Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-354-493-2014

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00010-2010-9

2014 m. gegužės 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Agnei Ramanauskienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų,

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu (apie tai iš anksto informuojant šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos atstovą), mokytis arba dirbti bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme bei kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2009-06-29 iki 2009-07-01 bei nuo 2013-08-01 iki 2014-01-28.

Nukentėjusiosios L. K. pareikštas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Iš E. M. išieškotos proceso išlaidos – 4283 Lt (keturi tūkstančiai du šimtai aštuoniasdešimt trys Lt) E. M. ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2009-06-29 apie 10.10 val. priešais pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) atidarydamas ką tik sustojusio lengvojo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajai L. K., neužrakintas priekines keleivio pusės duris, atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai L. K. priklausančią rankinę „Valentino“, 280 litų vertės, bei joje buvusius asmeninius daiktus: mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, 800 litų vertės, du kvepalų buteliukus, iš kurių vienas - „Angel“, 300 litų vertės, kitas - nežinomos firmos, 100 litų vertės, odinį bordo spalvos dėklą, 100 litų vertės, bordo spalvos dėklą, 100 litų vertės, su 3 vnt. japoniškais tušinukais, bendros 300 litų vertės, odinį juodos spalvos įdėklą, 50 litų vertės, piniginę „Auster“, 300 litų vertės, 1500 litų, parfumerijos tipo piniginę, 50 litų vertės, kurioje buvo stambus 15 gramų auksinis su juoda akimi moteriškas žiedas, 1500 litų vertės, moteriška paprasto pynimo 10 gramų auksinė grandinėlė ant rankos, 600 litų vertės, moteriška balto su geltonu auksu 19 gramų grandinėlė su etikete, 2000 litų vertės, žibutės formos 15 gramų balto aukso žiedas su mėlyna akimi, 2000 litų vertės, viena pora smulkių auksinių auskarų su deimanto karatais, 4000 litų vertės, geltono su baltu auksu stačiakampio formos 4 gramų pakabukas, 200 litų vertės, viena rinkutės formos 4 gramų auksinių auskarų pora su etikete, 200 litų vertės, du pailgi auksiniai žiedai su etiketėmis po 9 gramus, bendros 1200 litų vertės, 4 gramų auksinis pakabukas kryžiukas, viduje vitražo formos, su etikete, 300 litų vertės, stačiakampio formos, geležine apyranke, baltos su žydra spalvos laikrodis, 700 litų vertės, raizgyto kryžiuko formos auksinių auskarų pora su briliantais, 1500 litų vertės, kriaušės formos auksinių auskarų pora su briliantais, 1500 litų vertės, viena auksinių perveriamų auskarų pora su briliantais apskritimo formos, 3000 litų vertės, geltonos spalvos laikrodis, 80 litų vertės, rankų kremas spalvotame buteliuke su gėlytėmis, 10 litų vertės, du dėklai, skirti vizitinėms kortelėms sudėti, iš kurių odinis, 150 litų vertės, metalinis, 50 litų vertės, skaičiavimo mašinėlę „Citizen“ firmos, 30 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. bendros 22900 litų vertės žalą,

E. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2009-11-26 apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojo kabinete, elgdamasis įžūliai, t. y. plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia direktoriaus pavaduotojui R. K. įspirdamas į krūtinės sritį bei suduodamas kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas, pripažindamas E. M. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertinęs, padarė pagrįstą išvadą, jog E. M. kaltė tiek dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, tiek dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis savo skundą grindžia dviem pagrindiniais motyvais, tai yra tuo, kad nagrinėjant jo baudžiamąją bylą padaryta BPK pažeidimų, kurie laikytini esminiais, bei tuo, kad byloje surinkti įrodymai nepagrindžia nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Dėl vagystės

Nors E. M. savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo neigė, tačiau ji buvo įrodyta byloje surinktais duomenimis. Pagrindiniai įrodymai, kuriais grindžiama E. M. kaltė, yra liudytojų E. D., A. G., J. M. bei L. Š. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nukentėjusioji L. K. bylos nagrinėjimo metu jau buvo mirusi, todėl teismas rėmėsi jos apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo, protokole tyrėjos užfiksuotais parodymais. Nors tokie nukentėjusiosios parodymai negali būti tiesiogiai laikomi įrodymu byloje, tačiau, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, jie gali būti perskaitomi byloje esantiems parodymams patikrinti, taigi nėra pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios parodymais. Apelianto argumentai, jog nukentėjusioji sirgo psichinėmis ligomis, kad buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, kuriuose ji buvo įtariamoji ir kiti nepagarbūs apelianto atsiliepimai apie nukentėjusiąją vertintini kaip siekis sumenkinti nukentėjusiosios parodymų patikimumą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji sirgo psichinėmis ligomis, kadangi tokius duomenis bylą nagrinėjusi teisėja atsisakė išreikalauti, motyvuodama tuo, jog turintis psichikos problemų žmogus taip pat gali nukentėti nuo nusikalstamos veikos ir dalyvauti baudžiamajame procese, lygiai taip pat gali nukentėti ir asmuo, kuris kitose bylose yra pats įtariamas padaręs nusikalstamas veikas.

Apeliantas taip pat išreiškia abejones dėl liudytojų E. D., A. G. ir J. M. parodymų patikimumo, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jų parodymai buvo surašyti iš anksto, o liudytojai buvo verčiami apklausos protokolus pasirašyti. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiami teisme liudytojai E. D. ir A. G. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, teigdami, kad tada įvykius atsiminė geriau, ir, nors liudytojas J. M. apklausiamas teismo posėdyje kėlė įvairias versijas dėl savo parodymų patikimumo, tačiau jų turinys iš esmės sutampa su E. D. ir A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turiniu. Taigi nėra pagrindo abejoti, kad visi trys liudytojai įvykio aplinkybes nurodė taip, kaip jas tuo metu suvokė ir duodami parodymus atsiminė. Byloje nėra duomenų, kad šie liudytojai būtų anksčiau pažinoję E. M. ar turėję kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl teismas pagrįstai šių liudytojų parodymais rėmėsi kaip patikimais. Ir nors nė vienas liudytojas nepatvirtino, kad įvykio vietoje matė būtent E. M., tačiau teismas konstatavo, kad liudytojų nupasakotas kaltinamojo išvaizdos apibūdinimas atitinka šiuometinę kaltinamojo išvaizdą, taip pat ir byloje esančias E. M. fotonuotraukas. Be to, kad buvo apsirengęs taip, kaip nurodė liudytojai, pats E. M. patvirtino apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Tai, kad būtent E. M. iš L. K. automobilio pagrobė rankinę ir būtent jį vijosi liudytojai, patvirtina aplinkybė, kad liudytojo A. G. rankose liko iš įvykio vietos bėgusio vaikino džemperis, o jo kišenėje rastas E. M. mokinio pažymėjimas ir kiti daiktai. Liudytojo A. G. parodymai buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu, o iš šio procesinio veiksmo protokolo matyti, kad liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus anksčiau ikiteisminio tyrimo metu.

Apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad nėra tiksliai nustatyta įvykio vieta, yra nepagrįsti, kadangi tiek nukentėjusiosios nurodyta vieta „priešais (duomenys neskelbtini) g. 13“, tiek prokuroro prašymu kaltinime patikslinta įvykio vieta „priešais pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 10“, tiek liudytojų nurodyta vieta „einant į (duomenys neskelbtini), praėjus (duomenys neskelbtini)“, tiek apžiūros protokole nurodyta įvykio vieta iš esmės reiškia tą pačią vietą, tačiau prokuroras, remdamasis byloje surinktais duomenimis, nustatė, jog tiksliausia įvykio vieta – priešais pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 10, todėl jo iniciatyva kaltinimas buvo patikslintas. Tai jog, kaip nurodo apeliantas, įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas dar prieš patį įvykį, ir visi su šia aplinkybe susiję argumentai, yra nepagrįsta apelianto interpretacija, pasinaudojant kaltinamajame akte ir nuosprendyje padaryta korektūros klaida. Byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas 2009 m. birželio 29 d., tai yra įvykio dieną, o tai, kad prokuroras ir teisėja suklydo nurodydami šio dokumento datą, nesuteikia pagrindo daryti išvadas, kurias, savaip suvokdamas baudžiamojo proceso paskirtį, daro apeliantas.

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog niekas nepatvirtino, jog L. K. tikrai turėjo tokius papuošalus, kuriuos nurodė buvusius pagrobtoje rankinėje, nepaneigia E. M. kaltės. Nors liudytojos L. Š. ir nukentėjusiosios L. K. pateiktas papuošalų, kuriuos L. Š. buvo davusi nukentėjusiajai, sąrašas šiek tiek skiriasi, tačiau ne iš esmės. Teismas pagrįstai nustatė, kad buvo pagrobti būtent nukentėjusiosios nurodyti papuošalai, kadangi ši, kaip patvirtina ir liudytoja L. Š., papuošalus buvo paėmusi su tikslu juos parodyti dukteriai, kad ji išsirinktų dovaną gimimo dienos proga. 2009 m. birželio 29 d. L. K. tarėsi su L. Š., jog papuošalus tą dieną grąžins, taigi jau turėjo būti juos apžiūrėjusi ir parodžiusi dukteriai, todėl neabejotina, kad atsiminė, kokius papuošalus jai buvo davusi L. Š.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad teismas teisingai nustatė nukentėjusiajai E. M. veiksmais padarytos žalos dydį, taip pat pagrįstai iš kaltinimo pašalino materialinės vertės neturinčių daiktų ir dokumentų pagrobimą. Šiuo atveju tai, kad nebuvo tiriama dalis pagrobtų daiktų, kuriuos L. K. rado prie namų, nesuteikia pagrindo spręsti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, kadangi byloje esančių duomenų – minėtų liudytojų parodymų, nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu, kurie patvirtina liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes, įvykio vietos apžiūros protokolo, nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo, liudytojo A. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, vaizdo įrašo apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota, kaip jaunuolis, atidaręs ką tik sustojusio automobilio priekines keleivio pusės dureles, paima rankinę ir skersai gatvės nubėga, kitų byloje esančių duomenų, pakanka E. M. kaltei dėl vagystės pagrįsti. Tuo tarpu nuteistojo įvairios įvykio versijos, keltos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, vertintinos kaip gynybinės, jų nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys, o ir pats E. M. apklausiamas kelis kartus įvykio aplinkybes nurodė skirtingai.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo

Nors nuteistasis neigia savo kaltę ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau jo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo R. K., liudytojų S. B., D. K., V. J. parodymais, R. K. ir S. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolais. Nukentėjusysis nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes – jog į nukentėjusiojo darbo kabinetą įsiveržė E. M., išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, šaukė ant jo ir priėjęs spyrė į krūtinės sritį bei tris kartus sudavė rankos kumščiu į dešinės pusės viršugalvį, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai S. B. bei D. K., tiesiogiai stebėję įvykį, bei liudytojas V. J., matęs E. M. nedelsiant po įvykio įpykusį, bedraskantį savo striukę, o R. K. darbo kabinete radęs susinervinusį ir iš jo išgirdęs, kad E. M. jį sumušė. Nukentėjusiojo ir minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs, įvykio aplinkybes šie asmenys nurodė vienodai, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Apelianto skunde nurodytos šiuos asmenis žeminančios ir jo subjektyvia nuomone pagrįstos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojų S. B., D. K. ir V. J. parodymų patikimumu. Tuo tarpu paties E. M. iškelta versija, jog jis gynėsi nuo jį užpuolusio R. K., pagrįstai atmesta kaip gynybinė, o šią versiją bandžiusių patvirtinti liudytojų S. V., D. A., L. S. bei liudytojo O. G. parodymai – kaip bandymas padėti E. M. išvengti atsakomybės.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad dėl E. M. padaryto viešosios tvarkos pažeidimo pagal ATPK 181 straipsnį jau buvo nubaustas jo tėvas L. M., ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad baudžiamasis procesas buvo negalimas. L. M., manydamas, jog buvo nubaustas nepagrįstai, turėjo teisę priimtą jo atžvilgiu nutarimą skųsti ATPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas kaltininko tėvas, neužkerta kelio dėl to paties įvykio patraukti kitą asmenį – jo sūnų – baudžiamojon atsakomybėn.

Dėl BPK pažeidimų

Apeliaciniame skunde nuteistasis išreiškė argumentus dėl, jo manymu, padarytų BPK pažeidimų nagrinėjant bylą, tačiau, įvertinęs šiuos argumentus ir susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apelianto skunde dėstomi motyvai yra pagrįsti tik subjektyvia jo paties nuomone apie vykstantį baudžiamąjį procesą ir šio proceso dalyvius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, jokie esminiai BPK pažeidimai nebuvo padaryti.

Apelianto skundo argumentas, jog nebuvo rašomi teismo posėdžio protokolai, paneigtinas bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad kiekvienas įvykęs teisiamasis posėdis buvo protokoluojamas, daromas garso įrašas, teismo posėdžio protokolas pasirašytas teisėjos bei sekretorės ir atitinka visus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad E. M. pasinaudojo teise pareikšti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, šios pastabos buvo išnagrinėtos ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartimi teismo posėdžio protokolas buvo papildytas.

Nuteistasis taip pat teigia, kad nebuvo nagrinėjami jo prašymai bei skundai, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad visi E. M. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu aktyviai reikšti prašymai buvo svarstomi, pagrįsti – tenkinami, o nepagrįsti – atmesti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė nė vieno konkretaus E. M. prašymo ar skundo, kuris būtų buvęs nenagrinėtas pirmosios instancijos teismo. Tuo tarpu R. K. prašymas nutraukti E. M. baudžiamąją bylą esant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindams, nenustačius BK 36-40 ir 93 straipsniuose nurodytų sąlygų, pagrįstai atmestas.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, susiję su kitais procesiniais pažeidimais, taip pat vertintini kaip nepagrįsti. Apeliantui paskirto suėmimo pagrįstumas nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, kadangi skundams dėl suėmimo paskyrimo ar pratęsimo pagrįstumo nagrinėti yra numatyta atskira tvarka. Nors nuteistasis teigia, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atliekant kiekvieną procesinį veiksmą bei kiekviename teismo posėdyje dalyvavo jo gynėjas. Būdamas nepatenkintas gynėjo teikiamomis paslaugomis, kaltinamasis turėjo teisę prašyti paskirti jam kitą gynėją. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamojo teisė į gynybą būtų buvusi kokiu nors būdu suvaržyta, pagrįstų argumentų dėl šios teisės suvaržymo nepateikė ir apeliantas. Nuteistojo argumentai, jog buvo priverstas pasirašyti ant suklastoto kaltinamojo akto, taip pat nevertintini kaip pagrįsti, kadangi kaltinamajame akte nurodomi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie išsamiai patikrinami bylą nagrinėjant teisme ir būtent teismas nustato įvykio aplinkybes bei kaltinamojo kaltę, todėl prokurorui nėra jokios prasmės kaltinamąjį aktą klastoti, nurodyti jame kitokias aplinkybes, nei nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo nurodyti neva iš bylos dingę rašytiniai įrodymai – 2010 m. vasario 4 d. kaltinamasis aktas, nutarimas dėl L. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn, prokuroro nutarimai, L. M. prašymai nei įrodo kokius nors padarytus BPK pažeidimus, nei turi reikšmės sprendžiant dėl E. M. kaltės, nei, kaip teigiama skunde, patvirtina, kad kaltinamasis aktas buvo suklastotas, o teisėja yra šališka ir suinteresuota prokurorui naudinga bylos baigtimi.

Apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimu bylą nagrinėjusios teisėjos ir valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro suinteresuotumu bylos baigtimi, vertintini kaip apelianto nepasitenkinimo bylos baigtimi išraiška, kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina apelianto nurodytų faktų. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog, nors teismai, prokuratūra ir kitos valstybės institucijos neturi imuniteto kritikai ir jų darbo stebėjimui, tačiau turi būti daromas aiškus skirtumas tarp kritikos ir įžeidimo. Asmuo, naudodamasis saviraiškos teise, neturi ja piktnaudžiauti, pažeisti kitų įstatymais saugomų vertybių, priešingu atveju, jis turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, pateikiamos kaip objektyvios tikrovės faktai, jog prokuroras T. Dorelaitis ir teisėja Ž. Bliūdžiuvienė iš jo tėvo L. M. reikalavo kyšių, tai yra darė nusikalstamas veikas, kelia pagrįstų abejonių dėl šių teiginių vertinimo kaip leistinos kritikos valstybės pareigūnų atžvilgiu.

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, kurių dauguma yra pagrįsti subjektyviu bylos aplinkybių bei baudžiamojo proceso interpretavimu, nėra objektyvaus pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. M., išlaidas iki 2014 m. balandžio 17 d. sudaro 130 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktame Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.