Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. skundą, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2020 m. gegužės 11 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad skolininko turtas areštuotas nuo 2005 m., per tą laiką skolininkas nei karto nebuvo atvykęs pasidomėti vykdomųjų bylų eiga, nevykdė savo, kaip skolininko pareigų. Nurodė, jog skolininkas nedirba nuo 2018 m., todėl jokios išskaitos iš jo darbo užmokesčio nebuvo vykdomos.

Suinteresuotas asmuo VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas atsiliepimo į skundą nepateikė, apie bylos nagrinėjimą informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 010/05/01607, 0010/05/02450, 0010/05/04620, 0010/05/05658, 0010/06/01394, 0010/06/05540, 0010/07/02134, pradėtos atitinkamai pagal 2005-01-19 nutarimą Nr. 3-1-3901 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2005-03-29 nutarimą Nr. 3-1-4294 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2005-08-17 nutarimą Nr. 3-1-5104 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2005-11-02 nutarimą Nr. 3-1-5505 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2005-12-18 nutarimą Nr. 18944 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2006-08-02 nutarimą Nr. 24916 dėl 2,9 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai; 2007-02-19 nutarimą Nr. 3-1-6675 dėl 5,79 Eur išieškojimo iš skolininko M. Š. išieškotojos viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ naudai. Pareiškėjas nesutinka su antstolio veiksmais ir nurodo, jog vykdomosios bylos vykdomos neteisėtai, nes yra pasibaigęs vykdymo senaties terminas bei iš pareiškėjo darbo užmokesčio išskaitomos per didelės sumos

Dėl vykdymo senaties vykdomojoje byloje, susijusioje su administracinių nusižengimų padarymu.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas.

Remiantis CPK 584 straipsnio 2 dalimi, institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje, reglamentuojančioje vykdymo procesą, įtvirtintas taisykles. CPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimo vykdymo senaties terminų, todėl nagrinėjamu atveju aktualus teisinis reguliavimas, numatytas kituose įstatymuose, kuriose reguliuojami administracinių baudų išieškojimo ir išieškojimo vykdymo klausimai.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANK) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK). Teismas nenustatė, kad skolininko vykdomosios bylos, susijusios su parskirta administracine bauda iki ANK įsigaliojimo, vykdymas patektų į Administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnio 2 ir 3 dalių apimtį, todėl byla šioje dalyje spręstina vadovaujantis ATPK nuostatomis, t. y. ginčo atveju teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Be to, ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, jog tokiu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pagal kurį taikytinas dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas, jeigu per tą laiką valdžios institucijos dėl nuobaudos įvykdymo neatliko jokių veiksmų. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nepraleistas vykdymo senaties terminas, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jeigu per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jeigu negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).

Šiuo atveju analizuojant vykdomąsias bylas nustatyta, kad vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnyje nustatyto 3 mėnesių termino. Šią aplinkybę patvirtina vykdomosios bylos užvedimo ir vykdomojo dokumento duomenys. Be to, vykdomojoje byloje, nepraleidžiant 2 metų senaties termino, buvo reguliariai atliekami vykdymo veiksmai. 2018 m. vasario 8 d. antstolio nurodymu iš pareiškėjo priverstinai nurašomos lėšos, tačiau nėra duomenų, jog skolininkas būtų dėjęs pastangas įvykdyti savo įsipareigojimus. Teismas taip pat sutinka su antstoliu, kad skolininkas vengė bendradarbiauti, nevykdė savo kaip skolininko pareigų, vykdomosiose bylose iš skolininko nepavyko išieškoti net dalies skolų, būdamas įkalinimo įstaigoje galėjo įsidarbinti ir taip sumažinti savo skolas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti skolininkas to nepadarė ir toliau vengė sumokėti jam paskirtas baudas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog vykdymo veiksmai turi būti nutraukti suėjus vykdymo senaties terminui, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis, nutraukti vykdomąsias bylas, nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl šioje dalyje atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Dėl vykdomų išskaitų iš darbo užmokesčio.

CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. Išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų nurodoma, kokius veiksmus privalo atlikti asmuo, kuriam pateikiamas patvarkymas. Patvarkyme dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų turi būti nurodoma išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai.

Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį reglamentuoja CPK 736 straipsnis, kuris numato, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaitoma 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 30 procentų. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.

Kasacinis teismas, aiškindamas išieškojimo iš kalinimo įstaigoje bausmę atliekančiam asmeniui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų pajamų išaiškino, jog CPK 668 straipsnio, reglamentuojančio išieškojimą iš turto, nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų atlikimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos duomenis, darytina išvada, jog antstolis teisėtai ir pagrįstai priėmė patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, jog antstolis būtų priėmęs patvarkymą ar įpareigojimą į Marijampolės pataisos namams areštuoti visas pareiškėjui priklausančias lėšas ar gaunamą darbo užmokestį, kuris neatitikų CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų dydžių. Pripažintina, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo ginčijamo patvarkymo panaikinti, tuo pačiu svarbu pažymėti, jog byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šiuo metu apskritai gautu pajamų iš darbo užmokesčio, kurias antstolis galėtų išskaityti, todėl skundas atmestinas ir šioje dalyje.

Pažymėtina, jog pareiškėjo tapatus skundas dėl vykdomų išskaitų iš darbo užmokesčio buvo teiktas ir anksčiau, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-4165-1067/2018, buvo atmestas kaip nepagrįstas. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų nenustatyta, jog nuo to laiko pareiškėjas būtų įsidarbinęs ar kitaip stengęsis sumažinti skolas.

Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo taikyti vykdomosiose bylose vykdymo senaties terminą, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo M. Š. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0010/05/02450; 0010/05/01607; 0010/07/02134; 0010/06/05540; 0010/06/01394; 0010/05/05658; 0010/05/04620 grąžinti antstoliui A. S.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdosmiesto rūmus.