- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-01
- Bylos Nr.
- A-270-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02027-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- L. B.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja L. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 30 d įsakymą Nr. 1P-1364 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. B.“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjos skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėja paaiškino, kad ėjo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyresniosios inspektorės pareigas. 2021 m. birželio 25 d. jai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7BE-1321 (toliau – ir Pranešimas). Pranešime nurodyta, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas, kadangi pareiškėja, būdama muitinės pareigūne, nuo 2019 m. sausio 1 d. priklausė politinei partijai – (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sąjunga) ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 24 straipsnio 6 punkte numatytą draudimą būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje, ir Statuto 21 straipsnio 6 punktą – pareigūnas privalo atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas.
2.2. Pareiškėja nebuvo išreiškusi pageidavimo priklausyti kokiai nors politinei partijai ar politiniam susivienijimui ir dalyvauti jų veikloje. Pareiškėja neteikė prašymo įtraukti ją į partijos narių sąrašus. Apie priklausymą Sąjungai (ir buvimą jos sąrašuose) sužinojo tik iš Pranešime pateiktos informacijos.
2.3. 2021 m. birželio 30 d. pareiškėja kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir apie tai informavo tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos pirmininką. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 9 d. susipažino su 2021 m. liepos 30 d. Įsakymu, kartu buvo atsiųsta ir 2021 m. liepos 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1458 (toliau – ir Išvada).
2.4. Savo paaiškinime pareiškėja nurodė priežastis, dėl kurių nesutiko su Pranešime nurodytais kaltinimais. Tarnybinio patikrinimo metu komisija išsiaiškino tik faktą, kad pareiškėja įtraukta į Sąjungos narių sąrašus nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini), tačiau nevertino, ar pareiškėja pati pareiškė norą įstoti į minėtą partiją, ar tai buvo trečiųjų asmenų neteisėtos veikos pasekmė.
2.5. Tarnybinis patikrinimas buvo neišsamus ir neobjektyvus, jo metu nebuvo įvertintos pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės, nebuvo surinkta kaltę patvirtinančių įrodymų, o Išvadoje Statuto pažeidimas ir tarnybinio nusižengimo padarymo faktas konstatuoti formaliai ir nepagrįstai. Dėl šių priežasčių nepagrįstas ir Įsakymas bei paskirta tarnybinė nuobauda.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, rėmėsi šiais argumentais:
3.1. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjai Statuto 39 straipsnio 2 dalyje numatytą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Už pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą galėjo būti skiriama ir griežčiausia tarnybinė nuobauda — atleidimas iš vidaus tarnybos.
3.2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. (1.16e)7R-3891 pateikė atsakovui informaciją apie pareiškėjos priklausymą politinei partijai (Sąjunga) ir tai buvo pagrindinė faktinė aplinkybė, lėmusi tarnybinio nusižengimo konstatavimą.
3.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnis nustato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nesant objektyvių įrodymų, kurie leistų abejoti registre esamų duomenų tikrumu, ar fakto, kad paminėti duomenys būtų nuginčyti, nebuvo pagrindo teigti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nepagrįstai. Be to, pareiškėja į atitinkamas įstaigas kreipėsi tik po to, kai jau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovui ši informacija (kreipimasis į policiją) tapo žinomi tik susipažinus su pareiškėjos skundu teismui. Kol vyko tarnybinis patikrinimas pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų. Todėl Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos subjektyvūs teiginiai yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje taip pat nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją, tokios informacijos pareiškėja nenurodė ir savo paaiškinime, teiktame Komisijai tarnybinio patikrinimo metu. Komisija tarnybinio patikrinimo metu pateikė raštą Sąjungai su paklausimu apie pareiškėjos priklausymą politinei partijai, taip pat kreipėsi telefonu, tačiau atsakymo negavo. Komisija neturėjo įgaliojimų įpareigoti politinę partiją pateikti atsakymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nesiėmė visų įmanomų veiksmų.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino ir panaikino Departamento Įsakymą.
5. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos, be kita ko, nustatė, kad:
5.1. Pareiškėja Įsakymo priėmimo metu ėjo (duomenys neskelbtini) vyriausiosios inspektorės pareigas.
5.2. Departamento generalinio direktoriaus 2021 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1B-289 (įsakymas buvo pakeistas 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1B380) buvo sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti (toliau – ir Komisija).
5.3. 2021 m. birželio 25 d. pareiškėjai buvo įteiktas Pranešimas, kuriame konstatuota, kad pareiškėja, būdama muitinės pareigūne, nuo 2019 m. sausio 1 d. priklausė politinei partijai – Sąjungai ir tuo pažeidė Statuto 24 straipsnio 6 punktą ir 21 straipsnio 6 punktą.
5.4. 2021 m. birželio 28 d. paaiškinime pareiškėja Komisijai nurodė, kad politinei partijai niekada nepriklausė, nario mokesčio nemokėjo, stojimo į partiją dokumentų nepasirašė. Departamento generalinis direktorius 2021 m. liepos 30 d. patvirtino Išvadą, kurioje konstatuota, kad nuo 2014 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėja yra įtraukta į politinės partijos – Sąjungos narius. Atsakovas šią išvadą iš esmės grindė Teisingumo ministerijos 2021 m. liepos 12 d. rašto Nr. (1.16E)7R-3891 duomenimis. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja dėl neatsargumo pažeidė Statuto 24 straipsnio 6 punktą.
5.5. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Statuto ir Tvarkos aprašo nuostatas, pažymėjo, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Atitinkamai darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan.
7. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja 2021 m. birželio 28 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog jokiai politinei partijai nepriklausė ir jokių stojimo į partiją dokumentų nepasirašė. Teismas nurodė, kad atsakovas privalėjo paneigti (arba bandyti išsiaiškinti) pareiškėjos (kaip silpnesniosios darbo ginčo šalies) paaiškinime nurodytas aplinkybes (dėl stojimo dokumentų nepildymo, nedalyvavimo partijos veikloje ir pan.). Atsakovas, skirdamas pareiškėjai nuobaudą, rėmėsi tik Teisingumo ministerijos pateiktais oficialiais duomenimis dėl partijos narių sąrašų. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje pareiškėjai (jeigu ji, atsakovo teigimu, buvo politinės partijos narė) numatyta prievolė sistemingai mokėti nario mokestį, o to paties straipsnio 6 dalyje – pareiga politinei partijai viešai finansiniuose dokumentuose apskaityti sumokėtą kiekvieno nario mokestį ir jį oficialiai atspindėti viešose finansinėse ataskaitose. Taigi, atsakovas turėjo galimybę ir pareigą detaliau patikrinti pareiškėjos teiginius ir, tuo pačiu, patvirtinti ar paneigti jos argumentus. Atitinkamai teismas atsakovo atliktus veiksmus ir surinktus įrodymus vertino nepakankamu pagrindu konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėtį.
8. Darydamas išvadą apie pažeidimo sudėties nebuvimą pareiškėjos veiksmuose, teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovui objektyviai turėjo būti žinoma, jog politinei partijai – Sąjungai vadovauja ir jos administravime dalyvauja vieši asmenys – V. Š., P. E., S. T., K. J.. Šie duomenys įpareigojo atsakovą atidžiai patikrinti pareiškėjos (kaip silpnesniosios tarnybos santykių šalies) paaiškinime nurodytas aplinkybes, taip pat pagal galimybes patikrinti politinės partijos nario mokesčio mokėjimą, bandyti surasti pareiškėjos stojimo į partiją dokumentus, o ne vien tik pateikti formalią užklausą raštu partijos atstovui, į kurią joks atsakymas nebuvo gautas. Šią išvadą taip pat patvirtino ir ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių sprendimų dėl oficialiai pradėto ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl dokumentų klastojimo, duomenys, bei pareiškėjos aktyvūs veiksmai Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje ir policijoje.
9. Vertindamas Įsakymo teisėtumą teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismo atliekamas paskirtos tarnybinės nuobaudos vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Vidaus tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, jog tarnautojas iš esmės yra šių teisinių santykių silpnesnioji šalis. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pakankamai objektyvių duomenų taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui – statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad procedūriniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai nulėmė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Atitinkamai konstatuota, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra neteisėta, todėl teismas panaikino skundžiamą Įsakymą.
III.
11. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjos skundą atmesti.
12. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
12.1. Teisingumo ministerijos pateikta informacija buvo iš viešo registro ir nebuvo nuginčyta, byloje taip pat nepateikta įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti minėta informacija. Pirmosios instancijos teismas nevertino šios aplinkybės.
12.2. Pareiškėja tik 2021 m. rugpjūčio 15 d. kreipėsi į policiją dėl galbūt neteisėtų duomenų panaudojimo ir jos duomenų įtraukimo į politinės partijos sąrašus. Taigi, pareiškėja kreipėsi į policiją tik po to, kai buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda. Aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į policiją, atsakovui tapo žinoma tik po pareiškėjos kreipimosi į teismą. Kol vyko tarnybinis patikrinimas pareiškėja nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, todėl konstatuota, kad pareiškėjos teiginiai yra jos gynybinė pozicija. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjos neveikimo iki nuobaudos skyrimo. Jeigu darbdavys būtų turėjęs informaciją, kad pareiškėja gina savo teises kitose institucijose, tarnybinis patikrinimas būtų buvęs sustabdytas.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas neišnagrinėjo visų aktualių aplinkybių. Vien faktas, kad pareiškėja kreipėsi į atitinkamas institucijas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji nepadarė tarnybinio pažeidimo, apie savo kreipimąsi kitoms institucijoms pareiškėja tyrimo metu atsakovo neinformavo. Atsakovas pažymi, kad net tyrimo pradėjimas dėl trečiųjų asmenų nepaneigtų fakto, kad tarnybinis pažeidimas buvo padarytas. Be to, atsakovas tyrimo metu kreipėsi į Sąjungą, tačiau negavo jokio atsakymo dėl pareiškėjos priklausymo minėtai partijai.
12.4. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paremtas prielaidomis, yra nepagrįstas, byloje nenustatyta įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, todėl teismo sprendimas privalo būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo Departamento Įsakymo, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą patenkino, nustatęs, kad atsakovo tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai nesudarė pagrindo konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėtį.
15. Atsakovas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja yra Sąjungos narė, liko nepaneigta.
16. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
17. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
18. Nagrinėjamam ginčui aktualus Statutas, nustatantis vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos statutinėse įstaigose ypatumus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų priėmimo į pareigas statutinėse įstaigose ypatumus (Statuto 1 str.) ir Tvarkos aprašas, reglamentuojantis tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (Tvarkos aprašo 1 str.).
19. Vadovaujantis Statuto 24 straipsnio 6 punktu, statutiniam pareigūnui draudžiama būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje. Statuto 38 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pareigūnai, kurie atlikdami pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami. Pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
20. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui, atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.
20.1. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 19 punktu, tikrintojas turi teisę: apklausti su tikrinama veika susijusius pareigūnus ir kitus asmenis (Tvarkos aprašo 19.2 p.); susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų kopijas (Tvarkos aprašo 19.3 p.); konsultuotis su reikiamais specialistais (Tvarkos aprašo 19.4 p.); gauti kitą reikiamą informaciją (19.5 p.).
20.2. Tvarkos aprašo 21 punkte, be kita ko, nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją.
20.3. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą (Tvarkos aprašo 22 p.).
20.4. Pagal Tvarkos aprašo 24 punktą tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.
21. Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012).
23. Tvarkos aprašo 25 punkte nurodyta, kad vadovas, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo, turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones (25.1 p.); grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (25.2 p.).
23.1. Vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, atsižvelgdamas į išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus bei vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatomis, priima įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo arba dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – įsakymą dėl pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, ar dėl pripažinimo pažeminusiu pareigūno vardą (Tvarkos aprašo 27 p.).
24. Nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad:
24.1. Departamento Imuniteto tarnyba Departamento direktoriaus pavaduotojui, tuo metu ėjusiam generalinio direktoriaus pareigas, 2021 m. balandžio 26 d. pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos 2021 m. balandžio 26 d. duomenimis nustatyta, jog pareiškėja priklauso Sąjungai.
24.2. Departamento generalinis direktorius 2021 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 1B-289 sudarė Komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti. Šis įsakymas buvo pakeistas 2021 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1B-380, į Komisijos sudėtį buvo įtrauktas Departamento Personalo skyriaus vyriausiasis specialistas.
24.4. Pareiškėja 2021 m. birželio 28 d. pateikė paaiškinimą, kad Statuto nuostatų nepažeidė, nes jokiai politinei partijai nepriklauso ir niekada nepriklausė, nario mokesčio nemokėjo bei jokių stojimo į politinę partiją dokumentų nepasirašė.
24.5. Departamentas 2021 m. birželio 29 d. raštu Nr. (5.46)3B-3810 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas pateikti informaciją, kada pareiškėja buvo įtraukta į Politinių partijų narių sąrašų informacinę sistemą ir kas tokią informaciją pateikė. Atsakovas taip pat prašė pateikti dokumentų, kuriose pareiškėja išreiškė sutikimą stoti į Sąjungą, kopijas.
24.6. Teisingumo ministerija 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. (1.16e)7R-3891 nurodė, kad pareiškėjos duomenys Sąjungos narių sąraše pirmą kartą buvo pateikti 2014 m. (duomenys neskelbtini) partijos įgalioto atstovo. Informacinėje sistemoje duomenų apie pareiškėjos narystės minėtoje partijoje nutraukimą nėra. Pareiškėjos prašymas įstoti į Sąjungą ar kitokie šios politinės partijos dokumentai su pareiškėjos parašu Teisingumo ministerijos nei 2014 m., nei vėliau pateikti nebuvo.
24.7. Išvados, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, duomenimis nustatyta, kad Departamento Imuniteto tarnyba, siekdama nustatyti, ar Departamento pareigūnai laikosi draudimo būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje, atliko analizę. Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos 2021 m. balandžio 26 d. duomenimis nustatyta, kad pareiškėja priklauso Sąjungai. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos teiginius, jog ji nepriklausė jokiai partijai ir partijos nario mokesčio nemokėjo, paneigė Teisingumo ministerijos pateikta informacija. Be to, net gavusi informaciją apie galbūt padarytą pažeidimą, pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų ir neišstojo iš partijos. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja priklauso Sąjungai (yra įtraukta į jos narių sąrašus).
24.8. Įsakymu, vadovaujantis Išvada, pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
24.9. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui 2021 m. lapkričio 5 d. pateikė papildomus įrodymus – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir VDAI) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. Nr. 3R-930 (2.13.-1.E) ir Kauno apygardos prokuratūros 2021 m. spalio 19 d. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariato antrojo veiklos skyriaus 2021 m. spalio 20 d. pranešimus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. VDAI minėtame sprendime nurodė, kad pareiškėjos skundo nagrinėjimo VDAI metu buvo nustatytos naujos aplinkybės, t. y., kad buvęs Sąjungos pirmininkas, kartu su kitu asmeniu rinko asmenų duomenis, klastojo parašus bei prašymus. VDAI darė išvadą, kad skunde nurodytuose veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) požymių, todėl pareiškėjos skundo nagrinėjimas buvo nutrauktas, skundas buvo persiųstas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Ankščiau nurodytais pranešimais apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pareiškėja buvo informuota, kad Kauno apygardos prokuratūroje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnį.
25. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu aktualiu nagrinėjam ginčui teisiniu reguliavimu ir teismų praktika (žr. nutarties 18–23 p.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija, sudaryta tarnybiniam patikrinimui atlikti, turėjo pareigą surinkti visus su pažeidimu susijusius įrodymus ir išsamiai įvertinti nustatytas aplinkybes, tačiau jos tinkamai neatliko. Byloje nustatyta, kad Komisija rėmėsi tik Teisingumo ministerijos pateikta informacija, jog pareiškėja priklauso Sąjungai, nors pareiškėja nurodė priešingai bei atkreipė Komisijos dėmesį, kad nario mokesčių nemokėjo, jokių stojimo į partiją dokumentų nepasirašė. Pažymėtina, jog Teisingumo ministerija savo atsakyme atsakovui, be kita ko, nurodė, jog „L. B. prašymas įstoti į minėtą politinę partiją ar kitokie minėtos politinės partijos dokumentai su L. B. parašu Teisingumo ministerijai 2014 m. ir vėliau nebuvo pateikti“. Pagrindą abejoti aplinkybe dėl pareiškėjos priklausymo partijai, turėjo sudaryti ir turimi duomenys, kad Komisija 2021 m. birželio 4 d. buvo nustačiusi faktą, kad dalis pareigūnų, kurie nurodė niekada nepriklausę politinėms partijoms, buvo įtraukti į Politinių partijų narių sąrašo informacinę sistemą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į Sąjungą dėl pareiškėjos priklausymo šiai partijai, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Taigi, objektyvių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos priklausymo partijai faktą bei paneigiančių anksčiau nurodytus pareiškėjos paaiškinimus, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta. Tiek išdėstytų, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad Komisija tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų pagrindu negalėjo objektyviai konstatuoti, kad pareiškėjai inkriminuotas tarnybinis pažeidimas buvo padarytas, t. y. nagrinėjamu atveju nenustatytas tarnybinio nusižengimo elementas – pažeidimo padarymo faktas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjai buvo pagrindas taikyti tarnybinę atsakomybę, t. y. nenustatė vieno iš būtinų teisės pažeidimo (tarnybinio nusižengimo) sudėties elementų.
26. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodomu aspektu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą, pažymėtina, jog pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016, 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių taisyklių laikėsi ir pareiškėjos skundą išnagrinėjo tinkamai ir visapusiškai, todėl aptariami atsakovo argumentai atmestini.
27. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktika, jeigu konstatuojama, kad iš viso nebuvo pagrindo skirti tarnybinę nuobaudą, pavyzdžiui, dėl to, jog nustatyti (įrodyti) ne visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai ar padarytas tarnybinis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą panaikinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5-552/2015, kt.).
28. Kritiškai vertintini atsakovo argumentai, kad pareiškėja nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdama paneigti tarnybinio tyrimo metu surinktą informaciją. Pabrėžtina, kad nagrinėjamo ginčo kontekste statutinis pareigūnas (pareiškėja) laikytinas silpnesniąja ginčo šalimi, o būtent atsakovas, inkriminavęs pareiškėjai tarnybinio nusižengimo padarymą, privalėjo surinkti bei pateikti visus įrodymus, patvirtinančius jo išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2263-556/2020, 2015 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pranešime buvo nurodyta, jog „Yra duomenų, kad galimai padarėte tarnybinį nusižengimą <...>“, tačiau pareiškėjai konkrečiai nepaaiškinta, kokiais būtent duomenimis remiamasi ir kokius būtent duomenis pareiškėja privalo paneigti. Byloje nustatytų duomenų visumos pagrindu darytina išvada, kad pareiškėja, sužinojusi visą tarnybinio patikrinimo metu gautą informaciją, nedelsdama kreipėsi dėl savo galbūt pažeistų teisių apsaugos (žr. nutarties 24.9 p.). Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.
29. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo teiginį, kad net jei būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas trečiųjų asmenų atžvilgiu, tai nepaneigia aplinkybės, jog tarnybinis pažeidimas buvo padarytas. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad Komisija surinktų įrodymų pagrindu objektyviai negalėjo prieiti prie išvados, kad pareiškėja savo kaltais veiksmais padarė jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, todėl kiti atsakovo teiginiai pripažintini hipotetinio pobūdžio ir detaliau nevertinami.
30. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (kad teismas nevertino Teisingumo ministerijos pateikto rašto ir jame pateiktų duomenų; kad atsakovas neturėjo informacijos, jog pareiškėja gina savo teises), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.