Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini)teistas: 1) 1983-12-08 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 151 str. 1 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams; 2) 1986-05-14 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 147 str. 2 d., 146 str. 2 d., 151 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 3) 1990-12-27 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 3 d., 146 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams; 4) 1994-07-19 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1995-06-14 nutartimi paleistas lygtinai prieš 9 mėnesius 27 d.; 5) 1996-03-08 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 272 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu; 6) 2002-03-07 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 7) 2002-04-09 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su 600 Lt vertės konfiskavimu; 8) 2002-06-07 Molėtų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 3 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu; 9) 2002-09-05 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 3 metams su ½ turto konfiskavimu, Zarasų rajono apylinkės teismo 2003-05-29 nutartimi veikos perkvalifikuotos į BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 5 str., neatlikta bausmė sumažinta 1/6, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003-07-09 nutartimi paleistas lygtinai prieš 4 mėnesius 17 d.; 10) 2004-04-15 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 11) 2004-04-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 12) 2004-09-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams, Vilniaus apygardos teismo 2005-02-10 nuosprendžiu 2004-09-30 nuosprendis pakeistas ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005-05-26 nutartimi paleistas lygtinai prieš 7 mėn. 1 d., Širvintų rajono apylinkės teismo 2005-11-29 nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas; 13) 2005-12-28 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64 str. laisvės atėmimu 1 metams; 14) 2006-02-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams; 15) 2006-03-22 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-14 nutartimi nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 16) 2007-07-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 242 str., 64 str. laisvės atėmimu 6 mėnesiams 25 dienoms; 17) 2008-09-25 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, 2009-03-18 paleistas iš pataisos namų, atlikęs bausmę, 18) 2010-04-21 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 11 metų; 19) 2010-08-30 Vilniaus 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., skirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė; 2020-03-17 paleistas iš laisvės atėmimo vietos; 2020-09-10 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti 2010 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 7 (septynių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V. 2020-08-16, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini)kilus žodiniam konfliktui, du kartus įkando į nukentėjusiosios L. V. kairę ranką ir vieną kartą į smakro sritį, tada suėmęs abejomis savo rankomis nukentėjusiosios dešinę ranką, šią stipriai pasuko, tuo nukentėjusiajai L. V. sukėlė fizinį skausmą, o dėl dešiniojo žastikaulio skeveldrinio lūžio su dešinio stipininio nervo potraumine neuropatija, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl nusikalstamos veikos

Padarytos nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė tyčiniu smurtavimu, tokiu būdu padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį – žmoną. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis R. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkiam nusikaltimui (BK 11 str. 3 d.). Teistas, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio prasme yra laikomas recidyvistu (b. l. 93-105), administracine tvarka baustas (b. l. 110-112), vykdantis individualią veiklą (b. l. 113). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad teisiamas dvidešimtą kartą, kas rodo, kad jis sistemingai daro nusikalstamas veikas, nenori taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, į tai, kad nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, į atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, o jos dydis, mažesnis nei vidurkis numatytas už šio nusikaltimo padarymą (BK 61 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajai skirtina bausmė mažintina 1/3, kadangi buvo taikytas supaprastintas procesas, asmuo pripažino savo kaltę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bendrintina su 2010-08-30 Vilniaus 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020-08-16 22.13 val. iki 2020-08-17 val. ir nuo 2021-01-31 iki 2021-03-10 (b. l. 123, 138).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Nukentėjusioji L. V. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 3146,42 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 67-69). Ieškinyje nurodė, kad dėl neteisėtų kaltinamojo R. V. veiksmų jai buvo padaryta – 146,42 Eur turtinė žala, kurią pagrindžia prie ieškinio pridėtais kvitais. Taip pat jai padaryta neturtinė žalą – 3000 Eur, dėl fizinio skausmo sukėlimo. Dėl R. V. neteisėtai atliktų veiksmų, buvo stipriai pažeistas nervas, po ko ji negali pakelti dešinės rankos riešo. Dešinė ranka yra įtvare, tad visus darbus, kuriuos atlikdavo iki įvykio paprastai ir greitai, dabar labai sunku atlikti, reikalinga kitų pagalba. Ranką skauda iki šiol.

Šias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir teisiamajame posėdyje nurodydama, kad patyrė skausmą, dar ir šiandien skauda bei nevaldo dešinės rankos. Vartoja iki šiol vaistus. Jai nustatytas žastikaulio lūžis, atlikta operacija. Stacionare iš po operacijos išbuvo 4 dienas. Ji yra dešiniarankė, sužalota dešinė ranka, todėl sunku atlikti daugumą veiksmų, ranka dar ir dabar nėra atsistačiusi iki galo. Ranka įtvare prabuvo 5 mėn. Iki sužalojimo dirbo „(duomenys neskelbtini) pardavėja, darbas pagrinde yra rankomis, todėl šiuo metu vis dar yra nedarbingume. Lankėsi reabilitacijos centre, jau daugiau nei 6 mėn. yra nedarbingume.

Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur suma gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. V. veikdamas tyčia, stipriai pasukdamas dešinę ranką nukentėjusiajai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešiniojo žastikaulio skeveldrinio lūžio su dešinio stipininio nervo potraumine neuropatija.

Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų R. V. veiksmų, kurie nulėmė chirurginės operacijos būtinybę, nukentėjusioji patyrė didelį fizinį skausmą. Tačiau nukentėjusiajai atlikta operacija nebuvo itin sudėtinga, jos metu ji nepatyrė jokių komplikacijų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad dėl lūžio nukentėjusioji dar turės būti operuojama ar kaip nors kitaip gydoma ateityje. Nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų gyvenimo kokybę ateityje. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. V. nenaudojo jokių įrankių, galinčių sužaloti žmogų. Nukentėjusiajai vieną kartą buvo stipriai pasukta ranka. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, kritiškai įvertino savo poelgį, nurodė, kad gailisi. Todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 2 000 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, nes pateiktas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.

Siekiant užtikrinti pateiktą nukentėjusiosios L. V. civilinį ieškinį dėl 3146,42 Eur turtinės žalos atlyginimo, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Daiva Kaučikienė 2020-10-09 priėmė nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. V. nuosavybes teise priklausančius 3146,42 Eur, esančius jo asmeninėse banko sąskaitose AB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), leidžiant disponuoti abejose sąskaitose po 607 Eur kiekvieną mėnesį (b. l. 158). Kadangi pateiktas civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra mažintinas ir paliktinas iki visiško pateikto civilinio ieškinio atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti jai bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti R. V. sumažintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2010-08-30 Vilniaus 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę R. V. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi R. V. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020-08-16 22.13 val. iki 2020-08-17 16.00 val. ir nuo 2021-01-31 iki 2021-03-10.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021-03-10.

Kaltinamajam R. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą taikyti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios L. V. civilinį ieškinį dėl 146,42 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilna apimtimi, priteisiant šią sumą iš R. V..

Nukentėjusiosios L. V. pateiktą civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlygino tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. V. nukentėjusiajai 2 000 (du tūkstančius) Eur.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. V. nuosavybes teise priklausančias pinigines lėšas – 3146,42 Eur, esančias AB „(duomenys neskelbtini)sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 2146,42 Eur, leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 607 Eur suma ir palikti iki visiško nukentėjusiosios civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus .