Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-22736-1085/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2-22736-1085/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13356-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Brigita Palubinskienė
Ieškovas
N. V.
Atsakovas
K. P.
Trečiasis asmuo
notarei E, Kauno
Advokatai
Martynas Vilčinskas, Aleksandras Pocius
Civilinė byla Nr. e2-22736-1085/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13356-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė,sekretoriaujant J. R., Ievai Blauzdžiūnaitei,dalyvaujant ieškovei N. V., jos atstovui advokato padėjėjui Aleksandrui Pociui,atsakovui K. P., jo atstovui advokatui Martynui Vilčinskui,trečiajam asmeniui notarei E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui K. P. dėl kreditoriaus reikalavimo ginčijimo, trečiasis asmuo Kauno m. 25-ojo notaro biuro notarė E. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Kauno m. 25-ajame notaro biure sudarytas Neprotestuotinas vekselis, kurį pasirašė N. V. ir K. P., 30 000,00 Eur sumai, yra 2017 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/207 patvirtintos sutarties „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ užtikrinimo priemonė; 2) pripažinti, kad N. V. įvykdė 2017 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/207 patvirtintos sutarties „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ sąlygas ir visiškai atsiskaitė su K. P.; 3) priteisti iš K. P. visas bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas už teisinę pagalbą. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/207 nutraukta K. P. ir N. V. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šalys sutarė, kad ieškovė sumokės atsakovui 40 000,00 Eur kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo natūra atitenkantį turtą. 14 000,00 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti mokėdama po 2 000,00 Eur kiekvieno mėnesio pirmą dieną pradedant nuo 2017 m. birželio 1 d., o likusią sumą, t. y. 26 000,00 Eur, turėjo sumokėti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Vykdydama sutartį, 2017 m. birželio mėn. vienu mokėjimu atsakovui sumokėjo 10 000,00 Eur. Likusį kreditorinį reikalavimą ketino įvykdyti pardavus butą, tačiau iki 2017 m. gruodžio mėn. buto parduoti nepavyko, todėl kreipėsi į atsakovą, prašydama atidėti galutinio atsiskaitymo terminą iki 2018 m. balandžio 30 d. Atsakovas išreiškė pageidavimą sudaryti ne skolą patvirtinantį dokumentą, o vekselį. 2017 m. gruodžio 6 d. Kauno m. 25-ajame notaro biure buvo sudarytas neprotestuotinas vekselis, pagal kurį ieškovė įsipareigojo sumokėti 30 000,00 Eur tiesiogiai K. P. iki 2018 m. balandžio 30 d. Pasak ieškovės, sutikdama sudaryti skolą patvirtinantį dokumentą, buvo įsitikinusi, kad tai daroma dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimu priteistos ir neišmokėtos 30 000,00 Eur sumos. Iki Vekselyje nurodyto termino neatsiskaičius su kreditoriumi, atsakovas jį pateikė vykdyti antstolei R. P.. 2018 m. gegužės 22 d. kreditorinis reikalavimas buvo įvykdytas visiškai, į antstolės depozitinę sąskaitą pervedant 30 688,79 Eur. Tačiau atsakovo atstovas į Kauno apygardos teismą kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2-1208-877/2016, dėl 30 000, 00 Eur sumos. Ieškovė teigia, jog yra visiškai įvykdžiusi teismo sprendimą, o atsakovas siekia jos sąskaita praturtėti ir iš jos reikalauja du kartus padengti skolą. Pažymėjo, kad iki santuokos nutraukimo atsakovas nuolat teigdavo, kad nėra pasiturintis ir byloje jokių kreditorinių reikalavimų dėl 30 000,0 Eur nėra pareiškęs. Teigia, jog jokie kiti teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovo, išskyrus teismo spendimo vykdymą, neatsirado ir negalėjo atsirasti.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Nurodė, kad po skyrybų pradelsė sumokėti pirmąją kompensaciją atsakovui už natūra atitekusį turtą, todėl šis kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tuomet ji sumokėjo 10 000,00 Eur atsakovui. Paaiškino, jog jos mama turėjo dviejų kambarių butą, kurio vertė 30 000,00 Eur. Butą, kaip kompensaciją pagal Kauno apygardos teismo sprendimą, ji siūlė atsakovui. Ieškovės mama sirgo Alzheimerio liga, todėl ji kreipėsi į teismą dėl globos nustatymo. Tik nustačius globą, galėjo disponuoti butu. Artėjant teismo sprendimo įvykdymo terminui, ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl kompensacijos mokėjimo atidėjimo, siūlydama tai įforminti notariškai, kadangi globos klausimas teisme nebuvo išspręstas ir ieškovė negalėjo disponuoti butu. Atsakovas sutiko. Jai pačiai sutarus dėl priėmimo pas notarą ir kitą dieną ten nuvykus, atsakovas pasiūlė pasirašyti vekselį, kurį ieškovė suprato kaip skolos lapelį. Jai buvo aktualu atidėti skolos mokėjimo terminą. Pasirašydama vekselį pasakė, kad yra skolinga, tačiau jos neklausė už ką skolinga. Pinigai nebuvo perduoti. Neprisiminė, ar notaro biure jai buvo aiškinama, kas yra vekselis, tačiau patikino, jog notarė paaiškino dėl atsiskaitymo pagal vekselį. Pradėjus išieškojimą pagal vekselį, iš draugų pasiskolino 30 000,00 Eur ir atsiskaitė su antstole. Tuomet sužinojo, kad skolinga dar 30 000,00 Eur atsakovui pagal teismo sprendimą. Mirus motinai ir išlaukus pusės metų terminą, 2018 m. spalio mėn. pardavė butą ir atsiskaitė su draugais. Teigia, jog jos buvęs sutuoktinis prie šeimos išlaikymo neprisidėjo, nedirbo, „dirbo tik jo knygelė“, gautas pajamas atsakovas naudojo tik savo poreikiams tenkinti, ieškovei pinigų jis neskolino.

Atsiliepimas

Atsakovas K. P., atstovaujamas advokato Martyno Vilčinsko, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalis siejo du skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/2017 šalys sutarė, kad po santuokos nutraukimo N. V. sumokės K. P. 40 000, 00 Eur kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo natūra atitenkantį turtą. Kadangi ieškovė sumokėjo tik dalį priteistos kompensacijos – 10 000 Eur, atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti vykdomąjį raštą likusioje dalyje (dėl 30 000, 00 Eur). Tačiau šalis siejo ir vekseliniai teisiniai santykiai. 2017 m. gruodžio 6 d. N. V. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 000 Eur, sumai kuriuo įsipareigojo apmokėti paprastąjį neprotestuotiną vekselį K. P. naudai. Pradėjus vykdymo procesą, N. V. skolą su visomis išlaidomis sumokėjo. Ši prievolė yra įvykdyta, atsakovas pretenzijų neturi. Iškovė bando užginčyti savo prievolę sumokėti atsakovui 30 00,00 Eur kompensaciją už tai, kad po santuokos nutraukimo jai atiteko santuokinis turtas. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė buvo apgauta. Ieškovė, būdama sąmoninga ir blaivaus proto, tiek šalims sudarant taikos sutartį, tiek pasirašant vekselį prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atsiskaityti su atsakovu. Be to, jai atstovavo profesionalus teisininkas, todėl ieškovės argumentus laiko gynybine pozicija. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas neprivalo įrodyti, kokių teisinių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, kokius teisinius santykius jis įprasmina, nes vekselio turėtojas (šiuo atveju atsakovas) turi besąlyginę teisę reikalauti prievolės įvykdymo pagal vekselį. Šių santykių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovei.

Atsakovas K. P. teismo posėdžio metu teigė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog gyvenant santuokoje su ieškove buvo vedamas bendras ūkis, nes buvo bendri interesai ir bendri pinigai, kartu dirbo kaimo turizmo versle. Po santuokos nutraukimo buvo pasidalintas tik namas, o visas turimas turtas nebuvo padalintas. Jie turėjo „juodų pinigų“, nes dirbdami kaimo turizme už paslaugas atlyginimą gaudavo grynais pinigais, pinigai buvo pas ieškovę. Matydamas, jog gali netekti pinigų, sutiko su ieškovės siūlymu pasirašyti vekselį 30 000,00 Eur. Vekselį priėmė kaip garantą dėl bendro turto pasidalijimo. Notarei pasakė, kad žmona skolinga. Pasak atsakovo, jis 15 metų dirbo futbolo federacijoje, važinėjo su rinktine, gavo pajamas, kurias investavo į bendrą turtą.

Trečiasis asmuo notarė E. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad N. V. ir K. P. kreipėsi į notarų biurą dėl paprasto neprotestuotino vekselio sudarymo. Šalims buvo išaiškinta šio notarinio veiksmo esmė ir pasekmės bei vykdymo procedūra. Kadangi šalys patvirtino, kad nori atlikti šį notarinį veiksmą, vekselis buvo patvirtintas. Kad vekselyje nurodyti 30 000, Eur yra teismo sprendimo pagrindu priteisti pinigai santuokos nutraukimo byloje, užsiminta nebuvo.

Teismo posėdžio metu trečias asmuo notarė E. J. paaiškino, kad negali tiksliai prisiminti, kas buvo prieš metus ir kas kreipėsi dėl notaro paslaugos, tačiau paaiškino, jog paprastai su klientais bendrauja kontoros darbuotojos, kurios susitaria su jais dėl laiko ir taip pat išsiaiškina dėl prašomos notaro paslaugos pobūdžio. Vekselis yra tipinės formos blankas, kurį parengus, notarė bendrauja su klientais. Ji paaiškina klientams, kokio tai pobūdžio dokumentas, ir kaip svarbu nepraleisti terminų. Notaras neturi teisės domėtis dėl kokių teisinių santykių sudaromas vekselis. Vekselis – tai prievolės užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, jį sudarant pinigų perdavimo faktas nereikalingas. Šiuo atveju pinigai taip pat nebuvo perduoti. Buvo paklausta, ar yra skola, ir dėl to jokių abejonių nekilo. Jei šalis būtų sakiusi, kad vekselis yra sudaromas dėl teismo sprendimo, tuomet būtų aiškintasi, kas negerai, gilintasi į situaciją. Kai šaliai yra daromas spaudimas dėl sandorio ar jis skubinamas jį sudaryti, tai jaučiasi, ir tuomet į tai reaguojama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-443/2010). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-398/2006, Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-156/2009).

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/207 (toliau – teismo sprendimas) nutraukta K. P. ir N. V. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys sutarė, kad ieškovė sumokės atsakovui 40 000 Eur kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo natūra atitenkantį turtą. 14 000 Eur ieškovė įsipareigojo sumokėti mokėdama po 2 000 Eur kiekvieno mėnesio pirmą dieną pradedant nuo 2017 m. birželio 1 d., o likusią sumą, t. y. 26 000,00 Eur, turėjo sumokėti iki 2017 m. gruodžio 31 d. (e. b. l. 19-31). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad vykdydama sutartį, 2017 m. birželio mėn. ieškovė vienu mokėjimu atsakovui sumokėjo 10 000 Eur ir liko skolinga 30 000 Eur, kuriuos turėjo sumokėti iki 2017 m. gruodžio 31 d.

2017 m. gruodžio 6 d. Kauno m. 25-ajame notaro biure buvo sudarytas neprotestuotinas vekselis, pagal kurį ieškovė įsipareigojo sumokėti 30 000,00 Eur tiesiogiai K. P. iki 2018 m. balandžio 30 d. (e. b. l. 46).

2018 m. gegužės 18 d. kreditorinis reikalavimas pagal vekselį buvo įvykdytas visiškai, į antstolės depozitinę sąskaitą pervedant 30 688,79 Eur (e. b. l. 47).

2018 m. gegužės mėn. atsakovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį rašą dėl 30 000 Eur teismo sprendimu priteistos piniginės kompensacijos už ieškovei po santuokos nutraukimo natūra atitekusį turtą (e. b. l. 48).

Byloje kilo ginčas, ar 2017 m. gruodžio 6 d. Kauno m. 25-ajame notaro biure sudarytas neprotestuotinas vekselis (toliau – Vekselis) buvo išduotas kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, t. y. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvykdymo užtikrinimo priemonė, ar ieškovės piniginei skolai atsakovui patvirtinti (įforminti).

Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2015 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. Š. ir kt. v. UAB „Konekesko Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-157-219/2015; kt.). Vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje; dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Andova“ v. BAB bankas Snoras, bylos Nr. 3K-3-14/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, bylos Nr. 3K-3-203/2014).

Šalių ginčui dėl ieškovės įsipareigojimų pagal Vekselį pobūdžio išspręsti būtina aiškintis ieškovės, kaip Vekselio davėjos, tikrąją valią Vekselio išdavimo metu. Ieškovei ir atsakovui laikantis skirtingų pozicijų dėl tikrosios valios Vekselio išdavimo metu ir nesant Vekselyje papildomų įrašų, iš kurių būtų galimybė spręsti, kokių sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti išduotas Vekselis, dėl ieškovės įsipareigojimų pobūdžio spręstina analizuojant Vekselio išdavimo aplinkybes, vertinant, kokius įsipareigojimus analogiškoje situacijoje būtų prisiėmęs bet kuris kitas asmuo, taip pat analizuojant šalių elgesį po teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įsiteisėjimo.

Vekselis ieškovės išduotas artėjant įsipareigojimo pagal teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įvykdymo terminui, t. y. 2017 m. gruodžio 6 d., įsipareigojimas pagal teismo sprendimą turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Aplinkybė, kad ieškovė neįvykdė įsipareigojimo pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį laiku, o įvykdė Vekselį, kurio apmokėjimo terminas buvo iki 2018 m. balandžio 30 d., patvirtina faktą, kad ieškovė neturėjo pinigų tinkamai atsiskaityti su atsakovu iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atsakovo argumentai, kad ieškovė vykdo įsipareigojimus tik paraginta, patvirtina, kad ieškovė finansiškai nebuvo pakankamai pajėgi atsiskaityti su ieškovu pagal teismo sprendimą. Aplinkybę, kad atsakovė turėjo pagrindo manyti, kad, laiku neatsiskaičius pagal teismo sprendimą, atsakovas kreipsis dėl priverstinio skolos išieškojimo, patvirtina tai, kad atsakovas jau buvo kreipęsis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo ieškovei 2017 m. birželio mėn. praleidus terminą sumokėti pirmąją įmoką pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovė, negalėdama laiku atsiskaityti ir vengdama priverstinio skolos išieškojimo, siekė pratęsti įsipareigojimo pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį – sumokėti atsakovui 30 000 Eur – įvykdymo terminą.

Teismo vertinimu, pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo argumentų, kad Vekseliu ieškovė užtikrino skolos, susidariusius dalijantis santuokoje įgytą turtą, kuris nebuvo padalintas teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje, grąžinimą. Skola, atsakovo teigimu, susidarė santuokos metu, šalys turėjo grynųjų pinigų ir santuokos nutraukimo byloje jie nebuvo padalinti. Atsakovas šiai aplinkybei pagrįsti nepateikia jokių įrodymų. Be to, šis argumentas vertintinas kritiškai, kadangi atsakovas galėjo ir turėjo reikšti pretenzijas dėl turto dalinimo ir kompensacijos priteisimo santuokos nutraukimo byloje (CPK 382 straipsnio 4 punktas). Pažymėtina, kad ieškovė ir atsakovas laisva valia sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kita ko, pasidalijo santuokoje įgytą turtą, ir pateikė sutartį tvirtinti teismui, kuri 2017 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/207 buvo patvirtinta, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Be to, teismo sprendimu patvirtintos sutarties 2.11 papunktyje šalys sutarė, kad daugiau jokio kito registruotino ar neregistruotino turto, vertybinių popierių bei kitokio dalintino turto nutraukiant santuoką neturi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys laisva valia išsprendė santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą ir nagrinėjamoje byloje šio klausimo kėlimas vertintinas kaip atsakovo gynybinė pozicija.

Atsakovo atstovas nurodo, kad jis neprivalo įrodyti, kokių teisinių santykių pagrindu buvo išduotas Vekselis, kokius santykius jis įprasmina, nes vekselio turėtojas (šiuo atveju atsakovas) turi besąlyginę teisę reikalauti prievolės įvykdymo pagal vekselį.

Teismas nesutinka su šiuo atsakovo atstovo argumentu. Pripažintina, kad vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Šiuo sandoriu sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Tačiau pažymėtina, kad vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl Vekseliu įtvirtintos prievolės (sumokėti 30 000 Eur atsakovui) pagrįstumo ar Vekselio galiojimo. Prievolę pagal Vekselį ieškovė jau įvykdė, atsakovas dėl to pretenzijų neturi. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas, ar Vekselis buvo išduotas kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė, t. y. teismo sprendimu patvirtintos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, ar ieškovės piniginei skolai atsakovui patvirtinti (įforminti). Ieškovė, reikšdama teismui reikalavimą pripažinti, kad Vekselis 30 000,00 Eur sumai yra teismo sprendimu patvirtintos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, siekia apsiginti nuo atsakovo reikalavimo antrą kartą sumokėti jau apmokėtą skolą, į bylą pateikė šiuos reikalavimus patvirtinančius įrodymus. Atsakovas, nesutikdamas su šiais argumentais, turėjo teisę ir pareigą įrodinėti, kad tarp šalių susiklostė keli teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis).

Tretysis asmuo notarė patvirtino, kad pinigai Vekselio išrašymo momentu ieškovei nebuvo perduoti, ieškovė nurodžiusi tik tai, kad yra skolinga atsakovui. Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad šalys Vekselio išrašymo metu nedetalizavo, kokio teisinio santykio pagrindu Vekselis išduodamas. Notarė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad notaras nesigilina dėl kokių teisinių santykių vekselis išduodamas, nenustato, kokio sandorio pagrindu jis išduodamas. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad ieškovė notaro biure nebuvo išreiškusi valios išrašyti Vekselį kito sandorio, ne teismo sprendimu patvirtintos sutarties įvykdymui užtikrinti, pagrindu.

Byloje nenustatyta sandorių, kurių pagrindu atsirastų ieškovės savarankiška prievolė sumokėti atsakovui 30 000 Eur. Nustatytų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Vekseliu buvo užtikrintas būtent teismo sprendimu patvirtintos sutarties įvykdymas, o ne skolos pagal naują teisinį santykį grąžinimas. Šį teismo įsitikinimą patvirtina dar ir ta aplinkybė, kad Vekselis ieškovės išduotas 30 000 Eur sumai, kuri yra tokio paties dydžio, kaip ir ieškovės įsipareigojimas pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, t. y. sumokėti atsakovui 30 000 Eur kompensaciją už ieškovei atitekusį turtą po santuokos nutraukimo.

Kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto parturtėjimo, kt.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad apmokėjus Vekselį, kuris buvo 2017 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/207 patvirtintos sutarties „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ įvykdymo užtikrinimo priemonė, prievolė pagal šios sutarties sąlygą sumokėti kompensaciją už po santuokos nutraukimo ieškovei natūrą atitekusį turtą, buvo visiškai įvykdyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 675 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis).

Valstybei iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 8,04 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Kauno m. 25-ajame notaro biure sudarytas Neprotestuotinas vekselis, kurį pasirašė N. V. ir K. P., 30 000,00 Eur sumai, yra 2017 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/207 patvirtintos sutarties „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ užtikrinimo priemonė.

Pripažinti, kad N. V. įvykdė 2017 m. kovo 7 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/207 patvirtintos sutarties „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ sąlygas ir visiškai atsiskaitė su K. P..

Priteisti N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 675 (šešis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,04 Eur (aštuonis eurus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė