Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-26-264/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-03-07
Bylos Nr.: 2A-26-264/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-19859-2013-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Baubienė, Izolda Nėnienė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas: N. V.
Ieškovas: K. P.
Trečiasis asmuo: AB „Citadele“

Kategorijos

2.4.2.9.2Bendroji jungtinė nuosavybės teisė
2.4.2.12.1Vindikacinis ieškinys (rei vindicatio)
2.6.7Restitucija
2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.3.2.4.1Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. 2A-26-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19859-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.2; 2.4.2.12.1; 2.6.7; 2.6.10.2.4.2; 2.3.2.4.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant atsakovei N. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1208-877/2016 pagal ieškovo K. P. patikslintą ieškinį atsakovei N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, atsakovės N. V. patikslintą priešieškinį ieškovui K. P. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys AB „Citadele“ bankas, AB „Swedbank“, S. V. (B.), F. R., B. B., G. B., L. G., V. P., D. V., R. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje (IV tomas b. l. 18-27) prašė santuoką sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti:155/310 dalis žemės sklypo (u.n. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (u.n. (duomenys neskelbtini)), pastatą - klėtį (u.n. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (u.n. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (u.n. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (u.n. (duomenys neskelbtini)), pastatą – ūkinį pastatą (u.n. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (u.n. (duomenys neskelbtini)); ieškovui priteisti iš atsakovės piniginę kompensaciją 62 765 Eur sumoje už ieškovui priklausančią 1/2 dalį santuokinio nekilnojamojo turto, kuris po santuokos nutraukimo priteistinas atsakovei asmeninės nuosavybės teise; po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią kreditoriai AB „Swedbank“ 2005-03-10 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir 2005-03-10 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole; po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią kreditorei AB „Citadele“ 2007-10-24 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole; po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams S. V. (B.), F. R., B. B., G. B., L. G., V. P., D. V., R. T. pripažinti atsakovės asmenine prievole; po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – P., atsakovei – V.; po santuokos nutraukimo ieškovui nepriteisti materialinio išlaikymo iš atsakovės ir atsakovei nepriteisti materialinio išlaikymo iš ieškovo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį (VII tomas b. l. 28 – 37) nurodė, kad iš dalies sutinka su patikslintu priešieškiniu.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje (VI tomas b. l. 151 – 159) prašė tenkinti ieškovo ieškinį ir santuoką tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti pripažįstant, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę – V.; priteisti atsakovei natūra 155/310 dalis žemės sklypo (u.n. (duomenys neskelbtini)) ieškovui priteisiant 3165 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei natūra pastatą – garažą (u.n. (duomenys neskelbtini)) ieškovui priteisiant 3500 Eur kompensaciją; pripažinti žemės sklypo (u.n. (duomenys neskelbtini)) dalį 3500m² atsakovės asmenine nuosavybe, kitą sklypo dalį – 1448 m² natūra priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti kompensaciją ½ kainos sumokėtos už nurodytą sklypo dalį t. y. 607,68 Eur; priteisti atsakovei natūra pastatą – klėtį (u.n. (duomenys neskelbtini)) ieškovui priteisiant iš atsakovės 20 600 Eur kompensaciją; priteisti atsakovei kompensaciją už ieškovo parduotus atsiliepimus Mitsubishi Pajero (v.n. (duomenys neskelbtini) ir M. B. Vito 112(v.n. (duomenys neskelbtini) kurios dydis pusė sumos kuria buvo ieškovo ieškinyje įkainoti automobiliai t. y. 1665 Eur; Prievoles „Swedbank“, AB pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovo prievole; Prievoles fiziniams asmenims: S. V. (B.) pagal 2013-04-03 paskolos sutartį 3000 litų (86,89 eurų)sumai, pagal 2013-10-15 paskolos sutartį 200 litų (57,92 eurų) sumai, 2014-03-29 2300 litų (666,13 eurų) sumai, F. R., pagal 2013-06-04 paskolos sutartį 2700 litų ( 781,97 eurų) sumai, pagal 2013-10-15 paskolos sutartį 2400 litų( 695,09 eurų) sumai; B. B. pagal 2013-07-30 paskolos sutartį 5000 litų ( 1448,10 eurų) sumai; G. B. pagal 2013-09-16 paskolos sutartį 2500 litų (724,05 eurų) sumai; L. G. pagal 2013-11-19 paskolos sutartį 2920 litų ( 846,69 eurų) sumai, pagal 2013-11-22 paskolos sutartį 380 litų ( 110,05 eurų ) sumai; V. P. pagal 2014-01-03 paskolos sutartį 3000 litų ( 868,86 eurų) sumai, pagal 2014-01-30 paskolos sutartį 2000 litų (579,24 eurų) sumai; D. V. pagal 2012-09-25 paskolos sutartį 1000 litų (289,62 eurų) sumai; R. T. pagal 2014-05-05 paskolos sutartį 2610 litų ( 755,91 eurų) sumai pripažinti solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; Prievolę, kylančią iš K. P. 2007-10-24 pasirašytos su AB „Citadele“ bankas laidavimo sutarties, pripažinti asmenine K. P. prievole, prievolę, kylančią iš N. V. .2007-10-24 pasirašytos su AB „Citadele“ bankas laidavimo sutarties, pripažinti asmenine N. V. prievole. Patenkinti atsakovės prašymą iš jos priteistos kompensacijos ieškovui išmokėjimą atidėti vieneriems metams, atsižvelgiant į tai, kad kompensaciją ieškovas gauna už turtą, kuris nėra jo gyvenamoji patalpa. Atsiliepime į patikslintą ieškinį (IV tomas b. l. 73 – 75) nurodė, kad iš dalies sutinka su patikslintu ieškiniu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo AB „Citadele“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (IV tomas b. l. 63 – 66) sutiko, kad nustatyta tvarka nutraukus santuoką būtų nustatyta, jog jie išlieka solidariai atsakingi pagal savo sudarytas laidavimo sutartis už prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymą.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimais į ieškinį bei priešieškinį (I tomas b. l. 149, II tomas b. l. 90) nurodė, kad bankui sutuoktinių prievolė yra solidari, t.y. kreditą privalo grąžinti ieškovas ir atsakovė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 10 d. sprendimu patikslintą ieškinį, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies.

K. P. ir N. V. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Šalims paliko pavardes V., P..

N. V. priteisė šį turtą: 1. 155/310 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 3,1 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. pastatą - garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,4948 ha; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4. pastatą - klėtį, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

K. P. iš N. V. priteisė 34 965 Eur kompensaciją už santuokoje įgyto turto dalį, įpareigojant N. V. šią kompensaciją sumokėti per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisė N. V. iš K. P. 1 592,91 Eur kompensaciją už ieškovo parduotus automobilius Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. B. Vito 112, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią kreditorei AB „Swedbank“ 2005-03-10 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir 2005-03-10 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažino solidaria K. P. ir N. V. prievole.

Po santuokos nutraukimo prievolę, kylančią kreditorei AB „Citadele“ 2007-10-24 laidavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, pripažino solidaria K. P. ir N. V. prievole.

Po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams S. V. (B.) pagal 2013-04-03 paskolos sutartį 3000 litų (86,89 eurų) sumai, pagal 2013-10-15 paskolos sutartį 200 litų (57,92 eurų) sumai, 2014-03-29 2300 litų (666,13 eurų) sumai, F. R. pagal 2013-06-04 paskolos sutartį 2700 litų (781,97 eurų) sumai, pagal 2013-10-15 paskolos sutartį 2400 litų (695,09 eurų) sumai, B. B. pagal 2013-07-30 paskolos sutartį 5000 litų (1448,10 eurų) sumai, G. B. pagal 2013-09-16 paskolos sutartį 2500 litų (724,05 eurų) sumai, L. G. pagal 2013-11-19 paskolos sutartį 2920 litų (846,69 eurų) sumai, pagal 2013-11-22 paskolos sutartį 380 litų (110,05 eurų) sumai, V. P. pagal 2014-01-03 paskolos sutartį 3000 litų (868,86 eurų) sumai, pagal 2014-01-30 paskolos sutartį 2000 litų (579,24 eurų) sumai, D. V. pagal 2012-09-25 paskolos sutartį 1000 litų (289,62 eurų) sumai ir R. T. pagal 2014-05-05 paskolos sutartį 2610 litų (755,91 eurų) sumai pripažino solidariomis K. P. ir N. V. prievolėmis.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį atmetė.

Priteisė iš K. P. valstybei – 770,75 žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisė iš N. V., valstybei – 1104,06 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl santuokos nutraukimo teismas darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu konfliktai šeimoje kildavo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nesugebėjo surasti abiems sutuoktiniams priimtino krizinės situacijos išsprendimo būdo, jie netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinių pareigas: nebuvo lojalūs vienas kitam, negerbė vienas kito, neteikė tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, ieškovas naudojo fizinį smurtą. Išnagrinėtos aplinkybės, pateikti ir įvertinti įrodymai teismui leido daryti pagrįstą išvadą, jog sutuoktiniai abu buvo nepakankamai tolerantiški, lojalūs vienas kitam, neišsaugojo vienas kitam pagarbos, nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, o santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga.

Dėl iki santuokos įgyto turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismas nurodė, kad pastatai yra pastatyti 1998 m., tai pagrindžia ir ekspertizės akte surinkti rašytiniai įrodymai (III t. 98; 154, 163 b.l.), kas leido teigti, jog asmeninis N. V. turtas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu. Atsakovės paaiškinimais, šis turtas iš esmės pagerintas buvo jos asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktame 2002 m. balandžio 8 d. pastatų ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akte yra aiškiai nurodyta, kad šiuo aktu pripažįstama tinkamais naudoti K. P. 0,27 dalių, N. P. 0,73 dalių rekonstruoto gyvenamojo namo su veranda ir priestatu ir N. P. pastatytų ūkio pastatų 5J1ž, 6J1ž, 7J1ž, garažo 8J1ž, t.y. kiekvienos iš šalių nuosavybė yra aiškiai atskirta. Nors akte ir nurodyta, kad statybos darbus atliko K. P. ir N. V., tačiau ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, patvirtinančių, kad iš esmės atsakovės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, ieškovas prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ar darbu prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, todėl reikalavimą pripažinti turtą (statiniai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini)) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe teismas atmetė, kaip neįrodytą.

Dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe teismas nurodė, kad 2005-03-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte nurodyta, kad žemės sklypas yra perkamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise (II t. 37- 39 b.l.). Sutarties sudarymo metu N. V. valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn aiškiai neišreiškė, jokių žymų, kad turtas įgyjamas ameninėn nuosavybėn nėra, nepaisant akivaizdaus fakto, kad vienkartinė išmoka yra jos asmeninė nuosavybė. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą konstatuoti atsakovės sutikimą įgyti šį žemės sklypą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl atsakovės reikalavimą pripažinti 3500 kv. m. sklypo dalį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe, atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovės reikalavimas pripažinti turtą asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe neįrodytas CPK 178 str. tvarka, neatitinka CK 3.89 str. 1 d. 7 p. reikalavimų dėl aiškios sutuoktinio valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, šalims gyvenant santuokoje 2005-03-01 įgytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 0,4948 ha; unikalus.Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas įtraukė jį į dalintino turto masę.

Dėl klėties rinkos vertės teismas nustatė, kad G. B. parinkti objektai palyginimui, nustatant klėties vertę, nurodyti 9 lentelėje (III t. 117 b.l.) neadekvatūs ginčo turtui. Ekspertas M. K. ekspertizės akte vertino pagal jau sudarytus pirkimo-pardavimo sandorius laikotarpiu nuo 2014-09 iki 2015-08, palyginimui pasirinko artimesnius savo parametrais ginčo pastatui objektus, atmetė kaip palyginimui netinkamus tuos objektus, kurių žemės sklypo plotas mažas arba didelis, dislokacija prie ežero, mažas pastatų tūris (VI t. 35-36 b.l.). Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad VĮ Registrų centras 2011-11-10 vertinimo ataskaitoje (IV t. 130 b.l.) šio turto vertė nurodyta 17377 Eur, jokie esminiai pagerinimai po šio vertinimo nebuvo atlikti, teismas sprendė, kad eksperto M. K. ekspertizės akte klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta objektyviau, todėl ja rėmėsi, dalijant šalių santuokoje įgytą turtą. Kito turto vertę priėmė pagal G. B. atliktą ekspertizę.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo teismas nurodė, kad santuokoje įgytus automobilius Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. B. Vito 112, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pardavė jau esant iškeltai civilinei bylai dėl santuokos nutraukimo be atsakovės žinios ir gautomis lėšomis su ja nepasidalino, nepateikė įrodymų, kad pinigų sumos, gautos pardavus transporto priemones, buvo panaudotos bendrų šeimos poreikių tenkinimui Kadangi dalintino turto natūra neliko, jis į dalintino turto masę neįtrauktinas, tačiau įvertinus aplinkybes, kad ieškovas jį realizavo, iš ieškovo teismas priteisė atsakovei kompensaciją - pusę sumos, už kurią buvo parduoti automobiliai, t. y. 1 592,91 Eur, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią šių transporto priemonių vertę.

Dėl prievolių kreditoriams teismas konstatavo, kad pagal laidavimo sutartis šalių prievolės kreditoriui yra solidarios. Nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, kad jie pagal prievoles AB „Swedbank” jie atsako solidariai.

Dėl N. V. sudarytų paskolos sutarčių su fiziniais asmenimis teismas nustatė, kad visi šie sandoriai su fiziniais asmenimis buvo sudaryti paskolos įmokoms pagal Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) padengti, t.y. šeimos interesais, nes pagal kredito sutartį šalys atsako solidariai, todėl iš šių sandorių kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo teismas sprendė, kad ieškovas, tiek atsakovė pripažįsta, kad turtą tikslinga atsakovei priteisti natūra, o ieškovui priteisti atitinkamo dydžio kompensaciją. Nors turto padalijimas natūra yra prioritetinis, tačiau atsižvelgiant į itin konfliktiškus šalių santykius, ateityje galimus nesutarimus, valdant viename komplekse esantį nekilnojamąjį turtą bei į tai, kad pastatas klėtis ir dalis žemės sklypo yra naudojama išimtinai atsakovės vykdomame kaimo turizmo versle, teismas atsižvelgė į šalių išreikštą pageidavimą ir padalino turtą jų nurodomu būdu. Teismo nuomone, toks turto padalijimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Teismas įvertinęs aplinkybę, kad ieškovui priteista kompensacija yra ženkli atsakovei ir norint ją išmokėti jai tikėtina reikės pasinaudoti kredito įstaigų paslaugomis, kompensacijos sumokėjimui nustatė dviejų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Aplinkybių, leidžiančių ilgesniam terminui atidėti kompensacijos sumokėjimą, teismas nenustatė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimą ir: apeliantui K. P. priteisti iš atsakovės N. V. piniginę kompensaciją 62 765 Eur sumoje už apeliantui priklausančią ½ dalį santuokinio nekilnojamojo turto, kuris po santuokos nutraukimo priteistas atsakovei asmeninės nuosavybės teise; po santuokos nutraukimo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams S. V. (B.), F. R., B. B., G. B., L. G., V. P., D. V. ir R. T., pripažinti atsakovės N. V. asmeninėmis prievolėmis; priteisti N. V. iš K. P. 868,86 Eur kompensaciją už apelianto parduotus automobilius Mitsubishi Pajero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. B. Vito 112, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą Kauno apylinkės teismo 2016-03-10 sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip at prašo apelianto K. P. naudai priteisti iš atsakovės N. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai nurodė, kad statiniai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tokiu būdu nepriteisdamas apeliantui piniginės kompensacijos už juos. Šie statiniai buvo rekonstruoti santuokos metu. Apeliantas niekada nerinko jokių sąskaitų, kvitų, kitokiomis priemonėmis nefiksavo savo veiksmų, kurie pagrįstų jo įdėtą darbą į turto pagerinimą. Teismas, vadovaudamasis taip pat tik atsakovės paaiškinimais, laikė, kad turtas buvo pagerintas vien tik jos asmeninėmis lėšomis. Taigi, teismas atsakovės paaiškinimus laikė įrodytais, tuo tarpu apelianto ne, nors atsakovė jokių objektyvių duomenų į bylą nepateikė. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė tik apeliantui, kai byloje aiškiai yra įrodyta/nustatyta, jog aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas iš esmės santuokos metu, pažymint tai, kad 2002-04-08 pastatų ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akte yra konstatuota, jog statybos darbus atliko apeliantas ir atsakovė. Nurodytas turtas pripažintini apelianto ir atsakovės bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi: šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis santuokinėmis lėšomis; šis turtas buvo pagerintas iš esmės; šis turtas yra iš esmės pagerintas santuokos metu. Taigi yra visos sąlygos minėtam turtui pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas nepagrįstai sprendė, kad eksperto M. K. ekspertizės akte klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta objektyviau, ir todėl ja rėmėsi, dalijant šalių santuokoje įgytą turtą. Atsakovė vykdydama veiklą, t. y. teikdama kaimo turizmo paslaugas, disponuoja ne tik pačia klėtimi, tačiau ir kitais šalia (tame pačiame žemės sklype) esančiais pastatais - garažu, ūkiniais pastatais, kiemo statiniais, aikštele automobilių statymui ir laikymui. Atsižvelgiant į tai, ekspertizės buvo atliekamos visumos (komplekso), kurios dalimi yra pastatas-klėtis, t. y. visos sodybos, esančios 0,4948 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais ir statiniais. Nesutiktina su Pirmosios instancijos teismo motyvu, kad teismo ekspertės G. B. parinkti objektai palyginimui, nustatant klėties vertę, nurodyti 9 lentelėje (III t. 117 b.l.) neadekvatūs ginčo turtui. Ekspertė atrinko tinkamiausius analogus vertės apskaičiavimui ir pateikė 8 lentelėje. Nesutiktina su teismo teiginiu, kad ekspertė nepalygino objektų teritorijų ir teikiamų paslaugų, tokių kaip SPA, baseinai, baidarių nuoma, sporto aikštynai, tačiau ginčo objekte - klėtyje (kartu su visu kompleksu) nėra teikiamos tokios paslaugos kaip SPA, baidarių nuoma, nėra baseino ar sporto aikštyno. Sodyboje yra organizuojami pobūviai, sodyboje tėra pirtis ir kubilas (kas neabejotinai laikytina pramoga). Todėl laikytina, kad atsakovei po santuokos nutraukimo priteisto turto vertė yra 125 530 Eur. Apeliantas nesutinka su teismo paskaičiuotu kompensacijos dydžiu už santuokos metu realizuotą santuokinį turtą, t. y. 1 592,91 Eur suma, kuri iš apelianto priteista kaip kompensacija atsakovei. Automobilis Mitsubishi Pajero 2014-11-27 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutartimi buvo parduotas už 5 000 Lt (1 448,10 Eur), M. B. Vito 112, 2014-07-09 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas už 1 000 Lt (289,62 Eur). Taigi vadovaujantis CK 3.98 str. 3 d., atsakovei priteistina 868,86 Eur kompensacija už santuokinį turtą, kuri apeliantas realizavo. Nesutinka su tuo, kad teismas kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams S. V. (B.), F. R., B. B., G. B., L. G., V. P., D. V. ir R. T. pripažino solidariomis apelianto ir atsakovės prievolėmis. Teismas, tenkindamas šį atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimą, vienintelį motyvą nurodė tai, kad iš neva gautų pinigų atsakovė neva dengė kreditorinius įsipareigojimus, tačiau sprendime visiškai neatsižvelgta į kitas faktines aplinkybes, tokias kaip, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2013-09-01, tuo tarpu į bylą didžioji dalis pateiktų paskolos sutarčių yra sudarytos jau po 2013-09-01. Atsakovės gaunamos pajamos iš vykdomos individualios veiklos laikotarpiu kai neva jai buvo skolinami pinigai (nuo 2012-09 mėn. iki 2014-05 mėn.) buvo didelės (patvirtina į bylą pateiktos metinės pajamų deklaracijos) ir pakankamos dengti kreditą, todėl jos skolinimasis negali būti vertinamas kaip būtinas išlaikyti bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Atsakovės pasiskolintos lėšos negali būti pripažintos bendromis prievolėmis, nes: apeliantas nedavė atsakovei sutikimo skolintis pinigų ir jis apie tai išvis nežinojo; išvardyti asmenys yra artimais ryšiais su atsakove susiję asmenys, dėl ko jie galimai yra suinteresuoti atsakovės gerove bei šios bylos baigtimi, dėl ko galimai, paskolos sutartys galėjo būti sudarytos tik dėl akių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kreditoriniai įsipareigojimai S. V. (B.), F. R., B. B., G. B., L. G., V. P., D. V. ir R. T. po santuokos nutraukimo pripažintini Atsakovės asmeninėmis prievolėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovas ieškinyje nereiškė savarankiško reikalavimo dalį atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinti jungtine nuosavybe. Formuluodamas savo ieškinio pagrindą ieškovas ginčo turtą pats a priori pripažino jungtine nuosavybe, reikšdamas teismui tik reikalavimą jam priteisti kompensaciją už nurodytą turtą. Būtent todėl ieškovas iš esmės neįrodinėjo aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti ginčijamo turto teisinę padėtį. Ieškovas siekė tik gauti įrodymą apie ginčo turto rinkos vertę. Atitinkamai atsakovė teikė tik įrodymus, patvirtinančius, kad ginčo turtą įsigijo pirkimo- pardavimo sutartimi iki santuokos. Dėl šios priežasties ir teismas iš esmės netyrė jokių aplinkybių, reikšmingų, siekiant pakeisti ginčo turto teisinį statusą. Jokie ekspertai byloje taip pat nesprendė klausimo iš esmės ar ne iš esmės yra perstatyti (rekonstruoti) ginčo pastatai. Teismų praktikoje yra aiškiai pasisakyta, kad tokiam ginčui spręsti, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia pakeisti daikto teisinį rėžimą. Tai, kad vieno sutuoktinio turtas santuokos metu buvo pagerintas, nėra pagrindas preziumuoti, kad jis pagerintas abiejų sutuoktinių lėšomis ir (ar) darbu. Šią aplinkybę privalu buvo įrodyti ieškovui. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio motyvuotai ir nenusižengdamas įstatymui pasisakė dėl ekspertų išvadų kaip įrodymų, todėl jo apsisprendimą nėra pagrindo pripažinti neteisėtu. Parduodamas automobilius vykstant teismo procesui, kainą nustatydamas savo nuožiūra ir mažesnę, nei ji buvo šalių sutarta byloje sudarant turto balansą, ieškovas akivaizdžiai pažeidė atsakovės teisėtus turtinius interesus. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas sumažino jungtinę nuosavybę ir priteisė atsakovei kompensaciją, vertindamas abiejų šalių pripažintą turto įkainojimą. Byloje yra pateikti neginčijami įrodymai, kad iš fizinių asmenų skolinti pinigai buvo panaudoti banko paskolai dengti. Kadangi paskolos sutartys nenuginčytos, o pinigai pagal sutartį buvo pervesti tiesiogiai bankui, nėra jokio pagrindo apeliantui teigti, kad „neva“ paskolintais pinigais atsakovė „neva“ dengė kreditorinius įsipareigojamus. Nuo 2013-09-01 šalys bendro ūkio nevedė, tačiau tai nereiškia, kad tokiu atveju, paimta paskola iš banko tampa asmenine atsakovės prievole, tuo tarpu už paskolą įgytas turtas, nepriklausomai nuo bendro ūkio vedimo, lieka bendra jungtine nuosavybe ir dalintinas pusiau. Prievolės bankui esmė, šalims pradėjus gyventi skyrium, nepasikeitė, todėl po 2013-09-01 pusė atsakovės sumokėtų lėšų bankui, prie kurių neprisidėjo ieškovas, nes nevedė bendro ūkio, turi būti kompensuotos. Visai nesvarbu, kad atsakovė skolinosi lėšas bendrai prievolei įvykdyti. Svarbu, kad ieškovas, pripažindamas, kad su atsakove bendro ūkio nevedė ir pripažindamas, kad bankui skolai dengti po 2013-09-01 savo lėšų neskyręs, iš esmės patvirtino teismo sprendimo šiuo klausimu teisingumą. Apelianto argumentai dėl prievolių bendrumo, esminės reikšmės neturi, nes pinigai buvo panaudoti išimtinai tiksliniai - kredito dengimui, o kreditas buvo panaudotas nekilnojamajam turtui įsigyti statybos būdu ir tą turtą šalys dalinosi pusiau. Ieškovui pripažįstant, kad šalys nuo 2013-09-01 bendro ūkio nevedė, neturi reikšmės kiek uždirbo atsakovė ir ar galėjoj ji pati mokėti paskolą, nes, jeigu ji tai būtų dariusi, ji turėtų teisę reikalauti kompensacijos. Apeliantas nenurodė, kuo remiantis laikė save atleistu nuo pareigos išlaikyti bendrą jungtinę nuosavybę, pradėdamas gyventi skyrium.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi tenkinus šalių prašymą ginčas civilinėje byloje Nr. 2A-1435-264/2016 pagal ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimo perduotas teisminei mediacijai (8 tomas b. l. 131 – 134).

Teisminės meditacijos metu šalys susitarė ginčą baigti taikiai, pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka; santuoką sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo K. P. palikti prigimtinę pavardę – P., o N. V. palikti ikisantuokinę pavardę – V.; įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM grąžinti K. P. ir N. V. sumokėtas žyminio mokesčio sumas.

Atsižvelgiant į tai, jog civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui pačios šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis teisėmis, todėl ir šeimos bylose sutuoktiniai gali bet kurioje proceso stadijoje apsispręsti ginčą baigti taikiai ar, vadovaujantis įstatymo jiems suteikta galimybe, sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Kai bylos nagrinėjimas iš ginčo teisenos transformuojamas į jos nagrinėjimą ypatingąja teisena, santuoka nutraukiama bei kiti santuokos nutraukimo padariniai išsprendžiami CPK 538-541 ir CK 3.53 straipsniuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 1 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2002). Tiek įstatymas (CPK 541 straipsnio 1 dalis), tiek kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2006) nurodo, jog klausimas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi būti išsprendžiamas tik teismo sprendimu. Todėl nagrinėjant šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo apeliacinės instancijos teisme, turi būti priimamas naujas sprendimas CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Įstatymas numato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir abu sutuoktiniai yra veiksnūs (CK 3.51 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos šalių santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Pareiškėjai susitaikyti nepageidauja, todėl kolegija daro išvadą, kad sutuoktiniams toliau kartu gyventi ir išsaugoti šeimą nėra galimybės, kas yra pagrindas šalių santuoką nutraukti (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys).

Pareiškėjų pageidavimu jiems paliekamos pavardės – pareiškėjui K. P. prigimtinė pavardė P., o pareiškėjai N. V. – ikisantuokinė pavardė V..

Pripažintina, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar trečiųjų asmenų interesų. Šalys susitarė dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo ir sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl prievolių tretiesiems asmenims, todėl tokia sutuoktinių sutartis patvirtinama (CK 3.53 str.).

Teisėjų kolegija panaikina pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą ir priima byloje naują sprendimą, kuriuo pareiškėjų santuoką nutraukia sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtina apeliacinės instancijos teismui pareiškėjų pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.2 punkte pareiškėjai patvirtino, kad ši sutartis nepažeidžia jų teisių ir interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajai tvarkai, todėl prašo šią sutartį patvirtinti.

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nesusitarė dėl pašto išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (bylinėjimosi išlaidų) valstybei atlygino, todėl įvertinus abiejų šalių procesinį elgesį, šios išlaidos iš pareiškėjų priteistinos lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje patyrė 150 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo iš viso 48,38 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Patirtos išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš pareiškėjų K. P. ir N. V. t. y. po 99,19 Eur (198,38 Eur:2) į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

2016 m. kovo 6 d. teismo posėdyje pareiškėja N. V. prašė iš atsakovo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

CPK 94 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Nagrinėjamu atveju taikytina įstatymo analogija (CPK 3 str. 6 d.). Kadangi sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai nesusitarė dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, todėl atsižvelgiant į 40 punkte paminėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija šių išlaidų tarp šalių nepaskirsto CPK 94 str. 2 d.).

2017 m. vasario 14 d. teismui pateiktame prašyme (Reg. Nr.E1-64167) šalys prašo teismo grąžinti jų sumokėtą žyminį mokestį.

LR CPK 83 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (Civilinio kodekso 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (Civilinio kodekso 3.55 straipsnis).

Pareiškėjams bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikus prašymą santuoką nutraukti bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, bylą išnagrinėjus vadovaujantis CK 3.51–3.53 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui K. P. grąžintina 150 Eur žyminio mokesčio sumokėto 2016-04-08 mokėjimo kvitu banke Swedbank AB, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2016-04-14 nutartimi ieškovui buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies (869 Eur) sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Žyminio mokesčio sumokėto už ieškinį, priešieškinį grąžinimo klausimas nesvarstytinas, kadangi byla užbaigiama apeliacinės instancijos teisme ypatingosios teisenos tvarka pagal šalių pateiktą pareiškimą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliacinėje instancijoje (CPK 87 str. ).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 540-541 straipsniais, CK 3.53 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Po santuokos nutraukimo ieškovui K. P. palikti prigimtinę pavardę – P., atsakovei N. V. palikti ikisantuokinę pavardę – V..

Patvirtinti ieškovo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią:

Sutuoktinių tarpusavio išlaikymas ir sutuoktinių pavardės po santuokos nutraukimo

Atsižvelgiant į šalių sveikatos būklę, amžių, darbingumą, taip pat į tai, kad kiekvienas iš jų turi darbą ir jų gaunamos pajamos yra pakankamos, šalys pareiškia, kad jiems tarpusavio išlaikymas nereikalingas.Po santuokos nutraukimo pareiškėjui K. P. lieka jo prigimtinė pavardė, Pareiškėjai N. V. lieka dabartinė jos pavardė – V..

Santuokoje įgyto turto padalijimas.

Šalys patvirtina, kad santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą kilnojamąjį turtą pasidalino ir ginčų dėl jo nėra.Šalys patvirtina, kad būdami santuokoje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo šį nekilnojamąjį turtą:

155/310 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),11 932,- Eur vidutinės rinkos vertės;žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 893,- Eur vidutinės rinkos vertės;pastatą - klėtį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 524,- Eur vidutinės rinkos vertės;pastatą - garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 565,- Eur vidutinės rinkos vertės.Pareiškėja N. V. iki santuokos sudarymo įsigijo nekilnojamąjį turtą, kuris santuokos metu buvo rekonstruotas:

pastatą - ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 128,- Eur vidutinės rinkos vertės;pastatą - ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 36,- Eur vidutinės rinkos vertės;pastatą - ūkinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 381,- Eur vidutinės rinkos vertės;pastatą - garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 166,- Eur vidutinės rinkos vertės.Iki santuokos sudarymo Pareiškėjas K. P. asmeninės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą:

73/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 246,- Eur vidutinės rinkos vertės;73/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 367,- Eur vidutinės rinkos vertės.Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo N. V., natūra, asmeninės nuosavybės teise atitenka visas nekilnojamasis turtas, kurį įsigijo Pareiškėjai gyvendami santuokoje, o būtent:

155/310 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),11 932,- Eur vidutinės rinkos vertės;žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 893,- Eur vidutinės rinkos vertės; pastatas - klėtis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 524,- Eur vidutinės rinkos vertės;pastatas - garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 565,- Eur vidutinės rinkos vertės.Šia sutartimi pareiškėjas K. P. perleidžia pareiškėjai N. V. nuosavybėn turtą, įgytą iki santuokos:

27/100 dalis kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 246,- Eur vidutinės rinkos vertės;27/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29 367,- Eur vidutinės rinkos vertės.Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo N. V. sumoka K. P. 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo natūra atitenkantį turtą.Šios sutarties 2.8. punkte nurodytą sumą N. V. sumoka tokia tvarka: 14 000 eurų sumoka po 2000 Eur kiekvieno mėnesio pirmąją dieną, pradedant nuo 2017 m. birželio 1 d., o likusią sumą, t.y. 26 000 Eur iki 2017 m. gruodžio 31 d.Šalys susitaria, kad N. V. 2.8. p. nurodytą sumą, ar jos dalis gali sumokėti anksčiau nei nurodyta 2.9. p.Šalys pareiškia, kad daugiau jokio kito registruotino ar neregistruotino turto, vertybinių popierių bei kitokio dalintino turto, nutraukiant santuoką neturi.Šalys pareiškia, kad susitarimą dėl šioje sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto, jo teisinio režimo ir kompensacijos už jį dydžio pasiekė abipusių nuolaidų keliu ir dėl jo ginčo neliko.

Prievolės tretiesiems asmenims

2005-03-10 „Swedbank“ AB ir N. V. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kurios pagrindu buvo suteiktas 92 362,84 Eur dydžio kreditas. Už įsipareigojimų, pagal minėtą kredito sutartį, įvykdymą 2005- 03-10 laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) laidavo K. P.. Šios sutarties sudarymo dieną nesumokėto kredito likutis yra 25326 Eur. Šalys susitaria, kad šios sutarties 3.1. p. nurodyta kredito sutartimi prisiimtas kreditorinis įsipareigojimas, po šios sutarties sudarymo lieka solidarus.Pareiškėja įsipareigoja imtis visų veiksmų, kad modifikuoti kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir prievoles pagal šią sutartį paversti savo asmeninėmis prievolėmis.Šalys susitaria, kad N. V. neįgyvendinus šios sutarties 3.3. p. nurodytos sąlygos ir esant tokioms aplinkybėms, kad kreditorius išieškos iš K. P. pinigines lėšas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), N. V. įsipareigoja atlyginti visas K. P. turėtas išlaidas dėl minėtų kreditoriaus veiksmų.Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriams S. V. (B.) pagal 2013-04-03 paskolos sutartį 3000 litų (86,89 eurų) sumai, pagal 2013-10-15 paskolos sutartį 200 litų (57,92 eurų) sumai, 2014-03-29 2300 litų (666,13 eurų) sumai, F. R. pagal 2013-06-04 paskolos sutartį 2700 litų (781,97 eurų) sumai, pagal 2013-10-15 paskolos sutartį 2400 litų (695,09 eurų) sumai, B. B. pagal 2013-07-30 paskolos sutartį 5000 litų (1448,10 eurų) sumai, G. B. pagal 2013-09-16 paskolos sutartį 2500 litų (724,05 eurų) sumai, L. G. pagal 2013-11-19 paskolos sutartį 2920 litų (846,69 eurų) sumai, pagal 2013-11-22 paskolos sutartį 380 litų (110,05 eurų) sumai, V. P. pagal 2014-01-03 paskolos sutartį 3000 litų (868,86 eurų) sumai, pagal 2014-01-30 paskolos sutartį 2000 litų (579,24 eurų) sumai, D. V. pagal 2012-09-25 paskolos sutartį 1000 litų (289,62 eurų) sumai ir R. T. pagal 2014-05-05 paskolos sutartį 2610 litų (755,91 eurų) sumai lieka asmeninėmis N. V. prievolėmis.Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo, prievolė, kylanti AB „Citadele" 2007-10-24 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, lieka asmenine K. P. prievole.Pareiškėja įsipareigoja imtis visų veiksmų, kad modifikuoti laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir prievoles pagal šią sutartį paversti savo asmeninėmis prievolėmis, tokiu būdu panaikinant K. P. laidavimą už S. V. - B.Šalys susitaria, kad N. V. neįgyvendinus šios sutarties 3.7. p. nurodytos sąlygos ir esant tokioms aplinkybėms, kad kreditorius išieškos iš K. P. pinigines lėšas pagal laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), N. V. įsipareigoja atlyginti visas K. P. turėtas išlaidas dėl minėtų kreditoriaus veiksmų, tokiu būdu įgydama reikalavimo teisę į S. V. - B.Vadovaujantis LR CK 3.126 str. nuostatomis, kreditoriai yra informuoti apie N. V. ir K. P. santuokos nutraukimo bylą, išsiunčiant kreditoriams Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopijas.

Baigiamosios nuostatos.

Nuo šios Sutarties pasirašymo momento, šalys įsipareigoja netrukdyti viena kitai gyventi atskirą ir nepriklausomą nuo kitos šalies gyvenimą.Abi šalys pareiškia, kad ši Sutartis nepažeidžia jų teisių ir interesų, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms bei viešajai tvarkai, todėl prašo teismo patvirtinti šią Sutartį.Visos šalių pretenzijos dėl netinkamo Sutarties vykdymo, kitokie prašymai, pareiškimai pareiškiami raštu. Ginčai dėl šios Sutarties sprendžiami LR įstatymuose nustatyta tvarka.Sutartis įsigalioja teismui patvirtinus šią sutartį ir teismo sprendimui įsiteisėjus.Sutartis sudaryta trimis, vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną egzempliorių pateikiant Sutarties šalims ir teismui.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,19 Eur (devyniasdešimt devynis eurus ir 19 ct) ir pareiškėjos N. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 99,19 Eur (devyniasdešimt devynis eurus ir 19 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Grąžinti pareiškėjui K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio (sumokėto 2016-04-08 mokėjimo kvitu banke Swedbank AB).

Sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėGintautas KoriaginasIzolda Nėnienė