- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-02
- Bylos Nr.
- e2-11498-1019/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02161-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- O. B.
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ atstovei Loretai Uskovai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei O. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės O. B. 1738,53 Eur skolos, 53,91 Eur delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra butas (duomenys neskelbtini), šio buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2020-01-31 už į butą patiektą šilumos energiją yra susidariusi 1738,53 Eur skola. Ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, bet buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t. y. tiekė butui šilumos energiją, apskaičiuodavo mokėjimus, pateikdavo sąskaitas apmokėjimui. Nurodė, jog sutiktų išdėstyti skolos grąžinimą trims mėnesiams, tačiau ne ilgesniam terminui, kadangi ieškovė, negaudama pinigų iš vartotojų, kurie praleidę atsiskaitymo terminus, savo veiklai priversta skolintis pinigų iš bankų ar akcininkų ir mokėti dideles palūkanas, be to, kitu atveju atsakovei būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ne tik prieš ieškovę, bet ir prieš kitus vartotojus, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Už pavėluotą atsiskaitymą ieškovė atsakovei apskaičiavo 0,02 procento delspinigius už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-02-28, kurie sudaro 53,91 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą byloje, nurodė, kad pripažįsta skolą. Atsakovė pagal kreditorės siūlymą kreipėsi dėl skolos išdėstymo dalimis, tačiau skola turi būti sumokėta pasirašant vekselį per 6 mėnesius. Nurodė, kad nuo 2020-03-13 susiklosčiusi sudėtinga ekonominė situacija ir paskelbta pandemija, kuri tiesiogiai daro įtaką ir jos finansinėms galimybėms. Atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) yra registruota Lietuvos darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą vaikui, todėl jos pajamos yra ribotos, tad grąžinti skolą per 3 mėnesius būtų sudėtinga. Ieškovė yra monopolistė, o atsakovė yra silpnoji šalis – vartotojas, kuris neturi galimybės reguliuoti ar daryti įtakos nei kainai, nei suvartojamo kiekio pagal savo poreikį bei galimybes. Teismo sprendimo vykdymą perdavus antstoliui, vykdymo išlaidų suma gali papildomai siekti 500 Eur, kuri galėtų būti skirta apmokėti šiai skolai, nesudarant skolos naujam šildymo sezonui. Nurodė, kad prieš tai buvusios skolos atveju, reguliariai buvo daromos įmokos į nurodytą antstolio sąskaitą arba buvo nurašoma iš priklausančios banko sąskaitos įvairios sumos. Antstoliui perduota skola buvo išmokėta ir įskaityti mokėjimai kreditorei. Atsakovė skolą pripažįsta, tačiau prašo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį, nurodant ilgesnį 9 mėnesių išsimokėjimo terminą su mažesnėmis įmokomis bent pradžioje. Atsakovė aktyviai ieško darbo ir įsidarbinus skolą pagal galimybes išmokės kaip įmanoma greičiau. Tuo atveju, jei nereiktų mokėti antstolio išlaidų, atsakovė visą sumą galėtų skirti tiesiogiai skolos mokėjimui.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinį palaiko, paaiškino, jog supranta, kad atsakovės padėtis yra sunki, tačiau ieškovė turi daug vartotojų ir negali visiems jiems leisti mokėti dalimis, kadangi pagal įstatymus vartotojas turi gauti sąskaitą ir ją iki mėnesio pabaigos apmokėti. Tai atsakovės nebuvo daroma, todėl susidarė didelis įsiskolinimas. Ieškovė gali leisti išdėstyti skolą trims mėnesiams, tačiau, jei teismas spręstų, kad galima išdėstyti ilgesniam terminui, ieškovė neprieštarautų. Ankstesnė atsakovės skola, susidariusi iki 2017-11-01, yra padengta pagal vekselį, tačiau nebuvo mokami eiliniai mokėjimai ir nuo 2017 m. lapkričio 1 d. pradėjo formuotis nauja skola.
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka, tačiau prašo sprendimą išdėstyti. Paaiškino, kad ji nori mokėti antstoliui, yra galimybė išdėstyti skolą, todėl ji tokiu atveju galėtų mokėti ir einamąsias įmokas. Prašo sprendimo vykdymą išdėstyti bent 6 mėnesių terminui. Nurodė, kad metų gale, t. y. gruodžio mėnesį, jos tėvai, (duomenys neskelbtini), gauna pinigus už (duomenys neskelbtini). Tėvai šiuos pinigus skiria atsakovei ir padeda apmokėti sąskaitas. Atsakovė iki šiol registruota darbo biržoje. Paaiškino, jog bute gyvena trise – ji ir vaikai, kurių vienas vaikas yra nepilnametis, o kitas – studentas. Ieškovė iki (duomenys neskelbtini) turėjo verslą, jos išsilavinimas aukštasis, yra pabaigusi (duomenys neskelbtini), šiuo metu ji ieško darbo. Sąskaitas ji apmokėdavo iš dalies, nes vasaros metu jos daug mažesnės. Pagal ankstesnę skolą buvo pasirašytas vekselis, jis buvo vykdomas kaip susitarta, tačiau kažkuriuo metu įmoka nebuvo sumokėta, todėl skolos išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Nurodė, kad atsakovė dėl kompensacijos už šildymą kreipėsi, tačiau gavo atsakymą, jog dėl to, kad nepilnamečiui vaikui nėra priteistas išlaikymas, ji netenka teisės į kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo pripažįsta (jo neginčija), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Remiantis Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašu, minėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol nuosavybės teise priklauso O. B.. Minėto buto šilumos tiekimo vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Todėl nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, laikytina, kad šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis su jais buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo-pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atsakovė turėjo prievolę mokėti už tiektą šilumos energiją (CK 6.384 straipsnis). Atsakovė už patiektą šilumos energiją nesumokėjo, todėl, vadovaujantis ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma, laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2020-01-31 susidarė 1738,53 Eur skola. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį skolos neginčijo, teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka, pripažino, jog yra susidaręs įsiskolinimas ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės O. B. priteistina 1738,53 Eur skola už suvartotą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2017-11-01 iki 2020-01-31.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškove, todėl privalo sumokėti ieškovei delspinigius, kurie sudaro 53,91 Eur už laikotarpį nuo 2019-09-01 iki 2020-02-28, kurių dydis nurodytas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tinkamai ir laiku neatsiskaitė su ieškove, taip pat tenkinant ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistina 53,91 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1792,44 Eur (1 738,53 Eur + 53,91 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 40 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už registrų pažymas. Ieškovė teismui pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus (2020-01-22 bei 2020-02-26 mokėjimo nurodymus), 2010 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų teikimo sutartį Nr. NTRi-2456 bei 2017 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo sutartį Nr. GR-1434/527.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinas 40 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).
Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovės), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo įsiskolinimo mokėjimą ieškovei išdėstyti dalimis per 6 mėn. laikotarpį. Atsakovė prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą grindžia sunkia materialine padėtimi, teismo posėdyje pateikė paaiškinimus apie susiklosčiusią situaciją, pateikė tai patvirtinančius duomenis. Įvertinus priteistos skolos dydį, atsakovės gaunamas pajamas ir įsipareigojimų dydį, tai, kad atsakovė turi išlaikomų asmenų, teismas daro išvadą, kad atsakovė šiuo metu neturi galimybių iš karto sumokėti visos priteistos sumos. Teismo vertinimu, šiuo atveju sprendimo vykdymo išdėstymas 6 mėnesiams atitiktų šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas patenkinti atsakovės prašymą ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos po 305,69 Eur ((1738,53 Eur skola + 53,91 Eur delspinigiai + 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidos) / 6 mėn.), paskutinį mėnesį sumokant 305,70 Eur ir priskaičiuotas procesines palūkanas.
Atsakovei išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos ieškovei mokėti priteistas 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, iš atsakovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 1738,53 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 53) skolos, 53,91 Eur (penkiasdešimt tris eurus, 91 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1793,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. sausio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną eurą, 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos – 1834,15 Eur, įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant atsakovę O. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 5 (penkis) mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos mokėti po 305,69 Eur (tris šimtus penkis eurus, 69 ct), paskutinį šeštą mėnesį – 305,70 Eur (tris šimtus penkis eurus, 70 ct) ir priteistas 5 proc. metines procesines palūkanas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.