- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- 2S-272-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00840-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- V. J.
- Ieškovas
- R. K.
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. J. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1048-547/2015 pagal ieškovo R. K. patikslintą ieškinį atsakovei V. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo bei atsakovės V. J. priešieškinį ieškovui R. K. dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. K. 2015 m. rugpjūčio 17 d. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio vaiko B. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo jam priteisimo. Ieškovas prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 nustatytą vaiko gyvenamąją vietą ją nustatant su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje bei iš atsakovės V. J. nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 130 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju skirti ieškovą R. K.. 2015 m. rugsėjo 29 d. ieškovas teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė iš atsakovės V. J. priteisti šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtą laikiną išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, ieškovą paskiriant laikino materialinio išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Prašymą grindė tuo, kad šalių sūnus B. K. faktiškai gyvena su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, o dėl to, jog vaikas pradėjo lankyti Varėnos (duomenys neskelbtini) gimnazijos Valkininkų skyrių atsirado papildomų išlaidų jo išlaikymui. Nurodė, jog atsakovė išlaikymą nepilnamečiui vaikui teikia nereguliariai, nėra pervedusi lėšų už 2015 m. rugsėjo mėnesį. Jo turtinė padėtis prasta, todėl jis vienas nepajėgus išlaikyti vaiką, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tokiu būdu bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 2 d. nutartimi ieškovo R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies:
1. Taikė laikinąją apsaugos priemonę ir priteisė iš atsakovės V. J. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui B. K. po 100 Eur nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1048-547/2015 įsiteisėjimo.
2. Ieškovą R. K. paskyrė nepilnamečio sūnaus B. K. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
Šios nutarties motyvuose teismas nurodė, kad vaikams išlaikymas yra reikalingas visada, t. y. iškėlus bylą, bylos nagrinėjimo metu, nelaukiant teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl laikė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, dėl ko jo interesai bus pažeisti. Nors ieškovas ir prašė iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečio sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 130 Eur per mėnesį, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas detaliai nepagrindė prašomos priteisti laikino išlaikymo sumos, teismas sprendė, kad minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakanka laikino išlaikymo po 100 Eur per mėnesį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį motyvai
Atsakovė V. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. K. prašymą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jai nesuprantamas ieškovo reikalavimas priteisti laikiną išlaikymą, kadangi ji ir taip nepriekaištingai vykdo savo įsipareigojimus sūnaus B. išlaikymo klausimu, t. y. rūpinasi jo apranga, perka jam maistą, jį lavina ir ugdo. Sūnaus išlaikymui reguliariai kas mėnesį perveda po 130 Eur, o 2015 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais pervedė net 260 Eur, kad ieškovas galėtų tinkamai paruošti sūnų mokyklai. Mano, kad ieškovas nesirūpina sūnumi, o jos mokamus pinigus skiria ne vaiko poreikių tenkinimui, bet savo susidariusiems įsiskolinimams kreditoriams dengti. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių išlaidas sūnaus būtiniausių poreikių patenkinimui. Laiko, kad ieškovas piktnaudžiauja savo tėvo teisėmis savo naudai, manipuliuoja vaiku siekdamas išvengti prievolių prieš kreditorius. Apeliantė pabrėžė, kad šiuo metu jai suteiktos trijų metų vaiko auginimo atostogos, dėl ko ji negali dirbti ir prisidėti prie sūnaus B. išlaikymo didesne dalimi.
Atsiliepimas
Ieškovas R. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą kuriame nurodo, kad atsakovės V. J. skundas nepagrįstas, dėl ko turi būti atmestas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis palikta nepakeista. Nurodo, jog apeliantės skunde išdėstyti argumentai neatitinka tikrovės. Mano, kad apeliantė siekia visiškai nusišalinti nuo savo kaip motinos pareigų ir nustoti teikti savo vaikui išlaikymą. Atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė nuo 2015 m. sausio mėnesio nei karto nebuvo atvykusi aplankyti sūnaus į jo gyvenamąją vietą, jos bendravimas su vaiku apsiriboja tik pinigų pervedimu ir epizodišku domėjimusi vaiko mokslo pasiekimais internete. Nurodo, kad byloje yra pateikęs įrodymus apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir vaiko išlaikymui skirtų lėšų naudojimą. Pažymi, kad nuo 2015 m. spalio 29 d. nutrūko jo darbo santykiai, šiuo metu nedirba, registruojasi darbo biržoje, jo gaunamas pajamas sudaro 324 Eur, todėl kiek leidžia galimybės visas jas skiria vaiko išlaikymui.
Institucija teikianti išvadą byloje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios pasaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
Byloje nustatyta, kad ieškovas prašė teismo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 130 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino iš dalies ir nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė po 100 Eur. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nesutinka su teismo priteistu laikinu išlaikymu, prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apeliantės atskirajame skunde išdėstytus argumentus ir ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, jog apeliantė nuo 2015 m. balandžio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio (b. l. 33 - 40) sūnaus išlaikymui kas mėnesį į ieškovo sąskaitą perveda po 130 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, jog apeliantė sūnaus išlaikymui kas mėnesį skiria po 130 Eur ir daugiau skirti negali, o ieškovas šiuos pinigus skiria ne sūnaus išlaikymui, o savo poreikių tenkinimui, kadangi, remiantis vien šia aplinkybe, negalima spręsti, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo prašymo. Laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui paskirtis – civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius kasdienius vaiko poreikius maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio bei priešieškinio iš esmės. Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. paaiškės tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ne tik kaip priemonė, kuria siekiama išvengti netinkamo teismo sprendimo vykdymo, tačiau kaip priemonė, kuria siekiama užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei prioritetą teikiant šalių nepilnamečio vaiko interesų tinkamai laikinai apsaugai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl jos naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Atkreipiamas apeliantės dėmesys, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vaiko poreikiai ir tėvų turtinės galimybės teismo įvertinamos tik preliminariai.
Kiti apeliantės nurodyti argumentai reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pagrįstą Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.