Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovei advokatei N. R., atsakovei V. J., jos atstovui advokatui M. Z., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei V. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui R. K. dėl priteisto išlaikymo vaikui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė pakeisti Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 nustatytą šalių sūnaus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, ją nustatyti su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; priteisti sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis iš atsakovės po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio padavimo dienos, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui už 2015 m. vasario mėnesį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Su sprendimu netenkinti ieškinio reikalavimo pakeisti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą šalių vaiko gyvenamąją vietą teisėjų kolegija nesutinka dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, deklaratyviai remdamasis vaiko gyvenamosios vietos stabilumu, realiai į pastarąją aplinkybę neatsižvelgė; padarė nepagrįstas išvadas apie ieškovo paneigtą sūnaus teisę bendrauti su motina ir jos giminaičiais, tokiu būdu tėvo teises įgyvendinant priešingai vaiko interesams; nepagrįstai nusprendė, jog ieškovas neužtikrina vaiko teisės į būstą ir saugią socialinę aplinką bei kad vaiko noras gyventi su tėvu prieštarauja jo interesams.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.174 straipsnio 4 dalyje (tikrinamo sprendimo priėmimo metu – 3.169 straipsnio 3 dalyje), pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, reikalaudamas pakeisti 2014 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu su motina nustatytą šalių sūnaus gyvenamąją vietą, tokių aplinkybių pasikeitimą įrodė.

Apeliacinio proceso metu iš rašytinių įrodymų ir šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini), šalims kartu gyvenant Varėnos rajone, V.. 2011 m. pavasarį atsakovė su sūnumi išvyko gyventi į Vilnių, vaikas pradėjo lankyti vaikų darželį, iš kurio 2011 m. liepos mėn. ieškovas jį pasiėmė ir atsakovei nebegrąžino. 2014 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė motinos ieškinį tenkinantį sprendimą vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina (sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 įsiteisėjo 2015 m. sausio 28 d.). 2017 m. gruodžio 7d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad iki pastarojo sprendimo priėmimo ginčų dėl bendravimo su vaiku nebuvo, sūnus pas ją atvykdavo kas antrą savaitgalį, tačiau nuo 2014 m. spalio mėn. vaikas nustojo lankytis jos gyvenamojoje aplinkoje. Teismo sprendimo priverstinio vykdymo metu 2015 m. balandžio 29 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuria, atsižvelgdamos į vaiko norą ir jo interesus, susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, nustatė 130 Eur kas mėnesį motinos mokėtiną išlaikymą iki sūnaus pilnametystės, neriboto bendravimo su motina tvarką vaiko gyvenamojoje vietoje, o vaikui pageidaujant – kas antrą savaitgalį vaiką pasiimant į savo namus. Nors antstolė taikos sutarties neperdavė tvirtinti teismui pagal CPK 595 straipsnį ir nutraukė vykdomąją bylą, o atsakovė taikos sutarties sudarymą motyvuoja ieškovo darytu spaudimu bei savo sveikatos būkle (nėštumu, kurio metu teko gulėti ligoninėje), teisėjų kolegijos vertinimu, raštu užfiksuotas taikus susitarimas atspindi tuometinę šalių valią dėl vaiko gyvenimo su tėvu. Atsakovė faktiškai pripažino, jog dėl antrosios šeimos kūrimo aplinkybių tuo metu jai buvo palankesnis sūnaus gyvenimas su ieškovu (antrasis atsakovės vaikas gimė (duomenys neskelbtini)). Psichologinės prievartos nebuvimą paneigia jos nereikalavimas vaiką sugrąžinti į teismo sprendime nurodytą motinos gyvenamąją vietą ir faktas, atsakovė 2015 m. spalio 2 d. pareikštu priešieškiniu prašė nekeisti taikos sutartimi įtvirtinto susitarimo sąlygų, kuomet ieškovas po vykdomosios bylos nutraukimo teisiniam taikos sutarties įtvirtinimui 2015 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Atsakovės prieštaravimai ieškovo reikalavimams pirmą kartą pareikšti 2015 m. lapkričio 23 d. pateikus atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo ieškovas prašė padidinti mokamą išlaikymą iki 200 Eur ir priteisti jo įsiskolinimą už 2015 m. vasario mėn. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad vaikas šiuo metu yra traumuojamas, todėl netenkintinas ieškovo reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, nors teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, šalių sūnus, išskyrus 2011 m. balandžio – liepos 14 d. laikotarpį, faktiškai visą laiką gyveno su tėvu. Kadangi teismo sprendimas nebuvo vykdomas abiejų šalių susitarimu, atmestini atsakovės argumentai apie faktinės vaiko gyvenamosios vietos nustatymą neteisėtu būdu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Šie faktai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog vaikas iki šiol nėra perduotas motinai dėl to, kad ieškovas ignoruoja teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, jos pakeitimas turi būti vertinamas ypač atidžiai, tačiau, teisėjų kolegijos požiūriu, tai vertino vadovaudamasis tik ankstesniu teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamąja vieta. Nutarties 11-12 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina, kad realiai situacija yra kitokia. Šiais metais šalių sūnui sukaks dešimt metų, įprasta ir vienintelė jo gyvenamoji vieta V. (mažame miestelyje) visą laiką buvo su naujos šeimos neturinčiu tėvu. Sostinėje gyvenanti atsakovė faktiškai sukūrė kitą šeimą, kurioje auga jos ir sugyventinio du mažamečiai vaikai ((duomenys neskelbtini) gimė dukra). Tokiu būdu, jei būtų įvykdytas 2014 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimas, vaiko aplinka kardinaliai pasikeistų. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 2 dalimi, tokiais atvejais teismas ginčą išsprendžia, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pirmosios instancijos teismo posėdyje vaikas išreiškė norą gyventi su tėvu. Sprendime konstatuota, jog vaikas yra jautrus (verkė teismo posėdyje, į gera nepakitusi Vilniaus apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje 2013 m. gegužės 7 d. – birželio 14 d. atliktoje ekspertizėje nurodyta vaiko būklė, susijusi su padidintu įtaigumu), tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visapusiškas gyvenimo pokytis šiam vaikui turėtų ženklių psichologinių pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju vaiko noras prieštarauja jo interesams dėl pablogėjusios tėvo materialinės padėties ir pablogėjusio vaiko auklėjimo.

2017 m. lapkričio 24 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-986-308/2017 ieškovui jo prašymu buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla (nutartis įsiteisėjusi). Nutartyje konstatuota, kad R. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas/patalpa – butas Nr. 7 su rūsiu, buto bendras plotas 71,93 kv. m., vidutinė rinkos vertė 3249 Eur, esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindas 2007 m. gegužės 29 d. pirkimo – padavimo sutartis Nr. V. Š. butui įregistruota hipoteka, nuo 2013 m. balandžio 2 d. įregistruotas turto areštas (apribota disponavimo teisė). Negyvenamoji patalpa – ūkinis pastatas realizuotas priverstinai iki bankroto bylos iniciavimo. Pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 6 d. iki 2046 m. gegužės 6d . yra nustatytas 10 proc. darbingumo lygis (t.y. 90 proc. nedarbingumas dėl regėjimo susirgimų), jo darbinei veiklai nustatyta eilė apribojimų. Pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro apie 40 597,15 Eur. Pareiškėjas transporto priemonių neturi. Duomenų apie kitą pareiškėjo vardu turimą turtą, pinigines lėšas nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas vykdo individualią veiklą – dirba masažuotoju Varėnos sporto centre, jo pajamos per mėnesį sudaro apie 150 Eur. Pareiškėjas gauna šalpos pensiją neįgaliajam – 224 Eur per mėnesį ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją – 112 Eur per mėnesį. Pareiškėjo pajamos per mėnesį sudaro apie 486 Eur. Tokios pajamos pareiškėjui niekaip neleidžia atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas laikytinas nemokiu. Teismas pažymėjo, kad sąžiningas fizinis asmuo laikytinas visiškai nemokiu tada, kai sąžiningo fizinio asmens finansinė būklė yra kritinė ir jis negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai yra suėję. Nėra duomenų apie pareiškėjo žalingus įpročius, dėl kurių jis galėjo tapti nemokus, pareiškėjas nėra įrašytas į priklausomybės ligų sąrašą, nebuvo baustas už Fizinių asmenų bankroto įstatymo (FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatytus nusikaltimus, nėra jokių duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų teismui suabejoti pareiškėjo sąžiningumu, kaip būtinąja sąlyga fizinio asmens bankroto bylai iškelti. Byloje taip pat nenustatyta, jog pareiškėjo nemokumą ir dabartinę finansinę būklę sąlygojo ne jo nurodytos priežastys, susijusios su prasidėjusia finansine krize, dėl kurios dėl darbo apimčių įmonėje mažėjimo sumažėjo jo gaunamas ir taip nedidelis darbo užmokestis, ekonominiu nuosmukiu ir dėl to prasidėjusių problemų grąžinant paskolas, o kokios nors subjektyvios ir nesąžiningos paties pareiškėjo sąlygotos aplinkybės ir veiksmai. Pareiškėjas pagal Darbo biržos reabilitacinę programą įgijęs profesiją, baigęs masažuotojo kursus, dirba, t. y. vykdo individualią veiklą (teikia masažuotojo paslaugas), nors yra darbingas 10 proc. (90 proc. nedarbingas) ir dėl nustatytų sveikatos problemų (akių ligų) negali dirbti lauko sąlygomis, darbo aplinkoje esant cheminių jautrinančių medžiagų ar dulkių, kelti krovinių sunkesnių kaip 15 kg., dirbti naktį, vairuoti transporto priemones ar dirbti elektros srovės darbus. Pareiškėjas yra pakankamai jauno amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini).), bet turi ir kitų sveikatos problemų dėl stuburo ir kaklo srities skausmų. Pareiškėjas nuolat ieško geriau apmokamo darbo. Akivaizdu, kad esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, pareiškėjui dabartinėje verslo rinkoje susirasti geriau apmokamą darbą yra sunku, tačiau jis turi pastovų darbą ir gauna už jį pajamas (FABĮ 16 str.10 p.). Pareiškėjas nurodė, kad jam ir jo nepilnamečiui sūnui būtų reikalinga 520,00 Eur suma per mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, kur iš šios sumos išlaidos sudarytų: 100,00 Eur maistui, 40,00 Eur rūbams ir avalynei, 40,00 Eur higienos ir buitinėms prekėms, 40,00 Eur sveikatos priežiūrai, 150,00 Eur privalomiems sumokėti mokesčiams (elektros energijos tiekimo, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo, atliekų išvežimo, šildymo, kitiems komunaliniams mokesčiams, interneto, mobiliojo ryšio mokesčiams), 150,00 Eur nepilnamečio sūnaus B. K. išlaikymui. Įvertinęs pareiškėjo nurodytą būtinųjų poreikių dydį teismas nutarė, kad šie poreikiai turėtų būti nustatyti mažesne apimtimi. Atsižvelgiant į pareiškėjo nepilnamečio sūnaus amžių, nurodytas išlaikymo dydis 150 Eur sumai, atsižvelgiant į pareiškėjo galimybes, būtų per didelis, o nustatytina suma vaiko išlaikymui būtų 100 Eur. Teismas taip pat nutarė, kad mažintinos nurodomos kasmėnesinės išlaidos rūbams ir avalynei iki 30 Eur , iki 20 Eur higienos ir buitinėms prekėms, iki 30 Eur sveikatos priežiūrai,100 Eur maistui bei 150 Eur suma mokesčiams už butą paliktinos pareiškėjo siūlomais dydžiais. Nustatė kad nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos tvirtintina pareiškėjui ir jo nepilnamečio sūnaus B. K. kiekvieną mėnesį reikalinga piniginių lėšų suma 430 Eur dydžio.

Nurodyti faktai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad su ieškovu vaikas negali gyventi dėl jo finansinės būklės (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Bankroto bylos iškėlimo faktas nereiškia, jog ieškovas negali išlaikyti savęs ir vaiko. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Ieškovas yra sąžiningas, dirbantis asmuo. Nustatyta pragyvenimo suma, įvertinus abiejų tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, yra pakankama ieškovo ir vaiko poreikių patenkinimui (pažymėtina, kad dabartinis 400 Eur minimalus atlyginimas yra mažesnis, negu ieškovui leista naudoti pinigų suma). Prognozuojamas nuosavo būsto netekimas taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas neužtikrins vaiko teisės į būstą. Ši teisė nebūtinai turi būti realizuojama apsigyvenant nuosavame būste (pažymėtina, kad atsakovė irgi gyvena ne jai, o sugyventiniui priklausančiame name). Apeliantas pateikė 2016 m. birželio 20 d. su I. J. sudarytą neterminuotą buto panaudos sutartį. Nors sutartis nėra įregistruota viešame registre, o šiuo metu ieškovas su vaiku tebegyvena nuosavame būste, šis įrodymas pagrindžia, jog ieškovo gyvenamojoje vietovėje įmanoma būsto nuoma ar panauda. Neprotinga būtų daryti išvadą, kad po buto realizavimo ieškovas, socialiai nepriekaištingas asmuo, nepasirūpintų kitu būstu. 2017 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje jis paaiškino, jog šiuo metu turimą butą rengiasi nupirkti užsienyje dirbantis brolis, dėl to tariamasi bankroto byloje, todėl į būsto remontą ieškovas ir investuoja. Nors tokį ketinimą įrodančių duomenų nėra, būsto remontą patvirtina ieškovo viešas kreipimasis į VšĮ „Ištiesk gerumo ranką“, kurį jis motyvuoja siekiu pagerinti būsto sąlygas, ir 2017 m. lapkričio 16 d. Varėnos raj. VTAS šeimos aplankymo aktas, kuriame pažymėta, jog dabartiniame ieškovo būste nėra netinkamų sąlygų gyventi vaikui (t. 6 b.l. 11-12, 147). Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomą V. gyvenančios draugės paaiškinimą apie tai, kad kiti vaikai tyčiojasi iš šalių sūnaus dėl skurdo, kurį ieškovas viešina pasisakydamas spaudoje ir internetiniame facebook puslapyje, tuo, atsakovės teigimu, veikdamas priešingai vaiko interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į V. gyvenvietės dydį, duomenys apie pragyvenimo lygmenį ten yra žinomi ir be išviešinimo (pagal šaltinį Vikipedia, 2011 m. surašymo duomenimis V. buvo 229, N.V. – 370 gyventojų.). Kita vertus, nesant duomenų apie tai, kad dėl ieškovo kaip fizinio asmens bankroto yra netenkinami kokie nors vaiko poreikiai ar pažeidžiami materialiniai interesai, nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga paneigti vaiko norą gyventi su tuo iš tėvų, kurio materialinė padėtis ginčo momentu yra blogesnė.

Pablogėjusiu vaiko auklėjimu pasireiškiantį vaiko interesų pažeidimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovas visiškai neleidžia vaikui bendrauti su motina ir jos giminaičiais, taip neužtikrindamas vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, papirkinėja vaiką tenkindamas visus jo norus (pvz., pamokų metu nuvežė į vandens parką). Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovo tinkamo rūpinimosi sūnaus ugdymu ir laisvalaikiu, kurį patvirtina fotonuotraukos, dalyvavimas įvairioje ugdymo veikloje ir mokyklos padėka už gerą mokymąsi (t. 2 b.l. 186-192, t. 3 54-57, 63-64, t. 5 b.l. 157), įvertinus V. r. gimnazijos 2016 m. kovo 9 d. pažymą apie tai, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. – 2016 m. kovo 1 d. šalių sūnus praleido 61 pamoką, tačiau visi praleidimai yra pateisinti (t. 2 b.l. 134, t. 3 b.l. 33-39, 58), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog rūpinimasis vaiko poreikiais negali būti tapatinamas su vaiko papirkinėjimu siekiant tikslo teisiškai įtvirtinti jo gyvenamąją vietą su tėvu, juolab kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo vaiko poreikius, išskyrus išlaikymo teikimą, ji būtų užtikrinusi kitais būdais. Nėra duomenų ir apie tai, kad dėl vaiko nuvežimo į vandens pramogų parką penktadienį būtų nukentėjęs ugdymo procesas, beveik visos praleistos pamokos buvo pateisintos vaiko susirgimais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išvadą apie visišką neleidimą bendrauti su motina paneigia to paties sprendimo motyvai apie vaiko neskatinimą bendrauti su motina ir šios teisės ribojimą. Antra, motinos giminaičiai savo teisę bendrauti su vaiku galėjo ir gali įgyvendinti CK 3.176 straipsnyje nustatyta tvarka, jei ieškovas jiems neleidžia bendrauti su vaiku, tačiau apie tokius atsakovės giminių ketinimus ar ieškovo kliudymą jiems bendrauti su vaiku byloje duomenų nėra.

Minėta, kad iki 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo sprendimo priėmimo ginčų dėl bendravimo su vaiku nebuvo, o 2015 m. balandžio 29 d. šalys susitarė dėl neriboto motinos bendravimo su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ir, esant vaiko norui, pasiėmimo į savo namus kas antrą savaitgalį. Duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kliudęs atsakovei bendrauti su vaiko jo gyvenamojoje vietoje, nėra, priešingai – 2016 m. sausio 14 d. atsakovė nurodė, kad į teismo posėdį Varėnoje negali nuvykti dėl kūdikio priežiūros (t. 2 b.l. 39), šia aplinkybe grindė bendravimo su vaiku negalimumą V. apeliacinio proceso metu, apie tai rašė ieškovui 2016 m. gegužės 11 d. (t. 3 b.l. 48). Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (VTAK) 2016 m. vasario 3 d. nurodė, kad po 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo sprendimo priėmimo motina su vaiku mėgino susitikti du kartus – spalio 10 d. ir 24 d., bendravimas vyko dalyvaujant svetimiems žmonėms, filmuojant, motina pripažino, kad tai vaikui kėlė stresą, todėl, stengdamasi vaiko netraumuoti, jo pasiimti nebandė, duomenis apie vaiką gaudavo komunikuodama su pedagogais. VTAK pripažino pagrįsta ieškovo poziciją, kad nustatyta bendravimo tvarka motinai suteikia ne tik teisę nustatytu laiku pasiimti sūnų, bet ir įpareigoja, tėvui prašant, pateikti paaiškinimus neatvykimo atveju (t. 2 b.l. 103-112).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad 16-19 nutarties punktuose nurodytos aplinkybės, iš dalies suformavę vaiko nenorą būti pas motiną, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie tai, jog tokį nenorą suformavo vien ieškovas, neužtikrinęs nuolatinio ir stabilaus vaiko ir motinos ryšio. Logiška manyti, kad tam būtinos ir atsakovės pastangos. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko noro bendrauti su motina formavimui nepasitarnavo, pavyzdžiui, jos prašymas klasėje pamokos metu perskaityti teismo sprendimą, ką vaikas atsisakė padaryti (t. 2 b.l. 168-172). Ne tik ieškovas, bet ir atsakovė turi prisiimti atsakomybę dėl vaiko gyvenimo su tėvu po šalių išsiskyrimo bei vykdymo proceso metu sudarytos taikos sutarties pasekmių, didžiąja dalimi nulėmusių vaiko suvokimą, kad jo namai yra ten, kur tėvas, bei su šia aplinkybe susijusį nejaukumą jam svetimuose namuose (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Nustatyta, kad šalių konfliktai dėl bendravimo su vaiku prasidėjo po 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo sprendimo priėmimo, baigėsi sudarius taikos sutartį ir vėl prasidėjo praėjus pusmečiui po nagrinėjamos bylos iškėlimo, kai 2015 m. spalio 12 d. teismas nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, 2015 m. lapkričio 23 d. atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, kuriuo ieškovas prašė padidinti mokamą išlaikymą iki 200 Eur ir priteisti jo įsiskolinimą už 2015 m. vasario mėn. Tokia ginčo eiga ir nutarties 11-12, 16-19 punktuose nurodyti faktai rodo, kad suderinti veiksmus vaiko labui šalims kliudė abiejų šalių ambicijos ir asmenybių brandos stoka, iš ieškovo pusės pasireiškusi savarankišku nesugebėjimu paveikti vaiko nuomonės dėl bendravimo su motina, iš atsakovės – neįvertinus, jog nuolatinis gyvenimas su sūnumi bet kokiomis aplinkybėmis yra prioritetinis kitų interesų atžvilgiu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia padėtis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarauja vaiko interesams. Susidariusi konfliktinė situacija buvo sprendžiama, viso bylos proceso metu vykdant 2016 m. gegužės 20 d. teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kuria buvo nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaiku tvarka, motinai ir vaikui susitinkant Vilniaus VTAS, dalyvaujant, jeigu yra galimybė, psichologinį išsilavinimą turinčiam specialistui. Šalių elektroninis susirašinėjimas, ieškovo raštai ir Vilniaus VTAS pažymėjimai apie motinos ir vaiko susitikimus rodo, jog iš pradžių šalims sunkiai sekėsi suderinti susitikimų laiką (t. 4 b.l. 34-38, 54-56, 75-78, 110-115), tačiau šalių ir specialistų pastangos davė pokyčių – VTAS pranešimai patvirtina, kad, iš pradžių vaikui nesutinkant patalpoje pasilikti be tėvo, motinos ir vaiko tarpusavio ryšys pamažu atsikūrinėjo pradedant 2016 m. liepos 29 d. susitikimu (t. 4 b.l.130-131). Kiti susitikimai vyko 2016 m. rugpjūčio 16 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d., rugsėjo 25 d. rugsėjo 7 d., spalio 24 d. (t. 5 b.l. 58,60,87, 135). Be to, ieškovas kreipėsi psichologinės pagalbos į Varėnoje dirbančią švietimo psichologę, 2016 m. gruodžio, 2017 m. sausio – kovo mėn. šalių sūnus lankėsi pas psichologę E. B. Varėnos švietimo centre (t. 5 b.l. 191-194). 2017 m. gegužės 17 d. atsakovės laiškas ir 2017 m. spalio 2 d. pasiūlymas t. 5 b.l. 109 patvirtina, jog ginčas tarp šalių iš esmės liko tik dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jos užtikrinimo (t. 5 b.l. 46-47).

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Remiantis šiomis nuostatomis, dėl abiejų šalių susitarimo susidariusia situacija, nuolatinę gyvenamąją vaiko vietą faktiškai nustačius su tėvu, taip pat vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartyje Nr. 2A-1548-431/2015 (t. 1 b.l. 14) cituojama teismo psichologinės ekspertizės išvada, jog šalių vaikui yra reikšmingi abu jo tėvai ir su abiem jis jaučiasi saugus, mylimas, tačiau jis per mažai laiko praleidžia su motina, todėl išsiskyrimas su ja jam yra skausmingas, sukeliantis stiprius neigiamus išgyvenimus (nerimą, pyktį, liūdesį, sumišimą, nesaugumo jausmą), kad svarbu nepilnamečiui suteikti galimybę matytis su abiem tėvais, sukurti jo kasdienybėje aiškų buvimo su kiekvienu iš tėvų režimą ir jo laikytis, Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacine tvarka vertinamu atveju šalių sūnaus interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nustatant bendravimo tvarką su motina.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

21. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė tokį atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos pasiūlymą:

1.Nustatyti 6 mėnesių, per kuriuos turi įvykti ne mažiau kaip 12 mamos ir sūnaus susitikimų nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos pereinamąjį laikotarpį, kurio metu:

1.1.V. J. su sūnumi B. K. bendrauja kas antrą savaitę po vieną dieną darbo dienomis, sūnų pasiimdama (su sūnumi susitikdama) Varėnos Vaiko teisių apsaugos skyriuje arba Varėnos švietimo centre, kur vaiką pristato tėvas R. K. ne vėliau kaip iki 15 val. Pasibaigus mamos ir sūnaus susitikimui, sūnus grąžinamas R. K.. Susitikimui trunkant ilgiau kaip iki 17 val. arba susitikimui persikėlus į kitą vietą, V. J. pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val.

1.2.Apie ketinimą pasimatyti su sūnumi V. J. ne vėliau kaip prieš tris dienas įspėja R. K. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir Vaiko teisių apsaugos skyrių arba psichologą, kurio akivaizdoje vyksta susitikimai. Esant objektyvioms priežastims, dėl kurių V. J. susitikimas su sūnumi negalėtų įvykti numatytą dieną, susitikimo laikas perkeliamas į artimiausią tos pačios ar kitos savaitės dieną, atsižvelgiant į šalims patogų laiką. Savaičių eiliškumas pradedamas skaičiuoti nuo pirmojo susitikimo po šios tvarkos patvirtinimo dienos.

1.3.Esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių B. K. negalėtų būti pristatytas į susitikimą su V. J., R. K. ne vėliau kaip prieš 48 val. elektroninio pašto adresais informuoja V. J. ir Vaiko teisių apsaugos skyrių ar psichologą, kurio akivaizdoje vyksta susitikimas. Tokia pati tvarka galioja ir V. J. atžvilgiu.

1.4.Be pateisinamos priežasties nevykstant V. J. ir sūnaus susitikimams pereinamuoju laikotarpiu, terminas mamos ir vaiko susitikimams pratęsiamas proporcingai neįvykusių susitikimų skaičiui.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatytina tokia V. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka:

2.1.V. J. bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, šeštadienį pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val. Susitikimo metu V. J. pasirūpina, kad vaikas būtų parengęs atitinkamas mokyklos užduotis (namų darbus). Pirmąjį savaitgalį po šios tvarkos patvirtinimo su vaiku praleidžia V. J.. Dėl objektyvių priežasčių neįvykus mamos ir vaiko susitikimui jai priklausantį savaitgalį, šalių sutarimu susitikimas perkeliamas į artimiausią savaitgalį.

2.2.Sūnus poriniais metais vykstančius gimtadienius švenčia su mama V. J.. Gimimo dienai sutapus su kitam tėvui priklausančiu savaitgaliu ar šventine diena, pirmenybė teikiama gimtadieniui ir tam iš tėvų, kuriam priklauso su sūnumi praleisti gimtadienį. V. J. gimimo dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar mokymosi įstaigos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 19 val.

2.3.Poriniais metais Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir kitas oficialias šventes, išskyrus tėvo/motinos dieną ir Naujuosius Metus, sūnus švenčia su mama V. J.. Pirmąją šventės dieną V. J. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę šventės dieną iki 19 val.

2.4.Motinos dieną V. J. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 19 val.

2.5.Naujuosius Metus poriniais metais sūnus sutinka su V. J.. V. J. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 17 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą naujų metų sausio 01 d. iki 19 val.

2.6.V. J. turi teisę praleisti su sūnumi 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų metu, apie ketinimą pasiimti vaiką atostogoms, atostogų vietą ir trukmę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį elektroninio pašto adresu informuodama R. K.. V. J. pirmąją atostogų dieną pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19 val.

2.7.V. J. turi teisę praleisti su sūnumi pusę jo vasaros ir mokymosi atostogų laiko. Apie ketinimą mokymosi ar vasaros atostogų metu pasiimti sūnų, apie atostogų vietą ir trukmę V. J. ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį informuoja R. K. elektroniniu laišku. Pirmąją atostogų dieną V. J. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina sūnų į jo gyvenamąją vietą paskutinę atostogų dieną iki 19 val.

2.8.Sūnui susirgus, V. J. turi teisę jį aplankyti jo gyvenamojoje arba gydymo įstaigoje. Apie ligą, jos diagnozę ir gydymą R. K. ne vėliau kaip per 48 val. informuoja V. J. elektroniniu laišku.

2.9.Šalys turi teisę abipusiu sutarimu raštu keisti šią bendravimo tvarką.

2.10.Pasikeitus šalių kontaktiniams duomenims, šalys įsipareigoja pateikti viena kitai naujus duomenis elektroniniu laišku per 5 dienas nuo duomenų pasikeitimo. Nepranešus apie kontaktinių duomenų pasikeitimą pranešimai, išsiųsti paskutiniu žinomu elektroninio pašto adresu, bus laikomi tinkamai išsiųstais ir įteiktais.

1. nustatyti 6 (šešių) mėnesių, per kuriuos turi įvykti tačiau ne mažiau 12 (dvylika) mamos ir sūnaus susitikimų de facto, nuo teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, pereinamąjį bendravimo laikotarpį, kurio metu:

26. Tvirtintinas atsakovės pasiūlymas dėl bendravimo su vaiku jo ligos metu ir sveikatos priežiūros yra detalesnis, nes jis labiau užtikrina atsakovės ir vaiko interesus.

Dėl vaiko išlaikymo

29. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Apelianto apskaičiavimu, šiuo metu vaiko poreikiai sudaro apie 370-400 Eur per mėnesį (t. 5 b.l. 160-195). Teisėjų kolegija išlaikymo dydį nustato atsižvelgdama į vaiko poreikius ir šalių finansinę padėtį. Dabar vaikui yra beveik dešimt metų, šiemet jis baigs pradinę mokyklą. Vertinant pagal protingumo kriterijus, dėl intensyvaus augimo šiuo amžiaus laikotarpiu ir nuo penktos klasės padidėsiančių poreikių ugdymui padidės vaiko poreikiai maistui, drabužiams, laisvalaikiui, mokymosi priemonėms. Vaikas neturi specialiųjų poreikių. Du kartus per savaitę jis lanko plaukimo treniruotes Varėnos sporto centro baseine (t. 5 b.l. 165), jam reikalingi akiniai (regėjimas yra -3,5; -3,25), už kuriuos ieškovas 2017 m. yra sumokėjęs 91 Eur (t. 5 b.l. 161), tačiau pastarasis poreikis yra labiau vienkartinio pobūdžio. Ieškovui bankroto byloje pragyvenimui nustatyta 430 Eur suma, iš kurios 100 Eur skirtina vaiko išlaikymui. Atsakovės turtinė padėtis pablogėjo, lyginant su buvusia iki 2015 m. spalio 2 d. nutarties priėmimo. 2017 m. kovo 30 d. atsakovė susilaukė dukters, todėl padidėjo išlaikytinių skaičius (yra du mažamečiai vaikai). Atsakovės pajamas iki 2018 m. kovo 30 d. sudaro 652,83 Eur dydžio motinystės pašalpa, neatskaičius mokesčių; nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 30 d. – 373,04 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į nurodytus faktorius ir tai, kad pareigą išlaikyti atsakovės vaikus turi ir jų tėvas bei kad taikos sutartimi šalys buvo sutarę dėl 130 Eur išlaikymo, taip pat į tai, kad dėl vaiko pasiėmimo iš gyvenamosios vietos ir pristatymo į ją išlaidų daugiau turės atsakovė, iš atsakovės sūnaus išlaikymui priteistina ne 200 Eur, o 130 Eur (CK 3.192 straipsnis). Atsakovės turtinei padėčiai pasikeitus (pradėjus dirbti), išlaikymo dydis gali būti koreguojamas šalių susitarimu arba pagal CK 3. 201 straipsnį. Prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 2015 m. vasario mėnesį nepagrįstas, nes 2015 m. birželio mėnesį atsakovė sumokėjo dvi išlaikymo po 130 Eur sumas (t. 1 b.l. 152-153).

30. Ieškovas prašė priteisti išlaikymą nuo ieškinio pateikimo 2015 m. rugpjūčio 17 d. Vadovaujantis 2015 m. spalio 2 d. teismo nutartyje užfiksuota ieškovo pozicija, kad iki tol atsakovė vaikui išlaikymą teikė, priteistu laikinu išlaikymu nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos bei atsakovės pateiktais įrodymais apie 2015 m. spalio ir lapkričio mėnesį sumokėtą išlaikymą po 130 Eur, išlaikymas priteistinas nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos. Vykdant sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo atsižvelgtina į atsakovės sumokėtas išlaikymo sumas pagal 2015 m. spalio 2 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį dėl laikino išlaikymo po 100 Eur priteisimo nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos bei 2015 m. spalio ir lapkričio mėn. atsakovės sumokėtą išlaikymą po 130 Eur.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarauja vaiko interesams, todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kartu iš dalies tenkinant ieškovo ieškinį dėl išlaikymo priteisimo ir patvirtinant apeliacinės instancijos teismui pateiktą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos, vadovaujantis CPK VIII skyriaus nuostatomis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 nustatytą šalių sūnaus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą. Ją nustatyti su ieškovu R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 (šimtą trisdešimt) Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Nustatyti penkių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo 2018 m. vasario 1 dienos, per kurį atsakovė su vaiku bendrauja du kartus per mėnesį darbo dienomis, su vaiku susitikdama Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau – Varėnos VTAS), dalyvaujant šio skyriaus specialistui. Ieškovas ir atsakovė tarpusavyje elektroniniu paštu suderina sekančio mėnesio susitikimų datas ir laiką ir ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio dvidešimtos dienos apie tai raštu praneša Varėnos VTAS. Nepranešus apie suderintas susitikimo datas ir laiką, juos nustato Varėnos VTAS, ne vėliau kaip iki prieš susitikimą einančio mėnesio 25 – os dienos apie tai pranešdamas šalims elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vaiką į susitikimo vietą pristato ieškovas R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pasibaigus atsakovės ir vaiko susitikimui, vaiką ji privalo grąžinti į vaiko gyvenamąją vietą. Susitikimui trunkant ilgiau kaip iki 17 val. arba susitikimui persikėlus į kitą vietą, atsakovė privalo pristatyti vaiką į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19 val. Vaiko į susitikimą pereinamuoju laikotarpiu nepristačius ieškovui, pereinamojo laikotarpio trukmė nepratęsiama. Jei į susitikimą neatvyktų atsakovė, pereinamasis laikotarpis būtų pratęsiamas atitinkamu atsakovės praleistų susitikimų skaičiumi.

2. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tokią bendravimo tvarką:

2.1. Atsakovė su vaiku bendrauja kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį) savo gyvenamojoje ar kitoje vaiko interesams neprieštaraujančioje vietoje, nedalyvaujant ieškovui. Pirmąjį savaitgalį po pereinamojo laikotarpio pasibaigimo su vaiku praleidžia atsakovė, vėliau savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į patvirtintą bendravimo tvarką. To savaitgalio, kurį su vaiku bendrauja atsakovė, šeštadienį ne vėliau kaip 11.00 val. atsakovė pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžiną vaiką į ieškovo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį ne vėliau kaip 19.00 val. Jei atsakovei bendrauti priklausantį savaitgalį vaikas serga ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės valios, jo pasiimti negalima, susitikimas nukeliamas į artimiausią savaitgalį. Paskesni atsakovės bendravimo su vaiku savaitgaliai skaičiuojami atsižvelgiant į paskutinio realiai įvykusio susitikimo laiką. Ieškovo asmeninis ar su darbu susijęs užimtumas nelaikomas objektyviomis vaiko neperdavimo priežastimis. Apie tai, kad vaiko negalima paimti dėl ligos, ieškovas privalo informuoti atsakovę iki atitinkamo penktadienio 22 valandos. Vaiko ligos atveju atsakovė turi teisę su juo bendrauti 2.10 punkte nustatyta tvarka.

2.2. Vaikas savo gimtadienius poriniais metais švenčia kartu su atsakove, neporiniais metais – su ieškovu. Kai vaiko gimtadienis sutampa su darbo diena, atsakovė turi teisę sūnų pasiimti iš ugdymo–mokymo įstaigos po vaiko užsiėmimų ir tą pačią dieną ne vėliau kaip 19.00 val. vaiką sugrąžinti į gyvenamąją vietą.

2.3. Kūčias, Kalėdas, Velykas, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vasario 16 d., Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kovo 11 d., Rasos ir Joninių šventę birželio 24 dieną, Valstybės dieną liepos 6 d., Žolinę rugpjūčio 15 d., Visų šventųjų dieną lapkričio 1 d., išskyrus Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį), Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) ir Naujuosius metus, poriniais metais vaikas praleidžia su atsakove, neporiniais metais – su ieškovu. Atitinkamą švenčių dieną ieškovas vaiką pristato į Vilniaus miesto ar kito miesto, kuriame gyventų atsakovė, autobusų arba traukinių stotį atsižvelgiant į tai, kuria viešojo transporto priemone jam su vaiku yra parankiau keliauti, ne vėliau kaip 11.00 val. ir, jei šventė trunka vieną dieną, toje pačioje vietoje pasiima ne vėliau kaip 19.00 val. Dėl konkrečios vaiko perdavimo vietos ir laiko šalys privalo susitarti elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki prieš susitikimą einančios dienos 22 valandos. Tuo atveju, kai šventinės dienos trunka ilgiau nei vieną dieną, vaiką į gyvenamąją vietą atsakovė sugrąžina paskutinę švenčių dieną ne vėliau kaip iki 19.00 val.

2.4. Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su atsakove. Tą dieną ieškovas vaiką pristato į Vilniaus miesto ar kito miesto, kuriame gyventų atsakovė, autobusų arba traukinių stotį atsižvelgiant į tai, kuria viešojo transporto priemone jam su vaiku yra parankiau keliauti, ne vėliau kaip 11.00 val. ir toje pačioje vietoje pasiima ne vėliau kaip 19.00 val. Dėl konkrečios vaiko perdavimo vietos ir laiko šalys privalo susitarti elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki prieš susitikimą einančios dienos 22 valandos.

2.5. Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) vaikas praleidžia su ieškovu.

2.6. Naujųjų metų sutikimą gruodžio 31 d. poriniais metais vaikas praleidžia su atsakove, neporiniais metais – su ieškovu. Tą dieną ieškovas vaiką pristato į Vilniaus miesto ar kito miesto, kuriame gyventų atsakovė, autobusų arba traukinių stotį atsižvelgiant į tai, kuria viešojo transporto priemone jam su vaiku yra parankiau keliauti, ne vėliau kaip 17.00 val. Dėl konkrečios vaiko perdavimo vietos ir laiko šalys privalo susitarti elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki prieš susitikimą einančios dienos 22 valandos. Atsakovė sugrąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą Naujųjų metų sausio 1 d. ne vėliau kaip 19 val.

2.7. Atsakovė savo kasmetinių atostogų metu turi teisę kartu su vaiku nepertraukiamai praleisti iki 14 (keturiolikos) dienų savo gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vaiko interesams neprieštaraujančioje vietoje. Apie ketinimą kasmetinių atostogų metu pasiimti vaiką atsakovė informuoja ieškovą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki atvykimo pasiimti sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos dienos, nurodydama vaiko paėmimo ir grąžinimo datas. Tinkamu informavimu laikoma, jei atsakovė nusiunčia ieškovui elektroninį laišką iš savo elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į ieškovo el. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini).

2.8. Atsakovė turi teisę kartu su vaiku nepertraukiamai savo gyvenamojoje ar bet kurioje kitoje vaiko interesams neprieštaraujančioje vietoje praleisti pusę vaiko mokyklinių žiemos, pavasario ir rudens atostogų metu ir savo pasirinkimu vieną mėnesį vaiko vasaros mokyklinių atostogų metu. Apie ketinimą kasmetinių atostogų metu pasiimti vaiką atsakovė informuoja ieškovą ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų iki atvykimo pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos, nurodydama vaiko paėmimo ir grąžinimo datas. Tinkamas informavimas nurodytas bendravimo tvarkos 2.7 punkte.

2.9. Tais bendravimo atvejais, kuomet vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir sugrąžina atsakovė, ieškovas privalo užtikrinti vaiko buvimą jo gyvenamojoje vietoje ir savo paties buvimą gyvenamojoje vietoje vaiko sugrąžinimo metu.

2.10. Vaikui susirgus, ieškovas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 48 valandas nuo ligos diagnozavimo medicinos įstaigoje, apie tai elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) informuoti atsakovę, nurodant medicinos įstaigoje nustatytą vaiko ligos diagnozę, taikomą gydymą, gydymo įstaigą ir viešai prieinamus gydančio gydytojo kontaktinius duomenis. Atsakovė turi teisę lankyti vaiką jo ligos metu nepriklausomai nuo to, ar jis slaugomas ieškovo gyvenamojoje vietoje, ar stacionarioje gydyto įstaigoje. Lankant vaiką jo gyvenamojoje vietoje, apie tai ne vėliau kaip prieš dvi dienas atsakovė praneša ieškovui nurodytu elektroniniu paštu. Ieškovas privalo netrukdyti atsakovei pasimatyti su vaiku jam nedalyvaujant.

2.11. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios tvarkos patvirtinimo dienos ieškovas privalo nurodytu elektroniniu paštu informuoti atsakovę apie vaiko lankomus papildomo ugdymo, lavinimo ar kitokio pobūdžio užsiėmimus, nurodant šiuo užsiėmimus vedančių asmenų (trenerių, mokytojų ir pan.) kontaktinius duomenis (vardą, pavardę, telefono numerį), pateikti su atitinkamas papildomo lavinimo/ugdymo paslaugas teikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis sudarytas sutartis dėl vaiko lankomų užsiėmimų, jei tokios sutartys yra sudarytos.

2.12. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios tvarkos patvirtinimo ieškovas privalo informuoti apie visas gydymo įstaigas, kuriose vykdoma vaiko sveikatos priežiūra, nurodant gydančio gydytojo viešai prieinamus kontaktinius duomenis. Pasikeitus sūnaus sveikatos priežiūros įstaigai arba sudarius naują asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį (-is) su gydymo įstaiga (-omis), ieškovas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties su kita (-omis) įstaiga (-omis) sudarymo dienos nurodytu elektroniniu paštu informuoti atsakovę, šiuo būdu jai pateikiant sudarytos sutarties kopiją bei suteikiant kitą jam žinomą ir atsakovei reikalingą informaciją, kurios, gavusi sutarties kopiją, ji pageidaus elektroniniu paštu.

2.13. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šios tvarkos patvirtinimo ieškovas privalo užtikrinti, kad gydymo, sveikatos priežiūros, medicininės reabilitacijos įstaigoje (įstaigose), kuriose vykdoma nepilnamečio sūnaus B. K. sveikatos priežiūra, medicininiuose dokumentuose būtų padaryti įrašai, suteikiantys teisę ieškovei vaiko gauti informaciją apie vaiko sveikatos būklę.

2.14. Kiekvienas iš tėvų, pasikeitus jų gyvenamosios vietos adresui ar elektroninio pašto adresui, nurodytiems šioje tvarkoje, privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos, apie tai informuoti kitą iš tėvų elektroniniu laišku. Nepranešus apie kontaktinių duomenų pasikeitimus pranešimai, išsiųsti paskutiniu žinomu elektroninio pašto adresu, bus laikomi tinkamais išsiųstais ir įteiktais.

2.15. Vaiko tėvai abipusiu raštišku susitarimu turi teisę keisti nustatytą bendravimo tvarką.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.