Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria palikta galioti kaltinamajam E. M. 2011 m. gegužės 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas terminas 3 (trims) mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal 284 str. 1 d. tuo, kad būdamas nepilnamečiu, gim. (duomenys neskelbtini), 2009-11-26 apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) mokyklos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojo kabinete, elgdamasis įžūliai, t. y. plūsdamasis necenzūriniais žodžiais, tyčia direktoriaus pavaduotojui R. K., įspirdamas į krūtinės sritį, bei suduodamas kumščiu ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, įžūliu elgesiu, viešoje vietoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, E. M., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. tuo, kad būdamas nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini), 2009-06-29 dieną, apie 10.10 val. priešais pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), atidarydamas ką tik sustojusio lengvojo automobilio Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai L. K., neužrakintas priekines keleivio pusės duris, atvirai pagrobė svetimą turtą t.y. nukentėjusiajai L. K. priklausančią rankinę „Valentino“ - 280 litų vertės, su buvusiais asmeniniais daiktais: mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 800 litų vertės, du kvepalų buteliukus, iš kurių vienas - „Angel“ 300 litų vertės, kitas nežinomos firmos - 100 litų vertės, odinį bordo spalvos dėklą 100 litų vertės, kuriame buvo sudėti vaistai - neturintys materialinės vertės, bordo spalvos dėklą 100 litų vertės su 3 vnt. japoniškais tušinukais bendros 300 litų vertės, odinį juodos spalvos įdėklą 50 litų vertės, kuriame buvo dokumentai neturintys materialinės vertės: L. K. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio Audi A4 v/n (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros talonas, automobilio registracijos liudijimas, „IF“ kasko draudimas, piniginę „Auster“ - 300 litų vertės, kurioje buvo nukentėjusiosios L. K. vardu išduoti asmens dokumentai - asmens tapatybės kortelė, LR pasas, dvi „SEB Vilniaus banko“ ir viena AB „Hansabankas“ kortelės, „Orlen“ degalinės kuro kortelė, įvairių nuolaidų kortelių, t.y. dokumentai neturintys materialinės vertės, 1500 litų, užrašų knygelė 50 litų vertės, parfumerijos tipo piniginė - 50 litų vertės, kurioje buvo stambus 15 gramų auksinis su juoda akimi moteriškas žiedas - 1500 litų vertės, moteriška, paprasto pynimo 10 gramų auksinė grandinėlė ant rankos - 600 litų vertės, moteriška balto su geltonu auksu 19 gr. gramų grandinėlė su etikete - 2000 litų vertės, žibutės formos 15 gramų balto aukso žiedas su mėlyna akimi - 2000 litų vertės, viena pora smulkių auksinių auskarų su deimanto karatais - 4000 litų vertės, geltono su baltu auksu stačiakampio formos 4 gramų pakabukas 200 litų vertės, viena rinkutės formos 4 gramų auksinių auskarų pora su etikete - 200 litų vertės, du pailgi auksiniai žiedai su etiketėmis po 9 gramus bendros 1200 litų vertės, 4 gramų auksinis pakabukas kryžiukas viduje vitražo formos su etikete - 300 litų vertės, stačiakampio formos, geležine apyranke, baltos su žydra spalvos laikrodis 700 litų vertės, raizgyto kryžiuko formos auksinių auskarų pora su briliantais - 1500 litų vertės, kriaušės formos, auksinių auskarų pora su briliantais 1500 litų vertės, viena auksinių perveriamų auskarų pora su briliantais apskritimo formos 3000 litų vertės, geltonos spalvos laikrodis 80 litų vertės, rankų kremas spalvotame buteliuke su gėlytėmis 10 litų vertės, du dėklai skirti vizitinėms kortelėms sudėti, iš kurių odinis - 150 litų vertės, metalinis 50 litų vertės, kartu su įvairiomis kortelėmis, neturinčiomis materialinės vertės, skaičiavimo mašinėlę „Citizen“ firmos 30 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. K. bendros 22950 litų vertės žalą.

Teisėjas neteisingai nurodo, jog kaltinamasis ilgą laiką gyveno užsienyje iki buvo sulaikytas, nes kaltinamasis į (duomenys neskelbtini) pas savo draugę atvyko 2010-11-27 ir buvo iš karto sulaikytas už neva 2010-11-25 padarytą nusikaltimą, nors 2010-11-25-26 E. M. dar buvo (duomenys neskelbtini) ir jokio nusikaltimo negalėjo padaryti. Toje šalyje vykusiame procese buvo padaryti esminiai procesiniai pažeidimai, pažeista E. M. teisė į bylos procesą jam suprantama- lietuvių kalba. Kaltinamojo manymu, teisėjas turėjo išankstinį nusistatymą, pažeidė teisingumo, proporcingumo principus, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. įtvirtiną teisę į teisingą ir nešališką teismą. Skunde taip pat nurodoma, jog nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarė ar darys naujus nusikaltimus, nes iki suėmimo (duomenys neskelbtini) E. M. nepraleido nei vieno posėdžio, mokėsi, gyveno su tėvais, sportavo, vasarą dirbo. Apie kardomąją priemonę registruotis (duomenys neskelbtini) PK dėl neva BK 284 str. 1 d. numatytos veikos nei E. M. nei L. M. informuoti nebuvo. Be to, neatsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji L. K. mirusi, o jos atžvilgiu buvo pradėtos net kelios baudžiamosios bylos, tame tarpe ir dėl sunkių nusikaltimų, ir šias bylas kuravo prokuroras A. Purvainis bei jo viršininkė R. Čivinskaitė. Be to, teisėjas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog E. M. padarė kelias nusikalstamas veikas ir pragyvenimo lėšas gauna iš nusikalstamos veikos. Kaltinamasis skunde teigia, jog niekada nėra pavogęs jokio daikto, mokėsi, vėliau pateko į kalėjimą (duomenys neskelbtini), kur dirbo sunkų fizinį darbą, baigė 2 metų anglų kalbos vertėjų kursus, aktyviai sportavo. Teismo teiginiai, kad kaltinamasis slėpsis, taip pat neatitinka tikrovės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. M. skundas atmestinas.

Aukštesnysis teismas iš dalies sutinka su skundo argumentais, jog Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartis nevisiškai atitinka BPK 125 str. reikalavimus, neišdėstytos veikų, kuriomis E. M. kaltinamas, aplinkybės, nenurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimų pagrįstumas, tačiau šie trūkumai nėra esminiai, nes skundžiama nutartimi, išklausius kaltinamojo paaiškinimus, spręsta dėl ankstesne Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-05 nutartimi skirto suėmimo pagrįstumo, todėl minimi trūkumai ištaisytini nagrinėjant kaltinamojo skundą aukštesnės instancijos teisme.

Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino nustatymo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino nustatymo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimui ir termino nustatymui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.). Duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis E. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra: nukentėjusiųjų L. K., R. K., liudytojų J. M., E. D., A. G., L. Š., S. B., D. K., V. J., O. G. parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusiosios L. K. mirtis pareikštų kaltinimų pagrįstumui ir kardomosios priemonės skyrimui esminės reikšmės neturi, nes jos parodymai užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu, be to, byloje yra ir kiti, anksčiau nurodyti kaltinimus pagrindžiantys duomenys. Skundo argumentai dėl to, jog L. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminiai tyrimai, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakoma.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog šioje stadijoje, sprendžiant dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiama, šioje stadijoje negali būti reikalaujama, kad duomenų pakankamumo lygis būtų toks aukštas, koks yra būtinas nuosprendžiui priimti, todėl ir skundo argumentai dėl galimo E. M. dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką pagal BK 284 str. 1 d. išsamiau taip pat nenagrinėjami.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. (BPK 122 str. 8 d.). E. M. kaltinamas vieno nesunkaus (BK 284 str. 1 d.) ir apysunkio nusikaltimo (BK 178 str. 2 d.), už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, padarymu, todėl suėmimo paskyrimui ir jo termino nustatymui buvo įstatyminis pagrindas.

E. M. suėmimas skirtas ir jo terminas nustatytas, teismui konstatavus, jog yra BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatyti pagrindai.

Skiriant suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas, konstatuoja, jog šių normų teismas nepažeidė.

E. M. kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, kuris įeina į BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų sąrašą, už jį numatytas gana ilgas laisvės atėmimo terminas. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kaltinamasis nesaistomas jokiais artimesniais šeimyniniais ar socialiniais ryšiais, nes jis nedirbo, nevedęs, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, pasislėpė teisminio nagrinėjimo metu. Nors E. M., kaip teigiama skunde, užsienyje buvo sulaikytas ir ilgą laiką kalėjo, todėl negalėjo atvykti dėl objektyvių priežasčių, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. M. buvo skirtos net dvi švelnesnės kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir periodinis registravimasis policijos įstaigoje, tačiau kaltinamasis šių kardomųjų priemonių sąlygų nesilaikė, išvyko į užsienį be teismo leidimo ir apie tai nepranešė. Nors skunde teigiama, jog apie kaltinamojo buvimo vietą teismą informavo jo tėvas L. M. elektroniniu paštu, telefonu, tačiau tai nepaneigia paties fakto, jog E. M. pažeidė jam skirtą švelnesnę kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tai padarė be teismo leidimo, tai yra slėpėsi nuo teismo. Ir apylinkės teismas pagrįstai tai vertino kaip tyčinį vengimą proceso, nes E. M. pažeidė kardomąsias priemones, žinodamas tokio savo elgesio pasekmes. Pažymėtina, jog byloje esantis 2010-10-19 nutarimas įpareigoti E. M. periodiškai registruotis policijos įstaigoje E. M. paskelbtas tą pačią dieną, tačiau jis nuo parašo atsisakė. Tai patvirtina ant nutarimo esantis ir advokato parašas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į ta, kad šios kardomosios priemonės skyrimo metu E. M. buvo pilnametis, todėl apie tai informuoti jo tėvus nebuvo jokio teisėto pagrindo. Be to, kaip teigiama skunde, E. M. vyko į užsienį pas draugę, ten kalėjo pakankamai ilgą laiką, kas patvirtina, jog jis turi ryšių užsienyje. Visos šios aplinkybės davė teismui pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje ir vėl gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog egzistuoja BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas skirti griežčiausią kardomąją priemonę- suėmimą.

Suėmimas kaltinamajam E. M. skirtas ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu, tai yra pagrįstai manant, jog būdamas laisvas, darys naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu suėmimas gali būti paskirtas, jeigu yra dvi sąlygos: asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra pagrįstas manymas, jog jis gali padaryti bent vieną iš LR BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo darant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusių, liudytojų parodymai be kiti duomenys.

E. M. kaltinamas padaręs net du tyčinius nusikaltimus, vienas iš kurių (BK 178 str. 2 d.) įtrauktas į BPK 122 str. 4 d. sąrašą, be to, iš paties kaltinamojo teiginių bei skundo matyti, jog (duomenys neskelbtini) E. M. buvo sulaikytas dėl veikos, kurią galimai padarė šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas E. M., pobūdis, bei tai, kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia pagrįstai manyti, jog tokiu būdu kaltinamasis galimai prasimano pinigų pragyvenimui, tačiau net jei taip ir nebūtų, anksčiau minėtų pakanka pagrįstai manyti, jog jis būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, todėl teismas pagrįstai darė išvadą, jog byloje nustatytas taip pat ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo pagrindas.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog užsienyje vykusio proceso teisėtumas ar nuosprendžio pagrįstumas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl skundo argumentai, liečiantys šias aplinkybes, išsamiau nenagrinėjami.

Skunde nurodytos aplinkybės dėl gyvenamosios vietos, mokslų, amžiaus, įvertinus veikų, kurių padarymu kaltinamas E. M., sunkumą, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jo elgesį bylos nagrinėjimo metu (pažeidė kardomąją priemonę- raštinį pasižadėjimą neišvykti, nesiregistravo policijos įstaigoje) nėra pakankamos spręsti, kad paskirtoji griežčiausia kardomoji priemonė- suėmimas pažeistų proporcingumo principą ir neduoda pagrindo spręsti, įvertinus kitas anksčiau aptartas aplinkybes, kad BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Skunde kaltinamasis neteisus teigdamas, jog teismas nepagrįstai neleido pasisakyti kaltinamojo įstatyminiam atstovui L. M. ir pažeidė BPK procesinius ypatumus ir normas, skirtas nepilnamečių padarytų veikų nagrinėjimui. Aukštesnysis teismas pažymi, jog proceso tvarką, o tame tarpe ir kardomosios priemonės skyrimo bei termino nustatymo ir pratęsimo tvarką, nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu. (BPK 4 str.). BPK 53 str. 1 d. nustato, jog kaltinamojo atstovas pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamųjų interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-05 nutartimi skirtos kardomosios priemonės - suėmimo ir termino nustatymo, kaltinamasis E. M. buvo jau pilnametis, turėjo pilną procesinį veiksnumą ir galėjo pats atstovauti savo interesus. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog BPK nenumato jokių išskirtinių proceso ypatumų, jei kaltinamasis yra nepilnametis (išskyrus įstatyminių atstovų dalyvavimą ir būtinąjį gynėjo dalyvavimą), o skunde minimo BK XI skyriaus 80 str., 81 str. normos yra ne procesinės normos, tačiau materialinės ir jos taikomos sprendžiant asmens, kuris veiką padarė būdams nepilnamečiu, atsakomybės klausimą, procesiniuose veiksmuose šiomis normomis nesivadovaujama.

Nepagrįstu teismas laiko ir skundo teiginį dėl pažeistos teisės į gynybą – kaltinamajam buvo paskirta gynėja, ji dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant kardomosios priemonės skyrimo (termino nustatymo) klausimą, kaltinamasis nušalinimo jai nepareiškė, kito gynėjo neprašė iškviesti.

Pažymima, jog aukštesnysis teismas nagrinėja tik skundus dėl kardomosios priemonės-suėmimo skyrimo ar pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau prašymų dėl kardomosios priemonės pakeitimo nenagrinėja.

Apibendrinant konstatuojama, jog apylinkės teismas spręsdamas kardomosios priemonės - suėmimo termino nustatymo klausimą, tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, asmens teisė į gynybą bei teisingą teismą nepažeista, todėl skundo argumentai dėl Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. nuostatų pažeidimų atmetami kaip nepagrįsti.

Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Šiuo atveju užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms įmanoma tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, todėl E. M. griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminas nustatytas 3 mėn. ir 2011 m. gegužės 5 d. nutartis palikta galioti pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamojo E. M. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.