Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-03-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-264-865/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-06
Bylos Nr.
eII-264-865/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00131-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Pažeidėjas
D. T.
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-264-865/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00131-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. T.,

nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. K. 2025 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) D. T. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – jis, 2024 m. gruodžio 19 d., 22.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,06 promilių girtumas.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda – 950,00 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių.

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo nori paaiškinti aplinkybes lėmusias šį sprendimą. Ji sustabdė policijos pareigūnai, ir dėl (duomenys neskelbtini) kraujyje alkoholio matuoklis parodė promiles. Nori atkreipti dėmesį, kad serga nekontroliuojamu (duomenys neskelbtini), kuris yra sunki ir neprognozuojama liga. Ši būklė gali sukelti situacijas, kai kraujyje aptinkama medžiagų, kurios klaidingai vertinamos kaip alkoholio pėdsakai. Tokie atvejai kyla nesusileidus laiku (duomenys neskelbtini) ar kitų vaistų. Jo liga buvo esminis faktorius šioje situacijoje, ir tokios aplinkybės nebuvo tyčinės ar susijusios su alkoholio vartojimu. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose. Jo darbas tiesiogiai priklauso nuo galimybės vairuoti transporto priemones. Vairuotojo pažymėjimo netekimas reikštų, kad negalėtų tęsti savo darbo funkcijų, dėl ko jo šeima prarastų pagrindinį pajamų šaltinį, nebūtų galimybės padengti būsto paskolos įmokų, nebegalėtų užtikrinti alimentų mokėjimo vaikui iš ankstesnių santykių, jo šeimai, kurioje auga mažametis vaikas, kiltų rimtų finansinių sunkumų. Prašo teismo įvertinti šias aplinkybes ir atsižvelgti į šiuos argumentus: grąžinti vairuotojo pažymėjimą, kuris yra būtinas jo darbo funkcijoms atlikti ir šeimos finansiniam stabilumui užtikrinti bei persvarstyti skirtą baudą, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, finansinius įsipareigojimus ir šeimos padėtį ir sumažinti ją arba atleisti nuo jos mokėjimo. Yra pasirengęs teikti papildomus dokumentus ar paaiškinimus, kurie padėtų objektyviai įvertinti situaciją. Norėtu dalyvauti bylos svarstyme ir plačiau papasakoti situaciją.

III. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, mano, kad Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai. Pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga.

Pareiškėjui, vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Drager Alcotest 7510 Nr. ARCB-0201”, 2024 m. lapkričio 18 d. patikros sertifikatas Nr. 2200380, 2024 m. gruodžio 19 d., 22.28 val. buvo nustatytas 1,15 promilės neblaivumas, o 22.44 val. – 1,06 promilių neblaivumas. Pareiškėjas nurodė, jog vartojo alkoholį maždaug prieš 2 dienas. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų, ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis“, nėra. Todėl laikoma, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Šiuo atveju laikoma, kad Pareiškėjas vairavimo metu buvo neblaivus. Pažymėtina, kad Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo atsiuntė kraujo tyrimo išrašą, kuris patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujyje rasta alkoholio (1,04 prom.). Kraujas tyrimui buvo paimtas 2024 m. gruodžio 20 d., 00.38 val., t. y. beveik po dvejų valandų.

Pažymėtina, kad siekiant išvengti ginčytinų situacijų, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu buvo patvirtintas neblaivumo nustatymo aprašas, kuriame įtvirtintas antras pūtimas, t. y. alkotesterio instrukcijoje numatyta, kad tikrinamas asmuo turi būti negėręs apie 15 min. iki patikrinimo. Todėl, siekiant objektyviai ir neginčytinai nustatyti alkoholio koncentraciją vairavusio asmens organizme, buvo įtvirtintas antras pūtimas, kuris atliekamas po pirmo patikrinimo per 15– 30 min. Šiuo atveju pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,15 prom. girtumas, tačiau po 15 min. buvo atliktas antras tikrinimas, ir nustatytas 1,06 prom. girtumas, t. y. patikrinimas atliktas siekiant užtikrinti, kad tikrinamasis daugiau kaip 15 min. nevartojo alkoholio.

Kadangi alkotesteriai yra profesionalūs ir tikslūs, jiems atliekamos periodinės metrologinės patikros, todėl nėra abejonių dėl jų patikimumo.

Pažymėtina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiką. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis gautų duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis). Iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir nuvyko į gydymo įstaigą, kur jam buvo paimtas kraujo mėginys.

Akivaizdu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Kaip matyti iš byloje esančio atliktų tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), mėginys alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti buvo paimtas 00:38 val., t. y. praėjus daugiau nei valandai nuo tikrinimo momento. Iš specialisto išvados matyti, kad pareiškėjo kraujyje rasta 1,04 promilės alkoholio; ši aplinkybė tik patvirtina faktą, jog tikrinimo metu pareiškėjas buvo neblaivus. Nors pareiškėjas aiškina, kad toks atvejis galėjo būti dėl nekontroliuojamo (duomenys neskelbtini), tačiau skaitant gydytojo išrašą, apie tokį atvejį nėra pasisakyta, patvirtinta tik (duomenys neskelbtini) liga. Todėl tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija vertinama kaip gynybinė.

Visų aukščiau paminėtų duomenų visuma visiškai pakanka išvadai, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,06 promilių neblaivumo laipsnis. Nors skunde dėstoma visai kita versija, tačiau surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai, todėl prašo palikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus priimtą nutarimą nepakeistą ir Pareiškėjo skundo netenkinti.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto P. L. 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. gruodžio 19 d. patruliuojant kartu su specialistu D. B., apie 22.05 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad A4 keliu link (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Sustabdžius minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad jį vairavo D. T., nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas. Pastarajam papūtus į alkoholio detektorių, šis parodė, kad asmens iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0201“ buvo nustatytas 1,15 ir 1,09 promilių neblaivumas. Dėl padaryto pažeidimo jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, teisės ir pareigos išaiškintos, paskirta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta bei įteikta protokolo kopija, D. T. taip pat buvo supažindintas apie sustabdytą teisę vairuoti transporto priemones. D. T. paaiškino, kad serga (duomenys neskelbtini) ir alkoholio kiekio matuoklio nustatytos promilės gali būti nuo (duomenys neskelbtini) vartojamų vaistų. Automobilis buvo perduotas S. T., vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Filmuota „Body“.

Neblaivumo nustatymo 2024 m. gruodžio 19 d. akte nurodyta, kad Pareiškėjui nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, taip pat gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs).

„Drager Alcotest 7510, Nr. ARKB-0201“ duomenimis D. T. 2024 m. gruodžio 19 d., 22.28 val., nustatytos 1,15 promilės, o antro tikrinimo metu – apie 22.44 val., 1,06 promilės.

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2024 m. lapkričio 18 d. patikros sertifikato Nr. 2200380 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0201“ patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. gegužės 18 d.

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) Laboratorinių tyrimų skyriaus atliktų tyrimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant asmens įtariamo apsvaigimu tyrimą, Pareiškėjo kraujyje rasta alkoholio – 1,04 prom.

Byloje Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtinantis, kad jis serga (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikti darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys teigiamai charakterizuojantis Pareiškėją.

Administracinių nusižengimų registro 2025 m. sausio 29 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nurodyta, kad Pareiškėjas, pastarųjų penkerių metų laikotarpyje buvo daug kartų bausta administracine tvarka, t. y. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, ANK 416 straipsnio 2 dalį, ANK 416 straipsnio 3 dalį, ANK 416 straipsnio 4 dalį, ANK 416 straipsnio 5 dalį, ANK 417 straipsnio 2 dalį, ANK 417 straipsnio 4 dalį, ANK 418 straipsnio 1 dalį, ANK 463 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

V. Teismo išvados

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo.

D. T. skundas tenkintinas iš dalies.

Vertinant skundžiamo nutarimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 569 straipsniu, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimas ar nebuvimas yra konstatuojamas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pabrėžtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos nepagrįstomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-41-976/2022).

Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su Institucijos išvadomis dėl Pareiškėjo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo. Nesutikti su Institucijos atsiliepime pateikta argumentacija bei naikinti skundžiamą Nutarimą remiantis vien tik Pareiškėjo skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes ir jų interpretavimą, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti, pažeidimas administracinio nusižengimo byloje įrodytas alkotesterio rezultatu, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita medžiaga. Teismas esminių pažeidimų vertinant įrodymus šioje byloje nenustatė.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Teismas, sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos įvertinęs kartu ir atskirai, pripažįsta, kad Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 19 d., 22.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,06 promilių girtumas. Už minėtą administracinį nusižengimą Pareiškėjui buvo paskirta 950 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – 15 mėnesių trukmės specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas.

Tačiau administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas viso proceso metu savo kaltę neigė argumentuodamas, kad „<...> serga nekontroliuojamu (duomenys neskelbtini) <..>. Ši būklė gali sukelti situacijas, kai kraujyje aptinkama medžiagų, kurios klaidingai vertinamos kaip alkoholio pėdsakai.“

Patikrinus Pareiškėją alkotesteriu „Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0201” tuoj po sustabdymo pastarojo iškvėptame pirmu pūtimu ore buvo nustatyta 1,15 promilės alkoholio koncentracija, antru pūtimu – 1,06 promilės alkoholio koncentracija. Patikros sertifikatas Nr. 2200380 patvirtina, jog alkotesteris „Drager Alkotest 7510 Nr. ARKB 0201“ metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, jo patikra galioja iki 2025 m. gegužės 18 d. Galima alkotesterio paklaida nuo 0,01 iki 1,00 promilės ne didesnė nei 0,017 promilės. Įvertinus galimą prietaiso paklaidą, konstatuotina, jog alkotesteriu nustatytas vairuotojo girtumas siekė 1,043 promilės, t. y. daugiau nei du su puse karto viršijo leistiną vairuotojams normą.

Blaivumo patikrinimą policijos pareigūnai atlieka tik alkotesteriu, o tokio patikrinimo rezultatai teismų praktikoje laikomi patikimais ir objektyviais, jeigu neįrodoma priešingai. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas Pareiškėjo neblaivumas, neatitiko jam keliamų reikalavimų, nėra. Kaip matyti, Pareiškėjui neblaivumui patikrinti naudotas alkotesteris buvo tinkamas, sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu nebuvo pasibaigęs. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir jokių asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūros pažeidimų, kurie leistų suabejoti pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatų patikimumu.

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl neblaivumo administracinio nusižengimo metu, svarbu įvertinti tai, jog medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis nebeparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie, kaip minėta, taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

Transporto priemones vairuojančių asmenų apsvaigimo kontrolę ir medicininės apžiūros apsvaigimui nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Žin., 2006, Nr.56-2000). Jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros, arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis (Taisyklių 29 punktas).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Laboratorinių tyrimų skyriaus atliktų tyrimų protokolo Nr.(duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant Pareiškėjo įtariamo apsvaigimu tyrimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kraujyje rasta alkoholio – 1,04 prom. Kraujas tyrimui buvo paimtas 2024 m. gruodžio 20 d., 00.38 val., t. y. beveik po dviejų valandų, tačiau tai nereiškia, jog šie duomenys savaime paneigia pirminio Pareiškėjo patikrinimo rezultatus. Pareiškėjas yra visiškai klaidingai įsitikinęs, kad per valandą atliktas kraujo tyrimas automatiškai anuliuoja pirminio patikrinimo alkotesteriu rezultatus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismui neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (byla Nr. N444-1016/2011), todėl apelianto iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors po beveik dviejų valandų VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Laboratorinių tyrimų skyriuje atlikto patikrinimo metu gauti duomenys parodė šiek tiek mažesnį girtumą, bylos nagrinėjimui yra aktualus tik konkretus girtumas, buvęs Pareiškėjo vairavimo metu, o abejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatais objektyvaus pagrindo nėra. Tokios praktikos teismai laikosi ir panašaus pobūdžio bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-69-462/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-313-926/2020).

Valstybinės teismo medicinos tarnyba yra ne kartą išaiškinusi teismams, kad alkoholio kiekis organizme mažėja dėl jo oksidacijos. Suaugusio žmogaus organizme per valandą oksiduojama 0,10- 0,25 promilės etilo alkoholio. Alkoholio oksidacijos greitis priklauso nuo pripratimo prie alkoholio ir fizinės veiklos intensyvumo, o asmens ūgis, svoris ir amžius esminės įtakos alkoholio oksidacijos greičiui neturi. Taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnyba yra pažymėjusi, jog neturi informacijos apie tyrimo metodiką, leidžiančią nustatyti etilo alkoholio metabolizmo greitį konkrečiam asmeniui (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose AN2-57-851/2022, AN2-462/2018).

Pareiškėjo pateikti savanoriškos patikros duomenys niekaip nepaneigia pirminės patikros rezultatų, atvirkščiai – tik logiškai patvirtina pastaruosius, kadangi 2024 m. gruodžio 19 d. 22.28.31 val. patikrinus pareiškėją alkotesteriu jam buvo nustatyta 1,15 promilės, 22.44.43 val. – 1,06 promilės (įvertinus galimą paklaidą – 1,043 promilės) alkoholio koncentracija iškvepiamame ore, o pagal 2024 m. gruodžio 20 d., 00.38 val. paimto kraujo tyrimą nustatytas 1,04 promilės girtumas, visiškai atspindi natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą asmens organizmo terpėse (nuo 0,15 iki 0,2 promilės). Nenatūralaus skirtumo tarp rodmenų, gautų policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu bei pakartotinio patikrinimo, atlikto VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Laboratorinių tyrimų skyriuje, teismo vertinimu, nėra, o tik toks būtų reikšmingas ir leistų suabejoti policijos pareigūnų atlikto patikrinimo rezultatais.

Pareiškėjas abejojo alkotesterio parodymų tikslumu, teigdamas, jog jo rezultatus galėjęs iškreipti faktas, kad jis „<...> serga (duomenys neskelbtini) <..>.“

Pažymėtina, kad angliavandenių apykaitos sutrikimai, kurie yra būdingi asmenims sergantiems (duomenys neskelbtini), galbūt ir gali įtakoti (stabdyti) alkoholio skilimą, tačiau tai reiškia, jog alkoholis organizme skaidomas lėčiau ir asmuo ilgiau yra apgirtęs, o ne tai, kad alkotesterio rodmenys, rodantys girtumo laipsnį, tapo netikslūs. Alkotesterių naudojimo instrukcijose taip pat nėra pažymėta, kad tokios aplinkybės būtų faktorius, turintis reikšmės duomenų tikslumui. Duomenis gali iškreipti prieš patikrinimą pavartoti atitinkami gėrimai, maistas ar rūkymas (tam tikrų tipų alkotesteriams), todėl rekomenduojama po 20 minučių tyrimą pakartoti, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Be to teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad sustabdymo metu Pareiškėjo girtumas daugiau nei du su puse karto viršijo leistiną ribą, kadangi net po dviejų valandų nuo sustabdymo kraujo tyrimas, kuriuo pasitiki ir pats Pareiškėjas, nes savo iniciatyva pastarąjį atliko, vis dar rodė girtumą (1,04 promilės). Tokiu būdu, jokių esminių prieštaravimų tarp alkotesterio ir kraujo tyrimo rodmenų, leidžiančių įtarti, kad alkotesterio rodmenys buvo netikslūs, iškreipti prietaiso, patikrinimo procedūros trūkumų ar Pareiškėjo organizmo ypatumų, nėra. Kraujo rodmenys rodo natūralų promilių nugaravimą per dvi valandas ir nesudaro teismui pagrindo abejoti priminiais patikrinimo rezultatais.

Savo skunde ir bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas akcentavo, kad „<...> (duomenys neskelbtini)<...> gali sukelti situacijas, kai kraujyje aptinkama medžiagų, kurios klaidingai vertinamos kaip alkoholio pėdsakai.“

Tačiau šis Pareiškėjo argumentas prieštarauja jo tyrimo metu atliktų veiksmų logikai, t. y. kokiu tikslu pastarajam reikėjo atlikti kraujo tyrimą, jeigu jis iš seniau žinojo, kad sergant (duomenys neskelbtini) kraujyje aptinkama medžiagų, kurios klaidingai vertinamos kaip alkoholio pėdsakai ir negalės paneigti Pareiškėjo neblaivumo fakto. Be kita ko, Pareiškėjo pateiktas (gydytojo) išrašas patvirtinta tik (duomenys neskelbtini) ligą, o ne Pareiškėjo bandomą įrodyti faktą, kad sergant minėta liga, kraujyje aptinkama medžiagų, kurios klaidingai gali būti vertinamos kaip alkoholio pėdsakai. Todėl tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija vertinama kaip gynybinė, kuri medicininėje įstaigoje pakartotinės Pareiškėjo patikros rezultatų nepadaro neobjektyviais, nepatikimais ar nevertintinais teismo. Pareiškėjo pateikti pakartotinės patikros rezultatai yra vertinami visų byloje surinktų duomenų visumoje, gretinami su kitais byloje esančiais duomenimis ir visų jų pagrindu daromos išvados apie administracinio nusižengimo sudėties buvimą (nebuvimą) administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose. Pakartotinai pažymėtina ir tai, kad Pareiškėjas sustabdytas buvo ne atsitiktinai ar vykdomo policijos pareigūnų patikrinimo metu, o gavus pranešimą, kad A4 keliu link Vilniaus važiuoja automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, o patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairuoja Pareiškėjas bei neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, todėl buvo panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis Pareiškėjo, vairavusio transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, o jo veika atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo požymius.

Dėl skirtinos baudos ir administracinio poveikio priemonės.

Pateiktame skunde Pareiškėjas prašo, teismo įvertinti šias aplinkybes ir atsižvelgti į šiuos argumentus: grąžinti vairuotojo pažymėjimą, kuris yra būtinas jo darbo funkcijoms atlikti ir šeimos finansiniam stabilumui užtikrinti bei persvarstyti skirtą baudą, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, finansinius įsipareigojimus ir šeimos padėtį ir sumažinti ją arba atleisti nuo jos mokėjimo.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nėra pagrindo sutikti su skundo motyvais, kadangi ne pareigūnas, o įstatymo leidėjas transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam įvertino kaip vieną pavojingiausių pažeidimų ir numatė griežtą sankciją. Pažymima, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams.

Teismo vertinimu, skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjo padarytas nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam, priskiriamas prie šiurkščiausių ir pavojingiausių nusižengimų transporto bei kelių srityje, ir šis jo padarytas nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.

Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymėtina jog vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl ir aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas privaloma atsižvelgti į kasacinio teismo, šiuo aspektu, formuojamą praktiką, pagal kurią, vien tik ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių nustatymas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, o nagrinėjamo straipsnio taikymas, yra išimtinai susijęs su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurių visuma, kartu su nurodytame straipsnyje įvardintomis aplinkybėmis, lemtų švelnesnės nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės skyrimą.

Nekyla abejonių, kad Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Pažeidėjas turi (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas dėl (duomenys neskelbtini), tai vertintina kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pareiškėjui, konstatavus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, tiksliau skirti minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo D. T. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pakeisti ir skirti D. T. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 800,00 Eur dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 12 mėnesių.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė