Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02217-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.5.1.3.; 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.11.;

2026 m. sausio 12 d.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, veikdama Telšių apylinkės teismo vardu

atsakovei S. Š., trečiojo asmens Telšių būtų ūkio atstovui nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei S. Š., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Telšių būtų ūkis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ADB „Gjensidige“, kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės: 1) 503,08 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 10,19 Eur kompensacinių palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2024 m. gegužės 4 d. iš S. Š. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietasis butas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Gyventojų turto draudimu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 503,08 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei J. V.. Išdėstytas aplinkybes patvirtina draudimo liudijimo, turto apžiūros akto, sąmatos, draudimo išmokos skaičiavimo išvados, nuotraukų, Telšių buto ūkio pateikta informacija, pretenzijos kopijos. Atsakovei buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovė geranoriškai ieškovo reikalavimo netenkino.

3. Atsakovė S. Š. pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į ADB „Gjensidige“ ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių ir įrodančių, kad draudėjo butas buvo užpiltas būtent iš atsakovės buto. Su šiuo ieškovo teiginiu atsakovė kategoriškai nesutinka. Jokie remonto ar tvarkymo veiksmai iki įvykio ar jo metu nebuvo atliekami, avarinių situacijų bute nėra buvę. Į atsakovės butą nebuvo atvykę nei ieškovo atstovai ir jokios apžiūros neatliko. Jokių įvykių, gedimų atsakovės bute, kurie būtų galėję sąlygoti (duomenys neskelbtini) buto užpylimą ir žalos padarymą nebuvo. Atsakovės teigimu, žala padaryta ne dėl jos kaltės. Santechniko paaiškinime nurodyti duomenys prieštarauja faktinėms aplinkybėms – su atsakove buvo susisiekta anksčiau, jokių nuotėkio požymių jos bute nebuvo, santechnikui neatlikus jokių darbų nebuvo surašytas joks aktas, nepateikta jokių įrodymų apie dalies keitimą. Taip pat atsakovės vandens skaitiklio parodymai gegužės mėn. nepatvirtina jokio padidėjusio vandens sunaudojimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įvykio priežastis kilo jos bute. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų nurodytos sumos išmokėjimą draudėjui bei jos sąsajas su draudimo įvykiu, atsiradusiais sugadinimais. Kaip ir nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik faktą, kad buvo užlietas butas, tačiau nenurodo konkrečios priežasties ar kaltininko.

4. Ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2019 m. gruodžio 7 d. buvo gautas nukentėjusiojo asmens gyvenančio bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pranešimas apie įvykį. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad UAB „Telšių butų ūkis“ pranešimas, kuris patvirtina, kad 2024-05-04 dieną dėl buto užpylimo adresu (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta avarinė tarnyba. Nuvykus buvo pastebėta, kad vanduo laša per lubas. Buvo patikrinti aukščiau esantys butai, nustatytas šalto vandens maišytuvo ekscentriko gedimas (duomenys neskelbtini) buto vonios kambaryje. (duomenys neskelbtini) buto (butas po atsakovės butu) savininkės V. A. pateiktos filmuotos vaizdo medžiagos (filmuota įvykio metu) matyti, kad vanduo į jos butą pateko persiūlęs lubose iš atsakovės buto. Šios aplinkybės ir sudaro pagrindą daryti išvadas, kad gedimas įvyko atsakovės buto atsakomybės ribose. Ieškovą ir trečiąjį asmenį sieja pasitikėjimo santykiai ir ieškovas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir aiškiais trečiojo asmens parodymais, kuriose trečiasis asmuo konkrečiai nurodo, kad užliejimas įvyko būtent iš (duomenys neskelbtini) buto.

5. Teismo posėdžio metu atsakovės S. Š. atstovas advokatas Dalius Vaičiulis prašė ieškinį atmesti, remdamasi prašyme peržiūrėti sprendimą už akių nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu, nes jis yra nepagrįstas. Trečiojo asmens atstovas neapžiūrėjo visų būtų. Iš atsakovės buto nebuvo fiksuoto žymaus vandens nutekėjimo. Atvykus atsakovės giminaičiams į butą, buto grindys buvo sausos. (duomenys neskelbtini) buto patalpos ribojasi su kitu butu, tačiau šios aplinkybės tirtos nebuvo.

6. Trečiojo asmens ieškovės pusėje, UAB Telšių buto ūkio atstovas, teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024-05-04 buvo kviesta avarinė tarnyba į (duomenys neskelbtini), kad vanduo apliejo (duomenys neskelbtini) butą. Į vietą išvyko santechnikas V. G., kuris nustatė, kad vanduo veržiasi iš viršuje esančio (duomenys neskelbtini) buto, kuriame gyvena atsakovė per skylusi šalto vandens maišytuvo ekscentriką. Gyventojų prašymu, atsakovės bute santechnikas pakeitė šalto vandens maišytuvo ekscentriką ir vandens tiekimas namo (duomenys neskelbtini) buvo atstatytas. Atstovo nuomone, kad apačioje užlieti butus užtenka ir dviejų kibirų, nes vanduo į apačioje esančias patalpas gana greitai prateka per siūlęs lubose.

7. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas įvykio vietoje buvęs trečiojo asmens santechnikas V. G. nurodė, kad tą įvykio dieną apie 17 val. jam paskambino budintysis R. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) bėga per lubas vanduo. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) butą pamatė, kad per lubas laša vanduo, suprato, kad vanduo bėga iš kažkurio iš aukščiau esančių butų. Tačiau iš aukščiau esančių butų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė, todėl teko skambinti bendruoju pagalbos numeriu Nr. 112, kad padėtų susisiekti su butų šeimininkais. Susisiekimas su Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) butais savininkais užtruko apie 2 vai. 30 min. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) per lubas lašėjo vanduo, matėsi sudrėkusi siena - gedimo požymių nebuvo užfiksuota. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sausa ir gedimo požymių taip pat nebuvo užfiksuota. Maždaug po 3 val. 30 min. buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja (atsakovė S. Š.) atidarė duris ir įsileido apžiūrėti ar nėra gedimo, įėjus matėsi, kad sienos ir gyvatukas yra aptaškytos vandeniu, grindys buvo drėgnos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei atsukus įvadinį ventilį, vanduo ėmė pukšti ant buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubų, sienos, gyvatuko. Jis atsakovės bute šalto vandens ventilio neatsuko ir neužsuko, nes butas neremontuotas, santechnika susidėvėjusi. Buvo nustatytas gedimas, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) vonios kambaryje įtrūkęs šalto vandens maišytuvo ekscentrikas. Gyventoja teigė, kad durų neatidarė, nes negirdėjo beldimo. Nors neprivalėjo, nes gedimas ne bendro naudojimo vamzdyne, tačiau (duomenys neskelbtini) gyventojų prašymu, kad galėtų naudotis vandentiekiu, gedimą pašalino, pakeitė šalto vandens maišytuvo ekscentriką. Darbus baigė apie 21 val.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta buto (duomenys neskelbtini) savininkė V. A. nurodė, kad ji bute nuolatos negyvena. Jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte po butu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena S. Š.. Jai 2025-05-04 telefonu buvo pranešta, kad name (duomenys neskelbtini) į butus liejasi vanduo. Ji atvykusi, į butą įleido santechniką iš Telšių būtų ūkio. Įėjus į butą vonioje ir virtuvėje ant grindų buvo pilna vandens. Vanduo lašėjo pro lubas. Jos bute jokio vandens praleidimo šaltinio nebuvo. Ji lankėsi S. Š. bute, kai santechnikas šalino gedimą. Jos bute lankėsi S. Š. sūnus, kuris piktai pareiškė, kad <... nieko čia pas Tave nėra apgadinta, o cokolinis butas yra aplietas iš Tavo buto <...>.

9. Liudytoja apklausta R. Š. (atsakovės marti) nurodė, kad jie į S. Š. butą su vyru (S. Š.) sūnumi atvyko apie 19 val. 15 min ir kartu su Telšių butų ūkio santechniku užėjo į butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena garbingo amžiaus neįgali S. Š.. Ji į vonią nebuvo užėjusi, ten buvo jos vyras ir santechnikas. Bute grindys buvo sausos. Sausinti grindų S. Š. dėl sveikatos būklės negalėjo, jei vanduo būtų išsiliejęs jos vonioje, tai to vandens būtų visame bute. Iš ryto bute lankėsi S. Š. dukra, kuri padeda motinai bute apsitvarkyti. Ji išvažiavo iš Telšių į Plungę apie 12 val. 30 min. Iš S. Š. buto vanduo negalėjo aplieti kitų būtų, nes ji vandens mažai naudoja, jos bute būna užsuktas kranas (ventilis). Ji moka už anytos bute sunaudota vandens kiekį, jokio didesnio vandens nuotėkio nebuvo. Atkreipė teismo dėmesį, kad cokolinis butas (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) randasi šone, todėl jos vertinimu, vanduo negalėjo patekti iš anytos buto.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ su draudėja J. V. 2006 m. kovo 16 d. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. gegužės 4 d. buvo užlietas draudėjai priklausantis turtas iš (duomenys neskelbtini), kuris priklauso S. Š. asmeninės nuosavybės teise. Ieškovė, 2024 m. gegužės 4 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 503,08 Eur draudimo išmoką dėl apdraustojo turto apgadinimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudėjos butas, buvo apipiltas iš viršuje esančio buto. Ieškovė išsiuntė 2024 m. gegužės 22 d. d. pretenziją atsakovei dėl 503,08 Eur sumos atlyginimo ir pareikalavo per 18 dienų atlyginti žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą (CPK 178 straipsnis).

Dėl buto užliejimo židinio

11. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3109/2017).

12. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2024 m. gegužės 4 d., dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovei S. Š. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo aplietas J. V. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors atsakovė neigia, kad J. V. užliejimo židinys yra viršuje esantis jos butas, teigia, kad jos bute nebuvo jokių vandentiekio tinklų ir sistemos gedimų, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina J. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad vanduo pratekėjo į J. V. butą per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu butu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame jo savininkė V. A. vaizdo įrašu fiksavo nuo vandens sudrėkusias buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubas, sienas, vandens balas ant grindų, baldų (DOK-(duomenys neskelbtini)). Pastarasis butas, yra pirmame aukšte, o draudėjos butas Nr. (duomenys neskelbtini) cokoliniame aukšte. 2025-05-04 įvykus vandens nuotėkiui buvo kviesta avarinė tarnyba, atvykęs Telšių butų ūkio santechnikas V. G. draudėjos bute Nr. (duomenys neskelbtini) užsuko įvadinį (duomenys neskelbtini) namo vandens ventilį. Apėjo iš apžiūrėjo aukščiau buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančius butus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtuose butuose, išskyrus atsakovės butą Nr. (duomenys neskelbtini), vandens pratekėjimo šaltinių nenustatyta. Kadangi nebuvo nustatyta jokių gedimų bendro naudojimo vamzdyne, todėl dėl šalto vandens maišytuvo ekscentriko gedimo atsakovės bute, joks aktas nebuvo surašytas ir neturėjo būti surašytas. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina J. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo iš viršuje esančio atsakovės buto faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad vanduo pratekėjo iš pradžių į butą Nr. (duomenys neskelbtini) per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės butu, ir sienas, o vėliau į butą Nr. (duomenys neskelbtini) per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės ir teismo posėdyje liudytoja apklaustos V. A. butais, ir sienas užliejimo židinys yra vandens pratekėjimas iš atsakovės vonios kambario, nes būtent toje vietoje butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) per lubas ir sienas pradėjo tekėti vanduo. Tai, kad J. V. butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra cokoliniame aukšte, į šį butą patenkama per atskirą įėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad jis buvo aplietas iš kito aukščiau esančio buto.

14. Atsakovės atstovas teigė, kad jei butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo šaltinis būtų atsakovės bute, tai turėjo būti fiksuotas žymus vandens nuotėkis iš atsakovės buto. Iš pateiktų UAB „Telšių vandenys“ priskaičiavimų ir apmokėjimo ataskaitos 2024-01 iki 2025-01 (DOK-(duomenys neskelbtini)) matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024-01-01 iki 2024-04-30 deklaravo ir apmokėjo 1 m³ sunaudoto šalto vandens. Laikotarpiu nuo 2024-05-01 iki 2025-10-31 deklaravo ir apmokėjo už 3 m³ sunaudoto šalto vandens. Laikotarpiu nuo 2024-11-01 iki 2025-12-31 atsakovė nedeklaravo ir nemokėjo už sunaudotą šaltą vandenį. Iš viešoje erdvėje esančių specialistų išaiškinimų, kad iš užpylimo židinio esančio viršuje būtų užlietos žemiau esančios patalpos priklauso ne vien ištekėjusio vandens kiekio, bet ir dėl kitų veiksnių, kaip pavyzdys jei vanduo bėga ilgesnį laiką (pvz. ilgiau nei parą), tai jis gali nubėgti per kelis aukštus ir nebūtinai turi išbėgti iš vandens pratekėjimo židinio didelis/žymus vandens kiekis ir pan.. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvada, kad nors iš atsakovės buto po įvykio nefiksuotas žymus sunaudoto vandens kiekis, tačiau jis yra didesnis nei ankstesniu laikotarpiu ir nekaip nepaneigia fakto, kad atsakovės bute vonios kambaryje buvo vandens pratekėjimo šaltinis apliejęs butą Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Teismas kritiškai vertina liudytojos R. Š. (atsakovės marčios) parodymus, kad atsakovė nenaudojo vandens, buvo užsuktas vandens tiekimo ventilis, nes tai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, UAB „Telšių vandenys“ priskaičiavimų ir apmokėjimo ataskaitai, o būtent kad 2024 metais atsakovė deklaravo sunaudotą vandens kiekį ir už jį sumokėjo. O ir liudytojas V. G. teismui nurodė, kad atsukus namo ventilį, vanduo atsakovės vonioje pradėjo purkšti ant lubų, sienų, jis atsakovės bute vandens tiekimo ventilio nesukiojo.

15. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė, jog draudėjos J. V. buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas (Nr.13), o ne kiti šaltiniai. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atsakovės atsiliepimo argumentas, jog neįrodyta, kad užliejimo židinys buvo jos butas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

16. Sprendžiant klausimą dėl padarytos žalos nustatymo svarbu paminėti, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.), t. y. nuostolių atlyginimu turi būti užtikrintas realios prarasto turto vertės atkūrimas. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2015).

17. CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jai nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į žemiau esančias patalpas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė – atsakovė S. Š., todėl už žalos padarymą yra atsakinga atsakovė, kaip minėto buto, savininkė (valdytoja). Iš atsakovei priklausančių patalpų užliejus J. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo apgadintos kambario lubos, sienos.

19. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 503,08 Eur žalą, kurią ieškovė įrodinėja turto žalos įvertinimo skaičiuote, sudaryta remonto darbų, būtinų atlikti siekiant atstatyti nukentėjusiojo asmens turto būklę į prieš apliejimo faktą buvusią padėtį.

20. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos atsakovės, kaip buto, kuriame įvyko žalą padaręs įvykis, savininkės deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl yra tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės įvykiu padarytos žalos atlyginimą. Padarytos žalos dydį ieškovė įrodė pateikta turto žalos įvertinimo skaičiuote, draudimo išmokos mokėjimo nurodymu. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto padarytos žalos dydžio (CPK 178 straipsnis). Konkrečiu atveju, ieškovė, draudėjai išmokėjusi 503,08 Eur dydžio draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad atsakovė, kurios bute buvo užliejimo židinys, kompensuotų nurodytą sumą. Savo ruožtu, atsakovė turi prievolę nurodytą sumą sumokėti ieškovei.

21. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinys laikomas įrodytu, todėl tenkinamas ir iš atsakovų ieškovės naudai priteisiamas 503,08 Eur žalos atlyginimas.

22. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 10,19 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2024 m. birželio 10 d. (+18 dienų nuo 2024 m. gegužės 22 d. pretenzijos išsiuntimo)) iki ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. lapkričio 4 d.) taikant 5 procentų dydžio metinę palūkanų normą (503,08 Eur x 0,05 proc. / 365 x 148 (pradelstos dienos) = 10,19 Eur) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 10,19 Eur palūkanos apskaičiuotos iki ieškinio parengimo dienos, ieškovės reikalavimas dėl palūkanų pagrįstas, todėl tenkintinas.

23. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 503,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

24. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 22,00 Eur žyminį mokestį ir 402,93 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalba rengiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

25. Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 20,77 Eur (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 503,08 Eur (penkių šimtų trijų eurų 08 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 10,19 Eur (dešimties eurų 19 ct) kompensacines palūkanas, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 424,93 Eur (keturių šimtų dvidešimt keturių eurų 93 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei akcinei draudimo bendrovei ,,Gjensidige”, juridinio asmens kodas 110057869.

Priteisti iš atsakovės S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,77 Eur (dvidešimt eurų 77 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.