- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-31
- Bylos Nr.
- e2-228-1162/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07802-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“
- Atsakovas
- A. Š.
- Advokatai
- Osvaldas Raščiukevičius, Inga Pališkienė
- Kategorijos
- 1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ atstovei advokatei Ingai Pališkienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl prievolės atlyginti neturtinę žalą neegzistavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekskomisarų biuras“ pareiškė ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2024 m. kovo 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, atsakovui A. Š., prašydama: 1) atmesti atsakovo A. Š. prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 13 d. sprendimu atsakovo reikalavimas buvo iš dalies patenkintas, ir konstatuoti, jog neturtinė žala atsakovui nebuvo padaryta; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad A. Š. 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisiją, prašydamas iš UAB „Ekskomisarų biuras“ priteisti 20 000,00 Eur neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VII darbo ginčų komisija (toliau ir DGK) 2023 m. birželio 13 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-136-9907/2023 nutarė atsakovo prašymą tenkinti iš dalies ir nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė su DGK priimta sprendimo dalimi, kuria atsakovo prašymas buvo patenkintas iš dalies, nesutinka, todėl kreipėsi į teismą dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo būtent dėl tų aplinkybių, kuriomis konstatuota, kad ieškovė padarė neturtinę žalą atsakovui. DGK sprendime neturtinės žalos atlyginimo priteisimas 300,00 Eur apimtimi yra grindžiamas išimtinai 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties sudarymo (įforminimo) tarp šalių aplinkybėmis. Atsakovas, nagrinėjant darbo ginčą, buvo nurodęs, kad jis minėto darbo sutarties pakeitimo nėra pasirašęs, o dokumente (grafoje „Darbuotojas“) esantis parašas yra ne jo. 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimu buvo įformintas darbo laiko normos pakeitimas – nustatytas visas darbo laikas iki 24 val. per parą, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Ankstesniu laikotarpiu, t.y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., atsakovo atžvilgiu buvo nustatytas ne visas darbo laikas – 15 val. per savaitę taikant suminę darbo laiko apskaitą. Nuo pat 2022 m. gegužės mėn., laikantis 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo, atsakovo darbo laiko norma tapo didesnė, t.y. darbo valandų skaičius išaugo. Pvz., 2022 m. gegužės mėn. atsakovas iš viso dirbo 192 val. 2022 m. birželio mėn. atsakovas iš viso dirbo 167 val. 2022 m. liepos mėn. Atsakovas iš viso dirbo 87 val. Kaip matyti iš šių duomenų, įvertinant darbo dienų ir išdirbtų darbo valandų skaičių, visu šiuo laikotarpiu Atsakovas vidutiniškai per dieną dirbo beveik po 8 val., t.y. visą darbo laiką. Atsakovas niekuomet nereiškė jokių pretenzijų ir / reikalavimų ieškovei dėl to, kad nuo 2022 m. gegužės mėn. jam neva skiriama dirbti per daug darbo valandų ir jo darbo laiko norma turėtų būti mažesnė. Priešingai, atsakovas buvo patenkintas išaugusiomis darbo valandomis ir dėl to padidėjusiu darbo užmokesčiu. Atsakovas ankstesniu laikotarpiu buvo inicijavęs individualų darbo ginčą, kuriame buvo sprendžiami klausimai dėl jo darbo organizavimo, kur darbuotojas nereiškė jokių reikalavimų, priekaištų ar nusiskundimų dėl savo darbo laiko normos. Visos šios aplinkybės puikiai parodo, kad atsakovas nuo pat 2022 m. gegužės mėn. pradžios, t.y tuomet, kai buvo įformintas 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimas, buvo išreiškęs savo sutikimą ir valią darbo funkcijas vykdyti visą darbo laiką. Sprendžiant minėtą darbo ginčą darbuotojas ėmė teigti, kad ant minėto dokumento esantis parašas yra ne jo, tačiau nei iki to momento, nei po to jokių reikalavimų, kurie būtų siejami su neva neteisinga darbuotojo darbo laiko norma, kuri buvo nustatyta 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimu, darbdavio atžvilgiu niekuomet nereiškė. Darbuotojo pareiškimo pagrindu vėliau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį, remiantis formalia aplinkybe, kad 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimas iš tiesų nebuvo pasirašytas darbuotojo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada, kad 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitime yra pasirašęs ne darbuotojas, o kitas asmuo. Tačiau ikiteisminis tyrimas dar nėra užbaigtas, kas iš tiesų pasirašė dokumentą dar nėra nustatyta ir jis nėra patrauktas atsakomybėn. Darbdavys, jį atstovaujantys darbuotojai / vadovai, jokių dokumentų neklastojo (-a) bei visuomet buvo įsitikinęs, kad 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimą iš tiesų pasirašė pats darbuotojas. Specialisto pateikta išvada darbdaviui buvo netikėta žinia. Darbdavys bendrovės viduje aiškinasi situaciją, kaip ir dėl ko galėjo nutikti taip, kad ant dokumento pasirašė ne darbuotojas. Galėjo atsitikti taip, kad darbdaviui tuo metu į darbo vietą pristačius darbo sutarties pakeitimą ir palikus dokumentą susipažinti, kažkuris iš atsakovo kolegų (apsaugos darbuotojų) minėtame dokumente dėl nežinomų priežasčių galėjo uždėti parašą, ir darbdavio atstovui grįžus jį pasiimti buvo pateiktas jau pasirašytas dokumentas. Tačiau bet kuriuo atveju pats parašas, nepriklausomai nuo to, ar tai buvo atsakovo ar kito asmens parašas, ant dokumento niekaip nepakeitė ieškovės ir atsakovo valios ir susitarimo dėl darbo sutarties sąlygos, t.y. darbo laiko normos pakeitimo. Aplinkybė, ar 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimas buvo pasirašytas paties darbuotojo, jokios įtakos minėto asmens teisinei padėčiai apskritai neturi ir jokių neigiamų pasekmių jam nesukėlė. Esant darbuotojo veiksmais išreikštam pritarimui darbo laiko normos pakeitimui, nėra jokio pagrindo kalbėti, kad darbuotojas dėl to patyrė kažkokios neturtinės žalos. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas tik 2023 m. balandžio 7 d., t.y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, skaičiuojant nuo to momento, kai darbuotojui neabejotinai tapo žinomas ant dokumento esančio parašo faktas kitoje teisme nagrinėjamoje darbo byloje, ėmė reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, paminėdamas ir epizodą dėl 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo įforminimo. Atsakovas kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminą ženkliai praleido ir apskritai neprašė jo atnaujinti, tokį poreikį argumentuojant kažkokiomis svarbiomis aplinkybėmis. Dėl šios priežasties DGK vien tik šiuo pagrindu turėjo atsisakyti nagrinėti atsakovo pareikštą prašymą ir šio darbo teisės subjekto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. Specialisto išvada pati savaime negalėjo niekaip pakeisti atsakovo įsitikinimo (žinojimo), kad 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitime esantis parašas yra ne jo, jei jis laikėsi tokios pozicijos. Pabrėžė, kad neegzistuoja būtinosios sąlygos darbdavio atsakomybei kilti dėl anksčiau nurodytų darbdavio veiksmų. Ieškovė nepažeidė jokių savo kaip darbdavio pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai. Ieškovas sąžiningai vykdė jam tuo metu, t.y. 2022 m. vasarą, individualų darbo ginčą nagrinėjančios darbo ginčų komisijos duotus įpareigojimus ir teikė prašomus duomenis, įskaitant 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimą. Pagal darbuotojo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas šiuo metu nėra baigtas. Jame dar nėra nustatytas parašą ant dokumento uždėjęs asmuo, t.y. ikiteisminiame tyrime nėra jokių duomenų, kad dokumentą būtų pasirašę darbdavį, kaip ūkio subjektą, darbo teisiniuose santykiuose su darbuotojais atstovaujantys vadovai / darbuotojai. Todėl nėra jokio pagrindo aplinkybės, kad ant dokumento esantis parašas yra ne atsakovo, priskirti ieškovės kaip darbdavės atsakomybei ir ja grįsti (motyvuoti) ieškovės neva neteisėtus veiksmus. Be to, pats parašo ant 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo faktas yra nepagrįstai sureikšminamas. Tarp šalių susitarimas dėl darbo laiko normos pakeitimo buvo pasiektas net ir vertinant, kad dokumentą pasirašė ne darbuotojas, nes nuo pat 2022 m. gegužės 1 d. atsakovas savo darbo funkcijas vykdė pagal viso darbo laiko normą ir dėl to jokių pretenzijų ir / ar reikalavimų darbdavio atžvilgiu neturėjo bei nereiškė. Taigi, nuo pat 2022 m. gegužės mėn. pradžios darbuotojui neabejotinai buvo žinoma ir suprantama, kokiomis darbo sąlygomis jis dirba. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 45 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbuotojui per 3 mėnesius nesikreipus dėl neteisėto darbo sutarties sąlygų pakeitimo į darbo ginčus nagrinėjantį organą, yra laikoma, kad jis sutiko dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Taigi bet kuriuo atveju darbuotojas savo veiksmais buvo išreiškęs valią (sutikimą) dirbti viso darbo laiko režimu. Todėl parašas ant dokumento yra formalumas, kuris neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos atsakovo teisinei padėčiai ir jokių neigiamų pasekmių minėtam asmeniui nesukėlė. Ieškovas jokių neteisėtų veiksmų pavedant atsakovui dirbti viso darbo laiko režimu neatliko, nes tokia buvo ir paties atsakovo valia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėti, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka būtent nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Atsakovas darbo ginčo nagrinėjimo metu neturtinės žalos fakto bei dydžio iš esmės neįrodinėjo, o posėdžio metu nurodė, kad jam svarbiausia, jog darbdavys būtų nubaustas. Tokio pobūdžio teiginiai neatitinka civilinės atsakomybės paskirties – šis institutas nėra skirtas kažką nubausti, o yra nukreiptas į turtinio ir neturtinio pobūdžio praradimų kompensavimą. Akivaizdu, kad atsakovas jokios žalos iš tiesų nepatyrė, o jo veiksmai yra nukreipti į tikslą darbdaviui sukelti kuo daugiau nepatogumų ir šio subjekto sąskaita nesąžiningai pasipelnyti. Nesant neteisėtų ieškovės veiksmų, t.y. darbo pareigų pažeidimo, ir nesant žalos fakto, nėra jokio pagrindo kalbėti apie civilinei atsakomybei taikyti būtiną priežastinį ryšį. Kadangi ieškovę, kaip darbdavį, atstovaujantys darbuotojai (vadovai) tuo metu, kai buvo raštu įformintas 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimas, nežinojo ir nesuprato, kad šis dokumentas gali būti pasirašytas ne paties darbuotojo, todėl nėra ir ieškovės deliktinės atsakomybės sąlygos.
2. Ieškovės įgaliota atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį prašo atmesti ieškovės ieškinį, išnagrinėti šalių ginčą iš esmės ir priteisti iš ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ atsakovo A. Š. naudai 1 000,00 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. kovo 28 d. sudarė darbo sutartį Nr. Nr. S-30094, kuria atsakovas įsipareigojo eiti fizinės saugos departamento apsaugos darbuotojo pareigas. Nustatoma darbo laiko norma – visas darbo laikas iki 24 val. per parą taikant suminę darbo laiko apskaitą (Darbo sutarties 4 punktas), atsakovas pradėjo dirbti 2022 m. kovo 27 d. (Darbo sutarties 7 punktas). 2022 m. kovo 28 d. šalys sudarė darbo sutarties priedą Nr. 1, kuriuo sutarė padidinti ieškovės ir atsakovo darbo sutartyje sulygtą darbų mastą. 2022 m. balandžio 1 d. šalys sudarė darbo sutarties pakeitimą, kuriuo sutarė jog atsakovas dirbs ne visu darbo laiko režimu, t. y. 15 valandų per savaitę taikant suminę darbo laiko apskaitą. 2022 m. gegužės 1 d. tariamai sudarytas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo neva sutarta, kad atsakovas dirbs visą darbo laiką iki 24 val. per parą taikant suminę darbo laiko apskaitą. Vis dėlto, 2022 m. gegužės 1 d. susitarimo prie darbo sutarties atsakovas niekada nesudarė ir apie jį sužinojo tik vėliau. 2022 m. liepos 13 d. ieškovė atsakovui pateikė pasirašyti darbo sutarties pakeitimą, kuriuo jis perkeliamas dirbti į Vilniaus regioną, tačiau atsakovas tokio pakeitimo nepasirašė. Nors ieškovė buvo sudariusi atsakovui darbo grafiką dirbti oro uostuose visam 2022 metų rugpjūčio mėnesiui, tačiau vėliau atsakovui buvo suformuotos apmokamos prastovos už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovą, kad jis skiriamas dirbti kitame objekte Kaune, apie tai tą pačią dieną atsakovui buvo pranešta žodžiu, tačiau atsakovas su tokiu jo darbo vietos pakeitimu nesutiko. 2022 m. rugsėjo 16 d. ieškovė atsakovui išsiuntė reikalavimą pasiaiškinti Nr. SD-2753, dėl ko atsakovas 2022 m. rugpjūčio 12 d. ir vėliau neatvyko į darbą. Atsakovas pasiaiškinimo per reikalavime numatytą terminą nepateikė. 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą Nr. P-103 ir įformintas darbo sutarties nutraukimas DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat atsakovas kreipėsi į DGK dėl neišmokėtos kompensacijos už komandiruotes. Nagrinėjant šį ginčą, ieškovė pateikė 2022 m. gegužės 1 d. susitarimą dėl darbo sutarties pakeitimo, kurio atsakovas niekada nepasirašė ir su juo nesutiko. 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Atliekant ikiteisminį tyrimą 2023 m. kovo 7 d. specialistas V. L. pateikė išvadą, kurioje nustatė, kad darbo sutarties 2022 m. gegužės 1 d. pakeitime, eilutėje „Darbuotojas ... (vardas, pavardė) A. Š.“, pasirašė ne atsakovas, o kitas asmuo, išgalvoto parašo transkripcija. 2023 m. balandžio 7 d. atsakovas civilinėje byloje Nr. 2-4614-1126/2023, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl atsakovo atleidimo teisėtumo, pateikė reikalavimą priteisti 20 000 Eurų neturtinės žalos. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4614-1126/2023 atsisakė priimti Atsakovo reikalavimą priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos iš ieškovės ir išaiškino atsakovui jo teisę per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka kreipiantis į DGK laikant, kad kreipimosi į DGK diena laikoma kreipimosi į teismą su šiuo reikalavimu diena (2023 m. balandžio 7 d.). Atsižvelgiant į tai, atsakovas kreipėsi į DGK, kuri 2023 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. DGKS-3340 nusprendė atsakovo ieškinį tenkinti iš dalies ir išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas apie 2022 m. gegužės 1 d. priedą prie darbo sutarties sužinojo 2022 m. rugpjūčio 16 d., tačiau kreipdamasis į DGK 2023 m. balandžio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei 7 mėnesiams, praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą savo pažeistoms teisėms ginti, tačiau nenurodo, kokias teisines pasekmes tai turėtų sukelti šioje civilinėje byloje, taip pat savo ieškinyje nepateikia atitinkamo procesinio prašymo. Atkreipė dėmesį, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4614-1126/2023 atsisakė priimti atsakovo reikalavimą priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos iš ieškovės ir išaiškino atsakovui jo teisę per 14 dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka kreipiantis į DGK laikant, kad kreipimosi į DGK diena laikoma kreipimosi į teismą su šiuo reikalavimu diena (2023 m. balandžio 7 d.). Kitaip tariant, Kauno apylinkės teismas įgalino atsakovą kreiptis į DGK šiuo klausimu ir ginti jo pažeistas teises. Ieškovė šios Kauno apylinkės teismo nutarties neskundė, todėl su ja sutiko, nors joje nebuvo nurodyta, kad atsakovas praleido terminą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo dėl to, jog 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitime prie atsakovo pavardės esantis parašas yra ne jo. Be to, galutinai aplinkybė, kad 2022 m. gegužės 1 d. dokumente esantis parašas yra ne atsakovo paaiškėjo tik tuomet, kai 2023 m. kovo 7 d. specialistas pateikė savo išvadą, kurioje nurodė, jog 2022 m. gegužės 1 d. pakeitime esantis parašas yra ne atsakovo. Tik tuomet atsakovas suvokė, jog tokiu būdu pažeistos jo teisės. Neturint šio įrodymo, atsakovas nebūtų galėjęs įrodyti savo pažeistų teisių. Kad gautų tokį įrodymą, atsakovas turėjo ne tik kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, bet ir skųsti ne vieną procesinį sprendimą, kol Kauno apylinkės teismas galiausiai tenkino jo skundą ir grąžino medžiagą tirti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Net ir nustačius, kad atsakovas praleido terminą kreiptis į DGK dėl neturtinės žalos, kylančios iš to, kad 2022 m. gegužės 1 d. pakeitimą vietoje atsakovo pasirašė kitas asmuo, tai neturi teisinės reikšmės, kadangi Kauno apylinkės teismui priėmus ieškovės ieškinį, byla bus nagrinėjama iš esmės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tokiu atveju praleistas terminas nereiškia, kad užkertamas kelias ginti pažeistas darbuotojo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 33 punktas). Todėl net ir nustačius, kad atsakovas praleido DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo į DGK, tai nepanaikino atsakovo teisės ginti savo pažeistas teises teisme, kuris ginčą nagrinėja iš esmės. Taigi, tai nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir nepriteisti atsakovo naudai neturtinės žalos, juo labiau, kad ieškovė pažeidė savo kaip darbdavės pareigas. Darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principais (DK 2 straipsnio 1 dalis). Darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti teisinga, nemokama ir pateikta darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais (DK 25 straipsnio 1 dalis). Darbdaviui tenka pareiga užtikrinti veiklos organizavimą ir jo tvarką, tame tarpe laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų sudarant sutartis su darbuotojais ir jas įforminant. Darbdavys turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Neužtikrindama tinkamos veiklos organizavimo, įmonė rizikuoja sukelti žalą kitiems asmenims, tame tarpe darbuotojams. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesudarė 2022 m. gegužės 1 d. susitarimo prie darbo sutarties su ieškove. Nepaisant to, ieškovė šį neteisėtą susitarimą pateikė šalių ginčus nagrinėjusioms institucijoms: DGK ir teismui. Nors ieškovė nurodo, kad tyčia neklastojo 2022 m. gegužės 1 d. susitarimo, o jį kitas asmuo (darbuotojas) galėjo pasirašyti per klaidą, tačiau šiuo atveju tai neturi reikšmės, kadangi neturtinė žala gali būti priteisiama nustačius ir darbdavio didelį neatsargumą. Jeigu iš tiesų, kaip nurodo ieškovė, 2022 m. gegužės 1 d. susitarimas buvo paliktas ieškovės patalpose ir prie jo galėjo prieiti kiti darbuotojai, tai yra akivaizdus ir didelis ieškovės, kaip darbdavio, aplaidumas. Tokiu atveju galėjo būti pažeistos ir kitos atsakovo teisės, pavyzdžiui, kiti darbuotojai galėjo sužinoti asmeninę atsakovo informaciją (asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą ir kt.), taip pat ją panaudoti, pasidaryti dokumento kopiją ir kt. Būtent darbdavys yra atsakingas už darbo sutarties, tarp jų ir papildomų susitarimų, sudarymą bei įforminimą. Tai yra darbdavio, kaip komercinę veiklą vykdančio subjekto, veiklos organizavimo dalis. Ieškovei netinkamai organizuojant savo veiklą, t. y. tinkamai nesudarant ir neįforminant darbo sutarties ir jos priedų, pažeidžiamos ne tik DK nuostatos, bet ir bendra pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad darbdavys savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė neužtikrino, kad 2022 m. gegužės 1 d. susitarimas būtų tinkamai sudarytas ir įformintas, vėliau jo pagrindu padidino atsakovui darbo krūvį ir apie tai atsakovo neinformavo. Nors atsakovas nereiškė pretenzijų dėl padidėjusio darbo krūvio, tačiau tai neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas savo patirtos žalos nekildina iš padidėjusio darbo krūvio. Šiuo atveju darbdavys ne tik pakeitė būtinąsias darbo sutarties sąlygas, bet ir neįgyvendino savo pareigos tinkamai organizuoti veiklą bei teikti informaciją darbuotojui. Negana to, tokį neteisėtą dokumentą ieškovė panaudojo ginčuose su atsakovu ir tik atsakovui kreipusis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, ieškovė ėmė aiškintis šio dokumento sudarymo aplinkybes. Nors nuo to laiko praėjo maždaug metai laiko, tačiau iki pat šiol ieškovė šių aplinkybių neišsiaiškino ir nenurodė, kaip ir su kuo buvo sudarytas 2022 m. gegužės 1 d. susitarimas. Galiausiai, buvo pažeista bendra pareiga elgtis taip, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žala. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtą neturtinę žalą, tačiau apie atsakovo patirtą neturtinę žalą galima spręsti iš byloje nustatytų aplinkybių visumos. Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad jam neabejotinai kilo neturtinė žala. Sužinojęs apie tai, kad egzistuoja 2022 m. gegužės 1 d. susitarimas, kurio jis niekada nepasirašė, Atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, net du kartus buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, atsakovas buvo priverstas skųsti tokius procesinius sprendimus – pirmą kartą procesinį sprendimą panaikino prokurorė, o antrąjį kartą teko skųsti ir prokurorės procesinį sprendimą, kurį panaikino Kauno apylinkės teismas. Atsakovas dėl to patyrė daugybę išgyvenimų, ėmė svarstyti, ar teisinėje apyvartoje nėra daugiau jo vardu be jo žinios ir valios sudarytų dokumentų, jį apėmė nežinomybė, ar apskritai bus išaiškintos aplinkybės dėl to, kas jo vardu pasirašė 2022 m. gegužės 1 d. susitarimą, kadangi nenustačius kaltininko ir susitarimo sudarymo aplinkybių, tokia situacija gali pasikartoti ir ateityje, tokie išgyvenimai lėmė ne tik nerimą ir stresą, bet ir nemigą. Atsakovas ginčą nagrinėjant DGK aiškiai nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu. Įvairių raštų ir skundų rašymas institucijoms pareikalavo didelių emocinių ir laiko sąnaudų, kurias atsakovas galėjo skirti bendravimui su savo šeimos nariais ir giminaičiais. Todėl atsakovo patirta neturtinė žala yra akivaizdi ir logine seka išplaukia iš susiklosčiusių aplinkybių, dėl kurių ginčo byloje nėra. Ieškovės teiginiai dėl priežastinio ryšio neegzistavimo yra deklaratyvūs. Atsakovo patirta neturtinė žala buvo sąlygota neteisėtų ieškovės veiksmų – netinkamo veiklos organizavimo, atsakovo neinformavimo, aplaidumo paliekant dokumentus kitiems asmenims prieinamoje vietoje bei pažeidžiant bendrą tinkamo elgesio pareigą. Ieškovė negali pagrįstai tikėtis, kad jos aplaidumas nesukels pasekmių, o ji bus atleista nuo civilinės atsakomybės. Ieškovės kaltė yra akivaizdi – net jeigu 2022 m. gegužės 1 d. susitarimas nėra suklastotas tyčia, tinkamai organizuojant įmonės veiklą ir imantis atsargumo priemonių, dokumentas su kito asmens parašu apskritai nebūtų atsiradęs ir nagrinėjama situacija nebūtų susiklosčiusi. Ieškovės pozicija, kad ji elgėsi apdairiai, atsargiai ir rūpestingai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir bendrai teisinei logikai. Be to, nustačius kitas civilinės atsakomybės sąlygas, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Šios prezumpcijos ieškovė nepaneigė. Ieškovė negali būti atleista nuo civilinės atsakomybės esant akivaizdiems jos neteisėtiems veiksmams ir kaltei, t. y. ieškovė negali tikėtis, kad jos neteisėti veiksmai nesukėlė pasekmių ir ji išvengs civilinės atsakomybės. Todėl ieškovės ieškinys atmestinas, o iš jos atsakovo naudai priteistina neturtinė žala. Nors DGK 2023 m. birželio 13 d. sprendimu atsakovui priteisė 300 Eur dydžio neturtinę žalą, tačiau teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir atmetus ieškovės ieškinį, atsakovas prašo priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Atsakovas gali reikalauti priteisti didesnį neturtinės žalos dydį nei priteisė DGK, nes pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus (DK 231 straipsnio 3 dalis). Jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Taigi, nepaisant to, kad atsakovas nereiškė ieškinio dėl darbo ginčo su ieškove išnagrinėjimo iš esmės, jis turi teisę reikalauti priteisti jam didesnę neturtinę žalą, nei priteisė DGK. Atsakovas pagrįstai mano, kad 300 Eur nekompensuoja jo patirtų išgyvenimų. Nors analogiškų bylų teismų praktikoje beveik nėra, tačiau artimiausia nagrinėjamam atvejui yra Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-2031-638/2015, kurioje 2015 m. sausio 2 d. sprendimu darbuotojui iš darbdavio buvo priteista 500 Eur dydžio neturtinė žala. Minėtoje byloje buvo nustatyta, kad darbdavys netinkamai tvarkė dokumentaciją įmonėje, dėl ko pareigines instrukcijas pasirašė kitas darbuotojas. Nors minėtoje byloje buvo priteista 500 Eur neturtinė žala, tačiau sprendimas buvo priimtas prieš daugiau nei 8 metus. Todėl atsižvelgiant į šalyje pasikeitusią ekonominę situaciją ir infliaciją, atsakovas pagrįstai savo neturtinę žalą vertina 1 000 Eur suma. Todėl atmetus ieškovės ieškinį ir išsprendus šalių ginčą iš esmės, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1000 Eur neturtinė žala.
4. Atsakovas ir jo įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu savo procesinę poziciją palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo A. Š. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą ieškovei UAB „Ekskomisarų biuras“ iniciavus 2022 m. gegužės 1 d. su atsakovu 2022 m. kovo 28 d. sudarytos darbo sutarties pakeitimą. Teismas pažymi, kad atsakovas A. Š. po darbo ginčų komisijos sprendimo nesikreipė į teismą prašydamas išnagrinėti jo reikalavimus dėl neturtinės žalos, atsakovo teigimu padarytos darbdaviui skirstant darbo valandas ir sudarant darbo grafikus, rengiant vidinius įmonės teisės aktus, taip pat padarytos nesudarius galimybių dirbti oro uoste ir atsakovo vertinimu nesąžiningo ieškovės elgesio nagrinėjant kitą individualų darbo ginčą tarp atsakovo ir ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“, atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. birželio 13 d. sprendimas yra įsiteisėjęs dėl atsakovo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą dėl ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ veiksmų, dėl kurių atsakovas nesikreipė į teismą prašydamas išnagrinėti kilusį darbo ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės.
6. Nagrinėjamoje byloje teismas visų pirma pasisako dėl atsakovės argumentų, kad atsakovas A. Š. apskritai negalėjo kreiptis į darbo ginčų komisiją su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu ne teisme, o neteisminėje institucijoje – DGK, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia, tuo atveju, jei terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją neatnaujinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad DK 220 straipsnio 2 dalyje, suteikiančioje teisę darbo ginčų komisijai atnaujinti praleistą kreipimosi į ją terminą, nenustatytas terminas, po kurio šia teise pasinaudoti nebegalima. Todėl DGK priėmus ir išnagrinėjus atsakovo A. Š. reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, aplinkybė, ar atsakovas yra praleidęs terminą pareikšti nurodytus reikalavimus darbo ginčų komisijoje, neturi teisinės reikšmės.
7. Vertindamas byloje surinktus įrodymus dėl byloje kilusio ginčo, teismas nustatė, kad su ieškovė UAB „Ekskomisarų biuras“ 2022 m. gegužės 1 d. data parengė su atsakovu A. Š. sudarytos darbo sutarties pakeitimą, kuriuo buvo nustatyta, kad atsakovas dirba visą darbo laiką iki 24 val. per parą taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo sutarties keitimus paprastai inicijuoja saugos projektų vadovai atsižvelgiant į apsaugos paslaugų užsakovų poreikius (1 t., e. b. l. 15, 2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 15 min. 22 sek. – 18 min. 05 sek.). Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00911-23 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto 2023 m. kovo 7 d. išvadoje konstatuota, kad parašą, esantį UAB „Ekskomisarų biuras“ darbo sutarties Nr. S-30094 (2002 m. kovo 28 d.) pakeitimas (2022 m. gegužės 1 d.) eilutėje „Darbuotojas ... (vardas, pavardė) A. Š.“ pasirašė ne A. Š., o kitas asmuo išgalvoto parašo transkripcija (1 t., e. b. l. 95-99). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu sustabdė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-00911-23 , kadangi ikiteisminio tyrimo metu atlikus visus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jo nepavyko nustatyti (Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00911-23 b. l. 370-376).
8. Teismas taip pat nustatė, kad parengtas su atsakovu A. Š. sudarytos darbo sutarties 2022 m. gegužės 1 d. pakeitimas atsakovui pasirašyti buvo perduotas padalinio, kuriame atsakovas dirba, vadovui ir paliktas atsakovui pasirašyti nutolusiame objekte, kuriame jis dirbo, padalinio vadovas yra įpareigotas grąžinti darbo sutarties pakeitimą su darbuotojo parašu (2024 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 24 min 44 sek. – 25 min. 30 sek., 35 min. 40 sek. – 36 min. 10 sek., 49 min. 21 sek. – 56 min. 10 sek.). Darbuotojų parašai ant darbo sutarčių pakeitimo papildomai netikrinami po to, kai grąžinami su darbuotojo parašu (2024 m. liepos 11 d. teismo posėdžio garso įrašo 23 min. 00 sek. – 23 min. 13 sek.).
9. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos, įtvirtintos CK 6.246–6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir neturtinė žala). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo teisiniuose santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020 59 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Asmens darbo veikla yra ta gyvenimo sritis, nuo kurios priklauso asmens ir jo šeimos gerovė, socialinis vertinimas, galimybė save realizuoti, užsitikrinti socialinį stabilumą, todėl šių vertybių pažeidimas gali sukelti asmeniui stiprų netikrumo, nepasitikėjimo jausmą, didelius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, 51 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
10. Vertindamas civilinės atsakomybės sąlygas ieškovės atžvilgiu, teismas visų pirma pasisakys dėl ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ veiksmų teisėtumo organizuojant su atsakovu A. Š. sudarytos darbo sutarties 2022 m. gegužės 1 d. pakeitimo įforminimą. Nors ieškovė remiasi argumentu, kad DK nedetalizuoja, kokia tvarka yra pasirašomi darbo sutarties pakeitimai, tačiau sutiktina su atsakovo įgalioto atstovo argumentais, jog ieškovės taikoma darbo sutarties keitimų pasirašymo tvarka, kai darbo sutarties pakeitimai tiesiog paliekami nutolusiame objekte, kuriame dirba darbuotojas, neatitinka DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sąžiningumo ir bendradarbiavimo principo, numatančio, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.
11. Ieškovė apibūdindama įmonėje nusistovėjusią tvarką, nurodė, kad įmonė neturi tiek darbuotojų, jog galėtų kontroliuoti kiekvieno darbo sutarties pakeitimo individualų pasirašymą, tačiau pagal DK 32 straipsnio 3 dalį atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Taigi, būtent ieškovė turi pareigą sudaryti sąlygas savo darbuotojams kontroliuoti, kaip yra pasirašomi darbo sutarčių pakeitimai. Juo labiau, kad DK 45 straipsnio 3 dalyje numatytos ir pasekmės darbdaviui dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo, suteikiančios darbuotojui teisę reikalauti įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą per tris mėnesius nuo to momento, kai darbuotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Todėl ieškovė, iš esmės nesiėmusi veiksmų darbo sutarčių keitimo procesui kontroliuoti, esant įstatyme aiškiai apibrėžtoms pasekmėms, kaip darbdavė pažeidė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju ieškovė savo veiksmų teisėtumo negali grįsti ir aplinkybe, kad įmonėje yra sudaroma daug darbo sutarties keitimų nes kinta užsakovams teikiamų paslaugų poreikis. Tai, jog įmonė pasirinko DK 45 straipsnyje įtvirtintą procedūrą, darbo sąlygų keitimą darbdavio iniciatyva, savo kaštų reguliavimui, irgi nesudaro prielaidų kaip nors pateisinti aplaidų pareigos kontroliuoti darbo sutarčių keitimo įforminimą vykdymą.
12. Kita aplinkybė, kuria rėmėsi ieškovė yra ta, jog ikiteisminis tyrimas dėl 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo nėra baigtas, dėl ko nenustatyti ieškovės neteisėti veiksmai. Vis dėlto, teismui nustačius, jog ieškovė nesilaikė DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos veikti sąžiningai, aplinkybė, ar padaryta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika, neturi reikšmės. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas atskleidė ieškovės netinkamai vykdomą darbo sutarties keitimų įforminimo procedūrą, nes dėl tokios įmonės veiklos atsirado prielaidos atlikti veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių.
13. Nustačius ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ veiksmų neteisėtumą, toliau spręstinas klausimas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas pažymi, kad ieškovė savo kaltės dėl neteisėtų veiksmų nepaneigė, nes iš esmės pati ieškovė savo veikloje įtvirtino darbo sutarčių pakeitimo modelį, kuris neatitinka pareigos veikti sąžiningai. Atsižvelgiant į tai, toliau spręstina, ar atsakovas dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą ir, ar ji priežastiniu ryšiu susijusi su ieškovės neteisėtais veiksmais,
14. Sprendžiant dėl A. Š. patirtos neturtinės žalos, teismas pažymi, kad atsakovui, kuris nepasirašė 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo, apie nurodyta jo darbo sutarties pakeitimo egzistavimą tapo žinoma tik kilus individualiam darbo ginčui dėl teisės dėl jo atleidimo teisėtumo civilinėje byloje Nr. 2-4614-1126/2023. Iki tol atsakovas negalėjo apie jį žinoti, nes jo nepasirašė. Todėl ieškovė, teikdama, kad atsakovas nepatyrė neturtinės žalos, negali remtis aplinkybe, jog atsakovas faktiškai dirbo pakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Vadinasi, neturtinė žala atsakovui pasireiškė po to, kai jam tapo žinomas faktas apie ne jo parašą ant 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties keitimo.
15. Šiuo atveju teismas, aplinkybę, kad pats atsakovas iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo suklastojimo ir siekė, kad jis būtų tęsiamas, vertina kaip atsakovo patirtų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimo bei pažeminimo netiesioginį įrodymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovui teikiant paaiškinimus, buvo akivaizdu, kad atsakovui kaip asmeniui labai svarbus teisingumas. Nors subjektyvus atsakovo teisingumo suvokimas ir reikalavimas ne visada yra objektyviai pagrįstas, tačiau tai neabejotinai patvirtina, jog atsakovui buvo padaryta nurodyta neturtinė žala. Teismas taip pat nepervertina tos aplinkybės, jog atsakovas, teikdamas paaiškinimus nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje ir teisme, labiau akcentavo savo sukrėtimą dėl kitų jam svarbių aplinkybių, t. y. praradus darbą oro uostę, nes kaip minėta, patirtą neturtinę žalą pagrindžia atsakovo veiksmai kreipiantis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir siekiant, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nebūtų nutrauktas. tuo pačiu šie atsakovo veiksmai pagrindžia ir priežastinį ryšį tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovo patirtų dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų.
16. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, jog ieškovės ieškinys dėl prievolės atlyginti neturtinę žalą neegzistavimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nustačius, jog ieškovė UAB „Ekskomisarų biuras“ turi pareigą atlyginti atsakovui A. Š. neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų organizuojant su atsakovu A. Š. sudarytos darbo sutarties 2022 m. gegužės 1 d. pakeitimo įforminimą, spręstina dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024).
18. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės neteisėtus veiksmus nulėmė DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos veikti sąžiningai pažeidimas, nulemtas ieškovės neatsakingo požiūrio į darbo santykių pakeitimo įforminimo tvarką. Akivaizdžiai tyčiniai ieškovės įgaliotų asmenų veiksmai nenustatyti. Atsakovo darbo santykiai su ieškove truko maždaug pusmetį ir nutrūko dėl paties atsakovo kaltės remiantis civilinėje byloje Nr. 2-4614-1126/2023 įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovas nagrinėjant bylą jam kaip dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą sukėlusius labiau akcentavo tuos ieškovės veiksmus, kurie buvo teisėti, tačiau būtent atsakovo pastangomis buvo nustatyti ieškovės veiklos organizavo trūkumai renkant parašus ant inicijuojamų darbo sutarties keitimų. Todėl teismas vertina, kad vadovaujantis teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsakovui priteistinas 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlygimas. Teismo vertinimu būtent nurodytas dydis tinkamiausiai kompensuotų atsakovo patirtus dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą dėl neteisėtų veiksmų organizuojant su atsakovu A. Š. sudarytos darbo sutarties 2022 m. gegužės 1 d. pakeitimo įforminimą ir nėra pagrindo priteisti didesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus ieškinį spręstinas atsakovo A. Š. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas
20. Atsakovo A. Š. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 580 Eur išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimą į ieškinį ir pasiruošimą bei dalyvavimą 2024 m. kovo 5 d. teismo posėdyje (2 t., e. b. l. 17-18). Teismas įvertinęs kilusio ginčo pobūdį bei advokato darbo laiko sąnaudas šioje byloje ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų maksimalių įkainių dydžių, sprendžia, jog atsakovo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas ir jos priteistinos atsakovui iš ieškovės UAB „Ekskomisarų biuras“ (CPK 98 straipsnis).
21. Sprendimui įsiteisėjus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno komisariato 1-ajam veiklos skyriui grąžintina ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00911-23 medžiaga.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atmesti ieškinį.
Priteisti atsakovui A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekskomisarų biuras“, juridinio asmens kodas 122755433, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 580 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno komisariato 1-ajam veiklos skyriui ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00911-23 medžiagą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.