Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1458-634/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-19Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-08-26Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-08Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-08Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-01-14Kauno apygardos teismas
  6. ApeliacijaNutartis · 2014-05-27Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2014-08-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-08
Bylos Nr.
1S-1458-634/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-2-00010-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Kaltinamasis
E. M.
Advokatai
Ramūnas Gudašius
Byla Nr. 1S-1458-634/2013
Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00010-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.2.12.; 2.12.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, kaltinamajam E. M., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo E. M. turtui – 83, 77 eurams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. M. kaltinamas dėl atviro svetimo, nukentėjusiajai L. K. priklausančio turto, pagrobimo, tai yra pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 str. 2 d., bei dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios L. K. pareikštą civilinį ieškinį 20 710 Lt sumai, kaltinamojo E. M. turtui – 83,77 eurams, paimtiems kaltinamojo kratos metu ir saugomiems Kauno tardymo izoliatoriuje, taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas iki byla bus išnagrinėta teisiamajame posėdyje, bet ne ilgiau nei šešiems mėnesiams.

Kaltinamasis E. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – įpareigoti Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją bandytus nusavinti kaltinamojo E. M. teisėtai uždirbtus 83,77 eurus grąžinti, juos pervedant į kaltinamojo asmeninę sąskaitą. Skunde nurodo, kad pinigai nusavinti nepagrįstai, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 151 str. nuostatomis, laikinas nuosavybės teisių apiribojimas gali būti skiriamas tik asmenims, kurie nusikalstamu būdu gavo ar įgijo turtą, o E. M. nusavintus 83,77 eurus įgijo teisėtai, kaip sąžiningu darbu uždirbtą atlyginimą, todėl toks nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Skundžiama nutartimi buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 13 p. ir 14 p. nuostatos, kuriose nurodyta, kad iš suimtųjų paimtus pinigus per 24 val. privaloma atiduoti į buhalterinės apskaitos skyrių, iš ten – pervesti į suimtojo asmeninę sąskaitą, bei Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 8 str. 5 d. įtvirtinti reikalavimai iš suimtojo paimtus pinigus pervesti į jo asmeninę sąskaitą. Skunde pabrėžiama ir tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo neteisėtai ir nepagrįstai išduotas Europos arešto orderis bei taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Skundo autoriaus nuomone, viso proceso metu yra nuolatos pažeidžiamos kaltinamojo, kaip nepilnamečio asmens teisės, prokuroras ir teismas, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, neteisėtai pripažino jį kaltu, nors byla dar net nebuvo nagrinėjama. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad pati nukentėjusioji yra žinoma aferistė, kaltinama sukčiavimu, kyšio davimu ir kt., neatsižvelgė ir į tai, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusioji yra kaltinamoji ir jai yra pareikštas 50 000 Lt civilinis ieškinys.

Teismo posėdyje kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė skundą jame išdėstytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis yra teisėta - laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo E. M. turtui pritaikytas pagrįstai, esant įstatymo numatytam pagrindui.

Procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikymo procesą numato BPK 151 str. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui, arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Taigi ši norma nustato, kad civiliniam ieškiniui užtikrinti gali būti taikomas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas į bet kokį kaltinamojo turtą (priešingai, nei klaidingai nurodoma skunde), taip pat ir į kitą, kaltinamajam nepriklausantį turtą, jei toks turtas yra įgytas nusikalstamu būdu arba turi konfiskuotino turto pagal BK 72³ straipsnį požymius.

Be to, BPK 116 straipsnyje nustatyta, kad proceso metu teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti kaltinamajam arba už kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį. Bylos medžiaga patvirtina, kad nukentėjusiosioji L. K. pareiškė 20710 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo, kaltinimai šio nusikaltimo padarymu pareikšti kaltinamajam E. M., todėl akivaizdžiai yra materialusis kaltinamojo laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas. Tokiu būdu, suradus kaltinamojo turtą, teismas ne tik galėjo, bet pagal įstatymą ir privalėjo taikyti šiam turtui laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą.

Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju, E. M. nuosavybės teisė į 83,77 eurus buvo laikinai apribotos, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, o ne dėl to, kad minėtas lėšas kaltinamasis būtų įgijęs nusikalstamu būdu. Šių prievartos priemonių taikymo klausimas iš esmės bus išspręstas bylos nagrinėjimo teisme metu, sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo - taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, klausimas dėl kaltinamojo kaltės nėra sprendžiamas, todėl skundo argumentai dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimų nepagrįsti. Kiti skundo argumentai dėl Europos arešto orderio ir suėmimo paskyrimo neteisėtumo bei kitų baudžiamųjų bylų nukentėjusiosios atžvilgiu nenagrinėjami kaip nesusiję su kaltinamajam pritaikytos procesinės prievartos teisėtumo ir pagrįstumo svarstymu.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad E. M. nuosavybės teisė laikinai apribota pagrįstai ir teisėtai, nepažeidžiant BPK 116 str. ir 151 str. reikalavimų. Tenkinti E. M. skundą bei panaikinti apylinkės teismo priimtą nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kaltinamojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis