- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-24
- Bylos Nr.
- e2-217-450/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01388-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- „OB Holding 1 OÜ“, Š. S., uždarajai akcinei bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žvirgždaičių energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Nullus“, uždarosios akcinės bendrovės „Moelta“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. rezoliucijos civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Žvirgždaičių energija“, uždarosios akcinės bendrovės „Nullus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Moelta“ ieškinį atsakovams Š. S., uždarajai akcinei bendrovei „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“ dėl turto grąžinimo, žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žvirgždaičių energija“, UAB „Nullus“ ir UAB „Moelta“ (toliau – ir ieškovės) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: (1) pripažinti ieškovių nuosavybės teisę į atsakovo Š. S. iš ieškovių pagrobtą finansinį turtą (elektroninius pinigus): UAB „Žvirgždaičių energija“ – 7 744 000 Eur, UAB „Nullus“ – 2 046 854,24 Eur, UAB „Moelta“ – 6 815 000 Eur, kurie yra atsakovo Š. S. ir (ar) atsakovės UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir (ar) atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ Paysera sąskaitose ir (ar) Š. S. lošimų sąskaitose bendrovėse UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir (ar) „OB Holding 1 OÜ“; (2) atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, t. y. išreikalauti iš atsakovų Š. S. ir (ar) UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir (ar) „OB Holding 1 OÜ“ nurodytose sąskaitose esančius elektroninius pinigus (UAB „Žvirgždaičių energija“ – 7 744 000 Eur, UAB „Nullus“ – 2 046 854,24 Eur, UAB „Moelta“ – 6 815 000 Eur); alternatyviai, netenkinus (1) ir (2) reikalavimų, (3) priteisti ieškovėms žalos atlyginimą: UAB „Žvirgždaičių energija“ – 7 744 000 Eur, UAB „Nullus“ – 2 046 854,24 Eur ir UAB „Moelta“ – 6 815 000 Eur, solidariai iš atsakovų Š. S. ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ (neviršijant 3 499 875 Eur) bei solidariai iš atsakovų Š. S. ir „OB Holding 1 OÜ“ (neviršijant 26 047 608 Eur); (4) solidariai ieškovėms priteisti iš atsakovų 6 proc. metines procesines palūkanas; (5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas „OB Holding 1 OÜ“ 2024 m. vasario 8 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė rašytinio proceso tvarka išspręsti ieškinio atsakovui „OB Holding 1 OÜ“ teismingumo klausimą, ir nustačius, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, ieškinį atsakovui „OB Holding 1 OÜ“ palikti nenagrinėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo rezoliucijos esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. rezoliucija nusprendė, kad civilinė byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Atsakovas „OB Holding 1 OÜ“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. rezoliuciją ir jurisdikcijos klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad ieškinys (ieškinio reikalavimai atsakovui „OB Holding 1 OÜ“) neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, ieškinį atsakovui „OB Holding 1 OÜ“ palikti nenagrinėtu; alternatyviai, neišsprendus jurisdikcijos klausimo iš esmės, perduoti klausimą dėl jurisdikcijos pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Teismas privalėjo visapusiškai išnagrinėti ir įvertinti atsakovo poziciją dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, o nuspręsdamas prašymą dėl jurisdikcijos atmesti – priimti motyvuotą nutartį. Tokio pobūdžio prašymų dėl ieškinio palikimo nenagrinėto ir civilinės bylos teismingumo išsprendimas nepatenka tarp Lietuvos Respublikos civiliniame proceso kodekse (toliau – ir CPK) numatyto baigtinio sąrašo atvejų, kai teisėjas atitinkamus klausimus gali spręsti rezoliucija. Ieškinio palikimo nenagrinėto ir bylos teismingumo klausimą išsprendus rezoliucija, nei prašymą pateikęs atsakovas, nei kitos bylos šalys neturi galimybės susipažinti su teismo motyvais ir įvertinti, dėl kokių priežasčių teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovių ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumą „OB Holding 1 OÜ“, kuris yra Estijos Respublikoje įsteigta ir veikianti bendrovė, atžvilgiu. Prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto išsprendus teisėjo rezoliucija ne tik buvo pažeistos imperatyvios CPK normos, nustatančios, jog teisėjo rezoliucija gali būti priimama tik CPK numatytais atvejais (CPK 290 straipsnio 5 dalis), bet ir normos, nustatančios teismo priimamų dokumentų formos bei turinio reikalavimus (CPK 291 straipsnis). Be to, tokį jurisdikcijos prašymo sprendimo ir CPK nuostatų aiškinimą dėl teismo nutarties, o ne rezoliucijos, priėmimo patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-421/2017 38 punktą).
4.2. Rezoliucijos priėmimas išsprendžiant prašymą dėl jurisdikcijos neužkerta atsakovui galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją, nes klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Nors CPK 290 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjo rezoliucija neskundžiama, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tais atvejais, kai bylos teismingumas Lietuvos Respublikos teismams išspręstas rezoliucija, yra pripažįstama tokio procesinio veiksmo apskundimo galimybė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016; 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-969/2023).
4.3. Apelianto prašymas dėl jurisdikcijos turėtų išspręstas dar prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, t. y. pradinėje bylos stadijoje, kad būtų užtikrinti proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai (CPK 7 straipsnis), ir tik motyvuotai nusprendus, jog byla apelianto atžvilgiu nagrinėtina Lietuvos Respublikos teisme, teismas turėtų reikalauti iš apelianto pateikti detalų atsiliepimą, atsikertant į visus ieškinio reikalavimus bei argumentus.
4.4. Ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu nėra teismingi Lietuvos Respublikos teismams:
Žemesnės instancijos teismas
4.4.1. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylos pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Briuselis I reglamentas) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtina bendroji taisyklė, kad ieškiniai turi būti pareiškiami pagal atsakovo buveinės vietą, t. y. atsakovo buveinės vietos teismuose – šiuo atveju apelianto buveinė yra Estijos Respublikoje;
4.4.2. ieškovės pareiškė alternatyvius reikalavimus (vindikacinį, o jeigu šis nebūtų tenkintas – reikalavimą dėl žalos atlyginimo), tačiau ieškinyje nepateikta argumentų dėl pagrindinio (vindikacinio) ieškinio reikalavimo teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, taigi, jeigu pagrindinis reikalavimas pagal bendrąją taisyklę yra teismingas Estijos Respublikos teismams, tai ir šalutiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu su pagrindiniu;
4.4.3. neegzistuoja pagrindai taikyti Briuselis I reglamento 4 straipsnio taisyklės išimtis ir taikyti minėto reglamento specialiosios jurisdikcijos nuostatas (7 straipsnio 2 punktas), nes bet kokie tariami atsakovo neteisėti veiksmai galėjo būti atlikti (įvyko ar galėjo įvykti žalą sukėlęs įvykis) tik Estijos Respublikoje. Ieškovės apelianto atsakomybę kildina dėl tariamai jo neatliktų (netinkamai) atliktų veiksmų, kurių atlikimo vieta gali būti tik Estijos Respublika. Taigi, tiek apelianto atžvilgiu taikytinos pareigos turi būti nustatomas pagal Estijos Respublikos teisę, tiek ir tariamo neveikimo vieta gali būti tik Estijos Respublika, tai patvirtina, jog Briuselis I reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytos specialiosios jurisdikcijos taisyklės nėra taikytinos;
4.4.4. neegzistuoja pagrindai taikyti Briuselis I reglamento 4 straipsnio taisyklės išimtis ir taikyti reglamento specialiosios jurisdikcijos nuostatas (7 straipsnio 2 punktas), nes net preliminariai vertinant (prima facie) ieškinio pagrįstumą, akivaizdu, jog neegzistuoja nei subjektyviojo, nei objektyviojo bendrininkavimo sąlygos vertinant atsakovų veiksmus, t. y. žala atsakovo Š. S. veiksmais jau buvo padaryta pervedus ieškovių lėšas į Š. S. sąskaitą, todėl ieškovių patirta žala nepriklausė nuo apelianto veiksmų. Teisinėje literatūroje pateikiamos nuomonės dėl specialiosios jurisdikcijos, kuomet deliktai padaromi neveikimu, patvirtina: jeigu du ar daugiau pažeidėjų neveikia bendrai koordinuodami savo veiksmus, kiekvieno iš jų veiksmai turi būti išskirti ir vertinami izoliuotai (žr., Magnus, U.; Mankowski, Commentary on Brussels I bis Regulation, 276 p. (293 par.));
4.4.5. neegzistuoja pagrindai taikyti Briuselis I reglamento 4 straipsnio taisyklės išimtis ir taikyti minėto reglamento specialiosios jurisdikcijos nuostatas (8 straipsnio 1 punktas), nes reikalavimai pareikšti apeliantui nėra taip glaudžiai susiję su kitiems atsakovams pareikštais reikalavimais, kad galėtų atsirasti teismų sprendimų nesuderinamumo rizika šiuos reikalavimus nagrinėjant skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių teismuose;
4.4.6. apelianto veiksmai bylą nagrinėjančio teismo turės būti nustatomi ir vertinami pagal Estijos Respublikos teisę, su kuria tariamas deliktas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs, nes apelianto deliktiniai veiksmai ieškovių yra kildinami iš apelianto veiklai taikytinų reguliacinių reikalavimų, kuriuos gali nustatyti tik Estijos Respublikos teisė.
Atsiliepimas
5. Ieškovės atsiliepime į atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. rezoliuciją palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
5.1. Vilniaus apygardos teismas turi jurisdikciją nagrinėti reikalavimus, pareikštus atsakovui „OB Holding 1 OÜ“:
5.1.1. ieškovių pareikšti reikalavimai yra lygiaverčiai; tai, kad pareikšti reikalavimai yra alternatyvūs, nereiškia, jog kažkuris iš jų yra mažiau reikšmingas, todėl atsakovo argumentai, jog pagrindinis reikalavimas esą yra teismingas Estijos Respublikos teismams, dėl to ir šalutiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami kartu su pagrindiniu, yra ne tik nepagrįsta teise (esant reikalavimų teismingumo daugetui ieškovas turi teisę rinktis), bet ir neteisinga;
5.1.2. ieškinys dėl delikto gali būti reiškiamas tiek vietos, kurioje įvyko žalingas įvykis, valstybės teisme, tiek ir vietos, kurioje atsirado žala, valstybės teisme. Nagrinėjamoje byloje būtent Lietuva ir yra ta vieta, kurioje: (1) įvyko žalą sukėlęs įvykis – žalos padarymas ieškovėms atsakovų veiksmais yra sudėtingo tęstinio pažeidimo padarytos žalos vietos klausimas, tačiau visi veiksmai, kuriais buvo padaryta žala ieškovėms buvo inicijuoti Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą turinčio Š. S., jam sukūrus bei Lietuvoje įgyvendinus ieškinyje nurodytą ieškovių turto (lėšų) neteisėto pervedimo į UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“ schemą; mokėjimo nurodymai, iš kurių ieškovės kildina patirtą žalą, buvo atlikti taip pat Lietuvoje; Lietuvoje prasidėjo įvykiai, dėl kurių atsirado žala; (2) buvo patirta tiesioginė finansinė žala, nes ieškovių lėšos buvo perimtos Lietuvoje, kai Š. S. jas neteisėtu būdu persivedė į asmeninę sąskaitą; vėliau šios lėšos iš Š. S. Payseros sąskaitos Lietuvoje buvo pervestos į UAB „Olympic Casino Group Baltija“ Payseros sąskaitą Lietuvoje ir į „OB Holding 1 OÜ“ Payseros sąskaitą taip pat Lietuvoje;
5.1.3. esant atsakovų daugetui, byla gali būti iškelta teisme pagal vieno iš atsakovų nuolatinę gyvenamąją vietą (buveinę), kurią pasirenka ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovams Š. S. ir „OB Holding 1 OÜ“ reikalavimas atlyginti žalą reiškiamas solidariai, ieškovės turi teisę pasirinkti ir ieškinį pateikti atsakovo Š. S. gyvenamosios vietos teismui.
5.1.4. reikalavimai, pareikšti „OB Holding 1 OÜ“, yra susiję su kitiems atsakovams pareikštais reikalavimais, todėl jie privalo būti nagrinėjami kartu, nes reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas solidariai Š. S. ir UAB „Olympic Casino Group Baltija“ bei solidariai Š. S. ir „OB Holding 1 OÜ“, nors Š. S. buvo pagrindinis visų neteisėtų (galimai nusikalstamų) veiksmų vykdytojas ir jis pervedė ieškovių lėšas į asmeninę sąskaitą, tačiau ieškovių turtas buvo neteisėtai pasisavintas turint vieną tikslą – dalyvauti UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“ nuotoliniuose azartiniuose lošimuose. Jei UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“ būtų tinkamai vykdę jiems nustatytas pareigas, šie būtų atpažinę klientą bei vykdę nuolatinę stebėseną, laiku ėmęsi priemonių nustatyti Š. S. į jo sąskaitas mokamų lėšų šaltinį, būtų nustatę, kad azartiniams lošimams naudojamos iš ieškovių pagrobtos lėšos. Atitinkamai, Š. S. nebūtų leista toliau lošti ir informacija būtų perduota atsakingoms institucijoms, tai reiškia, kad žala ieškovėms nebūtų kilusi ar būtų reikšmingai mažesnė. Tokį patį rezultatą (žalos ieškovėms kilimą) lėmė ir kitos savarankiškos UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“ pareigos – užtikrinti, kad būtų vykdomi tik socialiai atsakingi lošimai bei neleidžiama žaisti asmenims, turintiems lošimo problemų – pažeidimas. Jei atsakovai būtų laiku identifikavę, kad Š. S. turi priklausomybę azartiniams lošimams ir ėmęsi priemonių, ieškovės nebūtų patyrusios žalos arba ji būtų reikšmingai mažesnė. Š. S. iki 2021 m. birželio 29 d. pervedimus atlikęs į UAB „Olympic Casino Group Baltija“ sąskaitą (projekte www.olybet.lt), nuo minėtos datos atliko pavedimus išskirtinai tik į „OB Holding 1 OÜ“ mokėjimo sąskaitą (projekte www.olybet.ee) – atitinkamai, daugiau neatliko pavedimų į UAB „Olympic Casino Group Baltija“ sąskaitą. Ieškovėms nėra abejonių, kad tai nebuvo atsitiktinumas, t. y. tai įvyko ne tik su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“ žinia, bet, tikėtina, būtent jiems rekomenduojant atlikti tokį veiksmą, t. y. veikiant kartu (bendrininkaujant). Taigi, visų atsakovų veiksmus reikia vertinti kartu dėl jų vientisumo bei bendro tikslo. Atskirų bylų nagrinėjimas kiekvieno iš atsakovų (lošimo bendrovių) atžvilgiu pagal jų buveinės vietą ne tik be pagrindo apsunkintų bylų procesą, paneigtų ekonomiškumo ir operatyvumo principus, tačiau neatitiktų ir vieno iš esminių jurisdikcijos nustatymo principų bei tikslų – užtikrinti, kad byla būtų nagrinėjama teisme, turinčiame glaudžiausią ryšį su nagrinėjamu ginču, taip pat siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų;
5.1.5. byloje nurodyta ir daugiau aplinkybių, patvirtinančių nagrinėjamų „OB Holding 1 OÜ“ veiksmų ryšį su Lietuva, nes vien iš byloje esančio Š. S. Payseros sąskaitos išrašo matyti, jog Š. S. visus mokėjimus „OB Holding 1 OÜ“ atliko į lietuvišką (ne estišką) mokėjimo sąskaitą. Atsakovas nepaaiškina, kodėl, turėdamas teisę organizuoti lošimus tik Estijos Respublikos teritorijoje, turėjo atsidaręs sąskaitą Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigoje, kodėl į ją priiminėjo kliento – Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio pervedamas dideles sumas (iš viso 31,6 mln. Eur). Be to, Š. S. mokėjimus į „OB Holding 1 OÜ“ sąskaitą atliko būdamas Lietuvoje, o ne Estijoje, todėl akivaizdu, jog Š. S. ir „OB Holding 1 OÜ“ organizuojamuose nuotoliniuose lošimuose dalyvavo ne Estijos teritorijoje, o Lietuvoje;
5.1.6. Lietuvos Respublikoje vykdomas ikiteisminis tyrimas, kuris apima ir pareikštame ieškinyje nurodomus žalos epizodus.
6. Atsakovė UAB „Olympic Casino Group Baltija“ atsiliepime į atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ atskirąjį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
6.1. Skundžiama rezoliucija yra nemotyvuota, be teisės ir fakto argumentų. Klausimų dėl asmenų procesinės padėties ir teisės į veiksmingą teisminę gynybą tinkamoje jurisdikcijoje įgyvendinimas negali būti išspręstas rezoliucija. Toks klausimo išsprendimas be motyvų ir teisės bei fakto argumentų pažeidžia atsakovės teisę į operatyvų bylos nagrinėjimą bei proceso ekonomiškumą. Be to, tiek apeliantas, tiek ir atsakovė, nežinodami teismo motyvų dėl bylos teismingumo, negali tinkamai pasinaudoti teise į apeliaciją.
6.2. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Todėl motyvuotai nesprendžiant bylos dalies tiek laikotarpio, tiek sumų apimtimi, teismingumo klausimo, procesas bus apsunkintas, kadangi bylos šalys privalės pasisakyti dėl aplinkybių, kurios įvyko Estijoje, dėl Estijos Respublikoje pinigų plovimo prevencijos ir azartinių lošimų reguliavimo. Tai užtęs procesą žymiai ilgesniam laikotarpiui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso operatyvumo principu, turi teisę įvertinti apelianto argumentus dėl bylos teismingumo Lietuvos teismams ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti, kad ginčas prieš apeliantą nėra teismingas Lietuvos teismams.
6.3. Ieškovės, su kuriomis nei UAB „Olympic Casino Group Baltija“, nei „OB Holding 1 OÜ“ neturėjo ir neturi materialiųjų teisinių santykių, siekia nuo ieškovių bei kartu veikusių susijusių atsakingų asmenų perkelti pareigų nevykdymo neigiamas pasekmes UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“.
6.4. Forum non conveniens (nepatogus (netinkamas) teismas) doktrina yra ypač svarbi, nes dėl netinkamai nustatyto teismingumo bus (1) pažeisti operatyvumo ir ekonomiškumo principai; (2) egzistuos iliuzija, kad UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“ gali atsakyti pagal ieškovių reikalavimą, nors nėra susijusios su ieškovių ir Š. S. tarpusavio ir Š. S., ieškovių kontroliuojančių ir su jais susijusių asmenų, buhalterių ir finansų įstaigų santykiais su ieškovėmis pinigų plovimo prevencijos pareigų vykdymo apimtimi. Akivaizdu, kad apeliantas ir atsakovė yra itin nutolę nuo įvykių Lietuvoje, kurie įvyko su ieškovių banko sąskaitose buvusiomis lėšomis, todėl teismo rezoliucija be motyvų patvirtinus ginčo teismingumą Lietuvos teismams ignoruojant forum non conveniens doktriną, teismas neįvertino ieškinio pagrindo. Nei Briuselis I reglamentas, nei kita tarptautinio teismingumo taisyklė neleidžia Lietuvos teismui prisiimti bylos teismingumo, kai nei ginčo aplinkybės, nei teisė, nei žala, nei „OB Holding 1 OÜ“ nėra susiję su Lietuva. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis įrodymų, susijusių su „OB Holding 1 OÜ“ vykdytomis pinigų plovimo prevencijos pareigomis, yra Estijoje, šioms pareigoms taikoma ne Lietuvos Respublikos, o Estijos Respublikos teisė, didžioji dalis ieškoves dominančių asmenų kalba estiškai, todėl proceso eiga užtruks ilgiau. Vien liudytojų atvykimas dalyvauti teismo procese sudarytų didelius finansinius ir laiko kaštus. Teismas bei proceso dalyviai bus priversti rinkti įrodymus apie Estijos Respublikos materialinę teisę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
8. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2023 m. gruodžio 13 d. gautas ieškovių UAB „Žvirgždaičių energija“, UAB „Nullus“ ir UAB „Moelta“ ieškinys atsakovams Š. S., UAB „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1 OÜ“ dėl turto grąžinimo bei žalos atlyginimo. Ieškovės ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad tiek pagrindiniai veiksmai, sukėlę joms žalą, buvo atlikti Lietuvoje, tiek ir pati žala yra patirta ieškovių, įsteigtų Lietuvoje, todėl ieškinio reikalavimui atlyginti padarytą žalą yra taikoma Lietuvos Respublikos teisė; be to, net nepriklausomai nuo ginčui taikytinos teisės, nagrinėjant bylą, teismas turi įvertinti byloje aptariamų atsakovų veiksmų atitikimą imperatyvioms Lietuvos Respublikos teisės normoms, dėl to negali būti nukrypstama nuo lex fori (teismo vietos valstybės teisė) imperatyvių teisės nuostatų (žr., ieškinio 179–184 punktus).
Žemesnės instancijos teismas
9. Ieškovių ieškinys Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2023 m. gruodžio 19 d. rezoliucija buvo priimtas.
10. Atsakovas „OB Holding 1 OÜ“ 2024 m. vasario 8 d. pirmosios instancijos teismui pateikė išsamiai argumentuotą prašymą, kuriuo prašė rašytinio proceso tvarka išspręsti ieškinio atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ atžvilgiu teismingumo klausimą, ir nustačius, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, ieškinį atsakovui „OB Holding 1 OÜ“ palikti nenagrinėtu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 8 d. rezoliucija nusprendė, kad civilinė byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.
12. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir skunde iš esmės kelia klausimus tiek dėl procesinio dokumento formos, kuria teismas išsprendė jo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams, pripažindamas bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, tiek ir dėl tarptautinio teismingumo taisyklių taikymo pažeidimo. Apeliantas teigia, kad teismas privalėjo jo prašymą išspręsti, priimdamas motyvuotą nutartį, o ne rezoliuciją, nes: (1) tokio pobūdžio prašymų dėl ieškinio palikimo nenagrinėto ir civilinės bylos teismingumo išsprendimas nepatenka tarp CPK numatyto baigtinio sąrašo atvejų, kai teisėjas atitinkamus klausimus gali spręsti rezoliucija, dėl to buvo pažeistos imperatyvios CPK normos, nustatančios, jog teisėjo rezoliucija gali būti priimama tik CPK numatytais atvejais (CPK 290 straipsnio 5 dalis), bei nustatančios teismo priimamų dokumentų formos bei turinio reikalavimus (CPK 291 straipsnis); (2) klausimą išsprendus rezoliucija, nei prašymą pateikęs atsakovas, nei kitos bylos šalys neturi galimybės susipažinti su teismo motyvais ir įvertinti dėl kokių priežasčių teismas nusprendė, kad Lietuvos Respublikos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovių ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumą „OB Holding 1 OÜ“ atžvilgiu; (3) rezoliucijos dėl jurisdikcijos priėmimas neužkerta atsakovui galimybės pasinaudoti teise į apeliaciją. Apeliantas nurodo, kad ieškinys jo atžvilgiu turi būti nagrinėjamas Estijos Respublikos teismuose, nes: (1) atsakovo buveinė yra Estijos Respublikoje; (2) pagrindinis ieškinio reikalavimas (vindikacinis) pagal bendrąją taisyklę yra teismingas Estijos Respublikos teismams, dėl to ir šalutiniai reikalavimai (dėl žalos atlyginimo) turi būti nagrinėjami kartu su pagrindiniu; (3) apelianto tariamai neatliktų (netinkamai) atliktų veiksmų atlikimo vieta gali būti tik Estijos Respublika; (4) neegzistuoja nei subjektyviojo, nei objektyviojo bendrininkavimo sąlygos vertinant atsakovų veiksmus, t. y. ieškovių patirta žala nepriklausė nuo apelianto veiksmų; (5) reikalavimai pareikšti apeliantui nėra taip glaudžiai susiję su kitiems atsakovams pareikštais reikalavimais, kad galėtų atsirasti teismų sprendimų nesuderinamumo rizika, šiuos reikalavimus nagrinėjant skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių teismuose; (6) apelianto veiksmai bylą nagrinėjančio teismo turės būti nustatomi ir vertinami pagal Estijos Respublikos teisę, su kuria tariamas deliktas yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs.
Dėl procesinio dokumento formos reikalavimo (ne)pažeidimo, išsprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimą teisėjo rezoliucija
13. Teismingumo taisyklių laikymasis reiškiant ieškinį yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, o būtent, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas. Teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis (tiesiogiai) iš CPK 782 straipsnio. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).
14. CPK 297 straipsnyje reglamentuota pareiškimo palikimo nenagrinėtu tvarka ir pasekmės, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinant, kad tais atvejais, kada pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, byla užbaigiama teismo nutartimi. Nei šiame, nei kituose CPK straipsniuose nėra tiesiogiai nustatyta, kad teismas, atmesdamas prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu, t. y. pripažindamas savo jurisdikciją, tokį klausimą išsprendžia teismo nutartimi. CPK taip pat nėra normos tiesiogiai nurodančios, kad teismas, atmesdamas prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu ir taip pripažindamas savo jurisdikciją, tokį klausimą išsprendžia rezoliucija.
15. Nustačius, kad įstatymo leidėjas procesinio dokumento formos, kai atmetamas prašymas ieškinį palikti nenagrinėtu ir pripažįstama Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, tiesiogiai neįtvirtino, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju turi būti vertinama ir vadovaujamasi CPK 290 straipsnio 5 dalies teisės norma, numatančia, jog teisėjas procesinius klausimus gali išspręsti rezoliucija tik CPK numatytais atvejais. CPK normose nesant nurodyta, kad teismas, atmesdamas prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą ir pripažindamas savo jurisdikciją, tokį klausimą gali išspręsti rezoliucija, sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo prašymą dėl ieškovių ieškinio palikimo nenagrinėto ir tarptautinės jurisdikcijos taikymo, turėjo priimti motyvuotą nutartį, o ne rezoliuciją.
16. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra atvejų, kai buvo sprendžiami ginčai dėl tarptautinės jurisdikcijos, kilę dėl to, jog pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-611/2020 bei 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-969/2023 išsprendė ginčus, kai pirmosios instancijos teismas nutartimi, o ne rezoliucija, atsisakė tenkinti atsakovų prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-42/2017 buvo išspręstas iš esmės analogiškas atvejis, kaip ir nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas rezoliucija atsisakė patenkinti atsakovų prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams ir pripažino, kad ieškinys visiems atsakovams yra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Aptariamos bylos 38 punkte kasacinis teismas nurodė, kad pagal CPK 290 straipsnio 1 dalies nuostatą, atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, teismas priima nutartis. Rezoliucija procesiniai klausimai išsprendžiami tik tais atvejais, kai tai įtvirtinta CPK (CPK 290 straipsnio 5 dalis). CPK normose nėra nurodyta, kad prašymas palikti ieškinį nenagrinėtą gali būti išsprendžiamas rezoliucija. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovų prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, turėjo priimti nutartį.
17. Aukščiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pasirinktos procesinio dokumento formos, išsprendžiant apelianto prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams, pagrindžia ir kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama sprendžiamo klausimo svarba bei įtaka šalių procesinių teisių apimčiai. Tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas, skirtingai nei teismingumo tarp nacionalinių teismų nustatymo atveju, lemia šalių procesinių teisių apimtį, nes pripažinus, kad ieškinys yra teismingas kitos valstybės teismams, nagrinėjant ginčą bus taikomi teismo vietos valstybės civilinio proceso įstatymai. Dėl to netinkamas šio klausimo išsprendimas reikštų esminį proceso teisės normų pažeidimą. Taigi, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, nustato, kad tarptautinės jurisdikcijos klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas neteisingai, skundžiamas sprendimas vien šiuo pagrindu (dėl neteismingo Lietuvos Respublikos teismams) yra panaikinamas ir pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 782 straipsnis), nepriklausomai nuo to, ar pats ginčas buvo išspręstas teisingai ar neteisingai. Atitinkamas bylos išnagrinėjimo rezultatas, nustačius tokį esminį proceso teisės normų pažeidimą, galimas ir kasaciniame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011; 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-969/2023 27 punktą).
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nepritarti apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismui pasirinkus netinkamą procesinio dokumento formą, išsprendžiant apelianto prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams, jis negali tinkamai įgyvendinti savo teisės į apeliaciją, nes nėra susipažinęs su teismo motyvais, kuriuos galėtų skųsti. Pažymėtina, kad kai teismas priima rašytinę nutartį, joje, be kita ko, turi būti nurodoma: motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi; teismo nutarimas (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai). Nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstomas faktinis ir teisinis teismo nutartimi padarytų išvadų pagrindimas. Joje teismas išanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų prašymus, nuomones, įvertina įrodymus ir jų pagrindu konstatuoja teisiškai reikšmingas aplinkybes, ir kt. Nutarties rezoliucinėje dalyje – teismo nutarime – turi būti tiksliai ir aiškiai išdėstomos teismo išvados dėl nutartimi sprendžiamo klausimo (sprendžiamų klausimų). Ši nutarties dalis turi remtis motyvuojamąja teismo nutarties dalimi, t. y. teismo išvados turi būti pagrįstos teismo nutarties motyvais. Teismo nutarties rezoliucinė dalis turi būti suformuluota aiškiai, suprantamai, trumpai ir nedviprasmiškai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl nutartimi išspręsto klausimo turinio. Tuo tarpu teisėjo rezoliucija iš esmės yra viena iš rašytinės teismo nutarties formų, tik ji nemotyvuojama, vien užfiksuojant tam tikrą procesinį veiksmą, kurio atlikimas būtent tokia forma yra leidžiamas CPK. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs sprendžiamo klausimo svarbą ir pirmiau aptartus padarinius, galinčius atsirasti nepagrįstai priėmus ieškinį su tarptautiniu elementu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs atskirą, išsamiai argumentuotą atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams, siekdamas, jog byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų abejonių dėl sprendžiamo klausimo turinio, privalėjo jį visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti, priimant motyvuotą nutartį, o ne rezoliuciją, ja užfiksuojant vien tik bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, nepateikiant šalims tokio savo procesinio sprendimo motyvų ir argumentuotų išvadų. Kaip jau nurodyta, šiuo atveju apeliantas pateikė atskirą motyvuotą prašymą dėl bylos teismingumo, jau vykstant bylos pasirengimui ją nagrinėti teisme metu, t. y. prašymas buvo suformuluotas ne ieškinyje ir jis nebuvo sprendžiamas ieškinio priėmimo stadijoje, kurioje ieškinio pareiškimas pagal civilinio proceso kodeksą gali būti priimamas teisėjo rezoliucija. Pažymėtina, kad net ir tokiu atveju, teismui būtų pareiga prašymą dėl bylos teismingumo išspręsti jį tinkamai motyvuojant.
19. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama procesinė situacija, kai sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Šios proceso teisės normos pritaikymas apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime ginčijamas kasaciniu skundu.
20. Motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), nurodęs, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nedarant poveikio jų reikšmės vertinimui; teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (EŽTT 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 49684/99; 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Paliutis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 34085/09; 2020 m. kovo 19 d. sprendimas byloje Tamrazyan prieš Armėniją, peticijos Nr. 42588/10).
21. EŽTT yra nurodęs, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 20772/92). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, asmeniui atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (cituoto sprendimo Paliutis prieš Lietuvą 45 punktas).
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019 26 punktas).
23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas apelianto prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams, rezoliucija, o ne motyvuota nutartimi, t. y. visiškai nenurodydamas motyvų, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, dėl to egzistuoja pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo rezoliuciją dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
24. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktas procesinio veiksmo, sprendžiant dėl tarptautinės jurisdikcijos, įforminimas rezoliucija nėra kliūtis apeliantui pasinaudoti teise į apeliaciją, nes tiek teisėjo rezoliucija, tiek teismo nutartis, kuria išspręstas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant bylos teismingumą Lietuvos Respublikos teismams, gali būti apeliacijos objektu ir toks procesinis veiksmas, nepriklausomai nuo jo įforminimo, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-421/2016; 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-969/2023).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
25. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams išspręsdamas ir jį atmesdamas rezoliucija, t. y. tokio savo procesinio sprendimo visiškai nemotyvuodamas, netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento, kuriuo ieškinys su tarptautiniu elementu pripažįstamas teismingu Lietuvos Respublikos teismams, formos reikalavimus. Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo rezoliuciją panaikinti dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo ir perduoti bylą dėl pirmosios instancijos teismo rezoliucijos, kuria išspręstas tarptautinio teismingumo klausimas, nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas „OB Holding 1 OÜ“ 2024 m. vasario 8 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu atskiru ir motyvuotu prašymu prašė rašytinio proceso tvarka išspręsti ieškinio atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ atžvilgiu teismingumo klausimą, ir nustačius, kad ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismui, ieškinį atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ atžvilgiu palikti nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas tos pačios dienos rezoliucija nusprendė, kad byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, taigi, klausimo iš esmės, proceso dalyviams pateikiant išsamius tokio procesinio sprendimo motyvus ir priežastis, neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl ginčo dalyko teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, šioje nutartyje konstatavęs, kad tokia pirmosios instancijos teismo pasirinkta procesinio dokumento forma, nepateikiant šalims visiškai motyvų dėl ieškinio tarptautinio teismingumo, yra negalima, negali apeliacinėje instancijoje kartu išspręsti ieškinio teismingumo klausimo, nes tai paneigtų atsakovo ir kitų proceso dalyvių teisės į apeliaciją tinkamą įgyvendinimą ir pažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), taip pat neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą).
27. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo rezoliuciją ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti šiam teismui (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. rezoliuciją panaikinti ir atsakovo „OB Holding 1 OÜ“ prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu kaip neteismingo Lietuvos Respublikos teismams perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.