- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- e2-17653-752/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00453-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Agurkienė
- Ieškovas
- D I
- Atsakovas
- G. B., A. B.
- Trečiasis asmuo
- notarė V
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D I. B., atstovaujamos globėjo E. B., ieškinį atsakovams G. B. ir A. B., atstovaujamiems įstatyminių atstovų D. B. ir D. P., dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo notarė V. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovai G. B. ir A. B., atstovaujami įstatyminių atstovų D. B. ir D. P. (toliau – atsakovai) pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą už akių ir ieškovės D I. B., atstovaujamos globėjo E. B. (toliau – ieškovė) ieškinį atmesti, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-3849-962/2020 išduotus vykdomuosius dokumentus.
1.1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiomis: 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė padovanojo G. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – grąžintini turtą ieškovės nuosavybėn; 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovė padovanojo A. B. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), grąžintini ieškovės nuosavybėn. Atsakovų įstatyminiams atstovams D. B. ir D. P. (toliau – įstatyminiai atstovai) ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo per 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo įteikti 2020 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta tvarka – D. B. asmeniškai, D. P. adresuotus dokumentus įteikiant D. B.. Atsiliepimas į ieškinį nustatytu terminu nebuvo gautas, teismas, esant ieškovės prašymui, priėmė byloje sprendimą už akių.
Atsiliepimas
1.2. Atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad ieškovės valia savo nekilnojamąjį turtą padalinti vaikams E. B. ir D. B. buvo susiformavusi seniai ir nesikeitė iki tol, kol ji persikėlė gyventi pas E. B., kuris darė motinai įtaką. Ieškovė po įvykusio smegenų kraujotakos sutrikimo (2015-10-10) iki pat 2015-11-13 gyveno viena, buvo mąstanti, nuovoki ir protaujanti. Turėjo fizinių-judėjimo problemų, tačiau niekada nebuvo taip, kad ji buvo nenuovoki ir nesuprantanti savo veiksmų reikšmės. 2015 m. gruodžio 7 d., po keturių dienų po ginčijamų sandorių sudarymo, ieškovė buvo konsultuota psichiatro. Psichiatrė nustatė, jog D. I. B. apžiūros metu yra pilnai teisingai orientuota laike ir vietoje, yra pažemintos nuotaikos, labilių emocijų, sunkiai koncentruoja dėmesį, jos mąstymui būdingas lėtumas, klampumas. Kartotinės psichiatrinės apžiūros metu 2016-01-08 gydytoja psichiatrė akcentavo D. L B psichikos būsenos pagerėjimą (sumažėjo nerimas, įtampa), jokių orientacijos sutrikimų erdvėje, laike, savyje nenustatė. Po keturių mėnesių 2016-04-06 nustatytas MMSL - 9 balai, sunkus kognityvinis sutrikimas, verčia abejoti ekspertizės rezultatais. VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“, teismo psichiatras ekspertas, dr. K. D., atlikęs pateiktų duomenų įvertinimą, pateikė 2016-11-08 Specialisto išvadą, kurioje įvertinus visus pateiktus bylos medžiagą sudarančius duomenis, daroma išvada, kad „D I. B., sudarydama 2015-12-03 Dovanojimo sutartį, galėjo suprasti savo veiksmu reikšmę ir juos valdyti“. Ekspertas išvadoje labai išsamiai įvertino ieškovės medicininius duomenis būtent ginčui aktualiu laikotarpiu, kuomet buvo sudaryta 2015-12-03 Dovanojimo sutartis. Specialisto išvadoje nurodoma, vertinant laikotarpį nuo 2015-10-10 iki 2016-04-06, kuomet pirmą kartą buvo diagnozuota kraujagyslinė demencija, t.y. praėjus 5 mėnesiams po sandorio sudarymo, manytina, kad 5 mėnesių laikotarpis yra gan ilgas laiko tarpas, per kurį ankstyvajame poinsultiniame periode (šis periodas paprastai trunka 6 mėnesius) galėjo gan reikšmingai pablogėti jos fizinė ir psichikos būsena. Nustačius pradinius demencijos požymius, paprastai asmuo dar pajėgia savarankiškai spręsti savo finansinius, teisinius, asmeninius ir profesinius reikalus. Atlikta pateiktos medžiagos analizė leidžia pagrįstai teigti, kad D.I. B. medicininėje dokumentacijoje dovanojimo sutarties sudarymo momentu (2015-12-03) nėra išsamių ir įtikinamų, kliniškai pagristų duomenų bei psichodiagnostinių tyrimų rezultatų, kurie galėtų patvirtinti jai tuo metu buvusius stabiliai išreikštus psichikos sutrikimų simptomus bei vidutinio ar sunkaus laipsnio pažinimo funkcijų (kognityvinių) defektą. Atsakovai teigia, kad reikšmingos ir tos aplinkybės, kad po persirgto insulto D.I. B. sugebėjo sudaryti du sandorius (2015-11-26 ir 2015-12-03) ir notarei abiejų sandorių metu nekilo abejonių dėl jos psichikos būsenos pilnavertiškumo. Vertinant D.I. B. 2015-12-03 sprendimo sudaryti dovanojimo sutartį motyvus, galima teigti, kad šio sandorio sudarymas nebuvo spontaninis, neapgalvotas veiksmo aktas, jo turinys atitiko D. B. ankstesnius siekius ir ketinimus, buvo pagrįstas adekvačiomis prielaidomis. Nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D.I. B. dovanojimo sutarties sudarymo metu turėjo stabiliai išreikštus psichikos sutrikimus, todėl galima teigti, kad D.I. B., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, galėjo suvokti dovanojimo sutarties turinį, jo esmę, išreikšti savo tikrąją valią, t.y. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Iš Specialisto išvados aišku, kad ieškovė Psichikos sveikatos centre buvo apžiūrėta praėjus 4 dienoms po ginčijamo sandorio sudarymo, apžiūrą atlikusi psichiatrė medicininėje kortelėje padarė įrašus, kad ieškovė yra pilnai orientuota laike ir vietoje. Psichiatrei nesukėlė abejonių ieškovės gebėjimas mąstyti, komunikuoti, perteikti savo mintis bei veiksmus. Medicininiuose įrašuose 2016 m. sausio mėnesį netgi fiksuojamas ieškovės būklės pagerėjimas, o ieškovės sveikatos būklės pablogėjimas nustatomas tik 2016-04-06, t.y. praėjus daugiau 4 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo. Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė, sudarydama ginčijamą sandorį, savo vardą, pavardę parašė įskaitomai, taisyklingos, nedeformuotos konfigūracijos raidėmis, tvirtu, tiesiu raidžių štrichu. Tokia rašyba taip pat patvirtina, kad sudalydama sandorius, D. I. B. neturėjo išreikštų kognityvinių sutrikimų.
1.3. Taip pat, teigė, kad 2017 m. gegužės 8 d. - rugsėjo 15 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės ribos buvo ženkliai išplėstos, kadangi buvo siekiama išsiaiškinti ir ieškovės būklę ieškinio pasirašymo dieną. Silpnaprotystė ieškovei buvo diagnozuota tik teismo ekspertizės metu, atliekant papildomus ekspertizės metu aktualius asmens sveikatos patikrinimus. Pagal ekspertizės medžiagą matyti, kad ieškovė buvo atvežta į Klaipėdą, kur buvo klausinėjama apie sandorių sudarymo aplinkybes bei kitus asmeninius įvykius. Jos sveikatos būklė matoma ženkliai prastesnė. Tačiau ekspertizė atlikta praėjus 19 mėnesių nuo ieškovę ištikusio insulto. Suprantama, kad senyvo amžiaus žmogui, sveikatos būklė per tokį laikotarpį galėjo itin pasikeisti. Tačiau ekspertizės atlikimo metu nustatyta ieškovės būklė - silpnaprotystė negali būti siejama su dovanojimo sutarties sudarymo momentu.
1.4. Ieškinyje nurodytos aplinkybės daugeliu atveju nurodomos jas iškraipant, bandant sudaryti įspūdį, kad ieškovė ginčijamus 2015 m. gruodžio 3 d. sandorius sudarė nesuprasdama savo veiksmų esmės ar negalėdama jų valdyti. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad dovanojimo sutarties metu, net jei ir būtu buvę pirmieji demencijos požymiai, ieškovė buvo pajėgi savarankiškai spręsti savo finansinius, teisinius, asmeninius reikalus.
2. Nagrinėjamu atveju atsakovai įrodinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat šio straipsnio 2 punkte numatytą aplinkybę – byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovai ir jų atstovai nėra pasyvūs, šiuo metu atsakovai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, teikti procesinius dokumentus ir / ar greitai pasirinkti atstovą dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje ir pasaulyje yra sudėtinga. Teismo sprendime už akių nebuvo ištirtos visos aplinkybės, o tik ieškovės atstovo pateiktos tendencingos ir tik jam naudingos aplinkybės. Ieškovės psichinė būklė ginčijamų sandorių sudarymo metu nekėlė jokių įtarimų notarei, o vėliau ir psichiatrei. Duomenų, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovė sirgo psichine liga, nėra. Praėjus kelioms dienoms po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovė buvo konsultuota psichiatro, apžiūros metu nustatyta, kad ji yra pilnai orientuota laike ir vietoje, kartotinės apžiūros metu akcentuotas ieškovės psichikos būsenos pagerėjimas. 2016 m. lapkričio 8 d. Specialisto išvadoje nurodoma, kad ieškovė, sudarydama 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartį, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, nėra išsamių ir įtikinamų, kliniškai pagrįstų duomenų, kurie galėtų patvirtinti ieškovei tuo metu buvusius stabiliai išreikštus psichikos sutrikimų simptomus. Sandorio sudarymas nebuvo spontaniškas, jo turinys atitiko ankstesnius ieškovės siekius ir ketinimus. Ieškovės būklės pablogėjimas nustatytas tik praėjus keturiems mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo. Silpnaprotystė ieškovei diagnozuota tik ankstesniame teisminiame procese skirtos teismo ekspertizės metu, ši ieškovės būklė negali būti siejama su dovanojimo sutarties sudarymo momentu. 2017 m. gegužės 8 d. Ekspertizės aktas, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą už akių, laikytinas neišsamiu dokumentu. Dovanojimo sutarčių sudarymo metu, net jei ir būtų buvę pirmieji demencijos požymiai, ieškovė buvo pajėgi savarankiškai spręsti savo finansinius, teisinius, asmeninius reikalus. Nei gydytojai, nei sandorius tvirtinusi notarė nenustatė, kad ieškovė yra psichiškai nesveika, ieškovė turėjo ligų, tačiau buvo sąmoninga. Ieškovė teisme nagrinėjant bylą dėl kito sandorio nuginčijimo buvo apklausiama 2016 m. lapkričio 14 d., apklausos metu ji sugebėjo išreikšti tikrąją valią nurodydama, kad nenorėjo nuskriausti nei vieno anūko, todėl dovanojimo sutartimis padalijo jiems turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad byloje priimtas sprendimas už akių negali būti laikomas teisingu ir teisėtu.
Atsiliepimas
2.1. Ieškovė atsiliepimu prašo teismo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmesti. Pažymi, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra deklaratyvaus pobūdžio, juo siekiama vilkinti procesą ir atitolinti neveiksniu pripažinto asmens teisių ir interesų užtikrinimą visuomeniniame bei socialiniame gyvenime. Atsakovai nenurodo, kokios priežastys lėmė jų pasyvumą bylos nagrinėjimo teisme metu. Aplinkybė, jog atsakovai ir jų atstovai gyvena užsienio valstybėje negali pateisinti jų pasyvumo procese, be to, atsakovų įstatyminiai atstovai ieškinio pateikimo teismui ir procesinių dokumentų siuntimo jiems metu buvo aktyvūs kituose teisminiuose procesuose.
2.2. Atsakovai nepateikė įrodymų ir jais nepagrindė priimto sprendimo už akių neteisėtumą bei nepagrįstumo. Atsakovų pateikti duomenys negali būti laikomi patikimais įrodymais, paneigiančiais sprendime už akių nurodytas aplinkybes, nes grindžiami tik subjektyviais ir formaliais pasvarstymais. Prie pareiškimo pateikta specialisto išvada surašyta pagal atsakovų prašymą, todėl toks dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu.
Motyvuojamoji dalis
2.3. Atsakovų prašymas panaikinti byloje išduotus vykdomuosius raštus yra nesavalaikis ir galėtų būti tenkinamas tik po to, jei byloje atsakovams būtų priimtas palankus galutinis procesinis sprendimas.
3. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paskirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (CPK 288 straipsnio 2 dalis). Apie pareiškimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).
Teismas konstatuo ja:
pareiškimas atmestinas.
II. Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų
4. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, viena iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016). CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
Dėl procesinio dokumento nepateikimo
5. Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).
5.1. Iš bylos duomenų matyti, kad teismo procesiniai dokumentai (ieškinio patvirtinta kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) atsakovų G. B. ir A. B. (toliau – atsakovai) įstatyminiams atstovams D. B. ir D. P. (toliau – įstatyminiai atstovai) ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo per 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo įteikti 2020 m. kovo 27 d. CPK 123 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta tvarka – D. B. asmeniškai, D. P. adresuotus dokumentus įteikiant D. B.. Per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimai į ieškinį nepateikti. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovai ir jų atstovai nurodo, kad nėra pasyvūs, šiuo metu atsakovai gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, teikti procesinius dokumentus ir / ar greitai pasirinkti atstovą dėl susiklosčiusios situacijos Lietuvoje ir pasaulyje yra sudėtinga.
5.2. Iš elektroninės civilinės bylos Nr. e2-3849-962/2020 duomenų matyti, kad atsakovų atstovas D. B. 2020 m. kovo 25 d. susisiekęs telefonu, patvirtino, kad atsakovams skirtus procesinius dokumentus galima siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šiuo adresu siųsti dokumentai nepilnamečių atsakovų atstovams įteikti 2020 m. kovo 27 d. Atsakovams nepateikus atsiliepimo į ieškinį, esant ieškovės prašymui, sprendimas už akių priimtas 2020 m. balandžio 27 d. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovų įstatyminiai atstovai ieškinio pateikimo teismui ir procesinių dokumentų siuntimo jiems metu buvo aktyvūs kituose teisminiuose procesuose (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. S2-9568-955/2020, Nr. S2-9569-528/2020, Kauno apygardos teismo civilinės bylos e2A-129-638/2020, e2A-5-390/2021).
5.3. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismui nenurodė procesinio dokumento nepateikimo priežasčių, neprašė pratęsti nustatyto termino (CPK 77 straipsnis) ar atnaujinti praleistą terminą (CPK 78 straipsnis). Vertinant aplinkybę, kad atsakovai teisminiuose procesuose dalyvauja ne pirmą kartą, spręstina, kad atsakovams neabejotinai buvo žinomos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovų elgesys procese buvo pasyvus, atsiliepimas į ieškinį nepateiktas be pateisinamų priežasčių, todėl, esant ieškovės prašymui teismas priėmė sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
Dėl pareiškime nurodytų įrodymų įtakos priimti sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
6. Teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra svarbi kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią atsakovas turi įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012). Sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu, t. y. su CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta būtina pirma sąlyga – pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015). Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
6.1. Nagrinėjamu atveju priimant sprendimą už akių nustatyta, kad byloje su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo sveikatos problemų. Kaip nurodyta 2017 m. gegužės 8 – rugsėjo 15 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPK-123/2017, ieškovei, dėl 2015 m. spalio 10 d. patirto smegenų infarkto, ginčijamų sandorių sudarymo metu „dėl pažintinių funkcijų sutrikimo po persirgto galvos smegenų insulto, įgytos silpnaprotystės reiškinių buvo prieinamas tik formalios sandorio pusės supratimas, apimantis išorinių juridiškai reikšmingo įvykio aplinkybių apibūdinimą, kad buvo atliekami tam tikri juridiniai veiksmai“.
6.2. Sprendimu už akių tenkinant ieškinį, ieškovės ir atsakovų 2015 m. gruodžio 3 d. sudarytos nekilnojamojo turto dovanojimo sutartys pripažintos negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. kaip sudarytos fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
6.3. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovai nurodo, kad teismas vadovavosi tik ieškovės atstovo pateiktais įrodymais. Ieškovės psichinė būklė ginčijamų sandorių sudarymo metu nekėlė jokių įtarimų notarei, o vėliau ir psichiatrei. 2017 m. gegužės 8 d. Ekspertizės aktas, kuriuo teismas rėmėsi priimdamas sprendimą už akių, laikytinas neišsamiu dokumentu. VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“, teismo psichiatras ekspertas dr. K. D., atlikęs pateiktų duomenų įvertinimą, pateikė 2016 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadą, kurioje įvertinus visus pateiktus bylos medžiagą sudarančius duomenis, daroma išvada, kad „D I. B., sudarydama 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartį galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti“. Ekspertas K. D. specialisto išvadoje labai išsamiai įvertino ieškovės medicininius duomenis būtent ginčui aktualiu laikotarpiu, kuomet buvo sudaryta 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartis. Specialisto išvada neprieštarauja ir kitiems byloje esantiems įrodymams. Dovanojimo sutarčių sudarymo metu, net jei ir būtų buvę pirmieji demencijos požymiai, ieškovė buvo pajėgi savarankiškai spręsti savo finansinius, teisinius, asmeninius reikalus.
6.4. 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi tenkinant atsakovų prašymą byla buvo sustabdyta dėl Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-570-390/2020 paskirtos ekspertizės. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog yra akivaizdus prieštaravimas tarp kelių byloje atliktų ekspertizių išvadų, paskyrė byloje pakartotinę stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje dalyvauja tos pačios šalys, ginčo dalyku yra 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu D. I. B. padovanojo G. B. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartyje konstatuota, kad nurodyto procesinio veiksmo rezultatas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
6.5. CPK 179 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-5-390/2021 (ankstesnis bylos Nr. e2A-570-390/2020) buvo atlikta pakartotinė stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. 2020 m. gruodžio 9 d. – gruodžio 31 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 82TPK-15/2020 nurodyta, kad D I. B. 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu bei vėlesniu laikotarpiu sirgo įgyta silpnaprotyste – subkortikine kraujagysline demencija, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo veiksmų pasekmių.
6.6. Atsakovai nurodo, jų manymu bylai reikšmingas aplinkybes, kurios, jų nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadą ir pateikia 2016 m. lapkričio 8 d. specialisto išvadą. Teismo psichiatro eksperto K. D. išvadoje konstatuota, kad pagal pateiktus specialistui duomenis galima daryti išvadą, jog D I. B. sudarydama 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartį, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
7. Vertindamas atsakovų pateiktos 2016 m. lapkričio 8 d. specialisto išvados reikšmingumą nagrinėjant atsakovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. B. apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2-2219-877/2019, iškeltoje pagal ieškovės D I. B. ieškinį atsakovei G. B., atstovaujamai atstovų pagal įstatymą D. B. ir D. P., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje notarė V. J. (civilinė byla Nr. e2A-5-390/2021), dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys ir pripažinta negaliojančia 2015 m. gruodžio 3 d. dovanojimo sutartis, kurios pagrindu D I. B. padovanojo G. B. butą su rūsiu, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir taikyta restitucija – butas su rūsiu grąžintas D I. B. nuosavybėn.
8. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, 2020m. rugpjūčio 24 d. nutartimi buvo paskirta pakartotinė stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir pavesta ekspertams atsakyti į klausimą: ar D I. B. 2015-12-03 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti? Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveiktos Apsaugos ministerijos Respublikinis teismo psichiatrijos skyrius, 2020 m. gruodžio 9d. - gruodžio 31 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos stacionarinės pakartotinės ekspertizės aktu Nr. 82TPK-15/2020 įvertindamas ieškovės psichikos sveikatos būseną, konstatavo, jog D. I. B. 2015 m. gruodžio 15 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo metu bei vėlesniu laikotarpiu sirgo įgyta silpnaprotyste - subkortikine kraujagysline demencija (F 01.2) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo teisingai ir adekvačiai numatyti savo veiksmų pasekmių.
9. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nurodytoje byloje, įvertinęs byloje esančius duomenis, bei atliktos pakartotinės stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto išvadas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį patenkino ir ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu CK 1. 89 straipsnio pagrindu, kadangi sudarant sandorį D I. B. buvo tokios būsenos, kai ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
10. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas tarp tų pačių šalių, dėl tuo pačiu metu sudaryto sandorio. Nurodytoje Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-5-390/2021 byloje buvo ištirtos ir įvertintos visos aplinkybės bei įrodymai, kurie buvo atsakovų nurodyti ir šioje byloje, teikiant prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Todėl Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-5-390/2021 priimtas procesinis sprendimas turi prejudicinę reikšmę ir šioje byloje, nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
11. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovų nurodytos aplinkybės bei pateikta specialisto išvada nepaneigia ieškinyje nurodytų ir sprendime už akių nustatytų aplinkybių ir negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
2.
3. Byloje priimtas sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, įsiteisėjusio procesinio sprendimo pagrindu 2020 m. birželio 5 d. išduoti vykdomieji raštai. Netenkinus pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovų prašymai panaikinti vykdomuosius raštus nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsniu, 288 straipsniu, 290–292 straipsniais,
nutaria:
pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.