Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nusprendžiu E. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2009-06-29 iki 2009-07-01 bei nuo 2013-08-01 iki 2014-01-28.

Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi apelianto skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendį.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartimi nuteistojo prašymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, žemesnės instancijos teismas nenagrinėja klausimų, kurie yra apeliacinio skundo dalykas.

Nuteistasis E. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl jo priimti naują sprendimą.

Teismas pažeidė BPK 51 str. 1 d. 1 p. reikalavimus, nes posėdyje, kuriame buvo pateikti akivaizdūs nuteistojo padėtį bloginantys pagrindai, privalėjo dalyvauti gynėjas, tačiau jis nebuvo kviestas.

BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys, tačiau teisėja Ž. Bliūdžiuvienė už nepadarytą nusikaltimą, primenantį būtinąją gintį, kuria nebuvo padaryta žala, susitaikius su „nukentėjusiuoju“ ir jam keletą kartų raštu prašant nutraukti bylą, skyrė E. M. dvi neteisėtas bausmes, kurios abi prieštarauja BK 87 str. 1 d., sąžiningumo, teisingumo principams vien todėl, kad buvo paviešinti jos nuolatiniai kyšio reikalavimai, neva už suėmimo panaikinimą. Be to, nutartyje nurodyta, kad jo skundimo terminas yra 5 dienos, tačiau BPK 364 str. 3 d. nurodo, kad apskundimo terminas yra 7 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.

Nuteistasis E. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę – 18 mėnesių laisvės apribojimą. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga, sutinka su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistojo 2014 m. liepos 3 d. prašyme išsakyti reikalavimai nėra priskiriami pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Nuteistasis neteisingai aiškina BPK 362 str. 4 d., 361 str., normų turinį, tvirtindamas, kad paskirtos bausmės panaikinimas yra susijęs su nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų išsprendimu. Šios normos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai nuosprendžio vykdymo metu kylančios abejonės, neišspręsti klausimai juos išsprendus, nekeičia nuosprendžio esmės. Apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės, jos trukmės keitimas, nėra susijęs su nuosprendžio vykdymo metu kilusių abejonių ir neaiškumų išsprendimu. Individualizuotos bausmės paskyrimas yra viena pagrindinių ir esminių apkaltinamojo nuosprendžio sudėtinių dalių, todėl jos keitimas ar naikinimas reikštų viso nuosprendžio peržiūrėjimą, o tai jau nėra pirmosios instancijos teismo kompetencija. Įstatymas nesuteikia teisės pačiam teismui peržiūrėti ir pakeisti savo priimto nuosprendžio, tai gali padaryti tik apeliacinės instancijos teismas. BPK 328 str. 2 punkte numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Taigi, bausmės keitimas yra vienas iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų.

Pastebėtina, kad E. M. 2014 m. sausio 28 d. nuosprendį skundė apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi skundą atmetė, taigi Kauno apylinkės teismo priimtas nuosprendis įsiteisėjo ir yra galiojantis visa apimtimi. O įsiteisėjusių teismo sprendimų nė viena kita institucija, taip ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismas, neturi procesinės teisės revizuoti, vertinti jame padarytų išvadų pagrįstumo bei reikalauti pirmos instancijos teisėjo atsiskaityti dėl priimto sprendimo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, griežtai reglamentuota procesine tvarka.

Atkreipiamas pareiškėjo dėmesys, kad baudžiamojo proceso kodeksas baudžiamųjų bylų nagrinėjimui nustato trijų pakopų teismų sistemą. Todėl įsiteisėjusį teismo nuosprendį esant atitinkamoms procesinėms sąlygoms, teisės taikymo prasme gali patikrinti kasacinės instancijos teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jeigu nuteistasis įsitikinęs, jog yra BPK 369 str. numatyti pagrindai ir nepraleistas BPK 370 str. 1 d. nustatytas terminas.

Nuteistasis taip pat nurodo, jog į jo prašymo nagrinėjimą pirmosios instancijos teismo posėdyje privalėjo būti iškviestas gynėjas. Tačiau pastebėtina, kad BPK 362 str. 1 d., kuriuo vadovavosi nuteistasis savo prašyme panaikinti laisvės apribojimą, numato, kad surengus teismo posėdį, jame dalyvauja prokuroras, o kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, privalo šaukti ir nuteistąjį, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nestabdo. Prašymo, teikimo padavimas bloginančiais pagrindais reiškia, kad nuteistojo atžvilgiu suinteresuotas asmuo siekia pabloginti, apsunkinti nuteistojo padėtį, priimti jam nepalankų teismo sprendimą, tačiau šiuo atveju prašymą padavė pats nuteistasis, siekdamas savo padėties palengvinimo- laisvės apribojimo bausmės sutrumpinimo. Lietuvos Respublikos BPK 362¹ straipsnis, kuriuo vadovaujasi nuteistasis, neįpareigoja į teismo posėdį, jeigu jis rengiamas, kviesti gynėją. Šio straipsnio trečioje dalyje numatyta, kad posėdyje dalyvauja prokuroras bei šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas, tačiau jų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Nuteistasis prašymo kviesti gynėją nebuvo pareiškęs. Darytina išvada, kad apylinkės teismas nekviesdamas į E. M. prašymo nagrinėjimą gynėjo įstatymų nepažeidė.

Sutiktina su nuteistuoju, kad žemesnės instancijos teismas nurodydamas 2014 m. liepos 18 d. apskundimo terminą, klaidingai nurodė jog nutartis skundžiama per penkias dienas nuo jos priėmimo, kadangi BPK 364 str. 3 d. numatyta, jog skundas dėl apylinkės teismo nutarties paduodamas apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos. Tačiau dėl šios klaidos nuteistojo teisė apskųsti nutartį nebuvo pažeista ir itin apsunkinta, be to jis ja tinkamai pasinaudojo, teisėja skundą priėmė ir persiuntė Kauno apygardos teismui nagrinėti, todėl E. M. nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti teise, paduodant skundą. Kadangi pažeidimas nėra esminis, jis nekeičia nutarties esmės, todėl naikinti skundžiamą nutartį dėl padarytos klaidos nutartyje nurodant trumpesnį dviem dienom apskundimo terminą, nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinant aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė iš esmės teisingą sprendimą atmesdamas E. M. 2014 m. liepos 3 d. prašymą, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.