Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei ir Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovo E. L. atstovei advokatei Vidai Kisielienei, atsakovo UAB „Be group“ atstovams direktoriui G. T. ir atstovei advokatei Vaidai Kupstei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui UAB „Be group“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovas buvo atleistas iš darbo 2014-02-14, atleidimas įformintas dviem atsakovo direktoriaus įsakymais: 2014-02-14 įsakymu dėl darbo drausmės pažeidimų ( t.1, b.l.28) ir 2014-02-14 įsakymu Nr. P-2014-02-01 „Dėl E. L. atleidimo iš darbo“ ( t.1, b.l. 29).

Dėl drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo

Viename iš atsakovo direktoriaus įsakymų nurodyta, kad drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo ieškovui paskirta remiantis 2014 m. vasario 10,12 ir 14 d. aktais.

2014-02-10 dienos akte „Dėl darbo drausmės pažeidimo“ nurodyta, kad 2014-02-10 ieškovas neatvyko į darbą iki 13 val. ir apie tai neinformavo direktoriaus; piktybiškai nevykdė nevienkartinio direktoriaus nurodymo suorganizuoti susitikimą su klientu, neinformavo savo tiesioginio vadovo direktoriaus nė vienu iš aukščiau nurodytų atvejų ( t.1, b.l.24).

Iš atsakovo pateikto videoįrašo matyti, kad asmuo, panašus į ieškovą, atvyko į filmuojamą teritoriją 12.33 val. ir išvyko 12.55 val. Videoįrašas nepatvirtina, kad ieškovas neatvyko į darbą iki 13 val., nes jis atvyko 12.33 val. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad ieškovas 2014-02-10 dirbo 4 valandas ( t.1, b.l. 84). Atsakovo atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl žiniaraštyje ieškovui yra pažymėtos 4 darbo valandos, jeigu jie teismo posėdyje aiškina, kad ieškovas atvyko 12.33 ir išvyko 12.55. Atsakovo 2014-02-10 akte dėl darbo drausmės pažeidimo yra pažymėta, kad ieškovas 2014-02-10 buvo supažindintas su aktu, tačiau atsisakė jį pasirašyti ( t.1, b.l.24). Jeigu tikėti atsakovo atstovų aiškinimu ir videoįrašo duomenimis, kad ieškovas pasirodė biure tik 12.33 ir išvyko 12.55, tai neaišku, kaip atsakovo darbuotojai spėjo surašyti aktą ir įteikti jį ieškovui. Ieškovas teigia, kad jokio akto jam 2014-02-10 niekas neteikė. Liudytoja apklausta E. K. ( posėdžio garso įrašas 2014-05-07) parodė, kad 2014-02-10 po pietų iš direktoriaus sužinojo, kad ieškovas neatvyko į darbą ir kad direktoriui ieškovas sakė buvęs pas odontologą. Parodė, kad komisija susirinko pas direktorių, pažiūrėjo internete, kaip reikia rašyti aktą, surašė aktą, tada nuėjo pas ieškovą, įteikė jam aktą, ieškovas numetė aktą ir sakė, kad nesirašys. Kai rašė aktą, ieškovo nebuvo darbe, ieškovas atvyko vėliau, tada komisija nešė aktą ieškovui. Liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad ieškovas 2014-02-10 atvyko į darbą apie pietus, jam buvo įteiktas raštas, kurio ieškovas nepasirašė. Iš pateiktų įrodymų visumos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas atvyko į biurą 13 val. Videoįrašai rodo, kad buvo atvykimas 12.33 val. ir kad ieškovas įsėdo į automobilį 12.55, tačiau net nematyti, ar įsėdęs į automobilį ieškovas išvyko iš teritorijos, nes įrašas nutrūksta. Taip pat nematyti, ar išvykęs 12.55 val., ieškovas vėliau negrįžo. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai rodo, kad ieškovas dirbo 4 valandas. Tačiau net jeigu ieškovas atvyko bei išvyko tuo laiku, kaip užfiksuota videoįraše, tai neduoda pagrindo išvadai, kad ieškovas padarė pravaikštą, kuri prilyginama šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui. Atsakovai neginčijo, kad ieškovo darbo pobūdis buvo judrus, reikėjo važinėti, lankyti klientus. Liudytoju apklaustas T. B. parodė, kad vadybininkas atsakovo įmonėje nuvažiuodavo per metus apie 25 000 kilometrų, kartais ir visą dieną netekdavo būti įmonės biure, tačiau, liudytojo nuomone, ieškovas turėjo tik tris klientus, todėl jam tiek daug važinėti nereikėjo. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad įmonėje buvo nustatyta tvarka, jog vadybininkai turi konkrečiai pranešti vadovui, kur ir kada važiuoja, arba kad vadybininkų apsilankymai buvo žymimi kokiame nors žurnale. Atsakovo atstovė teigė, kad darbo tvarkos taisyklių 5.36 p. nurodo, kad nebūdamas darbe darbuotojas turi informuoti vadovus. Tačiau taisyklės nenustato, kad informuoti reikia vykstant darbo reikalais. Taip pat atsakovas neįrodė, kad ieškovas žodžiu neinformavo atsakovo direktoriaus, kur jis buvo 2014-02-10. Spręstina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą 2014-02-10, pasireiškusį neatvykimu į darbą iki 13 val.

Liudytoja apklausta E. K. parodė, kad 2014-02-07 susirinkime buvo duotas ieškovui nurodymas suorganizuoti susitikimą su „Norak“ kitą savaitę. Ieškovo ir liudytojos parodymai apie 2014-02-07 susirinkimo metu duotą direktoriaus nurodymą iš esmės sutampa. Tai patvirtino ir atsakovo atstovė advokatė 2014-04-22 posėdyje. Todėl nėra pagrįstas 2014-02-10 akto dėl darbo drausmės pažeidimo teiginys, kad ieškovas piktybiškai nevykdė nevienkartinio direktoriaus nurodymo suorganizuoti susitikimą su klientu, nes nėra įrodyta, kad nurodymas organizuoti susitikimą buvo nevienkartinis ir kad tas nurodymas nebuvo vykdomas piktybiškai, nes po vasario 7 dieną (penktadienį) duoto nurodymo organizuoti susitikimą su kitoje įmonėje, kitame mieste dirbančiais asmenimis, nepavaldžiais darbdaviui, yra normalu, kad pirmadienį tie asmenys gali būti užimti ir ieškovas negali organizuoti susitikimo būtent pirmadienį ne dėl savo kaltės. Spręstina, kad 2014-02-10 ieškovas nebuvo padaręs darbo drausmės pažeidimo, pasireiškusio piktybišku nevykdymu nevienkartinio direktoriaus nurodymo.

2014-02-12 atsakovo direktoriaus sudaryta komisija surašė aktą „Dėl darbo drausmės pažeidimo“, kuriame nurodė, kad ieškovas pasitraukė iš darbo vietos ilgesniam laikui nei numatytoji pietų pertrauka nieko neinformavęs ir tuo pažeisdamas Darbo tvarkos taisyklių 5.36 p. ir vadybininko įgaliojimų instrukcijos 1.7p. ( t.1, b.l.25). Ką reiškia „ilgesniam laikui negu numatytoji pietų pertrauka“, atsakovo atstovai paaiškinti negalėjo, ar tai pusvalandis, ar dvi valandos. Iš pateikto videoįrašo matyti, kad ieškovas atvyko į teritoriją 8.34 val. ir išvyko 9.38 val., dar kartą atvyko 2.27 val. ir išvyko 3.48 val. Iš pateiktų trumpų nufilmuotų epizodų negalima daryti išvados, ar be pateiktų epizodų ieškovas dar buvo atvykęs ir išvykęs, kiek iš viso tą dieną jis buvo įmonės biure, kokios trukmės pietų pertrauka ieškovas naudojosi. Darbo laiko žiniaraštyje užfiksuota, kad ieškovas vasario 12 d. dirbo 4 valandas. Liudytoja E. K. parodė, kad vasario 12 d. ieškovas atvyko pavėlavęs valandą, o paskui grįžo iš pietų pertraukos tik 14 val. Todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad vasario 12 dieną ieškovas pasitraukė iš darbo vietos ilgesniam laikui nei numatytoji pietų pertrauka. Dar kartą pastebėtina, kad ieškovo darbo pobūdis buvo važinėti pas klientus, todėl smulkmeniškas fiksavimas, kada vadybininku dirbantis darbuotojas atvyksta ir išvyksta iš įmonės biuro dar neįrodo, kad toks darbuotojas nebūdamas fiziškai įmonės biure neatlieka jokių darbo funkcijų darbdavio naudai. Atsakovo direktorius pats pripažino, kad griežtos apskaitos sistemos, kaip dirba vadybininkai, nebuvo, kelionės lapai nebuvo pildomi, viršvalandžiai nebuvo apskaitomi, nebuvo jokios kontrolės sistemos, kuri leistų kontroliuoti vadybininkų darbą, kur jie vyksta, su kuo susitinka, kokie susitikimo rezultatai. Nesukūręs ir nenustatęs tokios kontrolės sistemos, atsakovas sudarė tokias sąlygas, kad nėra įmanoma nustatyti, kaip darbuotojas naudojo darbo laiką. Spręstina, kad darbo drausmės pažeidimo faktas 2014-02-12 yra neįrodytas. Taip pat neįrodyta, kad surašytas 2014-02-12 aktas buvo įteiktas ieškovui. Liudytojos E. K. parodymus, kad vasario 12 dienos aktas buvo įteiktas ieškovui po pietų, tačiau ieškovas numetė aktą ant stalo, tada liudytoja paėmė aktą ir išsinešė, nes nematė reikalo palikti akto egzemplioriaus ieškovui ( garso įrašo 2014-05-07, 2:51:54 ir toliau), teismas vertina kaip įrodymą, kad aktas nebuvo tinkamai įteiktas ieškovui, nes nėra logiška ir įtikėtina, kad pateiktas įrodymas iškart būtų paimtas atgal ir išsineštas, darbuotojas tokiu atveju netenka galimybės su aktu susipažinti, sužinoti, kuo yra kaltinamas ir tinkamai nuspręsti, ar pasiaiškinti ir kaip pasiaiškinti dėl reiškiamų pretenzijų.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2014-02-14 po pietų direktorius nusprendė, kad ieškovas negali dirbti įmonėje, nes ieškovas pažeidinėja darbo drausmę ir direktorius prarado pasitikėjimą ieškovu. Liudytoja paruošė aktą dėl darbo drausmės pažeidimo, prašymą pasiaiškinti ir po pietų įteikė ieškovui. Ieškovas pasakė, kad neskaitys ir nesiaiškins. Tada ieškovui buvo įteiktas ir įsakymas atleisti iš darbo. Ieškovas po to išėjo iš biuro.

Iš pateiktų įrodymų ir liudytojos parodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė darbo drausmės pažeidimo tyrimo ir nuobaudos paskyrimo tvarką- tinkamai nepareikalavo, kad darbuotojas pasiaiškintų dėl pažeidimų, kuriais kaltinamas. Teismui nepateikta įrodymų, kad tuo laiku, kai ieškovo fiziškai nebuvo įmonės biure, ieškovas neatliko darbo darbdavio interesais kitoje vietoje. Neįrodyta, kad ieškovas, gavęs užduotį suorganizuoti susitikimą, to susitikimo nesuorganizavo, nes tarp šalių nėra ginčo, kad 2014-02-13 ieškovas kartu su direktoriumi buvo nuvykę į Panevėžį ir susitiko su įmonės „Norak“ atstovais.

Darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas dėl darbuotojo kaltės ( DK 234 str.). Net jeigu laikyti, kad ieškovas tam tikru laiku neatvyko į atsakovo biurą, vėlavo pradėti darbo dieną, negrįžo iš pietų pertraukos, tai dar neduoda pagrindo daryti išvadą, kad dėl tų pavėlavimų ieškovas nevykdė darbo pareigų arba jas vykdė netinkamai. Atsakovo atstovai neginčijo, kad ieškovas buvo premijuojamas kiekvieną mėnesį, liudytojas T. B. patvirtino, kad ieškovo klientai buvo stambiausi atsakovo produkcijos pirkėjai.

Ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., t.y. už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ( t.1, b.l.29). Atsakovo atstovai teismo posėdyje aiškino, kad šiurkštų darbo drausmės pažeidimą sudarė visuma ieškovo vasario 10,12 ir 14 dieną padarytų darbo drausmės pažeidimų. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė paties šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo fakto, ar tai būtų vienkartinis pažeidimas, ar eilė pažeidimų. Todėl spręstina, kad ieškovas buvo iš darbo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai.

Ieškovas nepageidauja būti grąžintas į ankstesnį darbą. Nurodo, kad prarado pasitikėjimą darbdaviu, susiklostė nepakenčiami tarpusavio santykiai, grąžinus nebūtų palankių sąlygų dirbti. Teismas atsižvelgia į faktus, kad ieškovo atžvilgiu buvo rašomi nepagrįsti aktai, atsakovas pateikė vadybininko įgaliojimų instrukciją, ant kurios yra suklastotas ieškovo parašas, todėl ieškovas turi pagrindo prašyti negrąžinti į darbą. Laikytina, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukiama šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ( DK 300 str. 4 d.). Įstatymas nenumato, kad šiuo būdu nustatyta darbo sutarties pasibaigimo diena priklausytų nuo to fakto, ar darbuotojas yra įsidarbinęs kitoje įmonėje.

Ieškovui priteistina išeitinė išmoka- dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio ( DK 140 str. 1 d.2p.). Tai sudaro 8468,88 Lt/2452,76 eurų ( priskaityta suma) ( t.1, b.l. 130).

Ieškovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos - po 201,64 Lt/58,40 euro už kiekvieną darbo dieną ( t.1, b.l.130) nuo 2014-02-15 iki 2014-11-04, kai ieškovas įsidarbino kitoje įmonėje. Tai sudaro 185 darbo dienos padauginus iš 58,40 euro, iš viso 10 804 euro. Pastebėtina, kad atsakovo pateiktoje pažymoje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo yra neteisingai paskaičiuotas vienos darbo dienos vidutinis užmokestis. Atsakovo pateiktoje pažymoje t.1, b.l. 130 nurodyta, kad ieškovas 2013 metų lapkritį dirbo 20 dienų, gruodį 19 dienų, 2014 metų sausį- 22 dienas. Bendras dienų skaičius 61. Todėl bendra paskaičiuota darbo užmokesčio suma ( 12300 Lt) turi būti dalinama iš 61 dienos, ir gaunama 201,64 Lt/58,4 euro. Atitinkamai ieškovui buvo per mažai priskaityta piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas atleidžiant iš darbo, todėl priteistinas skirtumas, kuris sudaro 60,23 euro.

Nuo 2014-11-04 ieškovas pradėjo dirbti kitoje įmonėje, todėl darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą jam turi būti skaičiuojamas pagal darbo užmokesčio skirtumą tarp buvusio atlyginimo ir naujoje vietoje gaunamo atlyginimo ( DK 300 str. 4 d.). Šis skirtumas yra 1004,17 Lt/ 290,83 euro per mėnesį arba 13,85 euro per darbo dieną (t.2, b.l.28-29). Todėl nuo 2014-11-04 ieškovui iš atsakovo priteistina po 13,85 euro už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką iki šio teismo sprendimo įsigaliojimo.

Be to, ieškovui papildomai priteistina piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014-02-15 iki šio teismo sprendimo priėmimo dienos ( 24,7 kalendorinės dienos atostogų), kompensacijos suma 1009,72 euro (skaičiuojama nuo 28 kalendorinių dienų atostogų per metus) (DK 170 str. 1 d. 9 p.).

Ieškovas prašė priteisti delspinigius už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį. Šis reikalavimas netenkintinas, nes neteisėto ieškovo atleidimo iš darbo dieną su juo buvo atsiskaityta, o už priverstinės pravaikštos laikotarpį ieškovui yra priteisiamas vidutinis darbo užmokestis, todėl atsakovui pareiga mokėti delspinigius neatsirado.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnis nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas pan., teismo įvertinti pinigais. Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis).

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, bylos Nr. 3K-3-10/2006).

Nustatyta, kad 2014 m. vasario 10,12, 14 dienų aktai dėl darbo drausmės pažeidimų buvo surašyti nepagrįstai, neišsiaiškinus reikšmingų aplinkybių, ieškovui už akių, apsunkinant galimybes ieškovui susipažinti su aktais. Darbdavys neprašė iš ieškovo pasiaiškinimų ir akivaizdžiai parodė, kad jokių pasiaiškinimų gauti ir nagrinėti nenori. Nors nėra tiesioginių įrodymų, kas suklastojo ieškovo parašą po vadybininko pareigine instrukcija, tačiau atsakovas nepateikė logiškų paaiškinimų, kokiu būdu suklastotas parašas galėjo atsirasti po instrukcija, spręstina, kad atsakovas netinkamai tvarkė dokumentaciją įmonėje. Paminėti atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo patirtais neigiamais išgyvenimais. Ieškovui priteistina 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui iš atsakovo (1226,38 eurų, priskaityta suma) vykdytinas skubiai.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Laikytina, kad ieškovo ieškinys yra patenkintas 90 proc. Ieškovui iš atsakovo priteistina 1371,87 euro išlaidų už ekspertizę, už advokato pagalbą, ir išlaidų už antstolio darbą vykdant laikinųjų apsaugos priemonių nutartį.

Atsakovas prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti 2600 Lt. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams atsakovas gali pretenduoti į 10 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą, t.y. 260 Lt/ 75,3 euro. Atlikus vienarūšių prievolių ( sumokėti bylinėjimosi išlaidas) tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistina 1296,57 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Žyminis mokestis ( 461,42 euro) ir pašto išlaidos ( 7 eurai) priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu ieškovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo UAB „Be group“ vadybininko pareigų direktoriaus 2014-02-14 įsakymais. Į darbą negrąžinti. Laikyti, kad darbo sutartis tarp E. L. ir UAB „Be group“ yra nutraukta šiuo teismo spendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priteisti ieškovui E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Be group“, įm.k. 211685290, išeitinę išmoką 2452,76 euro ( du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 76 euct, čia ir toliau sumos nurodomos priskaitytos, jeigu nenurodoma kitaip), darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo kitos dienos po atleidimo iš darbo (2014-02-15) iki 2014 m. lapkričio 4 d. - 10 804 euro ( dešimt tūkstančių aštuonis šimtus keturis eurus), o nuo 2014-11-05 iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos po 13,85 euro ( trylika eurų ir 85 euct)už kiekvieną darbo dieną, kompensaciją už nepanaudotas atostogas 1069,95 euro ( tūkstantį šešiasdešimt devynis eurus ir 95 euct), neturtinės žalos atlyginimą 500 eurų ( penkis šimtus eurų, išmokėtina suma), ir 1296,57 eurų ( tūkstantį du šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 57 euct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ieškovui iš atsakovo - 1226,38 eurų (priskaityta suma) vykdyti skubiai.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Be group“, įm.k. 211685290, 461,42 euro ( keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 42 euct) žyminio mokesčio ir 7 eurus (septynis eurus) pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.