- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-1542-163/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00964-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- R. R.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-06-12 nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti rašytinius įrodymus, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu Anglijoje ir kad atsakovas draudžia ieškovei bendrauti su vaikais, taip pat primokėti 144 Lt trūkstamą žyminį mokestį.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-07-09 nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir jį grąžino. Nurodė, kad ieškovės pateiktos sąskaitos ir pavedimai neįrodo, jog vaikai su tėvu gyvena Anglijoje, įrodymų, kad atsakovas draudžia ieškovei bendrauti su vaikais, ieškovė nepateikė, todėl padarė išvadą, jog ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino visų nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų ir teismas neturi galimybių toliau rengtis bylos nagrinėjimui civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Ieškovė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismui pareikštas ieškinys yra aiškus, jame nurodytas pagrindas bei jo ribos, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Nei CPK, nei CK nuostatos nereikalauja iš ieškovo pateikiant reikalavimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo su ieškiniu pateikti įrodymus, su kuo konkrečiai vaikai gyvena ir kad dėl bendravimo tvarkos tarp tėvų yra ginčas. Teismo nurodyti ieškinio trūkumai gali būti ištaisyti pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, todėl negali būti vertinami kaip kliūtis priimti ieškinį. Mano, kad teismas nesudarė galimybės apginti pažeidžiamas vaikų teises matytis ir bendrauti su motina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2013-07-09 nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino, konstatavęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina LR Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo metu nustatė, kad ieškovės pateiktos sąskaitos ir pavedimai neįrodo, jog vaikai su tėvu gyvena Anglijoje, įrodymų, kad atsakovas draudžia ieškovei bendrauti su vaikais, nepateikta, todėl įpareigojo ieškovę ištaisyti šiuos ieškinio trūkumus. Ieškovei per teismo nustatytą terminą neištaisius trūkumų teismas sprendė, kad neturės galimybių toliau rengtis bylos nagrinėjimui civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir ieškinį atsisakė priimti. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.
Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Taigi teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).
Pažymėtina, kad civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių taikoma CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas gali įvertinti tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir nepriimti ieškinio. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, neturėjo jokio pagrindo iš ieškovės reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų nepakankamumo klausimas gali būti sprendžiamas parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.), o ne ieškinio priėmimo metu. Todėl yra įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį, išreikalauti reikiamus bylos nagrinėjimui dokumentus ir pan. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas teismui, priėmus procesinį dokumentą nagrinėti, numato galimybę prireikus tikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 str. 1 p. ir 5 p.) bei atlikti kitus veiksmus, kurie, teismo manymu, reikalingi tinkamai išnagrinėti bylą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo pateikti duomenis, kurie susiję su reikalavimo pagrįstumu, o jų nepateikus ieškovės ieškinį laikė nepaduodu ir grąžino jį, tokiu būdu nepagrįstai suvaržė ieškovės teises kuo greičiau apginti vaikų teises ir interesus. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad byla yra šeimos ir teismas turi būti aktyvus, siekdamas apsaugoti šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, bei savo iniciatyva rinkti įrodymus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 376 str.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl priimta nutartis naikintina dėl joje padarytų proceso teisės normų pažeidimų, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-09 nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.