tiesiogiai aptarti skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina ir tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina apeliantė.

24. Atmestini ir apeliantės argumentai, kad akivaizdu, jog „įdėklų montavimas į kaminą“ remontas buvo priskaitytas į sąskaitas - faktūras teisėtai ir negali būti nuginčijamas, kai asmuo jau dalį sumos padengė ir kitas asmuo įsipareigojo padengti sąskaitas - faktūras, kuriose buvo priskaitytos išlaidos už „įdėklų montavimą į kaminą“.

25. Tai, kad padengta dalis sumos už kamino įdėklą, kurią sumokėjo ne buto savininkas atsakovas, neturi įtakos vertinant sąskaitos faktūros teisėtumą, nes nagrinėjamu atveju sprendžiami klausimai tarp ieškovės ir atsakovo, be to, ši aplinkybė nekeičia CK nuostatų dėl daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigos apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis. Taip pat tai, kad S. L. pasirašė vekselį dėl likusios sumos už remonto darbus apmokėjimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisakyti neturi pagrindo.

26. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

27. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Netenkinus apeliacinio skundo ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.