- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- I3-8815-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02027-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. B.
- Atsakovas
- Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 26 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė panaikinti 2021 m. liepos 30 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1P-1364 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. B.“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Pareiškėja skunde (b. l. 1-6) nurodė, kad nuo 2006 m. rugsėjo 28 d. vykdo Kauno teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyresniosios inspektorės pareigas. 2021 m. birželio 25 d. jai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7BE-1321 (toliau - Pranešimas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešime pareiškėja buvo kaltinama, kad būdama muitinės pareigūne, nuo 2019 m. sausio 1 d. priklausė politinei partijai – (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Vidaus tarnybos statuto (toliau - VTS)(nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos) 24 straipsnio 6 punkte numatytą apribojimą (būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje) ir VTS 21 straipsnio 6 punktą (pareigūnas privalo atlikti kitas specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigūnų pareigas).
Pabrėžė, kad niekada, jokia forma pareiškėja nebuvo išreiškusi jokio pageidavimo priklausyti kokiai nors politinei partijai ar politiniam susivienijimui ir dalyvauti jų veikloje. Niekada jokia forma nebuvo pateikusi prašymo įtraukti ją į bet kokios partijos narių sąrašus. Apie priklausymą (duomenys neskelbtini) (ir buvimą jos sąrašuose) sužinojo tik iš Pranešime pateiktos informacijos. Dėl šių priežasčių 2021 m. birželio 28 d. paaiškinime nurodė, kad jokiai politinei partijai niekada nepriklausė, nario mokesčio nemokėjo, jokių stojimo į politinę partiją dokumentų nepasirašė ir Panešime nurodytų VTS nuostatų nepažeidė.
Nurodė, kad 2021 m. birželio 30 d. kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Apie tai informavo ir tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos pirmininką. 2021 m. rugpjūčio 9 d. susipažino su 2021 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1P-1364 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. B.“, kuriuo jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Kartu buvo atsiųsta ir 2021 m. liepos 30 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8P-1458 (toliau - TPĮ).
Akcentavo, kad pareigūno kaltė yra būtinas tarnybinio nusižengimo elementas, t. y. pareigūnas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir pareigūno paaiškinimas, kuriame pareigūno nurodytas aplinkybes nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti. Savo paaiškinime pareiškėja nurodė priežastis dėl kurių nesutinka su pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytais kaltinimais. Tarnybinio patikrinimo metu komisija kaip faktines aplinkybes išsiaiškino tik faktą, kad pareiškėja įtrauktą į (duomenys neskelbtini) narių sąrašus nuo 2014 m. gegužės 27 d., tačiau nesistengė išsiaiškinti aplinkybių, ar pareiškėja pati pareiškė norą įstoti į minėtą partiją, ar tai buvo trečiųjų asmenų neteisėtos veiklos pasekmė.
Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, neįvertinus visų pareiškėjos paaiškinime nurodytų aplinkybių, jo metu nesurinkta kaltę patvirtinančių įrodymų, o tarnybinio patikrinimo išvadoje VTS pažeidimas ir tarnybinio nusižengimo padarymo faktas yra konstatuoti formaliai ir visiškai nepagrįsti. Dėl šių priežasčių nepagrįstas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2021 m. liepos 30 d. įsakymas Nr. 1P-1364. Skundžiamu įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda griežtas papeikimas paskirta nepagrįstai, vadovaujantis neobjektyvia ir neišsamia Išvada.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 43-42) nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius tarnybinio nusižengimo sudėtį buvo priimtas sprendimas skirti pareiškėjai VTS 39 straipsnio 2 dalyje numatytą tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą. Be to, už pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama ir griežčiausia tarnybinė nuobauda — atleidimas iš vidaus tarnybos.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija 2021 m. liepos 12 d. raštu Nr. (1.16e)7R-3891 iš Politinių partijų narių sąrašų informacines sistemos (iš Registro) pateikė atsakovui informaciją apie pareiškėjos priklausymą politinei partijai ((duomenys neskelbtini)) ir tai buvo pagrindinė faktinė aplinkybė lėmusi tarnybinio nusižengimo konstatavimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnis numato, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nesant objektyvių įrodymų, kurie leistų suabejoti Registre esamų duomenų tikrinimu, ar fakto, kad paminėti duomenys, kurie buvo pateikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, yra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo teigti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta nepagrįstai. Be to, pareiškėja į policiją kreipėsi tik po to, kai jau buvo atliktas tarnybinis patikrinimas ir pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Atsakovui ši informacija (kreipimasis į policiją) tapo žinomi tik susipažinus su pareiškėjos skundu teismui. Jokių aktyvių veiksmų pareiškėja neatliko kol vyko tarnybinis patikrinimas, todėl ir tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo padaryta analogiška išvada, kad pareiškėjos subjektyvūs teiginiai yra tik gynybinė pozicija, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją, tokios informacijos pareiškėja nenurodė ir savo paaiškinime, teiktame Komisijai tarnybinio patikrinimo metu. Komisija tarnybinio patikrinimo metu parašė raštą (duomenys neskelbtini) politinei partijai su paklausimu apie pareiškėjos priklausymą politinei partijai, taip pat kreipėsi telefonu, tačiau atsakymo negavo. Komisija neturėjo teisinių svertų įpareigoti politinę partiją privalomai pateikti atsakymus, todėl nėra pagrindo teigti, kad komisija, atlikusi tarnybinį patikrinimą, nesiėmė visų įmanomų veiksmų.
Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.
Statuto 24 straipsnio 6 punktas pareiškėjai imperatyviai draudžia būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje. Be to, draudimas vidaus tarnybos pareigūnams dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 141 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kiti sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais. Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje. Šios nuostatos vertintinos neatskiriamai nuo Statuto 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindinių vidaus tarnybos principų, iš kurių vienas – politinio neutralumo principas, kuris reiškia, kad pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje.
Tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui skyrimo tvarką ir pagrindus, taip pat savarankiškus atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus reglamentuoja Statutas bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Statuto 39 straipsnio 8 dalies 2 punktas imperatyviai numato, kad tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, taip pat dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso)(teismas vadovaujasi teisiniu reglamentavimu, galiojusiu tarnybinio patikrinimo atlikimo ir ginčijamo įsakymo priėmimo metu).
Tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 39 str. 1 d., Tvarkos aprašo 3 p.). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą. Konstatavus, kad tikrinamas pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, Išvadoje turi būti nurodyta, koks buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, kaltė, padarytos žalos pobūdis, tarnybinio nusižengimo pasekmės (Tvarkos aprašo 24 p.). Taigi, prieš skiriant pareigūnui tarnybinę nuobaudą, turi būti nustatyta konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtis: kaltės forma, nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena, nusižengimu sukeltos neigiamos pasekmės. Iš to seka, kad tarnybinis nusižengimas, kurį padaro statutinis valstybės tarnautojas, yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai vienu metu galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, kituose teisės aktuose neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Taigi, statutinis valstybės tarnautojas gali apskritai neatlikti savo pareigų, arba jas atlikti, tačiau su tam tikrais trūkumais, klaidomis, t. y. netinkamai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant juos socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan.
Pareiškėja ginčijamo įsakymo neteisėtumą iš esmės grindžia procedūrinio pobūdžio pažeidimais, neteisingu surinktų įrodymų vertinimu ir, tuo pačiu, tarnybinio pažeidimo sudėties nebuvimu jos veiksmuose. Jos nuomone, tarnybinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, tendencingai vertinant surinktus duomenis ir visiškai nevertinant pareiškėjos paaiškinimo turinio, taip pat nesistengiant surinkti visus reikalingus duomenis, t. y. pažeidžiant Tvarkos aprašo imperatyvius reikalavimus. Kaip jau buvo paminėta, 2021 m. birželio 25 d. pareiškėja pasirašytinai buvo supažindinta su Pranešimu ir pati 2021 m. birželio 28 d. pateikė dėl to paaiškinimą, kuriame nurodė, jog niekada jokiai politinei partijai nepriklausė ir jokių stojimo į partiją dokumentų nepasirašė (b. l. 55). Tvarkos aprašo 19 punkte įtvirtinta tikrintojo (atsakovo pareigūno) teisė gauti reikiamą informaciją, todėl atsakovas privalėjo paneigti (arba bent jau realiai bandyti išsiaiškinti) pareiškėjos, (kaip silpnesniosios darbo ginčo šalies) paaiškinime nurodytas aplinkybes (dėl stojimo dokumentų nepildymo, nedalyvavimo partijos veikloje ir pan.), tačiau skirdamas nuobaudą pareiškėjai, rėmėsi tik Teisingumo ministerijos pateiktais oficialiais duomenimis dėl partijos narių sąrašų (b. l. 52-53). Šiuo aspektu svarbu paminėti ir tai, kad Politinių partijų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje pareiškėjai (jeigu ji, atsakovo teigimu, buvo politinės partijos narė) numatyta prievolė sistemingai mokėti nario mokestį, o to paties straipsnio 6 dalyje – pareiga politinei partijai viešai finansiniuose dokumentuose apskaityti sumokėtą kiekvieno nario mokestį ir jį oficialiai atspindėti viešose finansinėse ataskaitose. Taigi, atsakovas turėjo realią galimybę ir pareigą detaliau patikrinti pareiškėjos teiginius ir, tuo pačiu, patvirtinti ar paneigti jos (atsakovo teigimu) gynybos versiją. Dėl to teismas atsakovo veiksmus vertina kaip nepakankamus faktinių aplinkybių ištyrimui ir, tuo pačiu, Teisingumo ministerijos pateiktus duomenis nepakankamu pagrindu konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėtį pareiškėjos veiksmuose, nemotyvuotai atmetant pareiškėjos paaiškinimą kaip gynybinę versiją. Kaip jau buvo paminėta, teisinis reglamentavimas nustato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant Išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 24 p.). Tarnybinio patikrinimo išvada yra neatskiriama (motyvuojamoji) ginčijamo įsakymo dalis.
Darydamas išvadą apie pažeidimo sudėties nebuvimą pareiškėjos veiksmuose (atsakovui nesurinkus pakankamo pagrindo įrodymų tam pagrįsti), teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovui objektyviai turėjo būti žinomi vieši duomenys, jog politinei partijai - (duomenys neskelbtini) vadovauja ir dalyvauja jos administravime tokie vieši asmenys kaip (duomenys neskelbtini). Šie duomenys akivaizdžiai įpareigojo atsakovą ypač kruopščiai ir atidžiai patikrinti pareiškėjos (kaip silpnesniosios tarnybos santykių šalies) paaiškinime nurodytas aplinkybes, taip pat pagal galimybes patikrinti politinės partijos nario mokesčio mokėjimą, bandyti surasti pareiškėjos stojimo į partiją dokumentus, o ne vien tik pasiųsti formalią užklausą raštu partijos atstovui, į kurią joks atsakymas nebuvo gautas (b. l. 12). Šią teismo išvadą taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo institucijų procesinių sprendimų dėl oficialiai pradėto ikiteisminio tyrimo, pradėto dėl dokumentų klastojimo, duomenys (b. l. 33-35, 69-72), bei pareiškėjos aktyvūs bandymai ginti savo teises Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje ir policijos įstaigoje (b. l. 14-27, 28-39).
Vertindamas ginčijamo įsakymo teisėtumą teismas taip pat atkreipia proceso dalyvių dėmesį į tai, kad apygardos administracinio teismo atliekamas paskirtos tarnybinės nuobaudos vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas jau kilusio ginčo kontekste tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Kaip jau buvo paminėta, įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių vidaus tarnybos pareigūnui taikymo teisės teorijoje ir teismų praktikoje perkeliama darbdaviui. Svarbu dar kartą paminėti, kad vidaus tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, jog tarnautojas iš esmės yra šių teisinių santykių silpnesnioji šalis. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pakankamas pagrindas objektyvių duomenų taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui – statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad dėl paminėtų esminių trūkumų ir procedūrinių pažeidimų, bei pareiškėjos atžvilgiu neigiamos išvados apie jos priklausymą politinei partijai padarymo, nesant tam pakankami įrodymų, ginčijamas įsakymas pareiškėjos atžvilgiu negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Taigi, teismo nustatytos faktinės aplinkybės duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai ginčijamu įsakymu pripažino, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir, tuo pačiu, jai nepagrįstai paskyrė tarnybinę nuobaudą. Nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai (ABTĮ 91 str. 1 d. 1, 3 p.).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. B. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti 2021 m. liepos 30 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymą Nr. 1P-1364 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo L. B.“, kuriuo L. B. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.