Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-127-400/2026 pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių būtų ūkis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės: 1) 503,08 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 10,19 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. iš atsakovei S. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini)-13, Telšiai, buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini)-22, Telšiai. Aplietasis butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 503,08 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei J. V.. Išdėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, sąmatos, draudimo išmokos skaičiavimo išvados, nuotraukų, Telšių buto ūkio pateikta informacija, pretenzijos kopijos. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovės reikalavimo netenkino.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių ir įrodančių, kad draudėjo butas buvo užpiltas būtent iš atsakovės buto. Jokie remonto ar tvarkymo veiksmai iki įvykio ar jo metu nebuvo atliekami, avarinių situacijų bute nėra buvę. Į atsakovės butą nebuvo atvykę nei ieškovo atstovai ir jokios apžiūros neatliko. Jokių įvykių, gedimų atsakovės bute, kurie būtų galėję sąlygoti 22 buto užpylimą ir žalos padarymą nebuvo. Santechniko paaiškinime nurodyti duomenys prieštarauja faktinėms aplinkybėms – su atsakove buvo susisiekta anksčiau, jokių nuotėkio požymių jos bute nebuvo, santechnikui neatlikus jokių darbų nebuvo surašytas joks aktas. Taip pat atsakovės vandens skaitiklio parodymai gegužės mėn. nepatvirtina jokio padidėjusio vandens sunaudojimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įvykio priežastis kilo jos bute. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik faktą, kad buvo užlietas butas, tačiau nenurodo konkrečios priežasties ar kaltininko.

5. Trečiojo asmens savivaldybės įmonės Telšių buto ūkio atstovas, nurodė, kad 2024-05-04 buvo kviesta avarinė tarnyba į (duomenys neskelbtini), kad vanduo apliejo 22 butą. Į vietą išvyko santechnikas V. G., kuris nustatė, kad vanduo veržiasi iš viršuje esančio 13 buto, kuriame gyvena atsakovė per skilusį šalto vandens maišytuvo ekscentriką. Gyventojų prašymu, atsakovės bute santechnikas pakeitė šalto vandens maišytuvo ekscentriką ir vandens tiekimas namo (duomenys neskelbtini) buvo atstatytas. Atstovo nuomone, kad apačioje užlieti butus užtenka ir dviejų kibirų, nes vanduo į apačioje esančias patalpas gana greitai prateka per siūlęs lubose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apylinkės teismas 2026 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovės S. Š. 503,08 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 10,19 Eur kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 424,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige”, 2) priteisė iš atsakovės S. Š. 20,77 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

7. Teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 4 d., dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei S. Š. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Telšiai, buvo aplietas J. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšiai. Teismas nurodė, kad, nors atsakovė neigia, kad J. V. užliejimo židinys yra viršuje esantis jos butas, teigia, kad jos bute nebuvo jokių vandentiekio tinklų ir sistemos gedimų, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina J. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad vanduo pratekėjo į J. V. butą per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu butu Nr. 10, kuriame jo savininkė V. A. vaizdo įrašu fiksavo nuo vandens sudrėkusias buto Nr. 10 lubas, sienas, vandens balas ant grindų, baldų (DOK-60885). Pastarasis butas, yra pirmame aukšte, o draudėjos butas Nr. 22 cokoliniame aukšte. 2025-05-04 įvykus vandens nuotėkiui buvo kviesta avarinė tarnyba, atvykęs Telšių butų ūkio santechnikas V. G. draudėjos bute Nr. 22 užsuko įvadinį (duomenys neskelbtini) namo vandens ventilį. Apėjo iš apžiūrėjo aukščiau buto Nr. 22, esančius butus Nr. 10, Nr. 11, Nr. 13 ir Nr. 14, apžiūrėtuose butuose, išskyrus atsakovės butą Nr. 13, vandens pratekėjimo šaltinių nenustatyta. Kadangi nebuvo nustatyta jokių gedimų bendro naudojimo vamzdyne, todėl dėl šalto vandens maišytuvo ekscentriko gedimo atsakovės bute, joks aktas nebuvo surašytas ir neturėjo būti surašytas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina J. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Telšiai, užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad vanduo pratekėjo iš pradžių į butą Nr. 10 per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės butu, ir sienas, o vėliau į butą Nr. 22 per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės ir teismo posėdyje liudytoja apklaustos V. A. butais, ir sienas užliejimo židinys yra vandens pratekėjimas iš atsakovės vonios kambario, nes būtent toje vietoje butuose Nr. 10 ir Nr. 22 per lubas ir sienas pradėjo tekėti vanduo. Tai, kad J. V. butas Nr. 22 yra cokoliniame aukšte, į šį butą patenkama per atskirą įėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis buvo aplietas iš kito aukščiau esančio buto.

8. Teismas kritiškai vertino liudytojos R. Š. (atsakovės marčios) parodymus, kad atsakovė nenaudojo vandens, buvo užsuktas vandens tiekimo ventilis, nes tai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, t. y. UAB „Telšių vandenys“ priskaičiavimų ir apmokėjimo ataskaitai, o būtent, kad 2024 metais atsakovė deklaravo sunaudotą vandens kiekį ir už jį sumokėjo. O ir liudytojas V. G. teismui nurodė, kad atsukus namo ventilį, vanduo atsakovės vonioje pradėjo purkšti ant lubų, sienų, jis atsakovės bute vandens tiekimo ventilio nesukiojo.

9. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės, kaip buto, kuriame įvyko žalą padaręs įvykis, savininkės deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės įvykiu padarytos žalos (503,08 Eur) atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo: 1) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; 2) priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

1.1. teismas sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad užpylimo židinys yra būtent atsakovės butas (Nr. 13). Pabrėžtina, kad virš nukentėjusiojo 22-ojo buto yra ne atsakovės butas, o 10-asis butas. Atsakovė gyvena dar vienu aukštu aukščiau. Teismas visiškai nesigilino į šią aplinkybę ir nepagrįstai konstatavo, kad vanduo prasiskverbė per dvi perdangas būtent iš 13-ojo buto, nors byloje nėra jokių duomenų apie 10-ojo buto būklę ar ten esančias komunikacijas įvykio metu. Ieškovė neįrodė, kad žala negalėjo kilti dėl 10-ojo buto savininkų kaltės ar bendrųjų namo konstrukcijų gedimo tarp 10 ir 22 butų;

1.2. teismas nepagrįstai suteikė prioritetinę reikšmę trečiojo asmens UAB „Telšių butų ūkis“ darbuotojo V. G. (santechnikas) paaiškinimams, ignoruodamas esminius procesinius trūkumus. Nesudarytas dvišalis defektinis aktas, kuriame būtų pasirašiusi atsakovė. Ieškovės atstovai (draudimo ekspertai) niekada nebuvo patekę į butą Nr. 13 ir patys nefiksavo jokio maišytuvo gedimo;

1.3. apeliantės bute grindys buvo sausos, o sūnaus žmonos (liudytojo) parodymai patvirtino, kad jokių nuotėkio apraiškų nebuvo. Tuo tarpu faktas, kad vanduo buvo pastebėtas bėgantis per lubas bute Nr. 10 (pirmas aukštas) ir bute Nr. 22 (cokolis), esant sausam tarpiniam butui, techniškai pagrindžia versiją apie bendrojo naudojimo vamzdyno (stovo) avariją perdangose, o ne buto įrangos gedimą;

1.4. teismas pažeidė civilinio proceso reikalavimą įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagristą visapusišku aplinkybių išnagrinėjimu. Suteikti lemiamą reikšmę V. G. parodymams, kai jis yra tiesiogiai pavaldus namo administratoriui (kuriam kiltų atsakomybė, jei gedimas būtų vamzdyne), reiškia nepagrįstą palankumą vienai iš šalių. Kadangi nėra jokių techninių įrodymų apie maišytuvo ekscentriko pakeitimą (nėra pirkimo kvitų, senos detalės fiksavimo nuotraukose, darbų akto), liudytojo parodymai turėjo būti vertinami kaip gynybinė trečiojo asmens pozicija. Pabrėžtina, kad V. G. yra tiesiogiai suinteresuotas asmuo - pripažinus, kad gedimas įvyko namo stove ar perdangose, atsakomybė kiltų jo darbdaviui (trečiajam asmeniui). Jo po mėnesio surašytas paaiškinimas be jokių foto nuotraukų ar aktų turi būti vertinamas kaip siekis išvengti įmonės atsakomybės, o ne kaip objektyvus įrodymas;

1.5. trečiojo asmens darbuotojas V. G. neteisingai nurodė, kad su atsakove susisiekė tik po 3 val. 30 min. (t. y. apie 20.30 val.), kai telekomunikacijų duomenys (skambučių išrašas) neginčijamai patvirtina, kad V. G. atsakovei paskambino 19.06 val. (praėjus vos 2 val. po iškvietimo). Iškart po šio skambučio atsakovė santechniką įleido į butą apžiūrai. Jei liudytojas nurodo klaidingą laiką, jo teiginiai apie tai, ką jis neva matė buto viduje, turėjo būti vertinami kritiškai, o ne priimami kaip neginčijama tiesa. Šis laiko nesutapimas atskleidžia ir kitą svarbią aplinkybę: jei atsakovė įleido santechniką 19.20 val., o jos sūnus, atvykęs 19.30 val., rado patalpas visiškai sausas, tai reiškia, kad per 10 minučių 82 metų amžiaus moteris su judėjimo negalia fiziškai negalėjo „nusausinti“ masinio užpylimo padarinių.

11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti apeliacinį skundą ir 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

2.1. pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, buto savininkas turi pareigą prižiūrėti savo bute esančius įrenginius bei apie pastebėtus trūkumus informuoti namo valdytoją (administratorių). Dėl šių priežasčių, teismuose yra suformuota praktika, jog už bute esančių vamzdžių tvarkingumą yra atsakingi tik to buto savininkai, kurie, sutrūkus vamzdžiams, patys turi prisiimti kylančias pasekmes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra pažymėjęs, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Šiuo atveju ieškovė pilnai įrodė, kad dėl draudėjos buto apliejimo yra atsakinga tik atsakovė (apeliantė), kuri yra buto (esančio: (duomenys neskelbtini), Telšiai), savininkė;

2.2. byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad užliejimas įvyko ne iš atsakovės (apeliantės) buto. Ieškovė su ieškiniu pateikė draudėjos bei jos vyro pranešimą apie įvykį, turto apžiūros aktą, nuotraukas. Be to, pateiktas trečiojo asmens SĮ „Telšių butų ūkis“ raštas, kuriame aiškiai nurodyta, kad užliejimas įvyko iš atsakovės (apeliantės) 13 buto. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog jos bute nebuvo jokio nutekėjimo ar gedimo;

2.3. ieškovės nurodomas aplinkybes, teismo posėdžių metu, patvirtino apklausti liudytojai t. y. įvykio vietoje buvęs trečiojo asmens santechnikas V. G. ir buto (duomenys neskelbtini) -10, Telšiai savininkė V. A.;

2.4. pažymėtina, kad beveik visą apeliacinio skundo turinį sudaro argumentai, kad nebuvo sudarytas defektinis aktas, tačiau, joks aktas neturėjo būti surašytas, kadangi gedimas ne bendro naudojimo vamzdyne;

2.5. ieškovė kartu su 2025-11-25 prašymu (2 t. b. l. 64) pateikė video įrašą, kuriame yra matomas, taip pat aplietas liudytojos V. A. 10 butas ((duomenys neskelbtini) -10, Telšiai), to pačio įvykio metu kaip nurodyta ir ieškinyje, t. y. 2024-05-04. Šis butas buvo apžiūrėtas santechniko V. G., tačiau jokio vandens praleidimo šaltinio jame nebuvo;

2.6. pabrėžtina, kad bendra namo inžinerinė įranga tvarkinga, kitų prabėgimo šaltinių nebuvo, tik pas atsakovę (apeliantę). Šios aplinkybės patvirtina, kad už užliejimą atsakingas yra apeliantė;

2.7. pažymėtina, jog tiek liudytojo V. G. paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu, liudytojas nurodė, jog į apeliantės butą pateko maždaug po 3 val. 30 min., t. y. nurodomas apytikslis laikas. Atsakovė teigia, jog remiantis telefono skambučio duomenis liudytojas V. G. skambino 19.06 val., Ieškovė to neneigia, tačiau vien tai, kad tokiu metu buvo skambinta, nepatvirtina, jog po skambučio apeliantė iškart įleido santechniką į butą. Apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio. Pabrėžtina, jog apart skambučio laiko, Atsakovė nepateikia jokių duomenų, jog santechnikas į apeliantės butą, buvo įleistas 19.20 val. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog V. G. parodymai, tiesiogiai prieštarauja byloje esantiems duomenims. Priešingai, įrodymų visuma, patvirtina santechniko nurodomas aplinkybes, nėra pagrindo jomis abejoti.

12. Trečias asmuo savivaldybės įmonė Telšių butų ūkis prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad įmonė nėra atsakinga už atsiradusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

16. Nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ su draudėja J. V. 2006 m. kovo 16 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai. 2024 m. gegužės 4 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis turtas.

17. Ieškovės 2024 m. gegužės 9 d. turto apžiūros akte (pridėtos fotonuotraukos) nurodyta, kad „užlietos kliento buto patalpos. Galimas kaltininkas butas Nr. 13“ (1 t., b. l. 15-20). Ieškovė, 2024 m. gegužės 4 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 503,08 Eur draudimo išmoką dėl apdraustojo turto apgadinimo (1 t., b. l. 25-28).

18. 2024 m. birželio 3 d. V. G. (savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis santechnikas) savo paaiškinime dėl (duomenys neskelbtini), Telšiai avarinio iškvietimo nurodė, kad apžiūrėjus butus: bute Nr. 22 per lubas lašėjo vanduo; aukščiau esančiame bute Nr. 10 taip pat per lubas lašėjo vanduo, tačiau gedimų nebuvo užfiksuota; bute Nr. 11 buvo sausa, gedimų nefiksuota; bute Nr. 13 vonios kambaryje matėsi aptaškytos sienos ir gyvatukas, grindys buvo sausintos, atsukus 22 bute įvadinį ventilį buvo nustatytas gedimas, kad 13 bute vonios kambaryje nulūžęs šalto vandens maišytuvo ekscentrikas, nors neprivalėjo, bet gedimą pašalino, kad būtų galima naudotis vandentiekiu (1 t., b. l. 22).

19. Savivaldybės įmonės Telšių butų ūkis 2024 m. birželio 4 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad „įmonė gavo skambutį 2024-05-04 dieną, dėl buto užpylimo adresu (duomenys neskelbtini), Telšiai. Nuvykus į 22 butą pastebėta, kad per lubas laša vanduo, darbuotojui kilo įtarimas, kad vanduo prabėga iš kažkurio aukščiau esančio buto. Gedimas nustatytas 13 bute vonios kambaryje nulūžęs šalto vandens maišytuvo ekscentrikas. Kadangi gedimas nustatytas ne bendruose inžineriniuose tinkluose, mes už šį gedimą nesame atsakingi.“ (1 t., b. l. 21, 23).

20. Liudytojas V. G. (įvykio vietoje buvęs trečiojo asmens santechnikas) teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio dieną apie 17 val. jam paskambino budintysis R. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini), Telšiuose bėga per lubas vanduo. Nuvykus į 22 butą pamatė, kad per lubas laša vanduo, suprato, kad vanduo bėga iš kažkurio iš aukščiau esančių butų. Tačiau iš aukščiau esančių butų Nr. 10, Nr. 11, Nr.13, Nr. 14 durų niekas neatidarė, todėl teko skambinti bendruoju pagalbos numeriu Nr. 112, kad padėtų susisiekti su butų šeimininkais. Susisiekimas su Nr. 10 ir Nr. 11 butais savininkais užtruko apie 2 vai. 30 min. Bute Nr.10 per lubas lašėjo vanduo, matėsi sudrėkusi siena - gedimo požymių nebuvo užfiksuota. Bute Nr. 11 buvo sausa ir gedimo požymių taip pat nebuvo užfiksuota. Maždaug po 3 val. 30 min. buto Nr.13 gyventoja (atsakovė S. Š.) atidarė duris ir įsileido apžiūrėti ar nėra gedimo, įėjus matėsi, kad sienos ir gyvatukas yra aptaškytos vandeniu, grindys buvo drėgnos. Buto Nr. 22 savininkei atsukus įvadinį ventilį, vanduo ėmė pukšti ant buto Nr. 13 lubų, sienos, gyvatuko. Jis atsakovės bute šalto vandens ventilio neatsuko ir neužsuko, nes butas neremontuotas, santechnika susidėvėjusi. Buvo nustatytas gedimas, kad bute Nr. 13 vonios kambaryje įtrūkęs šalto vandens maišytuvo ekscentrikas. Gyventoja teigė, kad durų neatidarė, nes negirdėjo beldimo. Nors neprivalėjo, nes gedimas ne bendro naudojimo vamzdyne, tačiau (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymu, kad galėtų naudotis vandentiekiu, gedimą pašalino, pakeitė šalto vandens maišytuvo ekscentriką. Darbus baigė apie 21 val.

21. Teismo posėdžio metu liudytoja, buto (duomenys neskelbtini) -10, Telšiuose savininkė, V. A. nurodė, kad ji bute nuolatos negyvena. Jos butas yra pirmame aukšte po butu Nr. 13, kuriame gyvena S. Š.. Jai 2025 m. gegužės 4 d. telefonu buvo pranešta, kad name (duomenys neskelbtini) į butus liejasi vanduo. Ji atvykusi, į butą įleido santechniką iš Telšių būtų ūkio. Įėjus į butą vonioje ir virtuvėje ant grindų buvo pilna vandens. Vanduo lašėjo pro lubas. Jos bute jokio vandens praleidimo šaltinio nebuvo. Ji lankėsi S. Š. bute, kai santechnikas šalino gedimą.

22. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), Telšiuose, asmeninės nuosavybės teise priklauso S. Š. (1 t. b. l. 29).

Dėl ginčo esmės

23. Ginčo esmė, - kurioje vietoje įvyko gedimas (įvyko vandens nutekėjimas), dėl kurio atsirado žala butui, adresu (duomenys neskelbtini), Telšiuose.

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas į bylą pateiktų įrodymų visumą, sprendė, jog gedimas įvyko apeliantės bute, ko pasekoje buvo užlietas butas Nr. 22, todėl ieškinį tenkino.

25. Atsakovė (apeliantė) nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai nustatė, kad gedimas įvyko apeliantės bute.

26. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundų argumentus, juos papildo, akcentuodamas esmines bylos aplinkybes.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017, 20 punktas).

28. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

29. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).

30. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantės argumentais, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytos aplinkybės tokios, kaip:

21.1. buvo užlietas vandeniu tiek butas Nr. 22, tiek butas Nr. 10, kurie randasi vienas virš kito. Vanduo tekėjo tiek per buto Nr. 22, tiek per buto Nr. 10 lubas, kas reiškia, kad užliejimas įvyko iš aukščiau. Aukščiau buto Nr. 10 yra apeliantės butas Nr. 13;

21.2. užliejimo priežastį nustatė pagal avarinį iškvietimą atvykęs santechnikas, kuris nurodė, kad apžiūrėjus butą Nr. 13 matėsi vonios kambaryje vandeniu aptaškytos sienos ir gyvatukas, grindys buvo drėgnos; gedimas - įtrūkęs šalto vandens maišytuvo ekscentrikas, kurį santechnikas pašalino, kad būtų galima naudotis vandentiekiu;

21.3. liudytoja V. A. (buto Nr. 10 savininkė) patvirtino, kad santechnikas šalino gedimą apeliantės bute Nr. 13;

21.4. nėra jokių duomenų, kad kuriame nors kitame bute, ar bendruose inžineriniuose tinkluose būtų buvęs gedimas;

- yra pakankamos daryti išvadą, jog apeliantės bute Nr. 13 įvyko gedimas (įvyko vandens nutekėjimas), dėl kurio atsirado žala butui, adresu (duomenys neskelbtini), Telšiuose. Juo labiau, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nustatytas aplinkybes.

31. Tai, kad nebuvo surašytas defektinis aktas (kuris, kaip trečiasis asmuo tvirtina yra surašomas tik tuomet, kai gedimas atsiranda namo bendrojo naudojimo inžineriniuose tinkluose) dėl apeliantės bute nustatyto ir pašalinto gedimo, nepašalina fakto, jog gedimas buvo ir nesudaro pagrindo netikėti liudytojų parodymais.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-781/2023).

33. Apibendrinant kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

34. Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės (apeliantės) priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, t. y. 348,48 Eur (už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas) (CPK 98 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. sausio 12 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869, 348,48 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.